Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai Justynai Bortkevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), vykdančio restorano-baro (duomenys neskelbtini) vadovu, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2017 m. vasario 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 14ANN-86395110-17 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2017 m. vasario 14 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) J. K. nubaustas pagal Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį 40 eurų bauda dėl to, kad būdamas restorano (duomenys neskelbtini) savininku ir direktoriumi, 2017 m. sausio 15 d., apie 02.02 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame restorane (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad iš restorano sklindanti muzika netrukdytų viešosios rimties ir taip trikdė aplinkinių gyventojų poilsį ir ramybę.

Teisme J. K. skundą palaikė ir prašė bylą nutraukti. Paaiškino, kad 2012 m. išsinuomojo patalpas 20 metų, kurias įrenginėjo restorano-baro veiklai vykdyti. Po 2 metų administraciniame pastate, administracinės paskirties patalpas įsigijo K. ir pradėjo tų patalpų paskirties keitimą į gyvenamojo buto paskirtį. Pirmo kontakto metu su K. buvo užduoti klausimai:- „kas čia bus per virtuvė? Jei kiniečių virtuvė, tai neatsidarinėk“. Jau tada jis suprato, kad turės problemų. Remonto sąlygas, visą projektavimą savanoriškai ir suprasdamas svarbą jis darė taip, kad būtų maksimaliai izoliuotas triukšmas, įrengta akustinė siena, atskirtos grindys nuo konstruktyvo, t. y. pastato. Daug kartų prašė K. skambučiais ir žodžiu, kad jis įsileistų šios srities specialistus, kurie galėtų išmatuoti dažnius, kad tuo remiantis būtų galima įtvirtinti kuo geresnę akustinę sieną. Jis skambino K. daug kartų. Sprendimai, kad galima būtų eliminuoti problemą, prašymai, visada būdavo K. atmesti. K. nenori atlikti matavimų, bendradarbiauti ir taip prieiti prie taikios kaimynystės. Jis gaudavo įspėjančias žinutes:- „patildyti muziką“, nors jo žiniomis kaimynai K. ten negyveno, tik buvo atliekami remonto darbai, tam buvo pakviestas liudininkas. K. siekia kitų tikslu, bet ne triukšmo suvaldymo. Jei yra egzistuojanti problema, jis nori problemą išspręsti, tam, kad išspręstų problemą, reikia gauti atitinkamos informacijos. K. daug kartų atsisakė įsileisti į butą, buvo daroma pakankamai nemažos investicijos, kad gerai įrengti akustinę sieną, tačiau kaip ji tikrai veikia negali įsitikinti, nes K. neįsileidžia į butą atlikti triukšmo lygio matavimą. Jis pats buvo nuėjęs pas K. į butą, tačiau pastarasis jo neįsileido. Vaikščiojo po pastatą dieną vienas įsijungęs muziką, norėdamas pažiūrėti, ar ta problema reali. Pakildamas į viršų pamatė atidarytas duris, kur dirbo statybininkai. Buvo statybinių mišinių maišai sumesti ir buvo aišku, kad jie (K.) negyveno, ir tos žinutės buvo siųstos be pagrindo, o K. jo neįsileido. Jis buvo įėjęs tik į bendras patalpas, į vidų neužėjo. Barą-restoraną nuo K. buto skiria dvi sienos, ta vieta, kuria skundžiasi K. yra viena siena, tada yra jo restorano koridorius, vedantis į restoraną. Ribojasi per dvi sienas ir per aukštą su K.. Juos skirianti siena yra. Baras pirmame aukšte, restoranas antrame. Triukšmą, kurį skundžia, skiria dvi sienos, tame tarpe įrengta akustinė siena. Restoranas dirba kiekvieną dieną, užsidaro 22 val., penktadienį ir šeštadienį ilgiau dirba. Tai nėra naktinis klubas, tai yra kaip kokteilių baras. Pirmame aukšte teoriškai įmanomas triukšmas, ten skiria vienas aukštas ir dvi sienos. Pirmame aukšte groja įrašai arba groja atėjęs žmogus. Galimybė yra valdyti triukšmą, yra procesorius, visą dažnio plotį bet kurį dažnį galima iškirpti, sumažinti. Nustatyti maksimalią ribą ir toliau neleidžia garsiau. Tokį procesorių turi kiekvienas aparatas. Klientai pradėjo lankytis nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Skundą yra gavęs tiek žodžiu, tiek raštu tik iš K. (sūnaus ir tėvo) dėl to paties buto. K. turi konfliktų su kaimynais, kurie gyvena virš jų. Jis yra kaimynas iš šono. Nori spręsti problemą su besiskundžiančiais asmenimis, tam yra paskirtas kaip mediatorius VPK vyriausiasis tyrėjas. Šios problemos išsprendimo siekia jau metus laiko.

