Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. Š., gimusio 1991-09-22, gyvenančio Vytėnų g. 94-5, Kaune, skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2017-09-11 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-117266996-17 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas T. Š. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-117266996-17 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Skunde nurodoma, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. K. 2017-06-06 tarnybinio pranešimo pagrindu jam buvo pradėta administracinio nusižengimo byla dėl to, kad jis, vairuodamas keturratį, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas savo išskirtinumą, kitų vairuotojų atžvilgiu, nesilaikydamas saugaus atstumo, manevravo tarp kitų automobilių, taip pat vairavo keturratį pakėlęs priekinius ratus, t. y. tiktai ant galinių ratų, tuo sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams. Su nurodytu pažeidimu jis kategoriškai nesutinka, jo atžvilgiu priimtas nutarimas nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Skunde pažymi, kad chuliganiškas vairavimas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalies prasme, yra Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui. Norma yra blanketinė, nukreipianti į poįstatyminių aktų pažeidimą (šiuo atveju KET). Nors protokole nurodyta, kad T. Š. pažeidė KET 4, 5, 6 ir 9 p., tačiau tai yra bendro pobūdžio reikalavimai. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad tik bendro pobūdžio KET nuostatos negali sukelti grėsmių saugomoms vertybėms ir turi būti inkriminuojamos kartu su KET specialiosios dalies atitinkamų punktų pažeidimais. Liko neaišku, kokius konkrečius KET reikalavimus jis pažeidė be formaliai deklaruojamų KET 4, 5, 6 ir 9 punktų. Iš vaizdo medžiagos, pavadinimu 20170606_222121_NF, laikotarpiu 00:00:31 - 00:00:33 matoma, kad keturračiui, kurį jis vairavo, persirikiavus į sekančią eismo juostą, nepažeidžiant KET, 2 sekundėms pakilo priekiniai ratai, tačiau ratai pakilo netyčia, dėl rankinio akceleratoriaus troso strigimo, dėl ko sekančią dieną jis kreipėsi į asmenį, remontuojantį keturračius – R. V. ir jo keturračiui Suzuki buvo atliktas akceleratoriaus troso keitimas. Vien aplinkybės, kad 2 sekundėms pakilo keturračio ratai ir persirikiavimas į kitą eismo juostą, nepatenka į chuliganiško vairavimo sąvoką. Nėra jokio pagrindo teigti, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, pastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Nors nutarime nurodyta, kad jis staigiais manevrais manevravo tarp kitų transporto priemonių, nesilaikydamas saugios distancijos, taip pat keldamas jiems grėsmę, tačiau iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad jis vieną kartą persirikiavo į kitą eismo juostą, nei vienai transporto priemonei nesukeldamas pavojaus ir pavojingai nemanevravo. Šiuo konkrečiu atveju, veikoje nesant chuliganiškų paskatų, atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį negalima.

Skundą padavęs asmuo T. Š. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad jis sankryžoje persirikiavo į pirmą eismo juostą, šioje juostoje mašinų nebuvo, jokio pavojaus kitiems dalyviams nekėlė, tai užfiksuota vaizdo įraše, priekiniai ratai tik kelias sekundes buvo pakilę. Gatvėje jis nemanevravo ir nekėlė grėsmės eismo dalyviams. Po įvykio jis kreipėsi į meistrą, kad sutaisytų trosą, dėl kurio gedimo ratai ir galėjo pakilti.

Liudytojas K. P. teismo posėdyje parodė, kad jis pažįsta T. Š., nes kartu važinėja motociklais, priklauso vienai motociklų organizacijai. 2017-06-06 jis taip pat važiavo savo motociklu nuo Kauno pilies link Ožeškienės gatvės. T. Š. važiavo priekyje jo. Šalia jo (liudytojo) dar važiavo T. G., priekyje jų dar kiti motociklai važiavo, iš viso tuo metu jų buvo gal 5 ar 6. Visi sustojo Birštono gatvės sankryžoje, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jie pajudėjo per sankryžą, jis pastebėjo, kaip priekyje jo važiavusio T. Š. keturračio priekiniai ratai staiga pakilo ir greitai nusileido. Nieko daugiau neatsitiko, todėl jie visi važiavo toliau. Kiek pavažiavus, juos pasivijo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis ir T. Š. sustabdė. Kas vyko toliau jis nežino, nes nuvažiavo. T. Š. vėliau jam papasakojo, kad bevažiuojant jam užstrigo trosas, todėl ir ratai pakilo. Jis žino, kad priekinius ratus pakelti nėra sunku, nes transporto priemonė galinga, tai galėjo įtakoti ir troso gedimas.

