Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G.P., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

E.S., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 290 str., 286 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji G. P. ir E. S. 2012-02-16 apie 12 val. bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės trečio būrio patruliams T. D. ir A. R. atliekant įstatymo jiems pavestas pareigas – bandant išsiaiškinti šiame bute buvusių piliečių konflikto su kitais namo kaimynais priežastis, pasipriešino jiems, panaudodami tyčinius aktyvius veiksmus: G. P. panaudojo fizinį smurtą – užsimojo taburete ir bandė ja smogti nukentėjusiajam A. R. į galvą, bet nepataikė, šiam išvengus smūgio, po to kumščiu smogė nukentėjusiajam T. D. į veidą, bet nepataikė, šiam pasitraukus į šoną, o tuo metu E. S. grasino fiziniu smurtu – puldamas su peiliu rankose nukentėjusiuosius T. D. ir A. R. ir grasindamas juos užmušti, tokiu būdu G. P. ir E. S. pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Be to, G. P. 2012-02-16 apie 12.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės trečio būrio patruliams T. D. ir A. R. sulaikius jį (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo ir vežant automobiliu į Kauno m. Panemunės policijos komisariatą, esantį Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 17, užsipuolė minėtus pareigūnus įžeidžiančiais užgauliais žodžiais, išplūdo juos įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu įžeidė savo pareigas einančius minėtus valstybės tarnautojus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Be to, E. S. 2012-02-16 apie 12 val. bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės trečio būrio patruliams T. D. ir A. R. bandant išsiaiškinti šiame bute buvusių piliečių konflikto su kitais namo kaimynais priežastis, užsipuolė minėtus pareigūnus įžeidžiančiais užgauliais žodžiais, o jį sulaikius tame bute dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo ir vežant automobiliu į Kauno m. Panemunės policijos komisariatą, esantį Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 17, vadino minėtus pareigūnus įžeidžiančiais užgauliais žodžiais, išplūdo juos įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu įžeidė savo pareigas einančius minėtus valstybės tarnautojus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Kaltinamasis G. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini). Išvakarėse palaidojo S. mamą. Sugrįžo iki „Apynėlio“. Ten buvo užsakytas banketas, užkando ir išėjo. Užėjo į velionės butą, ten užtruko, jau buvo pradėję temti. Išsiskirstė. S. jam davė 50 Lt, sakė, kad rytoj – Valentino diena, pakvietė ateiti ir pasakė, kad atsineštų butelį. Apie 11 valandą įsiveržė dvi moterys ir vyras, kurie skundėsi, kad jie kelia triukšmą. Jie gurkšnojo degtinę, suprato, kad kaimynai – provokatoriai. Kaimynai sakė, kad butas priklauso bendrijai. Jis pasakė kaimynams išeiti. Jie tik šnekučiavosi. Moterys išėjo. Vyras su ūsais nenorėjo išeiti. Jis pasakė „dink iš čia“. 12 val. įsiveržė policija, klausė, ką čia daro. Jis sėdėjo prie staliuko, atsistojo, pasakė, kad švenčia Vasario 16-ą. Jį už striukės apykaklės nutempė į virtuvę ir virtuvėje daužė. Surakino rankas, liepė gultis koridoriuje. Jis atsigulė. Jis turi problemų ir su galva, ir su širdim. Kai jį paguldė koridoriuje, atėjo S. ir pasakė, kad jo nemuštų, nes jis – širdininkas. Policininkai pagriebė S. ir nusivedė į mašiną. Jį paskutinį į mašiną nusivedė, pasodino į šuns vietą. Sutiko S. laiptinėje bėgantį užrakinti durų. Nesiruošė suduoti taburete, nesudavė į veidą. Jį virtuvėje atrėmė į stalą ir daužė šoku. Nekoliojo policininkų, jis išsilavinęs žmogus. Bute nerėkavo, gražiai bendravo. Buvo išgėręs. Jie turėjo mirusiajai surasti apatinius drabužius. Butas priklausė S. mamai, kaimynai nori paimti šį butą.

Kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad atvažiavo policija, jis buvo kambaryje. Tuo metu jam nuo rankos neseniai buvo nuimtas gipsas. Pareigūnai G. P. paguldė, o E. S. pasakė, kad nemuštų G. P.. Bute kaimynų nematė. Jis nebuvo nei virtuvėje, nei koridoriuje. Peilio nebuvo. Buvo išgėręs. Negrasino, tik pasakė, kad nemuštų draugo. Gal jį apkaltino dėl to, kad pasakė „Vyrai, už ką P. taip darot?“ Jį išvedė, jam rankų nesurakino. Policijos mašinoj gal ką ir pasakė, nes buvo susispaudę. Jis pareigūnų nekoliojo, niekas nekoliojo. Galvojo, kad nubaus už tai, kad buvo išgėrę. Tyrėja paklausė, ar nori taikytis. Jis sakė, kad nori.

Nukentėjusysis T. D. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą iš Panemunės PK, kad reikia priimti pareiškimą iš laiptinės gyventojų. Juos pasitiko visi laiptinės gyventojai. Sakė, kad visą naktį triukšmavo kaltinamojo bute. Kaimynai paprašė, kad sudrausmintų vyrus. Moteris sakė, kad P. ją už plaukų norėjo išmesti pro balkoną. S. atidarė buto duris, keikdamasis juos įleido. P. į koridorių atbėgo, rankose laikydamas taburetę. Užsimojo ja ir smogė. Aleksandras apsigynė, numušė taburetę. Puolė Aleksandrui padėti, pasilenkė. Po to jam buvo P. smūgis ranka. Aleksandras panaudojo tazerį, paguldė P. Jis įėjo į kambarį, kuriame vyrai gėrė. Kitas žmogus paėmė nuo stalo peilį, užsimojo. Kaltinamieji sulaikyti ir vežami koliojosi pareigūnų atžvilgiu. P. ir komisariate koliojosi. Peilį operatyvinė grupė pristatė į policijos komisariatą. Peilį paėmė S. nuo stalo. Ant stalo buvo butelis, mėsos, konservai. Gal ir šakutė buvo.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad gavo iškvietimą, kad reikia priimti pareiškimą. Prie laiptinės pasitiko namo gyventojai. Moteris verkdama pasakė, kad P. ją norėjo iš balkono išmesti. Sakė, kad bute visą naktį buvo triukšmas. Buto duris atidarė buto savininkas. Pasakė „mentai“. Į koridorių išbėgo P. su taburete rankose ir smogė. Apsigynė, nuramino P. Po to nuo stalo pakilo S., paėmė peilį. Tomas jį sulaikė. Buvo 5 vyrai. Vienas iš vyrų jų atsiprašė, tą vyrą išleido. Visą laiką juos koliojo, vadino homoseksualistais, grasino. P. buvo aktyviausias. Peilį kolegos iš operatyvinės grupės pristatė į policijos komisariatą, kai darė įvykio vietos apžiūrą. P. grasino atleisti iš darbo ir automobilyje, ir komisariate.

