- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-1885-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01066-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- O. S.
- Advokatai
- Mindaugas Normantas, Virginija Kondratienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei O. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktinių turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir atsakovės O. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, sutuoktinių turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas prašė: nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnametės dukros B. S. gyvenamąją vietą su atsakove, o E. S. – su ieškovu; jeigu dukters gyvenamoji vieta nebūtų nustatyta su ieškovu, prašė išlaikymą priteisti ieškovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu: žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalimi, kurių vertė 33 600 Eur; santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), prašė dalinti nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir ieškovui priteisti 2/3 dalis, o atsakovei priteisti 1/3 dalį, kompensuojant pinigais; santuokos metu ieškovo vardu įgytą transporto priemonę „Mercedes Benz Classe“ asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui, o transporto priemones „BMW 520“ ir „VW Passat“ palikti atsakovei; priteisti atsakovei už buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį kompensaciją ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalimi, lygia 14 500 Eur; nustatyti ieškovo dalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo su jais tvarką pagal ieškinyje siūlomą grafiką. Nurodė, kad:
1.1. 2005 metais atsakovo pajamos buvo 30 800 Eur, jis turėjo sutaupęs 18 000 Eur pradiniam įnašui buto įsigijimui (duomenys neskelbtini), o atsakovė santaupų neturėjo. 2005 m. buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kreditas yra grąžintas. Ieškovas savo pinigais grąžino kreditą gyvenamajam būstui įsigyti bei finansavo būsto apdailą. Ieškovo tėvas vertėsi individualia veikla, turėjo pajamų ir santaupų namo (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Ieškovas 2005 m. neturėjo pinigų, iš kurių būtų galėjęs įsigyti ir butą, ir namą. Tėvas ieškovui davė savo pinigus, kad ieškovas įneštų į tėvo nurodytą sąskaitą, tai ieškovas ir padarė. Namą (duomenys neskelbtini) įgijo ieškovo tėvai, 2013 m. motina padovanojo namą ieškovui. Name gyvena ieškovo šeima, jis moka mokesčius, rūpinasi namu;
1.2. ieškovas 2016 m. pradžioje pradėjo gyventi bute (duomenys neskelbtini), iki tol bute gyveno ieškovo brolis. Jeigu duktė mokysis M. K. Č. m. mokykloje (duomenys neskelbtini), ieškovas jai suteiks gyvenamąją vietą.
2. Atsakovė priešieškiniu prašė: nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti turimą pavardę; butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti šalims po ½ dalį; nustatyti uzufruktą į ieškovui po bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo tenkančią ½ buto dalį iki jauniausiosios dukters pilnametystės, paskiriant atsakovei su vaikais naudotis abiem kambariais ir kitomis bute esančiomis patalpomis; pripažinti, kad gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir šį turtą padalinti po ½ dalį; teismui nepripažinus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, prašė priteisti iš ieškovo 7 530 Eur kompensaciją, t. y. pusę sumos, nuo 15 060 Eur už bendrosios jungtinės nuosavybės dalies sumažėjimą dėl ieškovo veiksmų – nepagrįstai į J. D. sąskaitą sumokėtų 15 060 Eur; iš ieškovo priteisti išlaikymą vaikams po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, kurį uzufrukto teise paskirti tvarkyti ieškovę. Nurodė, kad:
2.1. kai vyras buvo karinėse misijose, atsakovė dirbo ir augino vaikus. Butas (duomenys neskelbtini) įrengtas už misijose gautus pinigus. Namas (duomenys neskelbtini) nupirktas 2005-08-18. Kai vyras buvo misijose, atsakovė gyveno pas savo tėvus. Name pradėjo gyventi 2007 m.;
2.2. ieškovo nurodomos išlaidos maistui bei kurui per didelės. Iki santuokos santaupų neturėjo. Ieškovo tėvai santaupų negalėjo turėti, nes ieškovo tėvas neįgalus, jų šeima gyveno trijų kambarių bute, motina niekur nedirbo, išlaikė 2 nepilnamečius sūnus. Ieškovas savaitgaliais atvažiuoja į (duomenys neskelbtini), naudojasi komunaliniais patarnavimais, tačiau už juos nemoka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko S., o atsakovui S. pavardes; nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; nustatė uzufruktą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), iki E. S. pilnametystės, paskiriant atsakovei su vaikais naudotis šiuo turtu; priteisė iš atsakovo nepilnametėms dukroms po 200 Eur periodinį išlaikymą kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kiekvienos iš jų pilnametystės, atsakovę paskyrė tvarkyti išlaikymą uzufrukto teise; nustatė ieškovo dalyvavimo nepilnamečių vaikų auklėjime ir bendravimo su jais tvarką; ieškovui priteisė transporto priemonę „Mercedes Benz Classe“; atsakovei priteisė transporto priemones „BMW 520“ ir „VW Passat“; bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybės teise šalims priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalino lygiomis dalimis ir priteisė asmeninėn ieškovo nuosavybėn, o atsakovei priteisė iš ieškovo 31 950 Eur kompensaciją už jai priklausančią buto dalį bei 2 000 Eur kompensaciją už didesnės vertės ieškovui priteistą transporto priemonę „Mercedes Benz Classe“; nustatė, kad ieškovas kompensaciją atsakovei sumoka per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš ieškovo valstybės naudai 1 425 Eur žyminio mokesčio bei 7,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 562 Eur žyminio mokesčio dalį ir 7,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Apylinkės teismas:
3.1. nustatė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šalims santuokos metu gimė dvi dukros: B. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu kaip šeima negyvena nuo 2016 m. vasario mėn. Šalys ginčo dėl santuokos nutraukimo, pripažinus abiejų sutuoktinių kaltę, dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, dėl pavardžių bei nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ginčo nekėlė;
3.2. nustatė, kad ieškovas, kaip karininkas, gali būti siunčiamas į įvairius mokymus, karines misijas ir pan. Išskirti seseris, kurios įpratusios gyventi kartu, neleistina vaikų geriausių interesų požiūriu. Abi ieškovo dukros pareiškė norą gyventi su motina. Nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai atliktų motinos pareigas, gyvenimas su motina geriausiai atitiks jų interesus;
3.3. priteisus išlaikymą turtu vaikų poreikiai nebūtų tinkamai tenkinami, todėl ieškovo reikalavimo priteisti išlaikymą turtu netenkino. Ieškovas neginčija 200 Eur išlaikymo dydžio, tokio dydžio išlaikymą moka nuo to laiko, kai pradėjo gyventi skyrium;
3.4. nustatė, kad gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Šalys su dukterimis name gyvena nuo 2005 m. Atmetė prašymą nustatyti uzufruktą butui, nes gyvenamoji patalpa priklauso abiem. Nustatė uzufruktą ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini) Ieškovo tarnybos vieta (duomenys neskelbtini), todėl jam būtina gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Atsakovės darbo vieta ir būstas yra (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas neseniai suremontuotas, jame geros sąlygos šeimai gyventi;
