- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-08-05
- Bylos Nr.
- A6.-577-1017/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00907-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. D.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. D., būdamas UAB „A.“ vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Pareiškėja arba VMI), nesant galimybei atsiskaityti su šia kreditore, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“ nesikreipė.
Apklausiamas teismo posėdyje A. D. paaiškino, kad kaltinime nurodytu metu buvo įmonės UAB „A.“ vadovu, faktiškai įmonės vadovu buvo nuo (duomenys neskelbtini) metų. UAB „A.“ užsiėmė transporto logistika su Rytų šalimis (Ukraina, Rusija, Baltarusija), vežė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat užsiėmė (duomenys neskelbtini) ir pardavimu. Pastaruoju metu buvo du įmonės akcininkai, jis (turėjo 51 procentą įmonės akcijų) ir jo dukra (turėjo likusią dalį akcijų), tačiau ji nedalyvavo įmonės veikloje, nepriiminėjo sprendimų dėl įmonės veiklos, viską sprendė A. D. Dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos įmonės finansinė padėtis pasikeitė. Veikla sunkiai vyko dėl išvažiavimo, sienų kirtimo draudimų ir judėjimo apribojimų. Veikla buvo sezoniška, pagrindiniai važiavimai vykdavo nuo birželio – liepos mėnesio iki metų pabaigos. Pandemijos metu galimybės atgaivinti veiklą nebuvo, nes faktiškai judėjimas liko apsunkintas, po to prasidėjo karas Ukrainoje. Jis vis laukė, tikėdamasis, kad pandemija baigsis ir galės atnaujinti įmonės veiklą, po to laukė, kol karas baigsis, niekas nežinojo, kiek laiko jis truks (savaitę, dvi ar ilgiau), tačiau karas tebesitęsia, Rusijai, Baltarusijai taikomos sankcijos. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė samdyta įmonė UAB „B.“. Jis nežinojo, kad nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės duomenys už 2020-2021 metus, tai sužinojo tik prasidėjus bankroto bylai, tada skubiai šie duomenys buvo pateikti. Įmonės finansininkė jam kelis kartus paaiškino, kad UAB „A.“ nebuvo įtraukta į dėl pandemijos nukentėjusių įmonių sąrašą ir negalėjo gauti iš valstybės finansavimo ar finansinės pagalbos. 2020-2021 metais įmonė savo turto neturėjo. Prasidėjus Covid-19 pandemijai, visas turimas turtas (turėtas (duomenys neskelbtini)) buvo parduotas, o pinigai panaudoti įmonei. Jis yra didžiausias įmonės kreditorius, jam įmonė buvo skolinga apie 70 000 Eur dėl įmonei suteiktų paskolų. 23 000 Eur išmokėjo sau tuomet, kai dar neturėjo įsiskolinimo VMI, turėjo įvykdyti teismo sprendimą dėl žmonai sumokėtinų lėšų, priteistų skyrybų metu. Kitas įmonės kreditorius yra VMI, tačiau apie skolą VMI jis sužinojo tik praeitų metų pabaigoje. Dar yra keli smulkūs kreditoriai, kuriems įsiskolinimas sudaro kelis šimtus. UAB „A.“ turėjo debitorių, tačiau nesikreipė dėl skolų išieškojimo, nes buvo akivaizdu, kad jų neatgaus, tik patirs išieškojimo išlaidas. Pats neiniciavo bankroto procedūros, nes galvojo, kad dar pavyks atgaivinti įmonės veiklą. Pripažįsta, kad padarė klaidą, nes nežinojo, jog jis, būdamas įmonės vadovu, turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto iškėlimo. Apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos. Teismo prašo skirti mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą baudą. Jis gauna (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį darbo užmokestį, jo nauja sutuoktinė panašiai, tačiau ji savo pajams skiria vaikų (gyvena atskirai, dukra nepilnametė, sūnus neįgalus) išlaikymui, o jis atsakingas už jų šeimos išlaikymą, kredito, lizingo, kitokių ilgalaikių įsipareigojimų neturi (b. l. 36-37).
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 3).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad juridinio asmens nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Be to, šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020, 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D. įmonės UAB „A.“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2022 m. birželio 8 d. (b. l. 4); Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2122-653/2022 buvo iškelta UAB „A.“ bankroto byla pagal 2022 m. balandžio 25 d. pateiktą kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą; teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 7 d. (b. l. 5-10).
Bylos duomenimis, UAB „A.“ nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo įtraukta į juridinių asmenų, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Dėl to minėtais laikotarpiais mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai nebuvo atliekami; Bendrovė prašymų išdėstyti/atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, neteikė. Praėjus minėtam laikotarpiui, siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, po 2021 m. spalio 31 d. buvo taikyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2021 m. lapkričio 8 d., 2022 m. sausio 31 d. ir kovo 2 d. surašyti Nurodymai nurašyti atitinkamai 6 938,42 Eur/4 201 Eur/189,20 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (-ų); 2021 m. gruodžio 13 d. bei 2022 m. kovo 9 d. priimti sprendimai išieškoti 6 807,33 Eur bei 4 392,84 Eur mokestinę nepriemoką iš turto (perduotas antstoliams). Išieškojimas nebuvo rezultatyvus, skola biudžetui nepadengta. 2022 m. liepos 11 d. duomenimis, UAB „A.“ įsiskolinimas valstybei pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles buvo 11 371,19 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nustatytais terminais nesumokėjus deklaruoto 2020 metų sausio mėnesio, lapkričio mėnesio, 2021 metų vasario mėnesio, 2022 metų sausio mėnesio mokestinių laikotarpių pridėtinės vertės mokesčio, taip pat 2020 metų mokestinio nekilnojamojo turto mokesčio, 2020 metų mokestinio laikotarpio pelno mokesčio, 2021 metų I-IV ketvirčių mokestinių laikotarpių pelno mokesčio avanso. Tiek iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei prie jo pridėtų dokumentų, tiek ir iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų teisme nustatyta, kad įmonės skola VMI buvo nustatyta 2021 m. lapkričio 8 d. ir sudarė 6 938,42 Eur, o A. D. apie tai tapo neabejotinai žinoma 2021 metų pabaigoje (b. l. 1-3, 5, 16-17).