Liudytoja A. K. parodė, kad tik įvykio dieną pamatė kaltinamuosius. Po laidotuvių vyrai susirinko. Iš vakaro jie ėjo per du kartus triukšmaudami. Triukšmavo iki 3 valandų. Žmonės nemiegojo. Pabeldė į duris, niekas neįleido. Iškvietė policiją. Policija pabeldė į duris. Įleido. Jie visi suėjo į virtuvę. Tie vyrai juos pradėjo varyti. Policija liepė jiems išeiti. Ji ir kita moteris nusileido žemyn. Kai atsisuko, pamatė, kad vienas iš vyrų guli ant grindų. Buvo tik apsižodžiavimas. Muštynių tikrai nebuvo. Policininkai gana ramiai elgėsi. Po to matė, kaip vyrus išvedė. Tik vienas vyras buvo su antrankiais. Vyras, kurį vedė pareigūnai, kalbėjo garsiai. Sakė, kam čia jį veda. Negražių žodžių negirdėjo. Triukšmas buvo iki 3 val. ryto. Garsas iki 2-o aukšto ateidavo. Bijojo, kad ateityje tai gali kartotis. Triukšmas buvo iš vakaro. Iš banketo „Apynėlyje“ girdi triukšmą. Tą vakarą labai negarsiai girdėjo triukšmą iš „Apynėlio“. Iš buto girdėjo trepsėjimą. Pažinojo buto savininkę, sakė, kad butą anūkui palieka. Namas – tai bendrija. Yra pirmininkas. Bendrija tikrai nenorėjo to buto pasisavinti. Niekas nerinko parašų laiptinėje, kad butas tektų bendrijai. Daug anksčiau iš trečio aukšto kaimynė buvo į tą butą nuėjusi.

Liudytoja G. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Jie buvo bute, esančiame Juozapavičiaus g. 20, ketvirtame aukšte. 2012-02-16 ji užėjo pas kaimynę Galiną, gyvenančią trečiame aukšte, aplankyti. Išgirdo, kad ketvirtame aukšte esančiame bute triukšmas. Buvo garsai, žmonių balsai. Nuėjo į tą butą. Kaimynė sakė, kad visą naktį tame bute gėrė, triukšmavo. Nusprendė nueiti pasižiūrėti dviese. Kai nuėjo, tame bute jau buvo kiti kaimynai, atėję raminti. Prašė, kad netriukšmautų. Vyrai bute gėrė. Ji ten nieko nesuprato, tik pastovėjo, paklausė. Buvo koliojimaisi ir keiksmažodžiai. Bute buvę vyrai buvo nepatenkinti, kad atėjo kaimynai. Tie vyrai reiškė pretenzijas ir keikėsi, varė juos iš buto ir pastumdė. Negirdėjo, kad būtų grasinę išmesti kaimynę pro balkoną. Išėjo iš buto, iškvietė policiją. Kai policija atėjo, jiems liepė išeiti iš buto. Girdėjo triukšmą. Išvedė policija P. Jis labai koliojosi ant policijos. Kai atvyko policija, nuėjo pas kaimynę į butą.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojos G. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad nuo 2012-02-16 lankėsi kelias dienas namuose švenčių proga, nes tuo metu gydėsi reabilitacijoje sanatorijoje po širdies operacijos. Nepamena, kelinta buvo valanda, bet ji nuėjo pas kaimynę Galiną į butą Nr. 18 trečiame aukšte jos aplankyti, tačiau nerado, išgirdo triukšmą ketvirtame aukšte ir užlipo pažiūrėti, kas ten vyksta. Pamatė atviras Valentino neseniai mirusios mamos buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir ten susirinkusius kaimynus. Iš pradžių nesuprato, ko jie ten susirinko, bet paskui ten buvę kaimynai paaiškino, kad tame bute Valentinas su draugais kelias naktis ir dienas triukšmavo, tai jie nuėjo aiškintis. Ten buvo kaimynas Augis iš buto Nr. 20, Galina iš buto Nr. 18, Dalia iš buto Nr. 14, Aldona iš buto Nr. 15. Taip pat buvo girti keturi girti vyrai, iš kurių ji pažinojo tik Rimą, apie 55 m. amžiaus, ir Valentiną, apie 50 m. amžiaus (buto savininkės sūnų). Kažkas iš kaimynų sakė, kad dar vienas jų kompanijoje buvo, bet laiku išėjo. Vėliau sužinojo, kad ten buvo Saulius, kurį ji žino iš matymo. Kai ji atėjo, tai vienas iš jų miegojo ant grindų kambaryje, toks stambus, plikas. Jai atėjus jis atsikėlė ir čiupęs kambaryje stovinčią taburetę puolė su ja mušti kaimyną Augį, užsimodamas iš viršaus. Nežino, ar jis norėjo tik pagąsdinti, ar realiai būtų smogęs Augiui, bet jį užstojo kaimynė Galina ir tas vyras nuleido taburetę nieko nesužalojęs. Kitas jai nepažįstamas „kūdas“ vyras, tamsių plaukų, pliktelėjęs, rusiškai aiškino, kad jis policininkas, kad ne tokių matė ir panašiai, bet jis jai matant nieko nepuolė. Šeimininkas Valentinas taip pat buvo ramus, nors kaimynai jam priekaištavo, kad ką tik mamą palaidojo, o triukšmauja su draugais, geria, ir panašiai. Vyriškis, iš matymo žinomas kaip Rimas, su juo anksčiau dirbo fabrike „Kotonas“, apie 55 m. amžiaus, paklausė, ko ji atėjo, pasakė, kad ne pas jį, tuomet jis sakė, kad eitų iš ten, nes išmes per balkoną. Nemano, kad jis tai būtų padaręs, nes jis buvo neblaivus, buvo jos ir jos vyro pažįstamas, be to, aplink buvo žmonių. Jis jokių veiksmų, kad tai įgyvendintų, nesiėmė nei jos, nei kitų kaimynų atžvilgiu. Kambaryje ant stalo stovėjo nugertas degtinės butelis. Netrukus atvyko policija ir jie iš to buto išėjo, policininkus paliko aiškintis, visi nuėjo pas Mildą į butą Nr. 19, kur pasirašė pareiškimą dėl triukšmo pas Valentiną bute. Apie tai, kaip viskas vyko tame bute atvykus policininkams, ji nematė. Nematė, kad kas nors ką nors būtų puolęs peiliu. Pas nieką rankose peilio nematė. Matė iš Mildos buto, kaip vieną iš tų vyrų, tik neprisimena, kurį, vedė su antrankiais į policijos automobilį, tačiau tas vedamas vyras nesipriešino jai matant ir policininkų necenzūriniais žodžiais nekoliojo. Ji pati nenukentėjo. Tuos visus matytus vyriškius pažintų (1 t., b. l. 47-48).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja G. M. parodė, kad parodymus tvirtina, P. miegojo, kai ji atėjo. Jis taburete puolė mušti kaimyną Augį. Taburetės bute buvo. Jie Augį pradėjo stumti į virtuvę, kad nepradėtų su P. muštis. Kūdas, pliktelėjęs – tai E. S.. Jis sakė, kad yra buvęs policininkas. Ant stalo buvo užkanda, butelis, šakutė. Peilio nematė. Nematė, kaip S. išvedė. Jai kaimynai sakė, kad naktį buvo triukšmas. Ji tik buvo grįžusi iš sanatorijos. Kaimynai nenorėjo kviesti policijos. Jos iš buto neišvarė.

