- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- I-3593-535/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02150-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Danutei Martinkevičienei, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovei Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovei O. K., atsakovo atsakovei Danutei Martinkevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija) 2018-04-09 išvadą Nr.l0-1L-7041, kuria jo tarnybinė veikla už 2017 įvertinta „patenkinamai“; 2) įpareigoti Vilniaus aps. VPK viršininką priimti sprendimą jo tarnybinę veiklą už 2017 m. vertinti pakartotinai.
Paaiškino, kad dirba Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-jo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose.
Vilniaus apskr. VPK Vertinimo komisijos 2018-03-02 išvadoje Nr. 5-TVV-14607 jo tarnybinė veikla už 2017 m. įvertinta „patenkinamai“. Vertinimo komisija taip pat pateikė Vilniaus apskr. VPK viršininkui siūlymą pritarti tiesioginio vadovo įvertinimui jo tarnybinę veiklą už 2017 m. įvertinti „patenkinamai“ ir pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Nesutikdamas su Vertinimo komisijos išvada, kreipėsi į Vilniaus apskr. VPK Tarnybinių ginčų komisiją (toliau - Ginčų komisija), kuri jo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Mano, kad jo vertinimas buvo atliktas tendencingai, vadovaujantis nepagrįstais vadovo priekaištais, asmeniškumu, pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2016-01-11 dienos įsakymu (toliau - Taisyklės) Nr. 1V-13 114, 115 punktų nuostatomis, su juo turėjo būti pravestas pokalbis, tačiau jo nebuvo. Neįvykus pokalbiui, kurio metu galėtų išklausyti vadovo nuostatas dėl jo veiklos vertinimo ir išsakyti savo argumentus dėl jų pagrįstumo, buvo nepagrįstai apribotos jo teisės apsiginti. Tai esminis minėto teisės akto reikalavimų pažeidimas.
Išvadoje, vertinant tinkamumą einamoms pareigoms, 1 punkte nurodoma, kad jis „nepakankamai panaudoju turimas žinias ir įgūdžius, dėl to kenčia veiklos kokybė“. Su tokiu vertinimu nesutinka, nes nuolat tenka savarankiškai priimti sprendimus už kuriuos visada prisiima atsakomybę. Sprendimus priima operatyviai, nuosekliai, darbą planuoja tinkamai ir jį atlieka kokybiškai. Atskleisti nusikaltimai (tarp jų ir rezonansinio - ginkluoto kurjerio apiplėšimo) tai patvirtina.
Nesutinku ir 2 punkto teiginiu, kad „organizuotumas ir veiklos planavimas nepakankamas“. Savo veiklą planuoja pagal galimybes ir susidariusia situaciją. Vykdomoje veikloje neįmanomi ilgalaikiai planai, situacija keičiasi kiekvieną dieną ir atsižvelgiant į tai priimami sprendimai. Mano, kad darbą planuoja tinkamai ir jį atlieka kokybiškai.
Išvados 3 punkte nepagrįstai teigiama, kad „buvo atliktas ne vienas profilaktinis pokalbis, gautas prokurorės reagavimo raštas“. Tai neatitinka tikrovės. Profilaktinis pokalbis buvo atliktas vieną kartą dėl prokurorės reagavimo rašto. Su minėtu raštu jis nesutiko, pateikė paaiškinimus. Vėlesni, prokurorės reikalavimu atlikti veiksmai parodė, kad jo paaiškinimai ir abejonės pasitvirtino.
Išvadoje, vertinant kvalifikaciją, 1 punkte teigiama kad jis „nedalyvavau nei vienuose mokymuose“. 2017 m. užsiregistravo į kursus, kuriuose norėjo dalyvauti, tačiau tiesioginis vadovas jo neįtraukdavo į kursų dalyvių sąrašus. Jis asmeniškai domisi naujienomis, naujovėmis, stebi teismų praktiką ir stengiasi savarankiškai palaikyti savo kvalifikaciją. Mano, kad kaltinti jį dalykais, kurių jis negali įtakoti yra nesąžininga.
