Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei, atsakovės G. D. atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei G. D. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. teisme gautas ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ieškinys, kuriame prašyta: i) neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei G. D. nepilnamečio D. A. atžvilgiu; ii) priteisti iš atsakovės G. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. A. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; iii) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti D. A. gyvenamąją vietą pas laikinąjį globėją A. A..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. byloje sprendžiamas ieškovės – Tarnybos – ieškinio dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatymo (ne)pagrįstumo klausimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių

8.1. atsakovė G. D. yra nepilnamečio D. A., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vaiko tėvas G. A. (duomenys neskelbtini) mirė;

8.2. Tarnybos 2021-03-31 vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad: i) G. D. atvejo vadybos posėdžio metu (2020-10-15) įsipareigojo keisti gyvenimo būdą, ieškotis darbo, išsinuomoti būstą, savarankiškai auginti sūnų, lankyti Elektrėnų socialinių paslaugų centre individualias psichologo konsultacijas. Pagalbos plano peržiūros metu (2021-01-22) paaiškėjo, kad atsakovė pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių nevykdė, nesistengė keisti gyvenimo būdo; ii) atsakovei G. D. nuolat vartojant alkoholį numatyta nauja pagalbos priemonė – gydytis nuo alkoholio priklausomybės pagal Minesotos programą. Atsakovė 2021-02-22 nuvyko į Vilniaus priklausomybių ligų centrą gydytis, tačiau 2021-02-27, susiderinusi su specialistais, iš gydymo įstaigos išvyko ir tęsti gydymo negrįžo; iii) atsakovė savarankiškai sūnumi pasirūpinti negali, sutinka prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir su juo (sūnumi) bendrauti; iv) 2021-03-30 kalbinti vaiko seneliai D. ir A. A. teigė, jog D. pas juos gyvena nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio. Vaiko motina su sūnumi bendrauja telefonu. G. D. nesupranta sūnaus poreikių (atveža padėvėtų rūbų ar avalynės, kurie netinkamo dydžio ir pan.); v) atsakovės šeimoje 2020-04-27 ir 2020-02-26 nustatyti galimi nesmurtiniai, o 2017-02-06 galimi smurtiniai vaiko teisių pažeidimai. G. D. šeima nuo 2017-02-17 iki 2018-06-30 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl psichotropinių medžiagų vartojimo; vi) pokalbio metu D. A. teigė, kad gyventi pas senelius patinka, gerai su jais (seneliais) sutaria;

8.3. Elektrėnų socialinių paslaugų centro 2021-04-26 rašte nurodyta, jog nuo 2021-04-02 su G. D. dirba Mobili komanda. Socialinė darbuotoja pastebėjo, jog G. D. neturi motyvacijos keisti gyvenimo būdo: atsisako spręsti alkoholio vartojimo problemą, neieško darbo, neturi pastovios gyvenamosios vietos;

8.4. Tarnybos Mobiliosios komandos 2021-05-03 rekomendacijoje atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo nurodyta, kad: i) G. D. negeba savarankiškai funkcionuoti, organizuoti šeimos ūkio, yra bedarbė, piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis, palaiko nestabilius konfliktiškus santykius su sugyventiniu, kuris taip pat piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis, turi skolų; ii) atsakovė nemotyvuota keisti gyvenimo būdo; iii) G. D. nereguliariai, epizodiškai bendrauja su vaiku, išlaikymo neteikia;

8.5. iš Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 3GPA-845, surašyto 2021-11-23, turinio matyti, kad: i) D. patinka gyventi pas senelius. Specialistai, apsilankę globėjo namuose, pastebėjo artimą D. ir globėjo A. A. tarpusavio ryšį. D. ilgisi mamos, tačiau tema apie motiną jautri (pradėjus kalbėti apie motiną tuoj pat susigraudina); ii) vaiko motinai G. D. taikoma atvejo vadyba, vaiko tėvas miręs. Nepilnamečio vaiko D. A. motina G. D. nekeičia gyvenimo būdo, neužtikrina vaikui saugios aplinkos, nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo. Pagalbos šeimai priemonės teigiamų rezultatų nedavė; iii) atvejo vadybos posėdžio metu, vykusio 2021-11-23 atsakovė paaiškino, kad dirba puse etato, kitame darbe dirba neoficialiai. Psichologo konsultacijų lankyti nenori, su socialine darbuotoja bendrauti neturi laiko, lankytis pas psichiatrę neturi poreikio; iii) pripažino, kad su sūnumi bendrauja telefonu, aplankyti sūnų neturi laiko. Neprieštaravo dėl motinos valdžios apribojimo;