Liudytoja D. T. parodė, kad matė kaltinamuosius 2012-02-16, kai mirė kaimyno mama. Kaltinamieji neblaivūs lipo į butą. Kitą dieną kaimynai sakė, kad kaltinamieji triukšmavo. Iškvietė policiją. Ji naktį triukšmo negirdėjo. Jie nuėjo paprašyti, kad kaltinamieji nurimtų. Jiems pasakė „ne, eikit į šalį“. Sakė, kad tai ne jų reikalas. Neprisimena, ar buvo keiksmažodžiai. Atvyko malonūs policijos pareigūnai, kurie buvo pasiruošę pagelbėti. Policijos pareigūnai įėjo į butą. Ji į butą nebuvo įėjusi, buvo laiptinėje. Nematė, kaip asmenys buvo išvesti iš to buto. Niekas nerinko parašų laiptinėje, kad butas tektų bendrijai.

Liudytojas R. J. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie – vaikystės draugai. 2012-02-15 palaidojo S. mamą. 2012-02-16 užėjo pas S. į butą po 11 val. Ten buvo neilgai (gal pusvalandį). Sėdėjo, šnekėjo. Atėjo kaimynai, sakė, kad triukšmauja. Atvyko policija. Jie pasakė kaimynams, kad švenčia, turi teisę švęsti. Buvo daug žmonių, visi viską aiškino.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad pažįsta E. S., V. S. ir S. Z. nuo jaunystės, nes viename rajone (Šančiuose) augo. Vėliau besimokydamas susipažino ir su G. P.. 2012m. vasario mėn., apie vidurį sužinojo, kad mirė V. S. mama, gyvenusi tame name, kuriame yra aludė „Apynėlis“. Susirinko visi draugai, padėjo palaidoti. Po to 2012-02-15 pasėdėję minėtame alubaryje visi užėjo pas V. S. į jo mamos butą, esantį ketvirtame namo aukšte, durys tiesiai. Ten pabendravo, išgėrė, jis pabuvo apie porą valandų ir išėjo namo. Tame bute paliko S. S., V. S., G. P.. S. Z. buvo tik bare, pas V. S. mamos bute jo nematė. Išeinant iš S. degtinės ant stalo ar kur kitur nematė. Kitą dieną apie 11-12 val. nutarė užeiti pas S. į jo mamos butą pažiūrėti, kaip jie laikosi, tai rado tuos pačius asmenis, kuriuos paliko – E. S., V. S., G. P.. S. Z. ten nematė ir tądien. Į laiptinę jį įleido E. S. ir viena moteriškė kaimynė, vyresnė už jį, tokia nedidelė, trumpais ryžais plaukais. Jis buvo su „kamufliažine“ striuke. G. P. buvo pasiklojęs savo striukę kambaryje prie stalo ir matomai ten miegojo. Ar ir E. S. ten nakvojo, nežino. Matė, kad yra dar pilnas butelis degtinės ant stalo ir dar pusė nugerta. Jie trise buvo ką tik atsikėlę. Gal jau ir buvo spėję išgerti, nes iš vakaro degtinės ant stalo nematė. Jam tik atėjus, dar nespėjus nusirengti striukės, užėjo S. mamos kaimynai. Jų buvo vienas vyras ir gal penkios moterys. Jie reiškė pretenzijas, kad naktį buvo triukšmauta ir panašiai, sakė, kad neleis, jog butas virstų landyne ir kt. Negirdėjo, kad kas nors iš jų vyrų būtų pagrasinęs atėjusiems išmesti juos per balkoną. Su kaimynais daugiausiai kalbėjo G. P., vadino juos provokatoriais ir liepė eiti laukan ir netrukdyti šventės švęsti. Su kaimynais buvo tik žodinis pokalbis, niekas jų atžvilgiu nesmurtavo ir neketino smurtauti, juo labiau išmesti per balkoną. Juos G. P. išprašė laukan ir tiek. Po jų išėjimo netrukus, po kelių minučių atvyko du uniformuoti policijos darbuotojai. Juos įleido V. S.. Jie iš karto paklausė, kas čia vyksta, kodėl triukšmaujama ir panašiai. Jis buvo pabuvęs pas S. bute gal 10 min., net nespėjo su jais išgerti, nes gal ir būtų pasivaišinęs. Vienas policininkas priėjo prie S. su P., S. tuo metu sėdėjo, kitas, kiek aukštesnis – prie jo su Stasiukaičiu. G. P. puolė žodžiais policininkus, kad tai provokacija, kad bolševikai neleidžia jam su draugais švęsti Vasario 16-osios šventės, kad jie susiruošė klausyti Prezidentės kalbos 12 val., o jie trukdo ir panašiai. Nematė, kad kuris nors iš jo draugų būtų smurtavęs policininkų atžvilgiu ar juos įžeidinėjęs keiksmažodžiais, vadinęs juos kitais nešvankiais įžeidžiančiais žodžiais. Vienam iš policininkų jis parodė VRM pensininko pažymėjimą, jam leido eiti namo, o kas vyko po to, nežino. Iki jam išeinant tikrai nei vienas jo draugas policininkų atžvilgiu nesmurtavo. Jokio peilio pas S. ar kurį nors kitą draugą rankose nematė. Kambaryje peilio nebuvo, nes nebuvo ką valgyti. Buvo tik degtinės buteliai ir tuščia lėkštė. Gal koks peilis buvo virtuvėje, nežino. Nematė, kad G. P. būtų užsimojęs kuriam nors iš policininkų taburete. Ten taburetės nematė, nebent ji buvo virtuvėje. 2012-02-16 ateidamas pas V. S. ir jo mamos bute S. Z. nematė. Kai jis atėjo, policijos automobilio dar nebuvo, kai išeidinėjo, tai policijos tarnybinis automobilis jau buvo privarytas galu prie durų. Negirdėjo, kad V. S. įleidžiant policijos patrulius, jis būtų jų klausęs „Ko, pederastai, norit?