- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 2-40263-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33678-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- O. M.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vežimo partneriai“
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Justina Antanaitė
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vežimo partneriai“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Vežimo partneriai“ vadovui K. J., advokatui Ramūnui Mikulskui, advokato padėjėjai Justinai Antanaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vežimo partneriai“ dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
O. M. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 1–3, 104–105) uždarajai akcinei bendrovei „Vežimo partneriai“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), kuriuo, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. spalio 8 d. sprendimas), prašo skirti atsakovei baudą – po 500 Eur už kiekvieną praleistą įsipareigojimų vykdymo savaitę nuo Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. birželio 26 d. sprendimas) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, baudą priteisiant jo naudai.
Ieškovas paaiškino, kad jis su atsakove 2019 m. birželio 26 d. Darbo ginčų komisijoje sudarė taikos sutartį, kuria, be kita ko, atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. birželio 28 d. bankiniu pavedimu į jo sąskaitą sumokėti jam 700 Eur (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. Nurodė, kad nors darbdavė Darbo ginčų komisijai nurodė, jog ji jam skirtus pinigus pervedė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, pabrėžė, kad jis niekada nėra rašęs 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymo dėl darbo užmokesčio jam pervedimo į šią sąskaitą, ši banko sąskaita nėra jo, jam nėra žinoma, kam ši sąskaita priklauso, paskirtyje nenurodyta, kad jis yra piniginių lėšų gavėjas, jis turi kitą banko sąskaitą, į kurią jam būdavo nuolat atsakovės pervedamas darbo užmokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, Darbo ginčų komisijoje sudarant taikos sutartį dalyvavo jis (ieškovo atstovas) ir įmonės vadovas, Darbo ginčų komisijoje derinant taikos sutarties sąlygas jis (ieškovo atstovas) 2–3 kartus skambino ieškovui dėl taikos sutarties sąlygų derinimo, ieškovas negalėjo nurodyti savo banko sąskaitos numerio, į kurią jam turėtų būti pervedami pinigai, jis jam (atstovui) pasakė, kad banko sąskaitos numerį atsiųs, po kurio laiko jis jį iš ieškovo gavo elektroniniu paštu, ar jis tą sąskaitos numerį persiuntė įmonės vadovui prisiminti negalėjo; įmonė su darbuotoju nebuvo susisiekusi ir nederino, į kokią sąskaitą jam pervesti taikos sutartimi sulygtus 700 Eur; 2019 m. birželio 26 d. įmonės įvykdytame mokėjimo patvirtinime galutinis gavėjas nenurodytas; ant 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymo yra ne ieškovo parašas, ieškovas tokio prašymo nebuvo pasirašęs; ieškovui negaunant sutartos 700 Eur sumos, jis, kaip ieškovo atstovas, skambino įmonės vadovui, kad pastarasis jam atsiųstų jo padaryto pavedimo nuorašą, tačiau įmonės vadovas jo jam neatsiuntė, vengė tolimesnio bendravimo; ieškovas nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. negavo iš įmonės sutartų 700 Eur, juos gavo tik antstolio pagalba, todėl už šį laikotarpį įmonei turi būti skiriama bauda.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 114–118).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. sausio mėn. ieškovas įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini), įsidarbindamas ieškovas ant firminio įmonės blanko savo valia pasirašė prašymą darbo užmokestį jam mokėti į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (nenurodydamas jokių kitų rekvizitų), vėliau (prieš gaunant pirmąjį darbo užmokestį) žodžiu paprašė darbo užmokestį jam pervesti į kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dar vėliau reikalavo darbo užmokestį jam pervesti į dar kitą sąskaitą Latvijos banke, įprastai darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad taikos sutartyje ieškovas banko sąskaitos nenurodė, tačiau įmonė turėjo tik vienintelį jo oficialų 2018 m. rugsėjo 12 d. rašytinį prašymą dėl piniginių lėšų pervedimo, todėl siekdama išvengti bet kokių galimų ginčų su ieškovu, kurio būdas buvo konfliktiškas, paprašė jo patikslinti, į kokią sąskaitą jam pervesti taikos sutartimi sulygtą sumą, ieškovas nurodė mokėjimą jam atlikti į sąskaitą, kurią buvo nurodęs raštu, todėl vykdydama taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tą pačią taikos sutarties pasirašymo dieną (2019 m. birželio 26 d.) iš karto ieškovui pervedė 700 Eur sumą į jo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. į