3.5. Žemės sklypą su statiniais ieškovas įgijo 2013-05-07 dovanojimo sutarties pagrindu. Ieškovas 15 060,24 Eur įnešė į J. D. sąskaitą. Ieškovas paaiškino, jog pinigus sumokėjo tėvo nurodymu. Liudytoja J. D. neabejojo, jog iš jos motinos namą pirko K. S.. Buvo sumokėta 5 792,40 Eur, kitus 15 060,24 Eur į sąskaitą turėjo įnešti ieškovas. Ieškovas nurodė, kad įnešė tėvų pinigus. Ieškovas buvo sudaręs sutartį dėl buto pirkimo (duomenys neskelbtini), įgytą butą reikėjo įrengti. Ieškovas pagal 2013-05-07 dovanojimo sutartį įgijo asmeninės nuosavybės teisę ir į kitą turtą;
3.6. kitą turtą: transporto priemones „Mercedes Benz Classe“, „BMW 520“ ir „VW Passat“, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 63 900 Eur, dalino lygiomis dalimis. Ieškovui būnant karinėse misijose, atsakovė viena rūpinosi vaikais, dirbo, prisidėjo prie bendro sutuoktinių turto. Šalys negali gyventi viename bute, nes butas per mažas, negalima padalinti. Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), dukros mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, atsakovė daug metų dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovė neturėtų lėšų kompensacijai sumokėti, jeigu jai būtų natūra priteistas butas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Atsakovė O. S. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. panaikinti sprendimą dalyje dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo 7 530 Eur kompensaciją atsakovės naudai už bendrosios jungtinės nuosavybės dalies sumažėjimą dėl ieškovo veiksmų – nepagrįstai sumokėtų 15 060 Eur į J. D. sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti apeliacinio skundo, prašė ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendime esančią klaidą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 1 300 Eur piniginę kompensaciją už namo remontui panaudotas bendras sutuoktinių lėšas. Teismo posėdžio metu apeliantės atstovas teigė, jog nepalaiko apeliacinio skundo reikalavimo dėl 1 300 Eur kompensacijos už namo remontui skirtas išlaidas priteisimo. Nurodė, kad:
4.1. atsakovė namo dovanojimo sutarties neginčijo, kadangi sutartis sudaryta, šeimai vedant bendrą ūkį. Atsakovei buvo žinomos namo įgijimo aplinkybės, ji buvo įsitikinusi, kad namas įgytas kaip šeimos turtas. Namas pirktas ieškovo motinos K. S. vardu todėl, kad 2005 m. šeima ėmė paskolą buto (duomenys neskelbtini) pirkimui. Už namą atsiskaityta bendrais šeimos pinigais;
4.2. ieškovas pinigų įmokėjimo į J. D. sąskaitą aplinkybes pripažino tik tada, kai buvo gautas sąskaitos išrašas. Versiją, kad į J. D. sąskaitą įneštus pinigus perdavė tėvas, ieškovas pateikė paskutinio posėdžio metu. Teismas nemotyvavo, kodėl rėmėsi šia versija. Apylinkės teismas rėmėsi tik ieškovo žodiniais paaiškinimais. Ieškovas pateikė savo sąskaitos išklotinę už laikotarpį, kai nėra duomenų apie pinigų už namą sumokėjimą. Ieškovas sąmoningai klaidino teismą. Ieškovas atsisakė aiškinti 15 060,24 Eur sumokėjimo aplinkybes, o teismas aplinkybių nesiaiškino, nors turėjo būti aktyvus. Ieškovo parodymai nesutampa su liudytoju parodymais. Liudytojų V. K. ir J. D. parodymai prieštaringi. V. K. pasakė, kad visus namo pardavimo reikalus tvarkė dukra J. D., tačiau J. D. teigia, kad ji tik atvežė V. K. pas notarą, o dėl kainos tarėsi V. K. ir K. S.. Atsakovė nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog 15 060,24 Eur priklausė ieškovo tėvui. R. S. dešimties metų pajamos nepatvirtina pinigų turėjimo;
4.3. apylinkės teismas nepasisakė dėl kompensacijos už namo renovaciją, kurią ieškovas sutiko sumokėti. Namas buvo pagerintas šeimos lėšomis. Toks reikalavimas nelaikytinas nauju reikalavimu, nes jis neatsiejamai susijęs su ieškiniu.