“. V. S. juos pasitiko koridoriuje, o jis buvo kambaryje, tai galėjo to ir negirdėti. Jam būnant bute policininkai elektrošoko niekieno atžvilgiu nenaudojo, viskas vyko ramiai. Iš jų visų ten buvusių E. S. yra smulkiausias, kuris iš jų gali būti įvardintas kaip „kūdas“, nežino. Su „kamufliažine“ uniforma buvo tik jis. Ar jam, ar kam nors kitam iš jų buvo apibintuotas pirštas, nepamena. E. S. buvo su gyjančia berods dešine ranka, jis ją laikė langetėje ar binte, ar kuo parišęs, nes kai sveikinosi, tai berods kairę ranką pakišdavo. S. Z. iš jų greičiausiai yra stambiausias, po jo – gal G. P.. Kas iš vakaro buvo iš jų girčiausias, nežino, bet jis pats parėjo namo ir tikrai keturpėsčias laiptinėje nevaikščiojo. Kuris iš jų pas S. bute buvusių galėjo taip prisigerti ir 2012-02-15 nepataikyti į S. butą, o belstis pas kaimynus, nežino (1 t., b. l. 64-65).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas R. J. parodė, kad P. sakė, kad čia – provokacija, kad būtume ramūs, kad turi teisę švęsti. Kaimynai išėjo. Gal po 5-10 min. beldimas į duris. S. atidarė duris. Įėjo pareigūnai. Jo pareigūnas paklausė, ką čia veikia. Parodė pažymėjimą. Jam leido išeiti. Jis išėjo. Neprisimena, ar P. policininkus išvadino bolševikais. Jis sėdėjo fotelyje, kai atėjo pareigūnai. Iš tos vietos nesimato buto durų. Pareigūnus pamatė, kai jie įėjo į kambarį. Kambary buvo kaltinamieji, kai atėjo policija. Kaltinamieji nesikoliojo, kol jis buvo bute. Negirdėjo, kaip S. su pareigūnais kalbėjo. P. sėdėjo ant kilimo, kai atėjo pareigūnai. Nežino, ko pareigūnai klausė P.. Kambary nebuvo taburetės. P. nepuolė taburete policininkų. Ant stalo buvo du buteliai degtinės. Daugiau ant stalo nieko nebuvo. Moteris pasakė, kad jie daro landynę tame bute. Ji sakė, kad butas priklauso bendrijai, kad S. negyvens tame bute.

Liudytojas S. Z. parodė, kad kaltinamieji yra jo vaikystės draugai. Apie 2012 vasario 15-16 d. įvykius nieko negali papasakoti, jį patruliai sulaikė kieme ir pasodino į mašiną, o patys nuėjo į butą. Jis buvo „Apynėlyje“, išgėrė ir ėjo namo. Tik sutapimas, kad jį sulaikė. Po 10-15 min. atvedė į mašiną S.. Daugiau nieko nematė. Mašinoje sėdėjo S.. P. sėdėjo bagažinėje. Policininkų niekas nekoliojo. Nematė, kaip P. atvedė į mašiną. Pas S. buvo iš vakaro, po to išėjo namo. Jį sulaikė kaip išgėrusį. Nesikoliojo. Gal patruliai kitaip pagalvojo. Jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad buvo išgėręs.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus Kauno m. apylinkės teismo 2012-03-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-1518-344/2012:, kuriuio S. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 174 str., 187 str. 2 d. ir nubaustas 300 Lt bauda, liudytojas S. Z. parodė, kad nutarimo neskundė, pretenzijų niekam neturi.

Liudytojas V. S. parodė, kad kaltinamieji – seni jo draugai. 2012-02-15 po mamos laidotuvių susirinko jo mamos bute. Paminėjo mamą. Kitą dieną pratęsė. Atėjo kaimynai pasikalbėti. P. juos išprašė. Nekoliojo P. kaimynų, tik kažką rėkavo. Kaimynai išėjo. Atėjo policija. Jis juos įleido. P. buvo kambaryje. Panaudojo policininkai P. elektros šoką, prišokę prie jo. Jam atrodo, kaimynai P. nurodė. Jį prispaudė prie sienos vienas policininkas, o kitas ėjo į kambarį. Tuo metu P. sėdėjo prie stalo. Negirdėjo, kad P. ką nors būtų sakęs. P. sėdėjo ant sofos. Pareigūnas pribėgo, parvertė jį ant grindų ir panaudojo elektros šoką. Jo atžvilgiu elektros šoko nepanaudojo. Jis buvo nubaustas administracine tvarka dėl šio įvykio. Nutarime neteisingai parašyta, kad jam panaudojo elektros šoką. Kai atidarė duris, jį prispaudė prie sienos. Įžeidžiančiais žodžiais pareigūnų nevadino. S. sėdėjo prie stalo, kai atvyko policija, ranka buvo subintuota. Juos sulaikė. Kaltinamuosius ir jį nuvežė į komisariatą. Jis mašinoje tylėjo. Niekas nesikoliojo. Gal ir kalbėjo ką nors P.. Neprisimena. Neagitavo jų ką nors daryti. Jis buvo išgėręs. Bute nėra taburetės. Yra tik foteliai, virtuvėj po stalu buvo maža kėdutė gėlėms padėti. Peilio nebuvo. Gal ir buvo virtuvinis peilis. Peilis buvo virtuvėje. Policininkas P. nutempė pro duris į mašiną. P. paprašė kaimynų, kad išeitų iš buto. Moteris išėjo. Vyro, policininkų P. neužsimojo taburete. Koridoriuje nieko nebuvo.

Liudytojas A. M. parodė, kad serga epilepsija ir neprisimena kaltinamųjų. Gyvena Juozapavičiaus pr. 20-20. 2012-02-16 name buvo triukšmas. Ėjo su kaimynais į butą, kuriame anksčiau gyveno kaimynė, kuri jau buvo mirusi. Jis gyvena ketvirtame aukšte. Triukšmavo šalia esančiame bute. Nuėjo į tą butą, pasakė, kad netriukšmautų. Susistumdė. Atėjo prie to buto su kitom kaimynėm. Įėjo į butą. Buto duris atidarė vyras. Kai įėjo, įvyko susistumdymas – ar jis vyrą pastūmė, ar tas vyras – jį. Jam niekas negrasino.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)-20. Jo butas yra paskutiniame, ketvirtame, aukšte. Šalia yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno viena moteriškė Marytė, kuri 2012 m. prieš vasario 16-osios šventes numirė. Jos sūnaus nepažinojo. Po jos mirties tame jos bute prasidėjo triukšmas. Jis truko kelias dienas. Kadangi jo butas šalia, tai tą triukšmą gerai girdėjo, tai buvo vyriškų balsų triukšmas. 2012-02-16 kažkuri kaimynė paprašė, kad jis nueitų su jomis raminti tų vyrų. Jis sutiko ir keliese ten nuėjo apie vidurdienį. Įsileido į butą vyriškis. Ar tai buvo mirusios kaimynės Marytės sūnus, nežino, nes jo nepažįsta. Tame bute buvo keli girti vyrai, kiek tiksliai, nepamena, gal keturi-penki. Jie sakė, kad švenčia vasario 16-ąją. Kelias minutes su jais vyriškai pašnekėjus, pareikalavo, kad nustotų triukšmauti. Jis nepastebėjo, kad kuris nors iš jų būtų užsimojęs ant jo taburete. Nei pas vieną iš jų peilio rankose nematė, negirdėjo, kad bent vienas iš jų kam nors būtų grasinęs. Tų vyrų nepažintų, nes nei vieno iš jų neįsidėmėjo. Jiems pretenzijų dėl tuomet kelto triukšmo neturi, tenorėjo tik nuraminti ir tai daugiau kaimynių moterų iniciatyva. Kažkuri iš jų paskui iškvietė policiją, o kas vyko policijai atvykus, nežino, nematė. Galimai pasirašė kažkokį pareiškimą dėl to triukšmo, bet dabar to jau nebepamena (1 t., b. l. 60-61). Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas A. M. parodė, kad parodymus tvirtina. Klausė tyrėja apie taburetę, apie peilį. Jis sakė, kad peilio nematė. Neprisimena, ar kaimynai prašė pasirašyti raštą dėl triukšmo.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinamas 2012-02-16 prašymas, skirtas Šančių policijos nuovados viršininkui, kuriame prašoma padėti nuraminti kaimyninio buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoją V. S., kuris, pasikvietęs girtaujančius asmenis, drumsčia kaimynų ramybę: visą naktį iki pat ryto šie asmenys girtauja, triukšmauja, rėkauja, necenzūrinius žodžius ir neleidžia kaimynams miegoto, voliojasi laiptinėje, daužo kitų kaimynų duris, šlapinasi kieme ir laiptinėje, pabandžius pasikalbėti grasina susidorojimu, išmesti per balkoną, sumušti, užmušti. Prašymas pasirašytas A. M., G. M., G. V., A. K., D. T., M. P. (1 t., b. l. 19).

Pagarsinus prašymą, liudytojas A. M. parodė, kad nežino, ar pasirašė šį prašymą, neprisimena. Mirusi kaimynė butą buvo užrašiusi anūkei. Bendrija nenorėjo pasisavinti to buto. Jis nerinko laiptinėje parašų dėl šio buto pasisavinimo. Kvietė policiją moteris. Jis nedirbęs policijoje.

