- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-303-227/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- VĮ „Visagino energija“
- Atsakovas
- L. Z.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-303-227/2016
Teisėjas Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00030-2016-9
2016 m. kovo 24 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VĮ „Visagino energija“ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-164-758/2016 pagal ieškovės VĮ „Visagino energija“ ieškinį atsakovei L. Z. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė VĮ „Visagino energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. Z. : 7800,30 Eur skolos, 280,69 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 182,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovei VĮ „Visagino energija“ nustatė 14 dienų terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Nurodė pateikti duomenis apie atsakovės L. Z. gyvenamąją vietą, kur jai būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ar pasirinkti galimus procesinių dokumentų įteikimo jai būdus: per antstolį, kuratorių, pateikiant teismui prašymą, atitinkantį CPK 39, 129 straipsnių reikalavimus (išskyrus įteikimą viešo paskelbimo būdu). Išaiškino, jog nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškovo ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.
Nutartyje nurodė, kad teismui išsiuntus pranešimą, ieškinį ir jo priedus, skirtus atsakovei L. Z., adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai grįžo neįteikti. Pašto darbuotojai padarė atžymas, jog adresatas nurodytu adresu nerastas, išrašytas pranešimas, atsakovė pašto įstaigoje dokumentų neatsiėmė. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, atsakovės paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Patikrinus VSDFV duomenų bazės duomenis nustatyta, kad atsakovė nedirba. Atsakovės L. Z. gyvenamoji ir darbo vietos- nežinomos. Pažymėjo, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma išnaudojus kitas įteikimo galimybes (CPK 117 str.), jeigu yra nežinomos atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos, ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus (CPK 130 str.), todėl nustatytinas terminas trūkumams šalinti, įpareigojant ieškovą teismui pateikti įrodymus, kad ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovei įteikti procesinius dokumentus - ieškovas turėtų išnaudoti galimybes įteikti atsakovei procesinius dokumentus per antstolį, ar pateikti teismui prašymą, atitinkantį CPK 39, 129 straipsnių reikalavimus, paskirti kuratorių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė VĮ „Visagino energija“ prašo panaikinti nutartį ir įteikti atsakovei procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Nurodo, kad jau ieškinyje ieškovė nurodė, kad neįteikus procesinių dokumentų atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, neturint duomenų apie jos darbo vietą, neprašoma skirti šioje byloje kuratoriaus, o prašoma procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Ieškovė neturi galimybių pati įteikti procesinių dokumentų, nes jos (ieškovės) siųsti pranešimai atsakovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti. Kadangi atsakovės turtas areštuotas, atsakovė telefonu kreipėsi į antstolių kontoras dėl atsakovės adresų, tačiau gavo atsakymą, jog kiti atsakovės adresai nežinomi. Ieškovė neturi kitų galimybių gauti atsakovės faktinės gyvenamosios vietos duomenų, antstoliai neturi galimybių įteikti atsakovei procesinių dokumentų. Dėl kuratoriaus skyrimo ieškovė turėtų tokia paslaugą pirkti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, šios paslaugos mokamos, o atsakovės įsiskolinimas ir taip didelis, todėl procesinių dokumentų įteikimas per antstolius ar kuratoriaus skyrimas, ko ieškovė nepageidauja, būtų neekonomiškas ir tai gali būti padaryta viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir procesinių dokumentų įteikimo atsakovei klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju šioje byloje yra keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumų šalinimui.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas įpareigoja ieškinyje nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos adresą ar kitus žinomus adresus, kuriais galima būtų įteikti procesinius dokumentus. Be to, ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos adresu (CPK 111 str. 2 d. 3 p.). Byloje dalyvaujančių fizinių asmenų gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos arba kitų pareiškėjui žinomų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresų nurodymas yra tinkamo procesinių dokumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą. Be to, teisingas byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamosios vietos arba juridinio asmens buveinės nurodymas yra aktualus nustatant, kuriame teisme turi būti pradedamas procesas (CPK 29 str.). Šių reikalavimų nepaisymas laikomas esminiu ieškinio trūkumu, kurį galima pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinyje nurodė atsakovės gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini) ir pateikė Gyventojų registro tarnybos išrašą apie atsakovės šiuo adresu deklaruotą gyvenamąją vietą. Pažymėjo, jog kita atsakovės gyvenamoji vieta ar korespondencijos gavimo vieta- nežinoma. Nurodė, jog tuo atveju, jei