5. Ieškovas R. S. prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliaciniame procese ieškovas teikė prašymą piniginę kompensaciją išdėstyti penkeriems metams, nustatant pirmos įmokos datą 2019-12-01. Teigė, jog neišgali sumokėti kompensacijos, nes jo atlyginimas sudaro 1 400 Eur, turi dar vieną dukrą, perkeltas tarnauti į (duomenys neskelbtini), nuomoja butą (300 Eur nuoma ir 100 Eur komunaliniai), 400 Eur perveda atsakovei vaikų išlaikymui. Nurodė, kad:
5.1. atsakovė dovanojimo sandorio neginčijo. Atsakovė suprato, kad K. S. 2005-08-18 namą įsigijo savo ir R. S. nuosavybėn. Liudytoja J. D. teismui paliudijo, kad namą pirko K. S., sandorio šalys nekalbėjo, kad likusią kainos dalį ieškovas sumokės savo pinigais. Banko pavedime nenurodyta tikslinė paskirtis, pavedimas padarytas į J. D. sąskaitą 2005-08-22, o pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2005-08-18, J. D. sandorio nesudarinėjo. Nėra pagrindo šį pavedimą sieti su namo pirkimu;
5.2. atsakovė neįrodė, kad šeima turėjo pinigų. Suskaičiavus šeimos pajamas ir išlaidas paaiškėjo, kad šeima negalėjo turėti 15 060,24 Eur. Šalys ėmė paskolą butui (duomenys neskelbtini) įsigyti, todėl negalėjo sumokėti 15 060,24 Eur už namą. Abu dirbo biudžetinėse įstaigose, pinigai buvo pervedami į banko sąskaitas. Nei vienas nuo banko sąskaitos nenuėmė 15 060,24 Eur. Niekas neginčijo, kad ieškovo motina K. S. pas notarą sumokėjo 5 792,40 Eur. Namą tėvai įsigijo savo poreikiams, leido juo naudotis ieškovui ir atsakovei iki įsigys savo būstą;
5.3. teismas du kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, apklausė liudytojus, buvo pakankamai aktyvus. Sutuoktiniai gyveno name, atliko namo ir priklausinių remontą. Ieškovo tėvai prisidėdavo prie turto tvarkymo, mokėjo statybininkams. Statybininkai paliudijo, kad jiems sumokėta apie 1 200 Eur. Ieškovas neprieštarauja, kad 1 300 Eur būtų priteista atsakovei. 2 600 Eur panaudojimas turtui pagerinti, kai viso turto vertė sudaro 48 100 Eur be žemės vertės, negali būti laikomas esminiu turto pagerinimu. Investicija atlikta į tėvams priklausiusį turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei dėl kompensacijos už namo renovacijai išleistas lėšas priteisimo.
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
9. Santuokos nutraukimo byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo bei kitų pastatų (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės. Ieškovas teigė, jog gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas bei kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo nedalintini, kadangi priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė įrodinėjo, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turi būti dalinamas. Statiniai Nekilnojamojo turto registre registruoti ieškovo asmeninės nuosavybės teise, nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu nurodoma 2013-05-07 dovanojimo sutartis. Dovanotas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (Civilinio kodekso 3.90 straipsnio 1 dalis), privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015). Įrodinėjimo pareiga nagrinėjamoje byloje tenka atsakovei. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio sąlygomis: 1) esminis turto pagerinimas; 2) bendrų lėšų panaudojimas sutuoktinio asmeninių poreikių tenkinimui skirto turto įsigijimui. Kadangi namas įgytas dovanojimo sutartimi, tai 2 sąlyga negali būti taikoma, kadangi dovanotas turtas negali būti laikomas įsigytu asmeniniams poreikiams tenkinti. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turtas galėtų būti laikomas tik tada, jei būtų nustatytas esminis turto pagerinimas (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).