Liudytoja G. V. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Juos matė tik teisme. 2012-02-16 buvo triukšmas, jie gėrė. Gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) bute gėrė. Ten ir naktį gėrė, vaikščiojo koridoriuje. Norėjo pasakyti, kad netriukšmautų. Pas kaimynus triukšmavo naktį. Suprato, kad ten vyksta girtavimas. Anksčiau tame bute gyveno Valentino mama, kuri mirė. Tikriausiai jie paminėjo mirusią. Dieną jie norėjo pagąsdinti, kad netriukšmautų. Kaimynai (šešiese) nuėjo į tą butą. Ji stovėjo koridoriuje. Bute kaltinamųjų nematė. Nematė, kas atidarė duris. Gal 12 val. buvo prie buto.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojos G. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad gyvena vieno kambario bute trečiame aukšte (duomenys neskelbtini). Virš jos gyveno P. C., kuri 2012-02-12 mirė. Ją ryte išvežė, o vakare jau į jos butą Nr. (duomenys neskelbtini) ėmė rinktis jos sūnaus V. S. draugai, buvo ir jis pats. Valentinas yra šiaip geras žmogus, bet silpnavalis, be to – piktnaudžiaujantis alkoholiu. Jis negyveno su mama , o gyveno kažkur kitur Šančiuose. Visi to namo gyventojai labai draugiški, sutaria, o čia ėmė jų ramybę drumsti svetimi žmonės. Pirmą vakarą nebuvo didelio triukšmo (duomenys neskelbtini) bute, tik matė tokį „kūdą“ vyrą vakare nukritusį jam lipant iš trečio į ketvirtą aukštą. Tačiau 2012-02-15, kai po 13 val. palaidojus P. C., apie 16 val. atėjo V. S. į mamos butą, o paskui pradėjo rinktis ir kiti jo draugai, jau sutemus, vakare (duomenys neskelbtini) bute girdėjosi šurmulys, triukšmas, trepsenimas, bildesys ir panašiai. Kadangi (duomenys neskelbtini) butas kaip tik virš jos, tai gerai girdėjosi. Dar vakare į jos duris kažkas beldė, rėkė, kvietė V., kaip suprato – S., bet ji tik per durų akutę pažiūrėjo ir matė, kad tai tas pats „kūdas“ vyras parkritęs prie jos durų. Kai pasakė, kad čia toks negyvena, tai jis keturiom nurėpliojo aukštyn. Dar blogiau buvo A. M., kuris gyvena jiems už sienos. Jis sakė, kad girdėjo didelį triukšmą P. C. bute. Kitą rytą kaimynai susiskambino, susitarė, kad reikia eiti gražiuoju su tais vyrais pakalbėti, kad jie skirstytųsi ir nekeltų triukšmo, leistų ramiai gyventi. Apie 10.30 val. susirinko šeši kaimynai ir nuėjo pas V. S. į (duomenys neskelbtini) butą. Ji ėjo paskutinė, kas ėjo pirmas, nepamena. Duris atidarė V. S., jam neprieštaraujant užėjo pas jį į butą. Bute buvo gal 5-6 vyrai, jų veidai buvo atgrasūs, daugelis jų buvo smarkiai apgirtę. Pats V. S. nebuvo labai girtas. Kambaryje stovėjo didelis, gal net litrinis butelis degtinės. Jie sakė, kad turi pabaigti gerti. Tie V. S. svečiai ten turbūt ir nakvojo. Ji su kaimynais buvo pasipiktinę, ėmė kalbėti vienas per kitą, priekaištauti V. S., kad jis vedasi tokius žmones ir triukšmauja, kai ką tik palaidojo mamą, tai jis atsakė, jog būtent ir mini jos laidotuves su draugais. Prašė, kad jie skirstytųsi gražiuoju. Kai pasakė, kad jei nesiliaus triukšmavę ir nesiskirstys, tai kvies policiją, vienas iš jų iškart paspruko laukan. Kai kurie iš ten buvusių vyrų buvo labai agresyviai nusiteikę. Tų vyrų veidų nelabai pamena, bet vienas stambus šviesiaplaukis, su kamufliažine (karine) apranga, aprištu vienu pirštu buvo itin agresyvus, net užsimojo A. M. pelenine kambaryje. Kitas, toks „kūdas“, tas pats, kuris iš vakaro beldėsi į jos duris, rėkė, kad jis buvęs policininkas, taip pat buvo agresyvus. Jos asmeniškai niekas iš tų vyrų nekoliojo, bet jie ten visi vartojo necenzūrinius žodžius. Ar kuris nors kam nors iš kaimynų buvo užsimojęs taburete, nematė, negirdėjo, kad kažkuris iš tų vyrų būtų grasinęs G. M., ji pati pasakė, kad ją grasino išmesti per balkoną. D. T. iškvietė telefonu policiją. Kol laukė jos atvykstant, susirinko 3 aukšte pas M. P. ir parašė pareiškimą dėl triukšmo. Policijos pareigūnai greitai atvyko. Jiems atvykus dar vienas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) spruko laukan, jį pasivijo tik prie namo kampo. Kai policijos pareigūnai buvo tame bute, tai ten girdėjosi triukšmas, bildesys, matyt, vyrai nepasidavė, bet ji to nematė, matė, kai vieną, su kamufliažu, išvedė su antrankiais. Vieną policininkai paleido, bet jis nebuvo girtas (1 t., b. l. 43-44).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja G. V. parodė, kad pasakė vyrams, kad užteks gerti. Jai niekas negrasino, o kitiems – nežino. M. norėjo išvesti vieną iš vyrų. Norėjo užsimoti ant M pelenine, bet nieko nebuvo. Į jos buto duris niekas nesibeldė. Ne iš pykčio tas vyras rėkė, kad jis tarnavo policijoje. Ten visi rėkė – ir jie, ir vyrai. Po to ji išėjo. Nematė, kai atvyko policija. P. buvo kambary. Ji ėjo paskui A. A norėjo P. nuraminti, išvesti. Turbūt 6 kaimynai buvo įėję į butą. Ji buvo užėjusi į Augio butą, nes jis serga epilepsija, bijojo dėl jo. Neskaičiavo, kiek vyrų buvo.