8.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-05-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5824-272/2021 leista Tarnybai paimti nepilnametį vaiką D. A. iš vaiko motinos (atsakovės) G. D.;

Dėl reikalavimo apriboti motinos valdžią (ne)pagrįstumo

9. Tarnyba pirmuoju ieškinio reikalavimu prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei G. D. nepilnamečio D. A. atžvilgiu.

11. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

12. Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) išaiškinęs, kad: i) tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė (lot. ultima ratio) valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo (vaiko) dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šeimos išskyrimo priemonė turi būti pagrįsta pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas). Teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes; ii) tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis ir tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; iii) sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį. Teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį; iv) svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai). Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, nutarties 12–18 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, nutarties 31–44).

13. Pasisakant dėl Tarnybos reikalavimo nuolat apriboti G. D. valdžią nepilnamečio D. A. atžvilgiu iš nustatytų faktinių matyti, kad G. D. nededa pastangų tam, kad situacija šeimoje pasikeistų, t. y. nededa pastangų atkurti teigiamą vaiko ir motinos ryšį, nededa pastangų susirasti nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, nededa pastangų spręsti alkoholio vartojimo problemas, nerodo iniciatyvos dalyvauti nepilnamečio vaiko gyvenime, neužtikrina vaikui saugios aplinkos, nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo. Nenustatyta, kad atsakovė G. D. teiktų išlaikymą nepilnamečiam vaikui, rūpintųsi D. A. psichine ir fizine sveikata, dalyvautų nepilnamečio gyvenime. Teismo vertinimu, atsakovė G. D. nusišalinusi nuo nepilnamečio D. A. priežiūros bei auklėjimo, iš esmės nesidomi nepilnamečio gyvenimu, nerodo inciatyvos situaciją keisti, su vaiku bendrauja tik epizodiškai, dažnai neblaivi (Tarnybos pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog buvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės, tačiau teikiama pagalba teigiamų rezultatų nedavė). Ir nors byloje yra tam tikrų duomenų apie tai, kad G. D. su nepilnamečiu D. A. bendrauja telefonu, tačiau teismas vertina, jog vien tik skambučiai vaikui nelaikytini tinkamu vaiko poreikių tenkinimu. Tarnyba, bendraudama su vaiko seneliu A. A., išsiaiškino, jog atsakovei su sūnumi atvykus į Elektrėnus buvo sudarytos sąlygos gyventi jo (A. A.) namuose, tačiau atsakovė gyventi nepanoro. Atsakovei buvo siūlyta pagalba su vaiku apsigyventi krizių centre, tačiau atsakovė pagalbos atsisakė. Tarnybos pateikti duomenys rodo, jog G. D. šeimai nuo 2018-10-22 pradėtas atvejo vadybos procesas, kuris atnaujintas 2020-09-30, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo palaikymo paslaugos Elektrėnų savivaldybėje, tačiau iki šio teismo sprendimo priėmimo momento G. D. taip ir neparodė iniciatyvos keisti situacijos. Ieškovės pateikti duomenys rodo, jog atsakovei G. D. buvo suteikta pakankamai daug laiko spręsti savo ir šeimos problemas bei susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau atsakovė nepasinaudojo suteikta galimybe naudotis socialinių darbuotojų teikiamomis paslaugomis, nesiėmė konkrečių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą bei spręsti alkoholio vartojimo problemą. Matyti, jog atsakovė nerodo kokių nors stabilių, sistemingų teigiamų pokyčių keisti gyvenimo būdą ir sugrįžti į pilnavertį gyvenimą, siekiant auklėti, rūpintis bei prižiūrėti nepilnametį vaiką (faktiškai vaikas gyvena atskirai nuo motinos nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio), nesuvokia, kad berniukas giliai išgyvena išsiskyrimą su mama, negeba užtikrinti vaikui saugios aplinkos (galimai lanko sūnų būdama ir neblaivi), savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai, orientuota tik į savo poreikių patenkinimą.