10. Atsakovė įrodinėjo, jog namas buvo pagerintas, tačiau nebuvo įrodyta, kad šie pagerinimai turėjo esminės įtakos namo vertei. 2016-11-18 priešieškinyje atsakovė nurodė, jog namas iš esmės buvo pagerintas naudojant šeimos lėšas – buvo pakeista stogo danga, iš lauko apšiltintas fasadas, keista kanalizacija, elektros instaliacija, atlikti kambarių grindų bei sienų atnaujinimo darbai. 2016-12-14 atsiliepimu į priešieškinį ieškovas sutiko su atsakovės argumentais, pripažino, jog buvo atliktas paprastasis remontas, pagerintos gyvenimo sąlygos. 2017-07-05 atsiliepimu į priešieškinį ieškovas sutiko, jog už namo pagerinimą buvo sumokėta 9 000 Lt (2 600 Eur), ieškovas neprieštaravo, kad pusė sumos už turto pagerinimą būtų priteista atsakovei. UAB „Marleksa“ parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) namas (duomenys neskelbtini) 2016-12-09 įvertintas 48 000 Eur. Palyginant turto vertę ir pagerinimo darbų vertę, negalima nustatyti, jog namas buvo iš esmės pagerintas. Nėra pagrindo pripažinti, kad yra įvykusi kuri nors CK 3.90 straipsnyje numatyta aplinkybė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog gyvenamasis namas su statiniais (duomenys neskelbtini) pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Dėl apsimestinio sandorio
11. Taip pat sprendžiama, jog byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima pripažinti, kad namas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas ieškovo motinos vardu, sudarant apsimestinį sandorį, kuriuo būtų pridengtas nekilnojamojo turto įsigijimas sutuoktinių vardu. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo motina K. S. 2005-08-18 su V. K. sudarė notaro patvirtintą Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 71–72). Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties 3.1–3.3 papunkčiuose nurodyta, kad statiniai parduoti už 5 792,40 Eur (20 000 Lt), jų vidutinė rinkos vertė – 19 779,02 Eur (68 293 Lt). K. S. ir V. K. 2005-08-18 pasirašė Perdavimo–priėmimo aktą (t. 1, b. l. 73). Duodama paaiškinimus 2017-05-30 teismo posėdžio metu liudytoja J. D. aiškino, jog turtas buvo parduotas už 72 000 Lt, iš kurių 20 000 Lt K. S. sumokėjo pas notarą sandorio dieną, o likusius 52 000 Lt turėjo pervesti R. S.. Liudytoja pažymėjo, jog sandoris buvo sudarytas tarp K. S. ir V. K., namas buvo perkamas sūnui su šeima. 2017-02-27 raštu liudytoja J. D., V. K. dukra, pateikė išrašą iš savo atsiskaitomosios sąskaitos, iš kurio matyti, kad 2005-08-22 ieškovas grynaisiais pinigais į J. D. atsiskaitomąją sąskaitą įnešė 15 060,24 Eur (52 000 Lt) (t. 3, b. l. 177). Namo pardavėja V. K. nurodė, jog pirkimo-pardavimo reikalus tvarkė dukra, ji pati dėl blogos sveikatos neprisimena sandorio sąlygų.
12. Atsakovės teikiami įrodymai nėra pakankami tam, kad būtų galima patvirtinti, jog namas buvo įsigytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis patvirtinta notaro, namo pardavėja bei jos dukra patvirtino, kad namą pirko ieškovo motina. Byloje neginčijama, jog ieškovo motina sandorio dieną pas notarą sumokėjo 20 000 Lt. Atsakovė dalyvavo sudarant sandorį, ji turėjo suprasti, kad namas buvo įgytas ieškovo tėvų vardu. Kaip matyti iš procesinių dokumentų, atsakovė tiksliai nežinojo namo kainos, pirminiame priešieškinyje nurodė, jog turtas įgytas už 20 000 Lt. Tai rodo, jog pati atsakovė nesiderėjo dėl namo pirkimo. Atsakovė niekada nesiėmė veiksmų savo teisėms apginti, nereiškė ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nekilnojamojo turto įgijimas ir perdavimas vaikams naudoti nėra neįprastas dalykas.