tą sąskaitą, kurią pats ieškovas buvo nurodęs savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rašytiniame prašyme, tai patvirtina 2019 m. rugsėjo 27 d. banko mokėjimo patvirtinimas, kuriame gavėju nurodytas ieškovas, o paskirtyje nurodyta, jog mokama pagal 2019 m. birželio 26 d. taikos sutartį. Teigė, kad ji yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimu patvirtintą taikos sutartį. Paaiškino, kad 2019 m. spalio mėn. netikėtai sužinojo, kad įmonės atžvilgiu buvo priverstinai išieškota 864,54 Eur suma, paaiškėjo, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė antstoliui vykdyti jos jau įvykdytą Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą, melagingai nurodydamas, kad 700 Eur sumos iš įmonės negavo. Pabrėžė, kad ji yra ne tik kad tinkamai ir laiku įvykdžiusi Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą, bet ir yra sumokėjusi ieškovui antrą kartą tą pačią sumą, ieškovui nesąžiningai pateikus antstoliui vykyti Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą, be to, nepaisant to, kad Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimas buvo įvykdytas antrą kartą, ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o vėliau į teismą, jau trečią kartą reikalaudamas 700 Eur sumos ir nors šioje dalyje teismas ieškinį atsisakė priimti, tačiau ieškovo procesinis elgesys akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas tyčia teikė visiškai nepagrįstą procesinį dokumentą, siekdamas prisiteisti jo jau du kartus gautą sumą, taip pat ieškovas prisidengdamas įvykusiu priverstinio Darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymo procesu, nepagrįstai reikalauja už tariamą Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimo nevykdymą skirti įmonei baudą. Mano, kad ieškovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio nuostatomis, turėtų būti skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl kartu prašė skirti ieškovui 5 000 Eur baudą iki 50 proc. iš šios baudos skiriant įmonei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas įmonės vadovas papildomai paaiškino, kad Darbo ginčų komisijoje derinant taikos sutarties sąlygas ieškovo atstovas skambino ieškovui, buvo įjungęs garsiakalbį, jis (įmonės vadovas) darbuotojui nurodė, kad sulygtą 700 Eur sumą jam perves į jo rašytiniame prašyme nurodytą sąskaitą, darbuotojas su tuo sutiko, jis pavedimą padarė tą pačią dieną kai buvo pasirašyta taikos sutartis; 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymą pasirašė pats ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymo tinkamumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2018 m. rugsėjo 12 d. parašė atsakovei prašymą priimti jį į darbą įmonėje (duomenys neskelbtini) pareigoms (t. I, b. l. 136), ieškovas pas atsakovę (duomenys neskelbtini) dirbo pagal šalių sudarytą darbo sutartį nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. sausio 24 d. (t. I, b. l. 70–72, 83, 130–133), Darbo ginčų komisija 2019 m. birželio 26 d. sprendimu patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą 2019 m. birželio 26 d. taikos sutartį (t. I, b. l. 101–103), Darbo ginčų komisija 2019 m. spalio 8 d. sprendimu nusprendė ieškovo prašymo dėl baudos darbdavei skyrimo netenkinti (t. I, b. l. 5–6).
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 232 straipsnio 1 dalį, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.
Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymo
Nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2019 m. birželio 26 d. sprendimu patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurios 1 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 700 Eur (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą iki 2019 m. birželio 28 d., pervedant į ieškovo sąskaitą (t. I, b. l. 101–103), šis Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs.
Ieškovo teigimu, atsakovė savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį neįvykdė, todėl jis kreipėsi į antstolį ir jo pagalba 2019 m. rugsėjo 25 d. iš įmonės buvo nurašyta ir jam pervesta 700 Eur suma, todėl už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 28 d. (kai įmonė turėjo atlikti pavedimą 700 Eur sumai) iki 2019 m. rugsėjo 25 d. (kai jis gavo 700 Eur sumą) įmonei turi būti skiriama bauda ir ji turi būti priteisiama jo naudai. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad 700 Eur sumą ji tą pačią taikos sutarties sudarymo dieną 2019 m. birželio 26 d. bankiniu pavedimu pervedė į ieškovo rašytiniame prašyme nurodytą jo banko sąskaitą, o ieškovas, tiek kreipdamasis į antstolį, tiek inicijuodamas bylą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, už ką jam turi būti skiriama bauda.