14. Teismas, apibendrinęs ištirtą bylos medžiagą, konstatuoja, kad atsakovė G. D. nusišalinusi nuo nepilnamečio D. A. auginimo. Teismo vertinimu, aptarta faktinė situacija atitinka CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytus tėvų valdžios ribojimo pagrindus, o konkrečiau – atsakovė G. D. vengia atlikti savo pareigas auklėti D. A., daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu (nesaikingai vartoja alkoholį) bei nesirūpina vaiku (neteikia išlaikymo, nesidomi sveikatos būkle, neužtikrina saugios vaikui gyvenamosios aplinkos ir pan.). Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės bei teisinis reguliavimas leidžia teismui konstatuoti, jog ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovės G. D. valdžią nepilnamečio D. A. atžvilgiu – pagrįstas. Nėra duomenų, jog atsakovė G. D. norėtų keisti neigiamą situaciją ir dėtų aktyvias pastangas vienokiu ar kitokiu būdu imtis iniciatyvos atkurti prarastus ryšius su nepilnamečiu vaiku, susigrąžinti vaiką į šeimą bei parodyti teigiamos motinystės pavyzdį, todėl neracionalu taikyti švelnesnės tėvų valdžios ribojimo priemonės. Konstatuotina, jog nepilnamečio D. A. interesus aptariamos situacijos kontekste atitinka būtent neterminuotas motinos valdžios apribojimas.

Dėl priteistino materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

15. Teismas neterminuotai apribojo nepilnamečio D. A. motinos G. D. valdžią, todėl aktualus nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo klausimas.

16. CK 3.195 straipsnyje nurodyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.

17. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Įstatymas nereguliuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

18. Tarnyba prašė priteisti iš atsakovės 250 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsakovės atstovė prašė mažinti priteistino išlaikymo dydį iki 220 Eur atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, tačiau išsamesnių paaiškinimų kodėl turėtų būti mažinamas išlaikymo dydis nepagrindė. Pasisakant dėl vaiko motinos (atsakovės) G. D. galimybės teikti 250 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui pažymėtina, jog teismas iš esmės neturi kokių nors konkrečių duomenų nei apie motinos turtinę padėtį, nei apie motinos sveikatos būklę, nei apie realią finansinę galimybę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Visgi, turima duomenų, jog atsakovė niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Į bylą taip pat nepateikti duomenys apie tai, kad atsakovė turėtų kitų išlaikytinių. Atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti atsakovės galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, nėra. Įrodymai, kuriais remiantis būtų galima mažinti išlaikymą vaikui, nepateikti. Ir nors atsakovės turtinė padėtis galimai sudėtinga, tačiau tokia padėtis galimai nulemta ir pačios atsakovės. Atsakovė nesistengia keistis, t. y. nei su socialiniais darbuotojais, nei su teismu nebendradarbiauja, nuo vaiko priežiūros, auklėjimo bei išlaikymo nusišalinusi, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio išlaikymą, taip pat vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Teismo įsitikinimu, ieškovės iš atsakovės prašomas priteisti 250 Eur dydžio kasmėnesinis išlaikymas užtikrins nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, nenustatyta, kad tokio dydžio išlaikymo vaiko motina negalėtų teikti, todėl aptariamas ieškovės reikalavimas tenkinamas (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

19. Ieškovė prašė išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos. Bendra taisyklė ta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis), t. y. išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo (išlaikymo) reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje pakankamai įprasta, jog išlaikymas priteisiamas nuo bylos iškėlimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 apžvalgą Nr. AC-53-1 „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“. Teismų praktika. 2020, 53, p. 647). Nesant tarp šalių ginčo, išlaikymas priteisiamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-12-17.