Iš įvykio registracijos kortelės nustatyta, kad 2017 m. sausio 15 d. 01.51 val. gautas V. K. pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš naktinio klubo sklinda labai garsi muzika, trukdo ilsėtis. Pranešėjas prašo užeiti, parašys pareiškimą (b. l. 16).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulio R. O. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2017 m. sausio 15 d., apie 02.10 val., pagal gautą pranešimą dėl triukšmo buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Policijos pareigūnus pasitiko V. K., kuris paaiškino, kad jo bute triukšmas, kuris sklinda iš naktinio klubo (duomenys neskelbtini). Užėjus į V. K. butą, triukšmas buvo nežymus, todėl buvo pasiūlyta V. K. išsikviesti tarnybas, kurios turi galimybę išmatuoti triukšmą bute. V. K. padėkojo už patarimą bei paprašė užfiksuoti triukšmą (b. l. 17).

Iš V. K. pareiškimo nustatyta, kad 2017 m. sausio 15 d. 01.50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš baro (duomenys neskelbtini) sklido didelis triukšmas (labai garsiai leidžiama muzika), dėl ko buvo trikdoma jo, kaip siena besiribojančio gyventojo rimtis. Didelis triukšmas sklinda kiekvieną penktadienį ir šeštadienį nuo 22 val. iki 4 val. Baro administracija nereaguoja nei į gyventojų skundus, nei į policijos pareigūnų pastabas. Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyta administracinė atsakomybė už viešosios rimties trikdymą gyvenamosiose patalpose vakaro ir nakties metu bei į (duomenys neskelbtini) namo gyventojų teisę į sveiką ir ramų poilsį, todėl V. K. prašo patraukti administracinėn atsakomybėn baro (duomenys neskelbtini) valdančios UAB (duomenys neskelbtini) vadovą J. K., nes remiantis teismų praktiką baro/naktinio vadovas yra atsakingas už viešosios rimties trikdymą ir imtis prevencinių priemonių viešajai rimčiai Vilniuje, (duomenys neskelbtini) name užtikrinti. Prašo informuoti el. paštu apie veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti viešąją rimtį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) name (b. l. 18).

Iš J. K. paaiškinimo nustatyta, kad jis kaip įmonės vadovas nori paaiškinti, jog nuo remonto pradžios buvo planuojama ir investuojama į garso slopinimą. Visos grindys atskirtos nuo namo sienos 5 cm tarpu, užpildant mineraline vata. Atsiradus kaimynui V. K., nuo pažinties pradžios buvo prašoma įsileisti į V. K. patalpas ir su specialisto pagalba išmatuoti ir esant poreikiui pritaikyti, kad skleidžiamas triukšmas, nepatektų. Tačiau V. K. griežtai atsisakydavo, tai jam buvo siūloma ir žodžiu, ir telefonu (žinutėmis), registruotu laišku, elektroniniu laišku. Teigiamas rezultatas nebuvo pasiektas. Viename iš pirmųjų pokalbių V. K. jam pagrasino, kad jei planuoja, kad jo restorane bus daug lankytojų, tai gali iš viso restorano neatidaryti. Jis buvo informuotas policijos pareigūnų žodžiu, kad policijos pareigūnai taip pat siūlė V. K. išmatuoti garsą su specialistų pagalba, tačiau V. K. atsisakė. Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba (patalpų savininkai) taip pat prašė leisti išmatuoti triukšmo lygį bei dažnius, kurie sklinda, jei sklinda ir išspręsti problemą, tačiau teigiamo atsakymo iš V. K. negavo. Jis mano, kad bandoma su jo verslu piktybiškai susidoroti, naudojantis savo teise pastoviai skųsti policijai ir surinkti kuo daugiau protokolų. Jis su pažeidimu nesutinka ir mano, kad girdimas triukšmas bute, atvykus policijos pareigūnams, sklinda ne iš jo nuomojamų patalpų (b. l. 19).

Iš 2016 m. spalio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. K. registruoto laiško G. K., nustatyta, kad atsižvelgiant į G. K. 2016 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. žodžiu pareikštas pretenzijas dėl UAB (duomenys neskelbtini) valdomose patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per didelio skleidžiamo triukšmo, restorano darbo metu, taip pat į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) siekia draugiškos kaimynystės, palaikant geranorišką tarpusavio bendradarbiavimą, patalpų valdytojas siūlo savo sąskaita atlikti garso tyrimus naktinio ir kokteilių baro, restorano darbo metu, siekiant nustatyti, ar nėra viršijami teisės aktų nustatyti ribiniai garso dydžiai minėtose patalpose pagal nustatytą paskirtį. Planuojama, kad garso tyrimus atliks akredituota bei atestuota, atitinkanti kokybės standartus, įmonė. Minėtiems tyrimams atlikti yra reikalinga patekti Į G. K. nuosavybės teise priklausančias patalpas, todėl, remiantis išdėstytu, prašo G. K. patogiu metu ir pagal iš anksto suderintą laiką su įmonės vadovu J. K. leisti patekti į minėtas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atlikti garso tyrimus (b. l. 31).

Iš 2016-10-10 VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) savininkai J. K. ir G. K., įregistravimo pagrindas – 2014-05-09 pirkimo pardavimo sutartis Nr. PJ-2071, įregistravimo pagrindas 2015-06-17 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2015-06-26 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, įrašas galioja nuo 2015-07-01. Pastato adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius; pastato unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); pastato paskirtis: administracinė; gyv. patalpų skaičius: 18; negyvenamų patalpų skaičius: 35 (b. l. 32-35).

Iš J. K. pateiktos telefono numerio (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo informacijos nustatyta, kad problemą dėl garso restorane (duomenys neskelbtini) buvo bandoma spręsti nuo 2015 m. birželio 5 d. (b. l. 36-37).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. N. 2017 m. vasario 13 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, kad J. K., būdamas restorano „(duomenys neskelbtini) savininku ir direktoriumi, 2017 m. sausio 15 d., apie 02.02 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad iš restorano sklindanti muzika netrikdytų viešosios rimties ir taip trikdė aplinkinių gyventojų poilsį ir ramybę, tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 641 str.). Administracinio nusižengimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos visos įvykio aplinkybės, ar administracinio nusižengimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatymui bei jo veiksmų kvalifikavimui.

J. K. paskirta administracinė nuobauda – 40 eurų bauda pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, numatantį atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. už triukšmo kėlimą nakties (nuo 22 val. iki 6 val.) gyvenamosiose patalpose, kai tai trukdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Šiuo atveju kilo ginčas dėl to, kad 2017 m. sausio 15 d., apie 02.00 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš restorano (duomenys neskelbtini) sklido muzika, kuri trikdė Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gyventojo rimtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, procesinis sprendimas buvo priimtas remiantis V. K. pareiškimu bei pranešimu (b. l. 17-18). Jokiais kitais objektyviais duomenimis priimant nutarimą J. K. atžvilgiu nebuvo remtasi. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pastebėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas galimas ne tik garso lygio matavimais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-108-462/2016 ir kt.). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, N822-3027/2009). Nagrinėjamu atveju specialiais prietaisais nebuvo išmatuotas triukšmo lygis buto patalpose, tačiau ir liudytojo parodymai nėra patvirtinantys V. K. nurodytas įvykio aplinkybes. Iš V. K. pateiktų paaiškinimų matyti, kad nurodomas sklindantis didelis triukšmas, t. y. labai garsiai leidžiama muzika dėl ko yra trikdoma jo kaip buto, besiribojančio bendra siena su restoranu, gyventojo rimtis (b. l. 18). Iš policijos pareigūno R. O. pateiktų įvykio aplinkybių matyti, kad (duomenys neskelbtini) bute girdimas triukšmas buvo nežymus dėl ko buvo pasiūlyta V. K. kitą kartą specialių tarnybų pagalba išsimatuoti triukšmo lygį bute (b. l. 17). Akivaizdu, kad 2017 m. sausio 15 d., apie 02.10 val., policijos pareigūnui tikrinant pareiškėjo informaciją dėl triukšmo ir viešosios rimties pažeidimo kilo dvejonė, todėl buvo pasiūlyta pareiškėjui kreiptis į atitinkamas institucijas dėl triukšmo lygio nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pastato, kuriame yra K. gyvenamoji patalpa, paskirtis yra administracinė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įmonė šiose patalpose vykdo leistiną veiklą. Tiek savo rašytiniame, tiek paaiškinimuose teisme J. K. nurodo, kad nesutinka su padarytu nusižengimu. J. K. pateiktos faktines aplinkybes, patvirtina, kad šiuo atveju yra problema ne tik dėl šio skundžiamo nutarimo, bet problema dėl skundų iš vienintelio buto (duomenys neskelbtini) gyventojų. Jis (jo įmonė) savanoriškai, savo sąskaita nori išsiaiškinti triukšmo ribinį dydį, jo sklidimo vietą, tačiau nepatekus į kaimyninę patalpą, to padaryti neįmanoma. Šiuo metu yra paskirtas mediatorius užsitęsusiai problemai spręsti. Pareiškėjas V. K. savo pareiškime nurodo, kad būtų imtasi prevencinių priemonių viešajai rimčiai (duomenys neskelbtini) name užtikrinti, prašo informuoti jį el. paštu apie veiksmus, kurių buvo imtasi, siekiant užtikrinti viešąją rimtį nurodytame name, tačiau, į restorano vadovo J. K. pasiūlymus, policijos pareigūnų rekomendacijas dėl triukšmo lygio išmatavimo bute (duomenys neskelbtini) nereaguoja, užsitęsusios problemos nesprendžia, kitų pasiūlymų be muzikos išjungimo restorane nepateikia.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl 2017-01-15 02.02 val. padaryto nusižengimo, sprendžia, kad jų nepakanka tam, kad ginčijamo Nutarimo išvados būtų pripažintos pagrįstomis, o pats Nutarimas teisėtu, todėl jis yra naikintinas nenustačius J. K. veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Dėl to administracinio nusižengimo byla J. K. atžvilgiu nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

J. K. skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2017 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 14ANN-86395110-17 (ROIK: 17065333167) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.