Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei–Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J.K., institucijos, priėmusios skundžiami nutarimą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui Arvydui Kostinui, nukentėjusiajai M.V., 2010 m. rugsėjo 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J.K. skundą dėl – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-06-16 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. birželio 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog J.K., neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto ir išduoto statybos leidimo, savavališkai vykdo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Palangoje rekonstravimo darbus: buto patalpose, pažymėtose indeksais, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir bendro naudojimo patalpoje, pažymotoje indeksu 3-7, išgriautos buvusios ir pastatytos naujos pertvaros ir laikančios sienos, išmūryta siena bendro naudojimo patalpoje – laiptinėje, prijungiant bendro naudojimo laiptinės dalies plotą (apie 9,5 kv.m. suformuotos naujos patalpos) prie buto. Balkonų įrengimo darbai pagal nesuderintą projektą nepradėti vykdyti. Tokiais veiksmais J.K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, Statybos techninio reglamento STR „Statybos darbai“ 18.1 ir 18.2 punktų reikalavimus. Jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 3 dalį

2010 m. birželio 16 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos (toliau – ir Institucijos) nutarimu J.K. pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį paskirta 5 000 litų bauda.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas Arvydas Kostinas prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytų motyvų pagrindu.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius

Motyvuojamoji dalis

ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimą ar kapitalinį remontą mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo.

Iš teisės normos, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas J.K., matyti, kad ji yra blanketinė, tai yra taikant šią teisės normą būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais statybos teisinius santykius.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalis numato, kad statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). To paties straipsnio 18 punktas nustato, jog statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas kokiems statybos darbams priskiriami J.K. atlikti buto pertvarkymo darbai. Pažeidėjas pats neginčija faktinės aplinkybės, jog atlikti darbai priskirtini rekonstrukcijai.

Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio nuostatas, statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (...) ir šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio paprastąjį remontą. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1 ir 2.2 punktuose. Pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka gavo ir perdavė (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu) rangovui šiuos dokumentus: 1. statybos leidimą ; 2. nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (jei pagal rangos sutartį jį rengia statytojas (užsakovas)) ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.1 ir 18.2 punktai).

Dėl administracinio teisės pažeidimo

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. balandžio 27 d. Palangos miesto savivaldybės administracija raštu kreipėsi į Instituciją, nurodydama informaciją, jog į savivaldybę kreipėsi M.V. (byloje procesinė padėtis - nukentėjusioji), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Palangoje, dėl jos buto sienoje atsiradusių įtrūkimų (b.l. 72). Nukentėjusiosios teigimu, įtrūkimai atsirado dėl greta esančiame bute (duomenys neskelbtini) kurios savininkas J.K., vykdomų statybos darbų.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (po reorganizacijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus) vyresnioji specialistė J.P. 2010 m. birželio 10 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100610-00024 (b.l. 24) kuriame nurodė, jog statytojas J.K. savavališkai vykdo statybos darbus bute, adresu (duomenys neskelbtini) Palangoje. Tą pačią dieną priimtas ir statybos sustabdymo aktas Nr. SSU-30-100610-00021 (b.l. 22-23), statybos sustabdymo pagrindas – savavališka statyba. Nurodyta, jog pažeidėjas buto patalpose, pažymėtose indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje indeksu 3-7, išgriautos buvusios ir pastatytos naujos pertvaros ir laikančios sienos, išmūryta siena bendro naudojimo patalpoje – laiptinėje, prijungiant bendro naudojimo laiptinės dalies plotą (apie 9,5 kv.m. suformuotos naujos patalpos prie buto).