Liudytoja M. P. parodė, kad kaltinamųjų gatvėje nepažintų. Gal juos ir matė. Prieš kelias dienas buvo palaidota kaimynė, velionės bute kelias paras tos kaimynės sūnus su draugais triukšmavo. Vasario 16 d. atėjo kaimynė ir pasakė, kad kaimynai buvo nuėję į tą butą ir kad kažkas iš ten esančių vyrų pagrasino kaimynams. Iškvietė policiją. Jai buvo baisu, nes tie vyrai buvo girti. Ji išėjo į laiptinę ir girdėjo grumtynių garsus. Ji tame bute nebuvo. Pagal garsą atrodė, kad trenkė kažkokį baldą. Šūksniai buvo.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojos M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)-19 apie septynis metus. Jos butas yra trečiame aukšte, o ketvirtame aukšte gyveno viena moteris, kuri 2012 metais prieš Vasario 16-osios minėjimą mirė. Nuo tos dienos jos bute prasidėjo triukšmas, nors ji gyveno viena. Ten jos sūnus su draugais dalyvavo. Jie triukšmavo ir Vasario 16-osios naktį. Tai daugiau-mažiau buvo girdėti, be to, ne kartą jie girti lipo laiptine, dėl to buvo nejauku tiek jai, tiek kitiems kaimynams. Kažkas iš kaimynų, tai vienas, tai kitas bandė juos perspėti, bet jie nelabai paisė tų perspėjimų. Apie vidurdienį nutarė su kaimynais eiti tų vyrų raminti. Ji pati asmeniškai nėjo į tą butą, kur vyko triukšmas, bet kaimynas A. M. ir kelios kitos kaimynės ėjo jų raminti. Ji pati tuo metu buvo trečiame aukšte, prie savo buto durų, girdėjo, kad tame bute koliojasi vyrai, tačiau kas ten konkrečiai vyko, nematė. Kadangi bendras kelių kaimynų įspėjimas nepadėjo, tame bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir toliau buvo triukšmaujama, tai kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. Kai atvyko du policininkai, jie užėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) be vietinių gyventojų. Ji tuo metu buvo prie savo buto pravertų durų ir klausė, kas vyksta. Iš pradžių iš garsų sprendžiant vyko tik pokalbis, bet paskui girdėjosi tokie garsai, lyg žmogus atsitrenktų į sieną, lyg kažkas būtų velkamas žeme. Iš garsų suprato, kad vyksta susistumdymas ar kažkas panašaus. Iš balsų sprendžia, kad vienas iš policininkų pasakė „Ar tai Jūs dar pulsit?“ ar panašiai. Policininkų balsai buvo jaunesni ir aiškesni nei tų girtų vyrų. Netrukus po to kelis tuos girtus vyrus išvedė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek jų išvedė, nepamena. Vienas iš jų vedamas grasino bendro pobūdžio žodžiais kaimynams, stovintiems ties laiptais prie jos buto, nes tuo metu visi buvo susirinkę pas ją bute. Jis sakė kažką panašaus, kad jiems visiems bus blogai, o į kaimyną A. M. kreipėsi sakydamas, kad su juo bus atskirai susidorota ar panašiai. Tas nuskambėjo gana gąsdinančiai, nes tas vyras, kuris tai pasakė, neatrodė smarkiai girtas. Jis buvo apie 50 m. amžiaus, tvirto, vidutinio kūno sudėjimo. Tačiau jis ėjo pats, nereikėjo jo vesti, nes kažkuris iš jų net vedamas laiptinėje muistėsi ar panašiai. Tų asmenų ji nepažintų. Ir kiti girti vyrai, triukšmavę tame bute, buvo panašaus amžiaus. Kiek jų ten iš viso buvo, nežino, gal 6. Ji pati nematė, kad kas nors iš tų girtų vyrų jų bute būtų užsimojęs ant kaimyno A. M. kėde, negirdėjo, ką konkrečiai ir kam iš kaimynų jie grasino. Taip pat nematė, kad kas nors iš tų minėtų girtų vyrų būtų panaudojęs smurtą prieš policininkus tame bute Nr. (duomenys neskelbtini), nematė nei užsimojant peiliu, nei kėde, bet sprendžiant pagal jos girdėtus garsus ir tų vyrų „tonacijas“, tai jie puolė policininkus ir šaukė ant jų. Ar jie išsakė jiems kokius nors įžeidžiančius žodžius, neatsimena. Lauke nematė, kad kas nors iš sulaikomų būtų priešinęsis policininkams, tiesiog nežiūrėjo pro langą, jei ten kas nors panašaus ir vyko. Ji su kaimynais parašė apibendrintą visų kaimynų prašymą policijai sutramdyti triukšmadarius, nes nuo jų triukšmo kentėjo ir neturėjo ramybės ne vieną dieną ir naktį (1 t., b. l. 41-42).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja M. P. parodė, kad vedant iš buto, vienas iš vyrų pagrasino M., pasakė, kad jis žino, kas jis yra ir kur gyvena. 100 procentų negali pasakyti, kuris iš kaltinamųjų grasino M.. Gali tik spėti, kad tai buvo kaltinamasis E. S.. Pro langą matė, kad vieni vyrai patys ėjo, kai juos sulaikė, o kiti kieme dar mušėsi. Kaimynės anūkas sakė, kad jis paveldėjo butą. Nieko nežino apie tai, kad bendrija būtų norėjusi užvaldyti tą butą. Laiptinėje niekas nerinko parašų, kad butas liktų bendrijai. Ji namo administratorė. Ji turėtų rinkti parašus.

2012-02-16 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta Kaune, Juozapavičiaus pr. 20, (duomenys neskelbtini) buto durys užrakintos, patekti galimybės nėra (1 t., b. l. 9-10).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. S. 2012-02-16 15.56 val. nustatytas 1,96 promilių girtumas (1 t., b. l. (duomenys neskelbtini)).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. 2012-02-26 15.37 val. nustatytas 2,63 promilių girtumas (1 t., b. l. 22).

Iš 2012-02-16 daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokolų matyti, kad patrulis T. D. pateikė virtuvinį peilį, peilis apžiūrėtas, fotografuotas ir perduotas saugoti Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK (1 t., b. l. 26, 27-29, 30-31).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamųjų G. P. ir E. S. veikose, visiškai įrodytos, jų nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 286 str. ir 290 str.

Pagal LR BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami, norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. LR BK 290 str. numatyta nusikalstama veika aprašyta formaliąja sudėtimi, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-(duomenys neskelbtini)/2007).

Pagal LR BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Toks pasipriešinimas pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius reiškiasi aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

LR BK 286 str. taikymas glaudžiai susijęs su Policijos veiklos įstatymo straipsnių nuostatomis apie policijos pareigūnų naudojamos prievartos rūšis, jų taikymo pagrindus ir sąlygas. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų, t. y. veikia teisėtai. LR BK 286 str. nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kietiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-05-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2008).

Vieni iš policijos uždavinių, numatyti 2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 5 str., yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, taip pat nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija.

Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 18 str. 1 d. 2 p.)

Taip pat policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, o gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą <...> imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui <...>, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p.)

Sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą (2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 24 str. 1 d. 2 p.)

Būtent tokiais neteisėtais veiksmais ir pasireiškė kaltinamųjų G. P. ir E. S. nusikalstamos veikos, nes jie, būdant svetimame bute ir triukšmingai girtaujant, į butą įėjus policijos pareigūnams išsiaiškinti kaimynų skundus dėl tokio kaltinamųjų elgesio, pastarieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pasipriešino pareigūnams, panaudodami tyčinius aktyvius veiksmus: G. P. užsimojus taburete ir bandant ja smogti nukentėjusiajam A. R. į galvą, po to kumščiu smogiant nukentėjusiajam T. D. į veidą, tuo metu E. S. grasinant fiziniu smurtu–puolant su peiliu rankose nukentėjusiuosius T. D. ir A. R. ir grasinant juos užmušti. Be to, G. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jį sulaikius dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo ir vežant automobiliu į Kauno m. Panemunės PK, užsipuolė policijos pareigūnus įžeidžiančiais užgauliais žodžiais, išplūdo juos įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu įžeidė savo pareigas einančius minėtus valstybės tarnautojus.