Išvados 2 punkte nurodoma, kad „kad ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos veiksmai atliekami tiesmukiškai, dažnai be kūrybinės fantazijos“. Su minėtu teiginiu nesutinka, nes nebijo pats savarankiškai priimti sprendimų už kuriuos visada prisiima atsakomybę ir raginti priimti sprendimų jo nereikia. Sprendimus priima greitai, nuosekliai, darbą planuoja tinkamai ir jį atlieka kokybiškai. Kūrybiškai dirbti reikia visada, nes kiekviena byla tai iššūkis. Ištirti nusikaltimai tai patvirtina.
Išvados 4 punkte nurodoma, kad „atsakingumas nepakankamas, žr. į pastabas dėl veiklos kokybės“, su tokiu vertinimu nesutinka, nes nuolat aptaria su kolegomis visas bylas, yra peržiūrimi atlikti darbai, išsiaiškinama dėl kokių priežasčių nebuvo atlikti pavesti darbai. Stengiasi darbe nedaryti klaidų, jas analizuoja ir daro išvadas.
Vertinant tarnybinės veiklos rezultatus, vadovas 3 punkte nurodo, kad „rastas menkavertis turtas, pagrobtas didelės vertės turtas neišaiškintuose nusikaltimuose nebuvo surastas. Tirtuose telefoniniuose sukčiavimuose pagrobtas turtas nebuvo rastas ir gražintas. Užduotis neįvykdyta“. Su tokiu teiginiu nesutinka. Dalyvauja tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, veiklos rezultatuose yra išdėstyti jo paaiškinimai apie surastą turtą. Nori patikslinti, kad telefoninių sukčiavimų byloje yra surastas turtas, įtariamiesiems (didžioji dalis įtariamųjų prisipažino ir bendradarbiauja su tyrimu) bus pareikšti ieškiniai. Pažymi, kad vertinant tokį kriterijų kaip surastas turtas, rezultatai turėtų būti bent jau palyginti su kitų pareigūnų ar net kitų analogiškas funkcijas atliekančių padalinių rezultatais, įvertintos objektyvios galimybės tuos rezultatus įtakoti, tačiau tai nebuvo padaryta.
Dėl 4 punkto teiginių, tai jis padėjo kolegoms atskleisti nusikaltimą ir sulaikyti asmenį (betarpiškai dalyvavau atliekant procesinius veiksmus), todėl mano, kad jie nėra pagrįsti.
Mano, kad vadovas, vertindamas jo veiklą vadovavosi asmeniškumu. Beveik visos 2017 metais pavestos užduotys buvo įvykdytos, išskyrus užduotis, kurių neįvykdymo objektyvios priežastys yra nurodytos veiklos rezultatuose. Sutinka, kad darbe pasitaiko ir klaidų, tačiau jo padarytos klaidos buvo visiškai nereikšmingos ir medžiagų tyrimui jokios įtakos neturėjo. Visais atvejais stengiasi ir dirba atsakingai, tačiau tarp skyriaus pareigūnų yra įvertintas prasčiausiai. Kritiką priima, iš jos visada pasimoko ir padaro išvadas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad vadovas neįrašęs pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą, nevykdė Taisyklių 117 punkto ir Statuto 25 straipsnio 15, 17 ir 18 dalių reikalavimus.
Pažymi, kad Vertinimo komisijos posėdyje buvo vertinami ir jo kolegos, tačiau tos pačios sudėties Vertinimo komisija jų tarnybą įvertino „gerai“ ir „labai gerai“. Gali sutikti, kad jis kaip grupės vyresnysis gali būti vertinamas griežčiau, bet gerai įvertintame kolegų darbe yra ir jo indėlis. Akivaizdu, kad Vertinimo komisija, vertindama grupės pareigūnus už tą patį laikotarpį, už tą pačią veiklą, taikė dvigubus standartus ir tokie jos sprendimai yra neteisingi, neteisėti ir naikintini.