Pagal į bylą pateiktus duomenis bei A. D. paaiškinimus teismo posėdžio metu, 2021 m. lapkričio mėnesį Bendrovė UAB „A.“ realaus turto neturėjo, jos debitoriniai įsiskolinimai (gautinos sumos) buvo nerealūs, savo turtą ((duomenys neskelbtini)) įmonė jau buvo pardavusi pandemijos pradžioje, kito turto, apyvartinių lėšų tuo metu jau nebeturėjo, joje dirbo vienintelis darbuotojas – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 17, 21-23). 2021 m. kovo 25 d. A. D. kaip įmonės kreditoriui buvo sumokėta 23 000 Eur, grąžinant jam dalį įmonei suteiktos paskolos. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad tuo metu dar neturėjo duomenų, kad Bendrovė turi neįvykdytą įsiskolinimą VMI, pagal išrašą iš VMI klientų informacinės sistemos matyti, jog nuo 2020 m. gruodžio 29 d. buvo nustatyta Bendrovės 6 368,33 Eur pridėtinos vertės mokesčio nepriemoka (b. l. 16). Kaip minėta, šios nepriemokos išieškojimas buvo sustabdytas dėl pandemijos valdymo priemonių, tačiau tai nepaneigia fakto, kad įmonės vadovas, jau įmonei turint įsiskolinimą valstybės biudžetui, pervesdamas didelę sumą pinigų sau, nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, galėjo pažeisti kreditoriaus VMI teises. Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“ buvo pateikusi turto balansą tik už 2019 metus, kurio duomenys neatitiko tikrosios įmonės finansinės situacijos 2021-2022 metais (b. l. 18-20).
Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikti aktualūs finansinės atskaitomybės dokumentai, iš kurių matyti, kad UAB „A.“ 2021 metais patyrė 10 061 Eur nuostolio; Bendrovės turtas sudarė 35 500 (iš jo 33 715,69 Eur debitoriniai įsipareigojimai, kuriuos atgauti galimybių nėra), taigi faktiškai įmonė jokio turto neturėjo, o jos įsipareigojimai 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 79 266 Eur, iš jų 42 596,12 Eur skola A. D., 11 221 Eur skola VMI bei likusi suma – skola kitiems kreditoriams, kuriems skola nėra keli šimtai eurų, kaip teigė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o sudaro ženklią – daugiau nei 25 000 Eur sumą. Iš į bankroto bylą pateiktų duomenų (b. l. 41-53) bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartyje nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad UAB „A.“ 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovės finansinė situacija būtų iš esmės pasikeitusi 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Pagal bylos duomenis Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki jau nuo 2020 metų, todėl darytina išvada, kad 2021 m. lapkričio 11 d., kuomet Bendrovė nebegalėjo atsiskaityti su VMI, UAB „A.“ jau buvo nemoki, nes ji negalėjo tinkamai įvykdyti turtinių prievolių, o šios įmonės įsipareigojimai viršija jos turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D., nuo 2013 m. spalio 28 d. būdamas faktiniu UAB „A.“ vadovu, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB „A.“ faktiškai nuo 2020 metų pavasario nevykdė veiklos, nuo 2021 metų pavasario nebeturėjo turto, be to, nuo 2021 m. lapkričio 8 d. turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką VMI, kad įmonė neturi jokio turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriumi VMI. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato (turėjo suprasti), jog jo vadovaujama Bendrovė yra nemoki, ir privalėjo imtis JANĮ numatytų veiksmų inicijuoti įmonės nemokumo procesą, tarp jų ir kreiptis į teismą su pareiškimu dėl UAB „A.“ bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu, bylos duomenimis, A. D. nesiėmė visiškai jokių veiksmų.
Pažymėtina, jog juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Dėl to neturi teisinės reikšmės A. D. paaiškinimas teismo posėdžio metu, kad jis nežinojo apie įmonės vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą ar tikėjosi, kad įmonės veikla atsigaus. Byloje nėra įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas atgaivinti ar tęsti įmonės veiklą. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovui išnyksta pareiga pačiam kreiptis į teismą. Bylos duomenimis, kreditorius VMI 2022 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, 2022 m. balandžio 25 d. baigėsi A. D. pareiga pačiam kreiptis į teismą, inicijuojant įmonės bankroto bylą.
Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. D., būdamas UAB „A.“ vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), vėliausiai nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. tyčia neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos šios pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą A. D., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į tai, kad nustatyta A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, priverstinai išieškomų skolų neturi, jo pajamos per mėnesį sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur, tiek pat uždirba sutuoktinė, kuri savo pajamas skiria vaikų iš jos ankstesnės santuokos išlaikymui, o jis rūpinasi jų šeimos išlaikymu. Taigi finansinė situacija nėra gera. Taip pat teismas įvertina įvykdyto administracinio nusižengimo pobūdį bei aplinkybes – įmonės finansinę situaciją lėmė prasidėjusi pandemija, po to jos veiklą įtakojo Ukrainoje prasidėjęs karas bei Rusijai ir Baltarusijai taikomos sankcijos, kurių trukmės nėra galimybės numatyti, o A. D. delsimas kreiptis į teismą netruko ypatingai ilgą laiką – penkis mėnesius.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. D. paskirti mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. paskirti 500 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-577-1017/2022 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.