J.K. 2010 m. birželio 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 20) ir 2010 m. birželio 16 d. nutarimu (b.l. 18-19) paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto ir išduoto statybos leidimo, savavališkai vykdo buto rekonstrukcijos darbus. Pažeidimas nustatytas 2010 m. birželio 10 d. J.K. nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu, manydamas, jog jis antrą kartą baudžiamas už tą pačią veiką. Bylos medžiaga nustatyta, kad J.K. atžvilgiu 2002 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Palangos miesto skyriaus pareigūnas priėmė nutarimą bylą perduoti nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui. Nutarime užfiksuotas pažeidimas – be suderinto projekto ir statybos leidimo J.K. pertvarkė gyvenamojo namo laiptinę (b.l. 60). Pažymėtina, jog nėra duomenų apie procesinio sprendimo J.K. atžvilgiu priėmimą po minėto 2002 m. gegužės 31 d. nutarimo išnagrinėjimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia atlikęs laiptinės pertvarkymo darbus, tačiau pabrėžia, jog darbai buvo baigti dar 2002 metais. Paaiškino, kad laiptinės sienų išgriovimo ir išmūrijimo darbai buvo atlikti 2001 metais, o laiptinės atitvėrimo darbai buvo baigti 2002 m. balandžio mėnesį (b.l. 78), daugiau jokie darbai nebuvo atlikti. Nagrinėjant iškilusį ginčą būtina nustatyti buto rekonstrukcijos atlikimo terminą.

Liudytoja J.P. (pareigūnė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą) teismo posėdžio metu parodė, kad patikrinimo metu, (t.y. 2010 m. birželio 10 d.) statybos darbai bute, adresu (duomenys neskelbtini), nevyko, tačiau susidarė įspūdis, jog žmogus gyvena statybvietėje, statybos darbai nebuvo užbaigti. Pažymėjo, jog prie patalpos, pažymėtos Nr. 5, pagal pateiktą brėžinį kaip priedą prie nesuderinto statybos projekto (b.l. 38), buvo išgriauta laikanti siena, šalia pastatyta nauja siena, šalia patalpos Nr. 6 atribota buvusi laiptinė, kuri susiaurinta. Liudytoja faktinę situaciją užfiksavo fotonuotraukose.

Iš byloje pateiktų fotonuotraukų (b.l. 25-26) matyti atlikti laiptinės pertvarkos darbai (sienos, atskiriančios dalį bendrojo naudojimo laiptinės, fragmentas), naujai suformuoto buto prieškambario ir virtuvės – nišos rekonstrukcijos darbai. Fotonuotraukose matyti senų durų rėmai, medinės lentos, dailylentės, plytų mūras, kabantys laidai.

Nukentėjusiosios M.V. paaiškinimais nustatyta, jog ji yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini). Į butą gyventi atsikraustė prieš 6 metus, tuo metu laiptinės pertvarkymo darbai buvo baigti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja J.M. Minėta liudytoja negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl vėlesnių statybos darbų, pateikė tik epizodinius paaiškinimus, jog tuo metu, kai ji lankėsi bute, statybos darbai nebuvo vykdomi. Liudytojas J.P. parodė, jog 2002 metais padėjo J.K. atmūryti laiptinės sienelę. Liudytojo A.K. parodymai taip pat patvirtina faktinę aplinkybę, jog laiptinės pertvarkos darbai buvo baigti 2002 metais. Minėtas liudytojas parodė, kad 2000-2001 metais jis padėjo J.K. perkelti laiptus laiptinėje. Liudytojas A.K. parodė, jog pas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bute buvo prieš 1-2 metus ir ten buvo vykdomi nesibaigiantys statybos darbai. Pažymėtina, jog visi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu apklausti liudytojai gyvena ne (duomenys neskelbtini) gatvėje (nėra kaimynai), nė vienas iš jų negalėjo paaiškinti aplinkybių apie šiuo metu bute esančią faktinę statybos darbų situaciją: A.K. paskutinį kartą lankėsi prieš metus ar du metus, J.M. ir J.P. pateikė tik epizodinius paaiškinimus, tačiau nieko negalėjo paaiškinti dėl pažeidimo nustatymo metu buvusios situacijos.