Per tarnybą policijoje nėra turėjęs tarnybinių nuobaudų, yra ne kartą skatintas. Mano, kad savo ligšioline tarnyba įrodė savo kompetenciją ir lojalumą policijos sistemai, todėl yra nusipelnęs atitinkamo tarnybos įvertinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus aps. VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 22–24) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas 2018-03-27 pateiktoje Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-14607 pareiškėjo 2017 metų tarnybinę veiklą įvertino „patenkinamai“ ir Vertinimo komisijai pateikė siūlymą - įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją (Statuto 25 str. 17 d. 1 p.), nurodydamas, į kokias konkrečias veikas pareiškėjas turi atkreipti dėmesį ir kokiomis konkrečiomis kryptimis tai turi būti atliekama. Tiesioginis vadovas pareiškėjo 2017 metų tarnybinės veiklos rezultatus įvertindamas „patenkinamai“ išvadoje nurodė, kad pagal pareigūno pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus atkreiptinas dėmesys į pareiškėjo nepakankamą organizuotumą bei veiklos planavimą, į nepakankamus gebėjimus panaudoti turimas žinias ir įgūdžius, kadangi tai kenkia veiklos kokybei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2017 metais veiklos kokybė buvo nepatenkinama. Buvo atliktas ne vienas profilaktinis pokalbis dėl bylų vilkinimo ir veiksmų neatlikimo bei procesinių dokumentų neįforminimo laiku. Dėl minėtų veiksmų buvo gautas prokurorės A. A. reagavimo raštas konkrečiame ikiteisminiame tyrime. Pareiškėjo kaip vyriausiojo tyrėjo atliekama kriminalinė žvalgyba tiesioginio vadovo nuomone, yra labai prasto lygio ir kokybės, todėl 2017 metais stiprinant kriminalinę žvalgybą, siekiant atskleisti ir ištirti nusikalstamas veikas, KŽTB buvo realizuota kitų skyriaus pareigūnų dėka ir pastangomis. Tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje nurodė, kad 2017 metais pareiškėjas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Vertinimo komisija 2018-04-09 posėdyje pritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimui - pareiškėjo veiklą 2017 metais vertinti „patenkinamai“ ir siūlymui - įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją (Statuto 25 str. 17 d. 1 p.).
Taisyklių 5 priede yra detaliai reglamentuoti Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, jo 2 skyriuje numatyti kriterijai, apibūdinantys vertinamo pareigūno tinkamumą tarnybai (tame tarpe veiklos kokybę), kvalifikaciją (tame tarpe atsakingumą, lojalumą tarnybai). Pareigūno vertinimo procedūra yra sudaryta iš atskirų etapų, nėra vienasmenė, būtent taip yra užtikrinamas pareigūno vertinimo objektyvumas. Vertinant pareiškėją taip, kaip siūlė jo tiesioginis vadovas ir atsižvelgiant į objektyvius pareigūno veiklą charakterizuojančius kriterijus pagal Taisyklių 5 priedą, vertinimas turi būti sąžiningas ir teisingas, kad nebūtų demotyvuojami tie policijos pareigūnai, kurie ne tik puikiai vykdo jiems pavestas pareigas ir suformuotas užduotis, bet ir atitinka kitus tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus ir kuriems dėl pareigų atlikimo kokybės per ataskaitinį laikotarpį jokių priekaištų nebuvo pareikšta.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti, atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statuto 25 ir 26 straipsniuose bei Taisyklių VI skyriuje „Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas“ įtvirtintos nuostatos.
Statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.
Statuto 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (Statuto 25 str. 7 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas paskyręs asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai. Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga. Pareigūnui, kurio tarnybinė veikla trečią kartą iš eilės įvertinama gerai, iki kito tarnybinės veiklos vertinimo pareigūną į pareigas skyrusio asmens arba jo įgalioto asmens sprendimu nustatoma nuosekliai didesnė pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus (Statuto 25 str. 8 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš Statuto 25 straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų (Statuto 25 str. 9 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš Statuto 25 straipsnio 17 dalyje nurodytu siūlymu (Statuto 25 str. 10 str.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš Statuto 25 straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas siūlymas gali būti teikiamas tik antrą kartą iš eilės pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai (Statuto 25 str. 11 d.). Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (Statuto 25 str. 12 d.). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 25 str. 23 d.).
Pareigūnų vertinimo tvarką detalizuoja Taisyklių VI skyrius - pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas. Taisyklių 133 punkte nustatyta, kad vertinimo komisija, pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima, pirma, pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; antra, pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; trečia, sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); ketvirta, vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 132 punktas). Taisyklių 134 punkte aiškiai nurodyta, kad vertinimo komisijoje pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš dviejų dalių: pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Pagal Taisyklių 135 punkte įtvirtintas nuostatas, Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio pareigūno vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.
Teismo vertinimu, iš esmės analogiškos nuostatos, kurių privalo laikytis vertinimo komisijos, vykdančios valstybės tarnautojų vertinimą, įtvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – Vertinimo taisyklės) 20-23 punktuose. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Vilniaus aps. VPK Vertinimo komisijos veiklos, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių taikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs aiškinimą, pagal kurį, teismine tvarka yra tikrinama, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros; ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.); vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.).
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2018-03-02 tiesioginis pareiškėjo A. V. vadovas, įvertinęs pareiškėjo užpildytą vertinimo anketą, surašė statutinio pareigūno vyriausiojo tyrėjo A. V. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje aptarė praėjusių metų pareigūno veiklos rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir juos įvertino 2 balais, bendras vertinimas išvadoje „patenkinamai“, tiesioginio pareiškėjo vadovo siūlymas išvadoje – įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją (b. l. 33-36). Vilniaus aps. VPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, sudaryta Vilniaus aps. VPK viršininko 2018-03-13 įsakymu Nr. 10-V-134, 2018-04-09 posėdyje, atlikusi Vilniaus aps. VPK pareigūnų eilinį tarnybinės veiklos vertinimą, surašė išvadą Nr. 10-IL-7041, kurioje vyriausiojo tyrėjo A. V. tarnybinę veiklą įvertino ,,patenkinamai“ ir pasiūlė tobulinti kvalifikaciją (b. l. 38-39, 40). A. V., nesutikdamas su Vertinimo komisijos išvada, kreipėsi su prašymu į Ginčų komisiją panaikinti išvados dalį, kuria jo veikla buvo įvertinta ,,patenkinamai“ ir įpareigoti Vertinimo komisiją pakeisti vertinimą į ,,gerai“ (b. l. 29-30). Ginčų komisija 2018-05-24 įvykusiame posėdyje nutarė A. V. prašymą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27-28).
Pareiškėjas, keldamas tarnybinį ginčą dėl jo tarnybinės veiklos 2016 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo, nesutinka su tuo, kaip jo tiesioginis vadovas ir vertinimo komisija įvertino vertintinus tarnybinės veiklos aspektus – pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir kvalifikaciją.
Teisminėje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei Vertinimo taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (LVAT 2013-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).
Vertinimo taisyklių 9 punkte yra nustatyta, kad tiesioginis vadovas kasmet, pokalbio su valstybės tarnautoju metu, aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus ir valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimo poreikius. Taisyklių 10 punkte nurodyta, kad po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvados formą (Taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą apibūdina pagal kiekvieną iš vertinimo kriterijų, įrašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir rekomendaciją, kaip tobulinti jo kvalifikaciją. Su išvada tiesioginis vadovas valstybės tarnautoją supažindina pasirašytinai (Taisyklių 11 p.).
Pareiškėjas skunde teigia, jog nebuvo Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodytos procedūros – tiesioginio vadovo pokalbio su pareiškėju, skirto aptarti jo veiklos rezultatams, o tai yra pagrindas panaikinti tiesioginio vadovo išvadą. Teismo posėdyje atsakovo atstovė šio fakto negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Kadangi pareiškėjo ir atsakovo atstovės paaiškinimai neaiškūs, o Vertinimo taisyklės nereikalauja, kad pokalbis tarp tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo, skirtas aptarti jo tarnybinės veikos rezultatus, būtų kaip nors užfiksuotas, teismo vertinimu, tokį procedūrinį pažeidimą, net jeigu jis nustatomas, nėra pagrindo pripažinti esminiu vertinimo procedūros pažeidimu, kadangi vertinamas pareigūnas turi galimybę savo argumentus išdėstyti vertinimo komisijos posėdyje. Tokią praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra suformavęs 2006-12-04 nutartyje (administracinė byla Nr. A6-2160/2006), 2009-12-19 nutartyje (administracinė byla Nr. A143-646/2009) ir kt.
Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad tiesioginis pareiškėjo vadovas vertinimo išvadoje A. V. tarnybinę veiklą apibūdino pagal visus tris karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, nustatytus Vertinimo taisyklių 1 priede, t. y. produktyvumą, kompetenciją ir veiklos kokybę. Su tiesioginio vadovo išvada pareiškėjas atsisakė supažindintas (b. l. 33-36, 37). Be to, pareiškėjas dalyvavo vertinimo komisijos posėdyje ir turėjo galimybę pasisakyti, išsakyti motyvuotus nesutikimo su tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus, pateikti įrodymus. Taigi Vertinimo taisyklių 9 – 11 punktų nuostatos iš esmės pažeistos nebuvo.
Iš pareikšto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pasiektų rezultatų vykdant užduotis įvertinimu 2 balais. Tiesioginis vadovas tarnybinės veiklos vertinimo 2018-03-02 išvadoje nurodė, kad pareiškėjas tik dalinai įvykdė suformuluotas užduotis užtikrinti, kad ikiteisminiai tyrimai, kurių trukmė virš 9 mėnesių, sudarytų ne daugiau 15 proc. nuo visų Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus atliekamų ikiteisminių tyrimų; tirti ir užkardyti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nusikalstamų veikų tyrimo procese imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas; stiprinti kriminalinę žvalgybą, siekiant atskleisti ir ištirti nusikalstamas veikas, kadangi dalį užduočių pareiškėjas vykdė neoperatyviai, nekokybiškai ir ne iš esmės, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimas ir užkardymas nepasiekė 72 proc. rodiklį, rastas menkavertis turtas, pagrobtas didelės vertės turtas neišaiškintuose nusikaltimuose nebuvo surastas, tirtuose telefoniniuose sukčiavimuose pagrobtas turtas nebuvo rastas ir grąžintas, vyriausiojo tyrėjo atliekama kriminalinė žvalgyba labai prasto lygio ir kokybės, KŽTB realizuota kitų skyriaus pareigūnų dėka ir pastangomis.
Teismas pažymi, kad šis tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateiktas tiesioginio vadovo vertinimas yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis. Pareiškėjo tiesioginis vadovas Vertinimo komisijai pateikė detalų 2017 m. tarnybinės veiklos rezultatų vertinimą (b. l. 33-35), kad dalį užduočių pareiškėjas įvykdė neoperatyviai, nekokybiškai ir ne iš esmės, t. y. ne pagal sutartus vertinimo kriterijus. Teismas, vertindamas konkrečius tiesioginio vadovo pateiktus įrodymus, pritaria išvadai, kad dalis užduočių buvo atliktos nepilnai.
Teismas, apibendrindamas aptartas aplinkybes, prieina prie išvados, kad vertinimo procedūros metu pareiškėjo pasiekti rezultatai vykdant užduotis pagrįstai įvertinti 2 balais, reiškiančiais, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus. Nors pripažintina, kad pareiškėjas 2017 m. iš esmės įvykdė vieną iš keturių suformuluotų užduočių, t. y. užtikrinti, kad ikiteisminiai tyrimai, kurių trukmė virš 9 mėnesių, sudarytų ne daugiau 15 proc. nuo visų Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus atliekamų ikiteisminių tyrimų, tačiau užduotis: tirti ir užkardyti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus - nepasiektas 72 proc. rodiklis; nusikalstamų veikų tyrimo procese imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas – užduotis neįvykdyta; stiprinti kriminalinę žvalgybą, siekiant atskleisti ir ištirti nusikalstamas veikas - vyriausiojo tyrėjo atliekama kriminalinė žvalgyba labai prasto lygio ir kokybės, KŽTB realizuota kitų skyriaus pareigūnų dėka ir pastangomis, pagal suformuluotus vertinimo rodiklius įvykdė tik iš dalies arba neįvykdė. Kaip aptarta aukščiau, pareiškėjas reikšmingą dalį užduočių vykdė nekokybiškai ir ne iš esmės, pareiškėjo darbas buvo orientuotas ne į užduotyje suformuluotos problemos išsprendimą, dėl pareiškėjo netinkamai atliekamų užduočių buvo gaunamos kitų institucijų raštai dėl neoperatyvaus užduočių atlikimo. Taigi, tiesioginiam vadovui ir vertinimo komisijai pagrindo vertinti pareiškėjo pasiektus rezultatus vykdant užduotis 3 balais, reiškiančiais, kad tarnautojas iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, nebuvo.
Pagal Vertinimo kriterijus gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vertinimo kriterijus – gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, pareiškėjo tiesioginis vadovas 2017 m. tarnybinio vertinimo išvadoje gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas vertino 2 balais, t. y. tiesioginis vadovas nurodė, kad gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius nepakankamas pagal pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, organizuotumas ir veiklos planavimas nepakankami dėl to kenčia veiklos kokybė, 2017 metais veiklos kokybė nepatenkinama, buvo atliktas ne vienas profilaktinis pokalbis dėl bylų vilkinimo ir veiksmų neatlikimo bei procesinių dokumentų nesuformulavimo laiku, dėl to gautas prokurorės reagavimo raštas konkrečiame ikiteisminiame tyrime. Pareiškėjas, keldamas tarnybinį ginčą, argumentų, paneigiančių tokį tiesioginio vadovo vertinimą, nepateikia. Teismas pažymi, kad tiesioginio vadovo vertinimą atspindi jau aptarti pareiškėjo pasiekti rezultatai vykdant suformuluotas užduotis, iš kurių matyti, kad pareiškėjas tik iš dalies įvykdė užduotis tinkamai. Be to, iš Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys į konkrečius pavyzdžius, rodančius apie ne visada pasirenkamą racionalų būdą priskirtoms funkcijoms atlikti. Taigi, tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos atliktas pareiškėjo gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas įvertinimas pripažintinas iš esmės pagrįstu ir atitinkančiu pareiškėjo veiklos 2017 m. faktines aplinkybes.
Pagal Vertinimo kriterijus kvalifikacijos vertinimo kriterijai: gebėjimai tobulėti (2 balai, 2017 m. pareigūnas nedalyvavo nei vienuose mokymuose ir šiuo klausimu nerodė aktyvumo). Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo užsirašęs į tam tikrus mokymus, tačiau vadovas jo kandidatūros nepatvirtindavo, tačiau Vertinimo komisijai pareiškėjas teigė, kad mokymai , kuriuos jis pasirinko nevyko. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde ir Vertinimo komisijos posėdyje nurodytos skirtingos priežastys, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nelabai domėjosi savo kvalifikacijos kėlimu. Pagal Vertinimo kriterijus kvalifikacijos vertinimo kriterijai: kūrybingumas: (3 balai, ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos veiksmai atliekami tiesmukiškai, dažnai be kūrybinės fantazijos). Pagal Vertinimo kriterijus kvalifikacijos vertinimo kriterijai: atsakingumas (3 balai, atsakingumas nepakankamas, padarytas prierašas žiūrėti į pastabas dėl veiklos kokybės). Pagal Vertinimo kriterijus kvalifikacijos vertinimo kriterijai: bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ir lojalumas tarnybai įvertinti 5 balais.
Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas savo užpildytoje vertinimo anketoje kvalifikaciją pagal visus kriterijus įvertino 5 balais, tačiau tiesioginis vadovas nesutiko su tokiu vertinimu ir pareiškėjo kvalifikaciją įvertino 3 balais, pateikdamas vertinimo išvadoje jau minėtus komentarus.