Pažymėtina, kad į bylą įmonė pateikė 2018 m. rugsėjo 12 d. įmonės parengto ir atsakovo pasirašyto prašymo dėl atlyginimo išmokėjimo, kuriame nurodyta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią ieškovas nurodė mokėti jam darbo užmokestį, originalą (t. I, b. l. 128), nors ieškovas ginčija savo parašo tikrumą ant šio dokumento, teigdamas, kad jis tokio dokumento niekada nėra pasirašęs, tačiau sulyginus ant šio dokumento esančio originalaus parašo vaizdą su ant kitų dokumentų – darbo sutarties, prašymo priimti į darbą, pasirašytų 2018 m. rugsėjo 12–13 d., originalių ieškovo parašų vaizdu (t. I, b. l. 130–133, 136), akivaizdžiai matyti, kad visus šiuos dokumentus buvo pasirašoma tuo pačiu rašikliu, tose pačiose parašo vietose matomas rašymo metu darytas paspaudimas, parašai identiški, darbuotojui neginčijant kitų aukščiau aptartų dokumentų pasirašymo tikrumo, teismui nekyla net menkiausios abejonės, kad į bylą pateiktą 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymą dėl atlyginimo išmokėjimo, kuriame nurodyta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią ieškovas nurodė mokėti jam darbo užmokestį (t. I, b. l. 128), pasirašė pats ieškovas, taip išreikšdamas savo valią darbo užmokestį gauti būtent į šią banko sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)).
Aplinkybė, kad darbuotojas 2018 m. rugsėjo 12 d. prašyme dėl atlyginimo išmokėjimo galimai nurodė ne savo, o kito asmens banko sąskaitą, nesudaro darbdavei pagrindo abejoti ar nesutikti su darbuotojo valia darbo užmokestį gauti į prašyme nurodytą sąskaitą, ar papildomai tikrinti, kam priklauso nurodyta sąskaita. Pastebėtina, kad nors ieškovo žodiniu prašymu darbo santykių eigoje jam darbo užmokestis buvo visą laiką mokamas į jo kitą žodžiu nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 16–28), tačiau kilus tarp šalių ginčui, kuris buvo išspręstas Darbo ginčų komisijoje 2019 m. birželio 26 d. sudarant taikos sutartį, ir taikos sutartyje darbuotojo atstovui ir pačiam darbuotojui konkrečiai nenurodžius banko sąskaitos numerio, įmonė pasielgė apdairiai ir atsakingai – sulygtą 700 Eur sumą pervedė į banko sąskaitą, kuri buvo nurodyta vieninteliame įmonės turimame ir darbuotojo neatšauktame darbuotojo rašytiniame prašyme dėl atlyginimo išmokėjimo. Be to, įmonės vadovas teismo posėdžio metu duodamas teismui paaiškinimus, pasirašęs priesaikos tekstą patvirtino, kad derinant taikos sutarties sąlygas Darbo ginčų komisijoje ieškovo atstovas, paskambinęs ieškovui, buvo įjungęs garsiakalbį ir jis (įmonės vadovas) ieškovui nurodė, kad sulygtą 700 Eur sumą jam perves į jo rašytiniame prašyme nurodytą sąskaitą, darbuotojas su tuo sutiko.
Įmonės 2019 m. birželio 26 d. atliktą 700 Eur pavedimą į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėju nurodant ieškovą (mokėjimo pavedime ieškovo vardas ir pavardė nurodyta taip, kaip ieškovas buvo nurodęs 2018 m. rugsėjo 12 d. prašyme), paskirtyje nurodant, kad mokėjimas atliekamas pagal 2019 m. birželio 26 d. taikos sutartį, patvirtina Citadele banko 2019 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo patvirtinimas (t. I, b. l. 36, 128). Darbuotojo atstovo teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad bankiniame pavedime nėra nurodytas galutinis gavėjas ir gavėjo kodas, aukščiau padarytų teismo išvadų nekeičia, kadangi bankiniame pavedime gavėjas yra nurodytas, o galutinio gavėjo ir gavėjo kodo skiltys pavedimui atlikti nėra privalomos pildyti (t. I, b. l. 36).