Nukentėjusios paaiškinimai dėl to, jog daugelį metų vyksta buto rekonstrukcijos darbai, pareigūnės J.P. užfiksuoti įrodymai byloje bei parodymai teismo posėdžio metu, buto rekonstrukcijos techninio projekto dokumentacija (b.l. 31-45), Palangos miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 18 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. raštai (b.l. 46-47) patvirtina, jog po laiptinės pertvarkymo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko buto rekonstrukcijos darbus ir šie įrodymai nėra nuneigti J.K. prašymu apklaustų liudytojų parodymais. Akcentuotina, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teikdamas paaiškinimą Institucijai po pažeidimo užfiksavimo, nurodė, jog prieš keletą metų jis ėmėsi atitverti dalį laiptinės ir 2009 metais parengė techninį projektą (b.l. 21). Akivaizdu, jog rekonstrukcijos darbų atlikimui buvo kreiptasi ir į atitinkamas institucijas, tai patvirtina projektavimo sąlygų sąvadas buto rekonstrukcijai (b.l. 33) bei pateiktas nesuderintas techninis projektas. Paminėtų įrodymų pagrindu, kaip nepagrįsta,s atmetamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, jog visi atlikti darbai yra baigti 2002 metais.

Teismas, remdamasis byloje apklaustų liudytojų parodymais, nukentėjusios, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, iš administracinio teisės pažeidimo protokolu suformuluoto kaltinimo išjungia dalį, susijusią su laiptinės pertvarkymo darbais. Neginčijamai nustatyta, jog minėti darbai buvo atlikti dar 2002 metais ir pažeidėjo atžvilgiu buvo surašytas nutarimas, tačiau administracinė nuobauda nepaskirta. Tačiau J.K. atlikti buto rekonstrukcijos darbai, neturint statybos leidimo ir patvirtinto techninio projekto sudaro ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino

Teismų praktikoje (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartis Nr. N575-317/2009; 2006 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5–1453/2006) yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurioje nurodoma, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tai prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, tai būtų aiškiai neteisinga. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jeigu gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 271-273). J.K. padarytas pažeidimas priskirtinas prie trunkamųjų administracinių teisės pažeidimų. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momentu darbai nebuvo vykdomi, bet nebuvo užbaigti. Darbų tęstinumo faktą patvirtino ir nukentėjusioji M.V., liudytoja J.P. bei fotonuotraukos. Akivaizdu, jog darbai nėra baigti, todėl kaip nepagrįstas atmestinas J.K. teiginys administracinės nuobaudos skyrimo termino pasibaigimo.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo

J.K., ginčydamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, skundu (b.l. 4-5) alternatyviai prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009).

ATPK 159 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta, jog minėto straipsnio dispozicijoje nustatytų teisinių draudimų ir elgesio imperatyvų nevykdymas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, Institucija J.K. pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį paskyrė 5 000 litų baudą. Nagrinėjant administracinę bylą laikytasi administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens materialinė padėtis bei kaltinimo apimties pasikeitimas sąlygoja ATPK 30¹ straipsnio taikymą. Pažymoje apie priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas (b.l. 91) nurodyta, jog J.K. gauna apie 1 100 litų pensiją. Jo paaiškinimu nustatyta, kad gyvena vienas, daugiau kaip pusę gaunamų pajamų yra skiriama buto išlaikymui, mokesčiams. Akivaizdu, jog paskirta 5 000 litų dydžio bauda neigiamai atsilieps net būtiniausių poreikių tenkinimui. Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina ir į tai, jog J.K. turėjo pasirengęs buto rekonstrukcijos projektą, tačiau jis nebuvo suderintas. Paskirtąją nuobaudą būtina švelninti atsižvelgiant ir į pasikeitusią (sumažėjusią) kaltinimo apimtį. Įvertinus aptartas aplinkybes, J.K. skirtina 1 000 (vieno tūkstančio) litų bauda.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. birželio 16 d. nutarimą, kuriuo J.K. pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį paskirta 5 000 litų bauda, pakeisti. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir J.K. pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį paskirti 1 000 (vieno tūkstančio) litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.