procesiniai dokumentai atsakovei nebūtų įteikti paštu, prašo įteikti viešo paskelbimo būdu, nes kuratoriaus paskyrimas negalimas. Atsakovei siųsti teismo procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu adresu grįžo neįteikti. Pirmosios instancijos teismas (toliau- teismas) nustatė, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su nurodyta ieškinyje, o VSDFV nėra duomenų apie atsakovės įdarbinimą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, kad ji (ieškovė) ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovei įteikti procesinius dokumentus, t. y. pateikti duomenis apie atsakovės L. Z. gyvenamąją vietą, kur jai būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ar pasirinkti galimus procesinių dokumentų įteikimo jai būdus: per antstolį, kuratorių, pateikiant teismui prašymą, atitinkantį CPK 39, 129 straipsnių reikalavimus (išskyrus įteikimą viešo paskelbimo būdu).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad išvardinti ieškinio trūkumai buvo nustatyti nepagrįstai.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu byloje yra įrodymų, jog nėra galimybės gauti duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietas, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
Minėta, ieškovė ieškinyje nurodė, kad neįteikus procesinių dokumentų atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, prašė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Nurodė, kad kuratoriaus paskelbimas negalimas, nes pakenktų proceso ekonomiškumui ir ieškovės interesams, nes atsakovė galimai yra nemoki, todėl ieškovė neturės jokių garantijų dėl padidėjusių teismo išlaidų paskyrus kuratorių atlyginimo. Atskirajame skunde ieškovė papildomai paaiškino, kad jai nežinomi kiti atsakovės gyvenamosios vietos adresai ir neturi kitų teisėtų būdų gauti faktinių atsakovės gyvenamosios vietų adreso, todėl nei pati, nei antstolio pagalba neturi galimybės procesinių dokumentų įteikti atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad ji negali nurodyti atsakovės faktinės gyvenamosios vietos adreso, kuriuo jai būtų galima įteikti procesinius dokumentus, nes pačiai ar per antstolį bandyti įteikti atsakovei procesinius dokumentus nežinant jos faktinės gyvenamosios ar darbo vietos būtų neracionalu, be to, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Atsižvelgiant į CPK 2 straipsnyje reglamentuotą civilinio proceso paskirtį, visi formalūs pareiškimo reikalavimai turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad, nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą, kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai įgyvendinti teisingumą. Dėl to sutiktina su ieškove, kad šiuo atveju ji turi teisę pasirinkti kitą leistiną procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą. Kaip minėta, ieškovė ieškinyje išreiškė prašymą procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu.
CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos; 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Bendrosios su kuratoriaus institutu susijusios nuostatos įtvirtintos CPK 39 straipsnyje. Kuratorius gali būti paskirtas tik esant tam tikroms sąlygoms: 1) nėra žinoma šalies, kuriai turi būti paskirtas kuratorius, gyvenamoji ir darbo vieta; 2) būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus; 3) yra suinteresuotos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 4) kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo; 5) būtinas kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas; 6) kuratoriumi paskirto asmens interesai neturi būti priešingi atstovaujamos šalies interesams. Atsižvelgiant į tai, jog kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės versti jį tai daryti ar skirti kuratorių savo iniciatyva. Vadinasi, jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo skirti kuratorių, laikytina, kad jo paskyrimas negalimas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė jau ieškinyje nurodė neprašanti skirti kuratoriaus. Vadovaujantis nuostata, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti neproporcingai varžoma ir atsižvelgiant į tai, kad kuratorius skiriamas priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu (CPK 39 str. 1 d.), darytina išvada, kad tuo atveju, kai ieškovė neprašė paskirti kuratoriaus, teismas negalėjo, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, reikalauti, kad ieškovė, prieš prašydama procesinius dokumentus įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu, pateiktų prašymą skirti kuratorių. Remdamasis tuo, kad nesant šalies prašymo negalima paskirti kuratoriaus (CPK 130 str. 1 d.), ieškovė neturi galimybės gauti duomenų apie atsakovės faktinę gyvenamąją vietą, o teismas konstatavo, kad atsakovės darbo vieta yra nežinoma, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes atsakovei procesinius dokumentus yra pagrindas įteikti viešo paskelbimo būdu.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl 2016 m. sausio 22 d. nutartimi nepagrįstai ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikintina. Kadangi procesinių dokumentų įteikimas šalims yra pirmosios instancijos teismo, o ne apeliacinės instancijos teismo prerogatyva, todėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir procesinių dokumentų įteikimo atsakovei klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.