Pažymėtina, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas nurodė išsamius argumentus, kodėl pagal nustatytus vertinimo kriterijus pareiškėjo kvalifikaciją vertina 3 balais, Matyti, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs pareiškėjo veiklą, nurodė, kad pareiškėjas kvalifikacijos nekėlė, darbo funkcijas atlieka formaliai, nepasižymi pakankamu atsakingumu. Tiesioginio vadovo vertinimu, pareiškėjas turi puikius bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius taip pat yra lojalus tarnybai. Atitinkamai suformulavo siūlymą pareiškėjui kelti kvalifikaciją temomis Nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams tyrimo metodika ir Atvirųjų šaltinių žvalgyba internete ir slaptieji interneto tyrimai.
Teismo vertinimu, iš pareiškėjo paaiškinimų, išdėstytų Vertinimo komisijos posėdyje, matyti, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių faktų, patvirtinančių, kad savo darbą atliko gerai, įvykdė visus suplanuotus uždavinius, dėstė daugiau bendro pobūdžio teiginius. Iš garso įrašo matyti, kad Vertinimo komisijos narių vertinimą lėmė tai, kad jiems pritrūko pagrindimo vertinti pareiškėjo veiklą ,,gerai“. Byloje nenustatyta, kad Vertinimo komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, kas galėjo nulemti ginčijamą vertinimo rezultatą.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam pavaldūs pareigūnai, surinkę tokį pat bendrą kvalifikacijos įvertinimą, buvo įvertinti ,,gerai“ pažymėtina, kad pagal Taisyklių 5 priedą įstaigų struktūrinių padalinių vadovai tam, kad būtų įvertinti ,,gerai“ turi surinkti aukštesnį balų skaičių negu kiti pareigūnai.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Vertinimo komisija pagrįstai vertino, jog pareiškėjas pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atliko ne „gerai“, o „patenkinamai“.
Dėl išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pareiškėjo veikla pagal nustatytus vertinimo kriterijus tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos pagrįstai buvo įvertinta ,,patenkinamai” ir pareiškėjui pagrįstai bei teisėtai pateiktas siūlymas tobulinti kvalifikaciją.
Pažymėtina, jog pagal Vertinimo taisyklių 51 ir 51¹ punktus, Vertinimo komisijos posėdžio eigai fiksuoti rašomas protokolas ir daromas garso skaitmeninis įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie Vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisijos posėdžio protokole pažymima, kaip balsavo kiekvienas iš Vertinimo komisijos narių. Taisyklių 139 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma vertinimo komisijos išvada (šių Vertinimo taisyklių 8 priedas). Įvertinus šias nuostatas, Vertinimo komisijos 2018-04-09 posėdžio protokolą Nr. 10-IL-7541, posėdžio garso įrašą, jokių procedūrinių trūkumų nenustatyta. Kaip matyti, Komisijos 2018-04-09 išvada įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus „patenkinamai“ įforminta užpildžius Vertinimo taisyklių 6 priede numatytą formą, kuri trūkumų neturi. Teisės aktais patvirtintoje išvados formoje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų. Kaip matyti, Vertinimo komisijos sprendimas priimtas balsuojant kiekvienam Vertinimo komisijos nariui ir sumuojant rezultatus. Šiuo atveju du Vertinimo komisijos nariai nusišalino, vienas – susilaikė, keturi - vieningai nusprendė pareiškėjo veiklą vertinti „patenkinamai“. Pareiškėjas dalyvavo Vertinimo komisijos posėdyje, jam buvo užduoti klausimai, susiję su kvalifikacijos vertinimu, leista pasisakyti. Konstatuotina, kad vertinimo procedūros pažeidimų nenustatyta.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas daro besąlygišką išvadą, kad A. V. tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Vertinimo komisijos išvada vertinti pareiškėjo tarnybos veiklą už 2017 metus „patenkinamai“, priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikantis Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir įpareigoti Vilniaus aps. VPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m. nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.