Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-05-17 · Civilinė byla Nr. e2S-532-826/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
e2S-532-826/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11813-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Atsakovas
M. U.
Ieškovas
G. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-532-826/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11813-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo M. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. individualios įmonės ieškinį atsakovui M. U. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 45 000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą.Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė terminą ieškovei pašalinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumus, t. y. sumokėti 38 Eur žyminį mokestį. Ieškovė 2017 m. lapkričio 29 d. pateikė įrodymus, jog sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Teismo motyvai: Nurodė, kad įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, atsižvelgus į tai, jog ieškinio suma fiziniam asmeniui yra didelė (45 000 Eur), atsakovas gali imtis priemonių turtui paslėpti, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, yra pagrindas spręsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl ieškovės prašymas tenkinamas. Nurodė, kad vadovaujantis laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo, proporcingumo principais ir siekiant be pagrindo nevaržyti atsakovo M. U. teisių, pirmiausia areštuojamas jam priklausantis nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamasis turtas ir (ar) piniginės lėšos, priklausančios atsakovui ir esančios pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant 45 000 Eur ieškovės reikalavimų sumos. Atsakovui paliko teisę kiekvieną mėnesį disponuoti 380 Eur suma. Nurodė, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui nepraneština.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas M. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Atskirojo skundo argumentai: Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, apsiribojo tik bendrais teoriniais pagrindais, t. y. ieškinio sumos dydžiu fiziniam asmeniui. Byloje nėra konkrečių aplinkybių, faktų, dokumentų, kurie patvirtintų ieškovės teiginių pagrįstumą, grėsmę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Nurodė, kad jis turi nekilnojamojo turto. Visi šie duomenys yra Registrų centro duomenų bazėje. Ieškovė žino šio turto duomenis. Pirmosios instancijos teismas areštavo visą jo nekilnojamąjį turtą, nenurodydamas jo vertės, buvimo vietos, kitų identifikacinių požymių. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas paliko teisę laisvai disponuoti kiekvieną mėnesį 380 Eur suma. Šios sumos nepakanka išlaikyti šeimą, mažamečius vaikus ir ūkį, kuriame yra gyvulių, jiems reikalinga kiekvieną dieną priežiūra, pašarai ir kitos priemonės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendyje yra pažymėta, kad „M. U. <...> yra dirbantis UAB „Transkela“ vairuotoju ir ūkininkauja“. Nurodė, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas. Esminė aplinkybė ta, jog eismo įvykis ir jo pasekmės bei vėliau atsiradusi žala kilo (atsirado) atsakovui atliekant darbo pareigas, t. y. darbo metu.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2018 m. kovo 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje 1A-18-380/2018 kopiją, tačiau prašymo pridėti naujus įrodymus nepateikė. Įrodymai byloje gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Ieškovė prašymo pridėti naujus įrodymus visiškai nemotyvavo – iš esmės tokio prašymo nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus ir jų nevertina.Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).Nagrinėjamu atveju teismas tenkino ieškovės prašymą ir atsakovui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – neperžengdamas pareikšto reikalavimo ribų – 45 000 Eur areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, atsakovui uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau atsakovui leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su atsiskaitymu su ieškove civilinėje byloje Nr. e2-17558-911/2017, paliko atsakovui teisę kiekvieną mėnesį disponuoti 380 Eur suma. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas. Esminė aplinkybė ta, jog eismo įvykis ir jo pasekmės bei vėliau atsiradusi žala kilo (atsirado) atsakovui atliekant darbo pareigas, t. y. darbo metu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais. Tai, jog teismo nutartyje nėra nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu teismas darė tokią išvadą, nereiškia, jog toks vertinimas nebuvo atliktas. Pažymėtina, kad į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Visgi, kaip matyti iš bylos duomenų, pareikštame ieškinyje ne tik nurodyti reikalavimai ir jų teisinis pagrindas, bet ir faktiniai bei teisiniai argumentai, taip pat pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje, ir toliau nutartyje vertino antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą.Kita būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja, nes atsakovas yra fizinis asmuo, o ieškovės reiškiamas 45 000 Eur reikalavimas yra dėl labai didelės sumos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems teismo argumentams. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie jam priklausantį turtą, gaunamas pajamas, kurios patvirtintų jo gerą finansinę padėtį (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių duomenų atsakovui nepateikus, pareikšto reikalavimo suma sudaro pagrindą abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymo perspektyvomis. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1857-676/2018 dėl atsakovo santuokos nutraukimo. Todėl pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė apie būtinybę taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones laikytina nepaneigta. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai areštavo visą jo nekilnojamąjį turtą, nenurodė jo turto identifikacinių duomenų. Šie duomenys viešai yra prieinami ir ieškovė šiuos duomenis žinojo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas Turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.Šiuo atveju ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo duomenų apie atsakovui priklausantį turtą nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išaiškino, kad dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo ieškovė turi kreiptis į antstolį. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes laikytina, jog areštuodamas apeliantui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir nenurodydamas jo identifikacinių duomenų, pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų.CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama nutartimi šis principas pažeistas nebuvo. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas ne tik susiejo taikomo arešto mastą su ieškinio suma (45 000 Eur), bet ir nurodė arešto eiliškumą, t. y. areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas. Pasitvirtinus atskirojo skundo argumentui, jog atsakovas turi vertingo nekilnojamojo turto, antstolis, kuriam pavesta vykdyti nutartį, privalo į šį turtą nukreipti areštą ir netaikyti suvaržymų piniginėms lėšoms. Antstoliui nesilaikant teismo nustatyto eiliškumo, jo veiksmai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, jog jis yra ūkininkas, turi šeimą, jam paliktos laisvai disponuoti kiekvieną mėnesį 380 Eur sumos neužtenka patenkinti minimaliems poreikiams. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, o antstolis įpareigotinas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Atsižvelgus į šią teisės normą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovui sumos, kuria jis gali laisvai disponuoti per mėnesį, dydį, nes būtent antstolis, vykdantis nurodytą teismo nutartį, o ne teismas turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti naudojama būtiniausiems atsakovo ir jo šeimos poreikiams tenkinti (CPK 663, 667, 668, 675, 688, 689 straipsniai). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo atsakovo ir jo šeimos poreikių bei nevertino su tuo susijusių įrodymų, todėl nepagrįstai nustatytas sumos, kuria jis gali laisvai disponuoti per mėnesį, dydis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė susijusi su pareikštais ieškinio reikalavimais, o jos taikymas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principų. Tačiau skundžiama teismo nutarties dalis dėl sumos, kuria atsakovas gali laisvai disponuoti per mėnesį, dydžio nustatymo keistina, nurodant, jog antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 145 straipsnio 6 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

atsakovo M. U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria atsakovui kiekvieną mėnesį palikta teisė disponuoti po 380,00 Eur suma ir nurodyti, kad antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis