Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. K., D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, vienturtė V. ir I. K. dukra. Brolių, seserų neturi. Kiti artimiausi įpėdiniai yra V. ir I. K. vaikaičiai, jos vaikai - E. K. ir D. K.. Juos nurodo suinteresuotasis asmenimis. Bylą veda dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėja nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad jos tėvas V. K., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės I. K., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai jį užvaldydamas.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos D. K. motina I. K. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis, paskutinė I. K. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu – (duomenys neskelbtini) (vėliau namo numeris pakeistas į (duomenys neskelbtini)). Palikėjos I. K. sutuoktinis buvo V. K. (jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)

Pareiškėja nurodo ir iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad po I. K. mirties liko V. K. vardu įregistruotas santuokos metu įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro duomenimis patvirtinta, kad po I. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimo niekas nepriėmė.

CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Palikėja I. K. turėjo vieną pirmos eilės įpėdinį – dukrą (pareiškėją) D. K.. Tačiau nei minėta pirmos eilės įpėdinė, nei palikėjos sutuoktinis V. K. jos palikimo notarine tvarka nepriėmė ir notaro biure užvestos turto paveldėjimo bylos nebuvo. Tačiau pareiškėja nurodo, kad I. K. palikimą priėmė jos sutuoktinis V. K., faktiškai jį užvaldydamas. Pareiškėjos tėvas po palikėjos mirties liko toliau gyventi santuokos metu įgytame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ten buvo jo nuolatinė ir iki pat mirties deklaruota gyvenamoji vieta, jis rūpinosi namais ir aplinka.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Pandėlio seniūnijos 2023 m. balandžio 20 d. pažymoje nurodoma, kad seniūnijai yra žinoma, kad po I. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis V. K. liko gyventi jo vardu registruotuose namuose, (duomenys neskelbtini) (šių namų adresas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. įsakymu NR. AV-914 buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini)). V. K. buvo tvarkingas žmogus, gyvendamas šiuose namuose, rūpinosi jais. Seniūnijoje V. K. teikdavo paraiškas tiesioginėms išmokoms už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas gauti (deklaruodavo pasėlius), tai jis darė ir 2008-2011 metais.

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad V. K. iš karto naudojosi ir valdė palikėjos I. K. turtu kaip savo, liko gyventi santuokos metu įgytame name, juo rūpinosi, prižiūrėjo, tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po I. K. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Byloje esantys duomenys (liudijimas apie palikimo priėmimą) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. K., visą jam priklausantį turtą notarine tvarka priėmė pirmos eilės įpėdinė - jo dukra (pareiškėja) D. K..

Pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo V. K. faktiškai pradėjus valdyti palikėjai priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjos mirties, niekas neginčija. Suinteresuoti asmenys - E. K. ir D. K. atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir tvirtina jame nurodytas aplinkybes.

Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos D. K. tėvas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 13,28 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi pareiškėja yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (2023 m. kovo 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-02233).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. K. tėvas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.