20. Pagal CK 3.202 straipsnio 1 dalį, jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. Jeigu vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, gyvena vaikų globos institucijoje, išlaikymas išieškomas ir mokamas vaikų globos institucijai. Tokiu atveju vaikų globos institucija atidaro kiekvieno išlaikymą gaunančio vaiko sąskaitą valstybės kontroliuojamoje kredito įstaigoje. Šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis įstatymų nustatyta tvarka savo interesais gali disponuoti tik pats vaikas ar vaiko interesais – jo globėjas (rūpintojas) (CK 3.202 straipsnio 2 dalis). Kadangi priimant sprendimą nežinoma, kas bus skiriamas nuolatiniu nepilnamečio D. A. globėju (rūpintoju), todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas priteistų nepilnamečiam vaikui išlaikymo lėšų tvarkytojas (išieškotojas). Teismo vertinimu, aptariamos situacijos kontekste dėl priteistų nepilnamečiam vaikui sumų tvarkytojo (išieškotojo) pakankama nuoroda į CK 3.202 straipsnį.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

21. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Aptariama nuostata iš esmės atkartojama ir CPK 406 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus turi būti išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

22. Nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-06-08 įsakymu Nr. 03V-459 nepilnamečio D. A. laikinoji globa nuo 2021-06-03, nustatyta globėjo A. A. šeimoje. Apribojus motinos G. D. valdžią sūnaus D. A. atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio D. A. gyvenamoji vieta nustatytina globėjo A. A. šeimoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis). Teismo vertinimu, laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas iki bus priimtas sprendimas dėl nepilnamečio D. A. globos (rūpybos) labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi globėjo A. A. šeimoje užtikrinamos saugios gyvenimo sąlygos, sudarytos tinkamos sąlygos miegui, poilsiui, laisvalaikiui. Pažymima ir tai, jog, teismo vertinimu, jau yra nusistovėjęs ir tam tikras nepilnamečio vaiko dienos režimas ir rutina, kurio poreikio keisti nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23. Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažymoje, sudarytoje 2022-02-28 už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei G. D. nurodė, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 259 Eur.

24. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso (CPK – teismo pastaba) 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Nustatyta, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas gali iš dalies atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (CPK 96 straipsnio 7 dalis). Įvertinęs atsakovės G. D. elgesį šios bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat atsižvelgęs į sunkią atsakovės turtinę padėtį (nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „Sergel“, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė G. D. iš dalies atleistina nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei nurodant, kad iš atsakovės valstybės naudai priteistina 100 Eur suma. Priverstinis visų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš atsakovės iš esmės pablogintų atsakovės, ypač nepilnamečio sūnaus, turtinę padėtį.

25. Atsakovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus nurodytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos.

Dėl kitų procesinių klausimų bei procesinės bylos baigties

26. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-27 nutartimi teismo iniciatyva buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones, t. y. nepilnamečiam D. A. iš atsakovės G. D. priteistas laikinas išlaikymas, teiktinas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui 2021-12-13 iki teismo sprendimo priėmimo, laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinas sprendimas (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl laikinosios apsaugos priemonės galioja būtent iki sprendimo priėmimo (CPK 3.65 straipsnio 1 dalies). Priėmus sprendimą laikinosios apsaugos priemonės netenka galios įstatymo (CK 3.65 straipsnio 1 dalies ir CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto) pagrindu, todėl nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas rezoliucinėje dalyje papildomai nesprendžiamas (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

27. Atlikus šalių pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis), priimamas teismo procesinis sprendimas – sprendimas, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės ieškinį tenkinant visiškai (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).

28. Proceso įstatymas taip pat numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per 10 (dešimt dienų) pateikti teismui šio Kodekso (CPK – teismo pastaba) 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo (CPK 496¹ straipsnio 1–2 dalis). Teismas, įgyvendindamas aptartą CPK 496¹ straipsnio nuostatą, ex officio (liet. savo iniciatyva) priima nutartį pradėti bylą dėl globos (rūpybos) nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio D. A. gyvenamąją vietą laikinojo globėjo A. A. šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės G. D. nepilnamečiam sūnui D. A. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo 2021-12-17 iki nepilnamečio D. A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.