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad įmonė įrodė, jog darbuotojui taikos sutartimi sulygtą 700 Eur sumą bankiniu pavedimu į ieškovo nurodytą sąskaitą pervedė tą pačią taikos sutarties pasirašymo dieną, taikos sutarties nuostatų įmonė nepažeidė, Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą įvykdė tinkamai, laiku, todėl nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti DK 232 straipsnio 1 dalį ir skirti baudą.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Pastebėtina, kad atsakovė prašė CPK 95 straipsnio pagrindu skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 proc. iš šios baudos skiriant įmonei.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, kt.) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
Atsakovė paaiškino, jog 2019 m. spalio mėn. netikėtai sužinojo, kad įmonės atžvilgiu buvo priverstinai išieškota 864,54 Eur suma, paaiškėjo, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė antstoliui vykdyti jos jau įvykdytą Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą, melagingai nurodydamas, kad 700 Eur sumos iš įmonės negavo. Pabrėžė, kad ji yra ne tik kad tinkamai ir laiku įvykdžiusi Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą, bet ir yra sumokėjusi ieškovui antrą kartą tą pačią sumą, ieškovui nesąžiningai pateikus antstoliui vykyti Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą, be to, nepaisant to, kad Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimas buvo įvykdytas antrą kartą, ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o vėliau į teismą, trečią kartą reikalaudamas 700 Eur sumos ir nors šioje dalyje teismas ieškinį atsisakė priimti, tačiau ieškovo procesinis elgesys akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas tyčia teikė visiškai nepagrįstą procesinį dokumentą, siekdamas prisiteisti jo jau du kartus gautą sumą, taip pat ieškovas prisidengdamas įvykusiu priverstinio Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimo vykdymo procesu, nepagrįstai reikalauja už tariamą Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimo nevykdymą skirti įmonei baudą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nepaneigė įmonės nurodytų aplinkybių, kad darbuotojas 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė antstoliui vykdyti Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą ir 700 Eur gavo 2019 m. rugsėjo 25 d. Teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovo ieškinį dalyje dėl 700 Eur sumos iš įmonės priteisimo atsisakė priimti (t. I, b. l. 104–105).
Teismas su aukščiau išdėstytais atsakovės teiginiais visiškai sutinka, jų nekartoja, kadangi juos patvirtina bylos medžiaga – teismas nustatė, kad darbdavė su darbuotoju atsiskaitė tinkamai, laiku pagal Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą, todėl ieškovas elgėsi nesąžiningai tiek 2019 m. rugsėjo 20 d. kreipdamasis į antstolį dėl priverstinio vykdymo, tiek tą pačią 2019 m. rugsėjo 20 d. kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją dėl 700 Eur išieškojimo ir baudos įmonei skyrimo už Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą, o vėliau ir į teismą, taigi, darbuotojas nesąžiningai siekė 700 Eur sumą išsiieškoti 3 kartus ir dar papildomas pinigines lėšas dėl baudos įmonei skyrimo, ieškinio nepagrįstumas teismo jau konstatuotas aukščiau, vadinasi, savo teise kreiptis į teismą darbuotojas akivaizdžiai naudojosi ne pagal jos paskirtį.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas darbuotoją pripažinti nesąžiningai pareiškus nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, už ką jam, įvertinus ginčo sumos dydį, proporcingumo aspektu skiriama 1 000 Eur bauda, 50 proc. šios baudos (500 Eur) skiriant atsakovei.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui skiriama 1 000 Eur bauda, 50 proc. šios baudos (500 Eur) skiriant atsakovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.
Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiai advokatų kontorai sumokėtas jos patirtas 2 057 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t. I, b. l. 119–120, 137–138). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovo 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovo O. M. ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vežimo partneriai“ (į. k. 304457647) iš ieškovo O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis) 2 057 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Skirti ieškovui O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos – 500 Eur (penkis šimtus eurų) skiriant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vežimo partneriai“ (į. k. 304457647), likusią 500 Eur baudos dalį – valstybei. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Likusioje dalyje sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.