13. Tai, kad atsakovė nedalyvavo derantis dėl namo kainos, vėliau neginčijo susitarimo, sandorį pas notarą pasirašė ieškovo motina, kuri sumokėjo sutartyje nurodytą pardavimo kainą, rodo, kad argumentai dėl apsimestinio sandorio buvimo bei nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) įsigijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nepagrįsti. Santuokos nutraukimo byloje buvo pagrįstai nustatyta, jog šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė.
Dėl 52 000 Lt kompensavimo
14. Iš apeliacinio skundo argumentų negalima tiksliai suprasti atsakovės reikalavimų, susijusių su gyvenamuoju namu bei statiniais (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašo ir panaikinti apylinkės teismo sprendimo dalį dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, kas reikštų, jog ji pretenduotų į nekilnojamojo turto dalinimą santuokos nutraukimo byloje, ir prašo priteisti 7 530 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą dėl neteisėtų veiksmų, kurie susiję su pinigų perdavimu J. D., kas reikštų, jog ji sutinka su tuo, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas ieškovo tėvų, o ieškovas už šio namo dalį atsiskaitė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimais pinigais.
15. Pinigus į liudytojos J. D. atsiskaitomąją sąskaitą ieškovas įnešė šalių santuokos metu. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo, tuo atveju, jei teismas nepripažintų namo bendrąja jungtine nuosavybe, priteisti jai 7 530 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės dalies sumažėjimą. Bet koks turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Siekdamas paneigti šią prezumpciją, ieškovas turi pateikti įrodymus, jog į J. D. sąskaitą įmokėtos lėšos nelaikytinos bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovas įrodinėjo, jog 15 060,24 Eur buvo jo tėvų lėšos, kurias ieškovui grynaisiais pinigais perdavė jo tėvas R. S. tam, kad ieškovas įneštų į pardavėjos V. K. dukros J. D. atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovė įrodinėjo, jog statiniai nupirkti už santuokoje įgytas lėšas, teigė, jog ieškovo tėvai neturėjo 15 060,24 Eur. Ieškovas laikėsi pozicijos, jog sutuoktiniai neturėjo santaupų, kad galėtų įgyti nekilnojamąjį turtą.
16. Liudytoja J. D. aiškiai nurodė, kad jai pervestų 15 060,24 Eur paskirtis buvo atsiskaitymas už motinos V. K. K. S. parduotą namą. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu aiškino, kad pinigus J. D. perdavė tėvo pavedimu, nežinodamas tų pinigų panaudojimo paskirties. Kadangi pinigai buvo perduoti tuoj po nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, pats ieškovas su šeima apsigyveno nupirktame name, tai toks aiškinimas nelaikomas logišku. Namas įgytas itin artimų žmonių, pinigų suma, lyginant su pajamomis yra itin didelė, todėl įprasta žinoti, kam artimi žmonės ruošiasi išleisti didelę pinigų sumą. Ieškovas neteikė jokių įrodymų, kuriais būtų patvirtintas kitas pinigų panaudojimo tikslas. Tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2005-08-18, o pinigai pervesti 2005-08-22 nereiškia, jog pinigų mokėjimo paskirtis galėjo būti kita. Liudytoja J. D. patvirtino, jog toks buvo sandorio šalių susitarimas.
