Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2016-02-01 · Civilinė byla Nr. e2-33-652/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-01
Bylos Nr.
e2-33-652/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Sakalauskienė
Ieškovas
BUAB ,,S. ES“
Atsakovas
R. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-33-652/2016Teisminio proceso numeris 2-13-03767-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10; (S) 2.5.10.2; 2.5.10.5.2.17; 3.2.6.1;
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 1 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskienė, sekretoriaujant A. B. ir D. S., dalyvaujant ieškovės BUAB ,,S. ES“ atstovui V. G., atsakovui R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,S. ES“ ieškinį atsakovui R. L., dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. L. 31531,63 eurą žalos atlyginimą; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2015-03-16 iškėlė bankroto bylą UAB ,,S. ES“ ir paskyrė bankroto administratorių. Nurodė, kad atsakovas, pradėjęs vadovauti įmonei 2014-03-14, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, todėl įmonės įsiskolinimai Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai ženkliai išaugo, o įsiskolinimas darbuotojams dėl darbo užmokesčio tik nežymiai sumažėjo. Nurodė, kad jau 2014-03-14 įmonės pradelsti įsipareigojimai daugiau nei ½ viršijo įmonės turimą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Nurodė, kad 2014-03-14 buvo tokie įmonės pradelsti įsipareigojimai: Sodrai – 10180,43 eurų, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 1539,53 eurai, darbuotojams darbo užmokesčiui – 28481,13 euras, kad bendra pradelsta įsipareigojimų suma kreditoriams buvo 40201,09 euras, kad 2014-03-14 įmonė turėjo turto už 38046,95 eurus. Nurodė, kad buvęs įmonės vadovas, esant tokiai padėčiai, turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tokią pareigą turėjo pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kad jo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, kad padaryta žala kreditoriams skaičiuotina nuo 2014-03-14 pagal Kauno apygardos teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus, atimant pradelstus įsipareigojimus, buvusius 2014-03-14. Nurodė, kad pagal Kauno apygardos teismo 2015-06-12, 2015-08-21, 2015-11-23 nutartis buvo patvirtinti tokie kreditoriniai reikalavimai: darbuotojams – 28053,45 eurai, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 15363,52 eurai, Sodrai – 28315,75 eurai, viso kreditorinių reikalavimų – 71732,72 eurai. Padarė išvadą, kad kreditoriniai reikalavimai nuo atsakovo vadovavimo pradžios išaugo 31531,63 euru, kas ir sudaro ieškinio sumą. Mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai – nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, sąlygojo minėtos žalos atsiradimą. Nurodė, kad atsakovo kaltė preziumuojama, todėl jos neįrodinės, tačiau, mano, kad atsakovas vilkino laiką ir didino skolas, neturėdamas jokio konkretaus plano, jokio sukurto mechanizmo kaip mažinti įsiskolinimus, įmonėje nebuvo atlikti jokie paskaičiavimai, auditas, todėl atsakovas ir negalėjo pagrįstai tikėti, kad ateityje įmonės finansinė padėtis gali pagerėti. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad, įsigydamas įmonės akcijas, suprato ir žinojo kokia yra įmonės finansinė padėtis, tačiau tikėjosi ją pagerinti. Nurodė, kad buvo sudaręs didelės vertės verslo planą, tačiau kol vyko to plano suderinimas ir pasirašymas, Sodra kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, kad buvo nuvykęs į Sodrą, tačiau į jo argumentus nebuvo atsižvelgta. Nurodė, kad su ieškovo atstovo argumentais nesutinka, nes per jo vadovavimo laikotarpį buvo sumažinta skola darbuotojams, kad per tą laikotarpį buvo sumokėtos tam tikros sumos ir Sodrai, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad šiomis sumomis turėtų būti sumažinta ieškinio suma. Dėl skaičių, kuriais operuoja ieškovės atstovas, negalėjo pasisakyti, nes nebeturi įmonės dokumentų. Mano, kad jis nėra kaltas dėl pradelstų įsipareigojimų, nes jam nebuvo leista įgyvendinti verslo plano, be to versle visada yra tam tikra rizika, kurios ne visada įmanoma numatyti. Mano, kad jis įvykdė pagrindinį tikslą – t. y. įmonės veiklos tęstinumą, darbo vietų išsaugojimą. Prašė vadovautis dokumentais, pridėtais prie jo atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-03-16 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB ,,S. ES“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB ,,Bankroto administratoriai“. Kauno apygardos teismo 2015-06-12, 2015-08-21, 2015-11-23 nutartimis galutinai buvo patvirtinti tokie kreditoriniai reikalavimai: darbuotojams – 28053,45 eurai, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 15363,52 eurai, Sodrai – 28315,75 eurai, viso kreditorinių reikalavimų – 71732,72 eurai. Atsakovo atsiliepimo argumentas, kad jo kaip vadovo įgaliojimai nutrūko 2014-03-27, ir, kad kreditoriniai įsipareigojimai turi būti skaičiuojami šiai datai, atmestini, nes vėlesnėmis nutartimis kreditoriniai įsipareigojimai buvo tik tikslinami. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų paskaičiavimų, pridėtų buhalterinių dokumentų: atlyginimų žiniaraščių, 2013 metų balanso, pasirašyto atsakovo, bandomojo balanso intervale 2014-03-14, 2014-03-14, atsakovo vadovavimo įmonei pradžioje, buvo tokie įmonės pradelsti įsipareigojimai: Sodrai – 10180,43 eurų, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 1539,53 eurai, darbuotojams darbo užmokesčiui – 28481,13 euras, kad bendra pradelsta įsipareigojimų suma kreditoriams buvo 40201,09 euras, o 2014-03-14 įmonė turėjo turto už 38046,95 eurus. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais paskaičiavimais, kurie detaliai parodyti prie patikslinto ieškinio, todėl pagrįsta ieškovo atstovo išvada, kad 2014-03-14 įmonė jau buvo nemoki, tai yra bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršijo daugiau nei pusę jos turimo turto. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Kaip matyti iš bylos aptartų duomenų, įmonės pradelsti įsipareigojimai nuo 2014-03-14 iki bankroto bylos iškėlimo išaugo 31531,63 euru.

Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 37 straipsnio 1 dalį uždarosios akcinės bendrovės direktorius yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, įmonėje buvo vienasmenis atstovavimas. Kadangi įmonėje nebuvo sudaryta valdyba, direktorius buvo atsakingas ne tik už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitas vadovo kompetencijai priskirtas veiklos sritis, bet ir valdybos kompetencijai priskirtas sritis (ĮBĮ 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12 ir 13 dalyse, 37 str.). Pagal ABĮ 19 straipsnio 8 dalį,. bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Pagal Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1, 7 dalis juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-26 Nr. 2A-1060/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas neveikė nei rūpestingai, nei kvalifikuotai, nes jo vadovavimo laikotarpiu pradelsti įsipareigojimai išaugo iki 71732,72 eurų. Kaip minėta, įmonė jau buvo nemoki atsakovo vadovavimo pradžioje. Tiek Įmonių bankroto įstatymo, Civilinio kodekso 2.87str. 7 d., CK 6. 248 str. 3 d. nuostatų kontekste, tiek iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad įmonei tapus nemokia, įmonės vadovas turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad apsaugotų kreditorių interesus, priešingu atveju atsiranda pagrindas vadovo civilinei atsakomybei (LAT 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad įmonės veiklos vykdymas, įmonei esant nemokiai, buvo pagrįstas, atitiko protingos verslo rizikos standartus. Atsakovo argumentai dėl turėto pelningo verslo plano liko neįrodyti. Sutiktina su ieškovės atstovu, kad atsakovas neturėjo konkretaus plano kaip išeiti iš nemokumo būsenos. Nors bankroto byla įmonei iškelta, nepraėjus metams po atsakovo vadovavimo pradžios, tačiau kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, administracijos vadovas privalo veikti nedelsdamas, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė ((duomenys neskelbtini)06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Iš Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies aktualios redakcijos matyti, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (2015 10 15 įstatymas Nr. XII-1962 (nuo 2016 01 01). Nors nurodytas kreipimosi terminas įsigaliojo nuo 2016-01-01, tačiau įmonės vadovui pareiga kreiptis į teismą, esant tam tikromis sąlygomis, buvo numatyta iki tol. Kaip matyti iš ankstesnių paskaičiavimų, dėl atsakovo neveikimo įsipareigojimai kreditoriams nuo 2014-03-14 padidėjo 31531,63 euru, kas ir sudaro ieškinio sumą. Atsakovo argumentai dėl skolos sumos mažinimo atmestini, nes įsipareigojimai buvo tikslinami iki 2014-11-23 teismo nutarties, papildant juos paskaičiuotais delspinigiais, patikslinant pirmos eilės kreditorių sąrašą, atsižvelgiant į kreditorių pareiškimus. Kaip minėta, nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais detaliais skolų paskaičiavimais, kurie pateikti patikslintame ieškinyje ir kurie nebuvo atsakovo paneigti.

Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3-3K-130/2011).

Iš nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų matyti, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas, netinkamai vykdė pareigas, esant įmonei nemokiai, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko ženkliai išaugo įmonės įsipareigojimai. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, o šią prezumpciją paneigti bei įrodyti, kad nėra atsakovo, kaip įmonės vadovo, kaltės dėl atsiradusios žalos, turėjo atsakovas (CK 6.248 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas R. L. savo kaltės nepaneigė, todėl jam taikytina civilinė atsakomybė, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (CK 6.246 str. – 6.247 str., 6.249 str.) ir priteistina iš jo 31531,63 Eur žalos atlyginimo ieškovės naudai.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistina ieškovės reikalaujamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, t. y. už 31531,63 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-09-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2015-09-24 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Iš atsakovo R. L. priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra atleista, valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB ,,S. ES“, įmonės kodas. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)., iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 31531,63 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt vieną Eur 63 ct) žalos atlyginimą; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (31531,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015-09-12, iki teismo sprendimo įvykdymo.

2015-05-07 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 946 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aldona Sakalauskienė