Be to, E. S. 2012-02-16 apie 12 val. bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės trečio būrio patruliams T. D. ir A. R. bandant išsiaiškinti šiame bute buvusių piliečių konflikto su kitais namo kaimynais priežastis, užsipuolė minėtus pareigūnus įžeidžiančiais užgauliais žodžiais, o jį sulaikius tame bute dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo ir vežant automobiliu į Kauno m. Panemunės policijos komisariatą, esantį Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 17, vadino minėtus pareigūnus įžeidžiančiais užgauliais žodžiais, išplūdo juos įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu įžeidė savo pareigas einančius minėtus valstybės tarnautojus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Teismas kaltinamųjų G. P., E. S. parodymus, kad jie policijos pareigūnams nesipriešino, jų nekeikė, G. P. su taburete nebandė smogti pareigūnams, o E. S. nepuolė policijos pareigūnų su peiliu rankoje, taip pat neįžeidinėjo policijos pareigūnų nei vežami tarnybiniu automobiliu, nei Centro PK, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jų gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Tokius kaltinamųjų parodymus visiškai paneigia nukentėjusiųjų T. D., A. R. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Anksčiau kaltinamieji G. P. ir E. S. su T. D., A. R. pažįstami nebuvo, jokių priešiškų santykių tarp jų taip pat nebuvo. Liudytojais apklausti namo kaimynai patvirtino, kad Juozapavičiaus pr. 20-(duomenys neskelbtini) buvę vyrai triukšmavo, buvo agresyvus, tačiau atvykus policijai, kaimynai buvo išprašyti iš buto, todėl negalėjo matyti, kas tuo metu vyko bute.

Be to, kaip matyti iš byloje esančių 2012-03-29 bei 2012-04-23 Kauno m. apylinkės teismo nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. Nr. A2.9-1432-311/2012 ir A2.11-1518-311/2012, S. Z. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 174 str., 187 str. 2 d., o V. S. buvo pripažinti kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d. (S. Z. 2012-02-16 11.40 val. viešoje vietoje-Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 20 namo bendrojo naudojimo laiptinėje išplūdo policijos pareigūnus, sulaikomas priešinosi, o V. S. tuo pat metu toje pačioje vietoje išplūdo policijos pareigūnus). Nutarimai nebuvo skųsti apeliacine tvarka ir įsiteisėję. Tai patvirtina tas aplinkybes, kad tikrai kaltinamieji G. P. ir E. S. kartu su kitais asmenimis Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 20-(duomenys neskelbtini) girtavo, kėlė triukšmą, dėl ko kaimynai atėjo juos raminti, nepavykus susitarti gražiuoju, buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Kaltinamieji G. P. ir E. S. kalti ir baustini.

LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kaltinamieji G. P. ir E. S. kaltais neprisipažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų visiškai nesigailėjo, todėl jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio.

Kaltinamieji G. P. ir E. S. padarė du nesunkius nusikaltimus, neteisti, kaltais neprisipažino ir dėl padarytų nusikaltimų nesigailėjo, niekur nedirbantys. Kaltinamasis E. S. administracine tvarka nebaustas, kaltinamasis G. P. administracine tvarka baustas, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, specialisto išvadoje nurodyta, kad skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. Kaltinamiesiems skirtinos bausmės-baudos LR BK 286 str., LR BK 290 str. numatytų sankcijų ribose.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamiesiems skyrimo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. S. jam inkriminuojamas veikas pagal LR BK 286 str. ir 290 str. padarė vienais veiksmais, t.y. sulaikomas priešinosi policijos pareigūnams, panaudodamas tyčinius aktyvius veiksmus, taip pat įžeidinėjo juos užgauliais žodžiais ir sulaikomas, ir vežamas tarnybiniu automobiliu į Panemunės PK, ir jau būdamas pristatytas į Panemunės PK, t.y. jo nusikalstami veiksmai vertintini kaip idealioji nusikaltimų sutaptis ir bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Kaltinamasis G. P. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str., t.y. sulaikymo metu aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, o vėliau, sulaikytas ir vežamas tarnybiniu automobiliu į Panemunės PK užsipuolė pareigūnus, juos įžeidinėdamas užgauliais ir necenzūriniais žodžiais, t.y. jo nusikalstami veiksmai vertintini kaip du atskiri ir baigti nusikaltimai ir bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilis, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 290 str., 286 str. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 290 str. –10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt bauda.;

pagal LR BK 286 str. –8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimties) Lt bauda.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę –16 (šešiolikos) MGL dydžio, t.y. 2080 (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties) Lt baudą.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinėjame sulaikyme laiką nuo 2012-02-16 12.15 val. iki 2012-02-17 17.40 val., t.y. 2 (dvi) paras, vieną arešto parą prilyginant 2 (dviems) MGL ir paskirti galutinę bausmę-12 (dvylikos) MGL dydžio, t.y. 1560 (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties) Lt baudą.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 290 str., 286 str., ir nuteisti jį:

pagal LR BK 290 str. –9 (devynių) MGL dydžio, t.y. 1170 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties) Lt bauda;

pagal LR BK 286 str. –7 (septynių) MGL dydžio, t.y. 910 (devynių šimtų dešimties) Lt baudą.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę –9 (devynių) MGL dydžio, t.y. 1170 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties) Lt baudą.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinėjame sulaikyme laiką nuo 2012-02-16 12.15 val. iki 2012-02-17 17.45 val., t.y. 2 (dvi) paras, vieną arešto parą prilyginant 2 (dviems) MGL ir paskirti galutinę bausmę-5 (penkių) MGL dydžio, t.y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) Lt baudą.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilį, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Paskirtosios baudos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudų, jos bus išieškotos priverstinai. Išaiškinti nuteistiesiems, kad sumokėjus baudas jie privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.