Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui L. D. (L. D.) dėl nuosavybės teisių gynimo ir įkeldinimo į gyvenamąsias patalpas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. D. ieškiniu atsakovui L. D. prašo ją įkeldinti į namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Skaidiškių k., (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodė, kad pagal 2012-04-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10-341/2012 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta jų 2012-03-22 sudaryta taikos sutartis. Pagal taikos sutartį ieškovei atiteko ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Registrų centre“ įregistruotas atsakovo vardu, tačiau pastarasis, nors ir pripažįsta ieškovės teisės į namą, bet piktybiškai į namą neįleidžia. Esant tokiai situacijai, ieškovė kreipiasi į teismą dėl įkeldinimo į namą.

A. L. D. paaiškinimuose (atsiliepimu) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neįrodo aplinkybių, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą. Prieš penkis metas ieškovė savo noru išsikėlė iš gyvenamųjų patalpų Gamyklos g. 2, Skaidiškių k., Vilniaus r. ir apsigyveno pas sūnų O. D. (O. D.). Iki ieškinio pateikimo teismui ieškovė nedarė jokių pastangų sugrįžti gyventi nurodytame gyvenamajame name, todėl ieškovės reikalavimas įkeldinti ją atsakovui yra nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkes teismas nenagrinėjo klausimo dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo, nes rekonstruotam namui, t.y. realiai pastatytam namo priestatui nebuvo išduotas leidimas, bei parengta technine dokumentacija ir tuo metu įvykdyta namo rekonstrukcija nebuvo teisiškai įregistruota viešajame registre. Todėl iki šiol nėra išspręstas klausimas dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo po įvykdytos rekonstrukcijos. Pažymėjo ir tai, kad tarp šalių ginčo dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis nebuvo, nes realiai atsakovas naudojosi gyvenamosiomis patalpomis pirmame namo aukšte, ieškovė - antrajame ir tik padidėjus namo plotui po rekonstrukcijos galimi pasikeitimai, kurie privalomi aptarti ir įteisinti. Kartu su ieškove po santuokos nutraukimo susitarė atnaujinti namo kadastro duomenis ryšium su įvykdyta namo rekonstrukcija. Ieškovė savo sutikimą patvirtino asmeniniu parašu parengti statinio projektą, stalinių kadastro duomenų bylas ir kt. Pagal statinio projekto užbaigimą ir teisės aktų reikalavimus 2015 m. sausio 6 d. Nr. 1 buvo skelbiama deklaracija apie statinio užbaigimą. Ieškovė už atliktus darbus įsipareigojo atsakovui sumokėti ½ turėtų visų išlaidų su mindo stalinio projekto parengimu, kurios sudarė apie 12 638 Lt (3 663.18 Eur). Savo įsipareigojimų iki šios dienos ieškovė neįvykdė. Susidarė situacija, kai ieškove atsisakė geruoju išspęsti klausimą dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe po statinio rekonstrukcijos bei apmokėti patirtas išlaidas, tačiau nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl tariamai vykdomų trukdymų apsigyventi jai nuosavybės teise priklausančio namo dalyje.

Ieškovė V. D. dublike nurodė, kad paaiškinimuose atsakovas nepasisako dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, tačiau be savarankiškai pareikšto ieškinio kelia reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos, rekonstrukcijos bei namo projekto įteisinimo. Atsakovo paaiškinimai nėra ginčo bylos dalykas, todėl ieškovė dėl jų nepasisako. Nuosavybės neliečiamumo principas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus, ir nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo, tačiau tokiu aplinkybių byloje nenustatyta, todėl ieškinys tenkintinas.

Teismo posėdžio metu ieškovė V. D. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad penkis metus buvęs vyras neįsileidžia jos į namus. Jie išsiskyrė 2012 metais. Išsiskyrė ir pasidalino dalimis. Atsakovas pakabino spyną ir ji negali patekti. Namas yra dviejų aukštų, atsakovo pirmas aukštas, jos antras. Įėjimai skirtingi, tačiau ant jos įėjimo kabo spyna, rakto ji neturi. Užrakinti ir vartai, ji nepatenka net į teritoriją. Treji vartai su tokiomis spynomis. Kai užrakino įėjimus, apsigyveno pas sūnų. Dabar namas po rekonstrukcijos priduotas. Tai padarė vyras. Pas notarą dalinosi žemę. Paskutinį kartą name buvo prieš porą metų. Kai pamatė, kad užrakinta kreipėsi į policiją, savivaldybę, visur. Niekas nepadėjo.

Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovė kaip bendrasavininkė turi teisę ten gyventi. Atsakovo argumentai, kad ieškovė pati išsikraustė neįrodyti įrodymais ar liudytojų parodymais. Atsakovas neleistinais būdais įgyvendina nuosavybės teisę, o būtent savavaliauja ir fiziškai neleidžia ieškovei patekti į savo valdą.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jį atstovauja įgaliotas atstovas (advokatas), todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad savo laiku prieš nagrinėjant skyrybų bylą pati ieškovė susirinko daiktus ir išėjo pas sūnų. Atsakovas name gyvena vienas, todėl natūralu, kad pakabino spynas ir kontroliuoja. Jis pats nuo 2012 m. prižiūri namą, pagal susitarimą įregistravo tą, kas nebuvo įregistruota. Ieškovė gali patekti į teritoriją bet kada. Atsakovas niekada netrukdė. Ieškovė turėjo pateikti dokumentus iš policijos ar savivaldybės, kad ji negali patekti. Dabar ieškinys grindžiamas tik CK 4.93 str. norma. Nuosavybė padalinta ir ji gali valdyti ir disponuoti tuo turtu. Ieškovė nereikalavo atsakovo duoti raktus, atidaryti, pasižiūrėti.

Liudytoja L. T. nurodė, kad pažįsta ieškovę, jos yra kaimynės, gyvena netoli viena nuo kitos, gretimos gatvės. Iš matymo pažįsta ieškovės vyrą. Pas ieškovę galima patekti į kiemą iš dviejų pusių, yra varteliai. Dabar jie visą laiką užrakinti, kabo spynos. Ieškovė ten patekti negali. Negali patekti jau kokie penki metai. Paskutinį kartą matė, kad negali patekti prieš tris, du su pusę metų. Ieškovė bandė patekti ir vėliau, tai žino iš jos žodžių, pati nematė.

Ieškinys tenkintinas.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti ir ši teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.37, 4.39 str.).

Ieškovė ieškinį grindžia CK 4.93 straipsniu, numatančiu, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą (1 d.); niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (2 d. 1 p.); reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe (2 d. 2 p.); nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu (3 d.); nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant (4 d.).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui L. D. (L. D.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės 2012-04-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat patvirtino šalių 2012-03-22 taikos sutartį, kuria be kitų aptartų santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovė ir atsakovas nusprendė pasidalinti santuokoje įgytą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Skaidiškių k., Vilniaus rajone, po ½ dalį.

Daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011).

Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino šalys (jų atstovai), tarpusavyje tarp ieškovės ir atsakovo per eilę metų yra nusistovėjusi naudojimosi ginčo namu tvarką, pagal kurią atsakovas L. D. naudojasi pirmuoju namo aukštu, o ieškovė V. D. – antruoju aukštu. Ginčo dėl to nėra. Pagal CK 4.81 str. 1 d. namo bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taip pat ieškovė patvirtino, kad į namą galima patekti per du atskirus įėjimus. To atsakovas (jo atstovė) taip pat neginčijo. Tačiau, kadangi ieškovė name pastaruosius metus nebegyvena, kaip atsakovo atstovė teisme patvirtino, atsakovas pakabino spynas ant durų ir tvorų, kontroliuodamas, kad į teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys. Dėl kokių priežasčių ieškovė nustojo gyventi jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, nagrinėjamam ginčui įtakos neturi. Aplinkybės, kad turto bendrasavininkas nesinaudoja nekilnojamuoju turtu, nesuteikia teisės kitiems bendrasavininkams apriboti jo galimybę patekti į jo turto buvimo vietą nuo pat sklypo ribos šalims priimtinu ir realiu būdu. Akivaizdu, kad ieškovė neturi raktų ir negali patekti į gyvenamąjį namą(tai patvirtino liudytoja teisme),nes atsakovas nesuteikia galimybės pirma patekti į jo valdomą sklypą,ir antra,ieškovė negali pati atrakinti svetimos spynos ant jai priklausančių įėjimo durų.Todėl ieškovės kaip savininkės teisės yra pažeidžiamos atsakovo neteisėtais veiksmais. Vadovaujantis protingumo kriterijais, atsakovas,pakeitęs spynas, turėjo bent jau informuoti ieškovę apie pakeistus užraktus bei nurodyti galimybes,kokiu būdu ieškovė gali gauti naujus raktus nuo įėjimo į jai priklausantį turtą. Pažymėtina, kad net ir prasidėjus nagrinėjamai bylai teisme, atsakovas nesuteikė atsakovei rakto(-ų), kad ši turėtų galimybę patekti į savo nuosavybę. Taigi, darytina išvada jog būtent atsakovas nevykdo kooperavimosi ir bendradarbiavimo tarp bendraturčių pareigos tokiu būdu pažeisdamas ieškovės teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir įkeldinti ieškovę V. D. į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4196-9011-1017, esantį Vilniaus r. sav., Skaidiškių k., Gamyklos g. 2.

I. V. garantuojamos pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio (80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Įkeldinti ieškovę V. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Skaidiškių k., (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. D. (L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą