- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- N-575-2677-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00267-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 16 d. nutarimą (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo J. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 3 dalį paskirta 5000 (penkių tūkstančių) litų bauda, pakeitė ir paskyrė jam sušvelnintą administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 10 d. J. K. daromas pažeidimas buvo užfiksuotas, o administracinė nuobauda jam buvo paskirta už tai, kad jis savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto ir išduoto statybos leidimo, savavališkai vykdė buto rekonstrukcijos darbus, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus ir Statybos techninio reglamento STR „Statybos darbai“ 18.1 ir 18.2 punktų reikalavimus. Nurodė, jog byloje nekilo ginčas dėl to, kokiems statybų darbams priskiriami J. K. atlikti buto pertvarkymo darbai, jis ir pats neginčijo tos faktinės aplinkybės, jog atlikti darbai priskirtini rekonstrukcijai, tačiau savo kaltės pažeidimo padarymu nepripažino, teigdamas, jog jis yra antrą kartą baudžiamas už tą pačią veiką, nes sienų išgriovimo ir išmūrijimo darbai buvo atlikti 2001 m., o laiptinės atitvėrimo darbai buvo baigti dar 2002 m. balandžio mėnesį, o daugiau jokie darbai atliekami nebuvo. Pažymėjo, jog bylos medžiaga nustatyta, kad J. K. atžvilgiu 2002 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Palangos miesto skyriaus pareigūnas priėmė nutarimą bylą perduoti nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui, o jame užfiksavo tai, kad J. K. be suderinto projekto ir statybos leidimo pertvarkė gyvenamojo namo laiptinę, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie procesinio sprendimo J. K. atžvilgiu priėmimą po minėto 2002 m. gegužės 31 d. nutarimo išnagrinėjimo. Pridūrė, jog iš pažeidimą užfiksavusios liudytojos J. P. parodymų ir byloje esančių nuotraukų matyti, kad name, kuriame gyvena J. K., buvo atlikti laiptinės pertvarkos darbai ir naujai suformuoto buto prieškambario ir virtuvės – nišos rekonstrukcijos darbai. Nurodė, jog iš nukentėjusiosios M. V., kuri yra J. K. kaimynė, paaiškinimų nustatyta, jog ji į tame pačiame name esantį butą gyventi atsikraustė prieš 6 metus, tuo metu laiptinės pertvarkymo darbai buvo baigti. Pažymėjo, jog visi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu apklausti liudytojai gyvena ne (duomenys neskelbtini)(nėra kaimynai), nė vienas iš jų negalėjo paaiškinti aplinkybių apie šiuo metu bute esančią faktinę statybos darbų situaciją. Konstatavo, jog nukentėjusios M. V. paaiškinimai dėl to, jog daugelį metų vyksta buto rekonstrukcijos darbai, pareigūnės J. P. užfiksuoti įrodymai byloje bei parodymai, duoti teismo posėdžio metu, buto rekonstrukcijos techninio projekto dokumentacija, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 18 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. raštai patvirtina, jog po laiptinės pertvarkymo, J. K. atliko buto rekonstrukcijos darbus ir šie įrodymai nėra nuneigti jo prašymu apklaustų liudytojų parodymais. Akcentavo, kad ir pats J. K., teikdamas paaiškinimą Institucijai, po pažeidimo užfiksavimo, nurodė, jog prieš keletą metų jis ėmėsi atitverti dalį laiptinės ir 2009 metais parengė techninį projektą, todėl akivaizdu, jog rekonstrukcijos darbų atlikimui buvo kreiptasi ir į atitinkamas institucijas, o tai patvirtina projektavimo sąlygų sąvadas buto rekonstrukcijai bei nesuderintas techninis projektas. Nurodė, jog šių įrodymų pagrindu J. K. teiginys, jog visi darbai buvo baigti 2002 metais, atmestinas. Konstatavo ir tai, kad J. K. pareikštas kaltinimas dalyje dėl laiptinės pertvarkymo darbų yra naikinamas, nes jie buvo atlikti 2002 m., tačiau jo atlikti buto rekonstrukcijos darbai, neturint statybos leidimo ir patvirtinto techninio projekto, buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį. Pažymėjo, jog J. K. padarytas pažeidimas priskirtinas prie trunkamųjų administracinių teisės pažeidimų, o administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momentu darbai nebuvo vykdomi, tačiau nebuvo ir užbaigti, ką patvirtina nukentėjusioji M. V., liudytoja J. P. ir byloje esančios nuotraukos, todėl tą J. K. teiginį, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pridūrė, jog J. K. materialinė padėtis bei kaltinimo apimties pasikeitimas sąlygoja ATPK 30¹ straipsnio taikymą ir yra pagrindas švelninti jam paskirtąją administracinę nuobaudą.
II.
J. K., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 110 – 111), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tą faktą, kad Klaipėdos apskrities valstybinės statybos inspekcijos Palangos skyriaus pareigūnas 2002 m. gegužės 21 d. nutarimu perdavė jo bylą nagrinėti teismui, o teismas jam skyrė įspėjimo nuobaudą, tačiau šių dokumentų dėl senaties termino neišliko. Pažymi, jog liudytojos J. P., nukentėjusiosios M. V., liudytojos J. M. ir liudytojo A. K. parodymais yra patvirtintas jo buto rekonstrukcijos ir laiptinės dalies atitvėrimo 2002 m. baigimo faktas, todėl jau yra suėjęs šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas. Priduria, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartyje akcentuojami tęstiniai statybos darbai bendru pavadinimu, todėl neaišku, kokie tie darbai. Nurodo, jog jis epizodiškai vykdė paprastus vidaus remonto statybos darbus, kurie nereikalauja jokių leidimų. Pažymi ir tai, jog jo vykdyti remonto darbai neturi jokio ryšio su nukentėjusiosios M. V. buto sienoje atsiradusiais įtrūkimais, nes šie įtrūkimai, specialistų vertinimu, galėjo atsirasti dėl nepakankamo minimos sienos pamato. Patikslintame apeliaciniame skunde J. K. (b. l. 123) taip pat teigia, kad ATPK 159 straipsnio 3 dalies dispozicijoje paminėtas žodis „statinys“ nusako objekto išbaigtumą, turintį tikslingą paskirtį bei apibrėžtą atitinkamą funkciją, o jo butas, kuriame buvo atlikta rekonstrukcija ir atitverta laiptinės dalis, yra „statinio“ sudedamosios dalys, t. y. jo elementai. Mano, jog statinys (gyvenamieji namai) ir butas nėra tapatūs, skiriasi paskirtimi ir išbaigtumu, todėl jo atžvilgiu ATPK 159 straipsnio 3 dalis buvo pritaikyta nepagrįstai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į J. K. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime pažymi, jog J. K. nepagrįstai nurodo, jog jo atlikti darbai jau buvo įvertinti Palangos miesto apylinkės teismo paskiriant nuobaudą – įspėjimą, nes ši jo byla tuo metu nebuvo išnagrinėta iš esmės. Priduria, jog jokių teismo paskirtą nuobaudą įrodančių dokumentų J. K. nepateikė. Taip pat mano, kad J. K. nepagrįstai neigia nukentėjusiosios M. V. parodymus dėl įtrūkimų jos buto sienoje, atsiradusių jam vykdant statybos darbus, nes jokių įrodymų, susijusių su jo minimais specialistų vertinimas, jis nepateikė. Priduria, jog J. K. Institucijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad laiptinės atitvėrimo jis ėmėsi prieš keletą metų gavęs informaciją apie antro namo aukšto savininko ketinimus atlikti statybos darbus, o jo statybos darbai buvo vykdomi nuolat, iki protokolo surašymo baigti nebuvo, todėl nebuvo suėjęs ir 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 159 straipsnio 3 dalis numato, kad statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimas ar kapitalinis remontas mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos leidimas statinio statybai, statinio rekonstravimui, statinio remontui bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbams privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą.
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.
Remiantis apžvelgtu teisiniu reguliavimu ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog J. K. vykdyti darbai laikytini statinio rekonstravimu, kaip tai apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis, ir jam nagrinėjamu atveju, norint šiuos darbus vykdyti, reikėjo gauti leidimą, o kadangi tokio leidimo jis neturėjo, jo veika visiškai pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, jog tai, kad J. K. vykdė statinio rekonstrukciją, buvo įrodyta nukentėjusios M. V. paaiškinimais, pareigūnės J. P. užfiksuotais įrodymais bei parodymais, duotais teismo posėdžio metu, buto rekonstrukcijos techninio projekto dokumentacija ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 18 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. raštais bei kita bylos medžiaga, ką visiškai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija nesutinka su tuo apelianto argumentu, jog byloje liko neįvardinta, kokius statybos darbus jis vykdė, nes šių jo neleistinų darbų turinys buvo detaliai atskleistas jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 20), statybos sustabdymo akte (b. l. 22) ir byloje esančiose nuotraukose (b. l. 25 – 26), iš kurių akivaizdžiai matosi, jog savo veiksmais J. K. pertvarkė esamą statinį ir kūrė naują jo kokybę, kaip tai įvardyta minėtoje Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje. Atsižvelgus į tai, teigti, jog J. K. vykdė paprastus vidaus remonto statybos darbus, kurie nereikalauja jokių leidimų, yra nepagrįsta.
Akcentuotina, kad teisėjų kolegija kritiškai vertina ir tą J. K. teiginį, jog visi jo vykdomi darbai buvo baigti 2002 m., ką neva patvirtina bylos įrodymai, o teismas jam už šį pažeidimą jau buvo skyręs nuobaudą – įspėjimą. Šiuo aspektu pasakytina, jog iš byloje esančio pirminio J. K. pasiaiškinimo Institucijai matyti, kad jis pats pripažino, jog prieš keletą metų ėmėsi atitverti dalį laiptinės ir 2009 metais parengė techninį projektą bei dėl leidimo išdavimo kreipėsi į atsakingas institucijas ir prašė jam sušvelninti taikytiną nuobaudą (b. l. 21). Pridurtina, jog tai, kad vykdė rekonstrukciją, apeliantas neneigė ir pirmosios instancijos teismui duotame skunde, savo veiksmus teisindamas tuo, jog techninio buto perplanavimo projektas buvo nepagrįstai ilgai vilkinamas (b. l. 4 – 5), o jis esą nesuvokė atsakomybės už tokius savo veiksmus masto, tačiau nieko neužsiminė apie tai, kad visi darbai buvo baigti 2002 m., tokią versiją iškeldamas vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis jo paaiškinimas ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai parodo, jog 2010 m. birželio 10 d. J. K. vykdomi statybos darbai dar nebuvo užbaigti, o jis tebevykdė trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą. Pastebėtina ir tai, jog jokių duomenų, įrodančių, kad 2002 m. J. K. teismas už jo vykdomus statybos darbus jau buvo paskyręs nuobaudą – įspėjimą, nėra, o byloje pateiktas nutarimas perduoti J. K. bylą nagrinėti Palangos apylinkės teismui (b. l. 14) dar neįrodo, kad teismas jo bylą išnagrinėjo iš esmės, paskirdamas jo atžvilgiu administracinę nuobaudą, ką teisingai pastebi Institucija, todėl teisėjų kolegija nemano, jog nagrinėjamu atveju J. K. pritaikius administracinę atsakomybę bus pažeistas dvigubo nebaudžiamumo imperatyvas. Pridurtina, jog atsižvelgus į tęstinį šio pažeidimo pobūdį, bendrasis šešių mėnesių terminas administracinę nuobaudą paskirti šiuo atveju turėjo būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2010 m. birželio 10 d. (ATPK 35 straipsnio 1 dalis), kas ir buvo padaryta, o nuobaudos skyrimo metu minėtas terminas dar nebuvo suėjęs.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo J. K. patikslintame apeliaciniame skunde išsakytu argumentu, jog jis vykdė ne statinio, kaip tai įvardyta ATPK 159 straipsnio 3 dalyje, bet buto rekonstrukciją, o šios dvi sąvokos tapačiomis nelaikytinos, todėl jam ir ši nuostata neturėtų būti taikytina. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, jog statiniu laikomas gyvenamasis pastatas, kur J. K. nagrinėjamu atveju ir vykdė savavališkus statybos darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. K. butas yra sudedamoji protokole minimo (duomenys neskelbtini) esančio statinio ir neatsiejama jo visumos dalis, todėl jo atžvilgiu ATPK 159 straipsnio 3 dalis buvo pritaikyta visiškai pagrįstai.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai Institucijos 2010 m. birželio 16 d. nutarimo, iš dalies jį pakeitęs, nepanaikino. Naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.