17. Atsakovė prašo įvertinti ieškovo pozicijos keitimą dėl atsiskaitymo už namą (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2016-11-08 priešieškinyje nurodė, jog namas įgytas šeimos interesais, bendromis šeimos lėšomis, o ieškovo motinos vardu pirkimo-pardavimo sandoris įformintas tik dėl to, kad būtų paprasčiau sutvarkyti dokumentus. Atsakovei nurodžius, jog už namą 20 000 Lt buvo sumokėta iš ieškovo sąskaitos, ieškovas su 2016-12-14 atsiliepimu į priešieškinį pateikė sąskaitos išrašą, kuriuo įrodinėjo, jog lėšos nebuvo mokamos iš ieškovo sąskaitos. 2017-03-01 teismo posėdyje ieškovas atsisakė aiškinti aplinkybę, už ką pervedė pinigus J. D.. Pats ieškovas mokėjo pinigus J. D., todėl elgdamasis sąžiningai ir neslėpdamas faktų, turėjo teismui nurodyti teisingas faktines aplinkybes, o nesiremti aiškinimais, kad banko pavedime nenurodyta paskirtis ir pan. Tokia ieškovo pozicija vertinama, kaip jam žinomos informacijos slėpimas. CPK 42 straipsnio 5 dalis numato, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Ieškovo pozicija dėl 52 000 Lt pervedimo į J. D. sąskaitą rodo, jog jis slėpė faktines aplinkybes, kad jos netaptų žinomos sutuoktinei bei bylą nagrinėjančiam teismui. Tokiu atveju, vertinant byloje surinktų įrodymų visetą, laikoma, jog gali būti patvirtinamas pats šaliai nepalankiausias faktas, kokį neteikiamas įrodymas galėjo patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2018).
18. 2017-07-05 atsiliepime į priešieškinį ieškovas pateikė detalius paaiškinimus, dėl J. D. pervestų 52 000 Lt kilmės. Pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus jo tėvas R. S. nuo 1995 m. iki 2006 m. turėjo 35 109 Eur pajamų. Ieškovas skaičiavo, jog tėvas išleisdavo 40 proc. pajamų, todėl turėjo sutaupęs 21 065 Eur. Ieškovo skaičiavimai paremti prielaidomis, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis. Ieškovo paskaičiuotas tėvo pajamas 35 109 Eur padalinus per 11 metų, išlaidos per vieną mėnesį sudarytų 266 Eur. Skaičiuojant 40 proc., reikėtų vertinti, jog R. S. pragyveno už 106 Eur per mėnesį. Tokia suma yra itin maža, atsižvelgiant, jog būtinos išlaidos komunalinėms paslaugoms, maistui, per 10 metų atsiranda ir išlaidų transportui, drabužiams, medicininėms paslaugoms. 2017-07-05 atsiliepime į priešieškinį ieškovas taip pat pateikia šeimos išlaidų paskaičiavimą bei įrodinėja, jog nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. iki 2005-08-18 negalėjo sukaupti 52 000 Lt. Atsiliepimo 2 priede ieškovas pateikia lentelę apie savo gautas pajamas bei atsiskaitymo lapelius. Ieškovas teismui pateikė savo pajamų analizę už laikotarpį nuo 1996 m iki 2005 m. rugpjūčio mėn., tačiau pajamų analizėje neminimos ir nenurodomos aplinkybės dėl 43 443 Eur paskolos gavimo. Ieškovas neteikia šeimos išlaidų pagrindimo ir į skaičiavimą neįtraukia kitų byloje esančių duomenų. Už butą (duomenys neskelbtini) ieškovas 2005-07-11 sumokėjo 7 946 Lt, o 2007-01-16 – 6 742 Lt (t. 3, b. l. 24). Ieškovas teigė, jog iki santuokos jis turėjo 18 517 Eur santaupų. Iki nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimo, ieškovas buvo išleidęs tik 2 300 Eur už butą (duomenys neskelbtini) gatvėje apmokėti, vėliau išleido dar 1 952 Eur. Iš bylos duomenų matyti, jog 2005 m. ieškovas deklaravo 43 443 Eur (150 000 Lt) paskolos gavimą (t. 1, b. l. 122–126). Paskolos sutartis į bylą nepateikta. Iš UAB „Mabilta“ pažymos (t. 3, b. l. 23) matyti, jog po to, kai R. S. atsiskaitė dalinai, jam buvo likę 143 028 Lt, t. y. 7 000 Lt mažiau nei suteikta 150 000 Lt paskola. Sprendžiama, jog ieškovo ir atsakovės šeima turėjo lėšų ir mokėjimui už namą atlikti. Ieškovas neprašo analizuoti asmeninių santaupų panaudojimo aplinkybių, todėl šis faktas byloje neaptariamas.
19. CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, jog sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Nustačius, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimos lėšos buvo panaudotos ieškovo tėvams priklausančios nuosavybės įsigijimui, iš ieškovo priteistina pusės J. D. sumokėtų lėšų kompensacija. Tokiu būdu apeliacinis skundas tenkinamas, o apylinkės teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Padidinant atsakovei priteistų kompensacijų siumą, bendra kompensacijų suma sudaro 31 950 Eur kompensacija už turto dalį bute (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur kompensacija už didesnės vertės automobilį „Mercedes Benz Classe“, 7 530 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės dalies sumažėjimą dėl ieškovo veiksmų – nepagrįstai sumokėtų 15 060 Eur į J. D. sąskaitą.
Dėl kompensacijos už remontą
20. Apeliantė prašė ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendime esančią klaidą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 1 300 Eur piniginę kompensaciją už namo remontui panaudotas bendras sutuoktinių lėšas. Teismo posėdžio metu apeliantės atstovas teigė, jog nepalaiko apeliacinio skundo reikalavimo dėl 1 300 Eur kompensacijos už namo remontui skirtas išlaidas priteisimo. Kadangi antrasis apeliacinio skundo reikalavimas buvo formuluojamas kaip alternatyvus, jis nebuvo palaikomas apeliacinio proceso metu, teismas dėl šio reikalavimo nepasisako.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
21. Apeliaciniame procese ieškovas teikė prašymą piniginę kompensaciją išdėstyti penkeriems metams, nustatant pirmos įmokos datą 2019-12-01. Teigė, jog neišgali sumokėti kompensacijos, nes jo atlyginimas sudaro 1 400 Eur, turi dar vieną dukrą, perkeltas tarnauti į (duomenys neskelbtini), nuomoja butą (300 Eur nuoma ir 100 Eur komunaliniai), 400 Eur perveda atsakovei vaikų išlaikymui. CPK 284 straipsnis nurodo, jog sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas, atsižvelgiant į šalių padėtį bei kitas aplinkybes. Lyginant abiejų šalių padėtį, kai ieškovas turi du nekilnojamojo turto vienetus, kuriuose galima komfortiškai gyventi, o atsakovei yra priteista tik kompensacija, kurios mokėjimą ieškovas prašo išdėstyti net penkeriems metams, akivaizdu, jog ieškovo turtinė padėtis yra geresnė. Ieškovas gali tiek parduoti turimą butą ir išmokėti kompensaciją, tiek paimti paskolą ir išmokėti kompensaciją. Apylinkės teismo sprendime yra numatyta, kad kompensacija mokama per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo, šis terminas yra pakankamai ilgas, o atsižvelgiant į tai, kad bylos apeliacinis procesas truko metus laiko, kompensacijos išmokėjimo terminas iš esmės pailgėjo. Prašymas dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu
22. Atsakovė teismui pateikė 169 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą bei 650 Eur išlaidų už advokato pagalbą sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Apeliacinis skundas tenkinamas, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamos apeliaciniame procese turėtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo turėtos 450 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos, kadangi apeliacinis skundas patenkintas. Laikoma, kad apeliacinis skundas tenkinamas pilnai, nes antrasis apeliacinio skundo reikalavimas buvo reiškiamas alternatyviai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovės O. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą pakeisti, papildant atsakovės O. S. naudai iš ieškovo R. S. priteistų kompensacijų sumą ir priteisiant papildomą 7 530 Eur kompensaciją atsakovės naudai už bendrosios jungtinės nuosavybės dalies sumažėjimą dėl ieškovo veiksmų – nepagrįstai sumokėtų 15 060 Eur į J. D. sąskaitą.
Likusias Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovo R. S. atsakovės O. S. naudai 819 Eur (aštuonis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų proceso apeliacinės instancijos teisme metu.