Liudytojas T. G. teismo posėdyje parodė, kad jis taip pat pažįsta T. Š., nes priklauso vienai moto grupei, kartu važinėja motociklais. 2017-06-06 apie 22 val. jie su moto bičiuliais pajudėjo nuo Kauno pilies ir važiavo link Ožeškienės g. Kadangi jis važiavo paskutinis, matė kaip privažiavus prie Birštono g. ir pajudėjus per sankryžą, T. Š. priekis truputį pakilo ir labai greitai nusileido, tai truko pusę sekundės. Tuo metu antroje juostoje važiavo policijos pareigūnai, kurie aplenkė jį ir sustabdė T. Š.. Jų vairuojamos transporto priemonės yra galingos, todėl galima lengvai pakelti priekinius ratus ir netyčia. Dėl troso gedimo dar lengviau pakyla ratai. Jis matė, kad T. Š. nepasimetė, suvaldė transporto priemonę ir nuleido greitį, nes pasekmės galėjo būti sunkesnės. Nėra sudėtinga ne tik pakelti ratus, bet ir persiversti.

Liudytojas, policijos pareigūnas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvyko dieną jis važiavo tarnybiniu automobiliu, kai priekyje pamatė kelis motociklus ir keturračius, kurie Birštono gatvės sankryžoje sustojo prie raudono šviesoforo signalo. Prie sankryžos stovėjo ir keli automobiliai. Užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, visi pradėjo judėti per sankryžą. Tada pamatė, kaip vienas išsidrąsinęs vaikinas pakėlė motociklą ant dviejų ratų, pavažiavo, po to manevravo tarp kitų kolegų, mašinas apvažiavo, posūkio nerodė, po to vėl priklupo prie sėdynės, pasikėlė ratus, vėl pavažiavo, taip rodė savo išskirtinumą. Pirmą kartą pavažiavo apie 10-20 metrų ant dviejų ratų, kitą kartą dar ilgiau. Jie pasivijo vairuotoją, sustabdė, paaiškino, kad padarė pažeidimą, surašė protokolą. Iš pradžių vairuotojas nesiginčijo, bet sužinojęs, kad už chuliganišką vairavimą atimamos teisės, pradėjo ginčytis, su pažeidimu nesutiko. Toks važiavimas, jo nuomone, sukelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Tuo metu eismas buvo intensyvus. Pažeidimas buvo užfiksuotas jų tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo kamera, kuri beje užfiksavo tik vieną ratų pakėlimą, tačiau jis savo akimis matė, kad ratus T. Š. pakėlė ir antrą kartą.

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad žino apie susiklosčiusią situaciją, nes jis keitė T. Š. greičio trosą. Greičio trosas buvo sutrūkinėjęs, todėl strigo. Dėl šių aplinkybių jį apklausė policijos pareigūnai. Kiek pamena, jis pasakojo, kad užstrigus greičio trosui ir važiuojant lėtai, keturračio priekinius ratus labai lengva pakelti. Policijos pareigūnai jo parodymus užfiksavo netiksliai, vėliau dar jie kažką taisė, braukė. Šiandien jis tvirtina, kad greičio troso gedimas gali įtakoti priekinių ratų pakilimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 str. 4 d.).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad T. Š. buvo nubaustas už tai, kad jis 2017 m. birželio 6 d. 22.20 val. Kaune, Šv. Gertrūdos, E. O. gatvėse, vairavo sunkųjį keturratį motociklą pakėlęs priekinius ratus, t. y. tiktai ant galinių ratų, tokiu savo važiavimu demonstruodamas išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, staigiais manevrais manevravo tarp kitų transporto priemonių nesilaikydamas saugios distancijos, taip pat keldamas jiems grėsmę. 2017 m. rugsėjo 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės priežiūros specialisto nutarimu T. Š. buvo pripažintas pažeidęs KET 4, 5, 6, 9 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, bei nubaustas 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, kuris, pagal šią teisės normą, yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, veiką kvalifikuojant pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad buvo padarytas KET pažeidimas, šis KET pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, šis KET pažeidimas kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos, tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.2AT-50-788/2016).

Kaip pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamoje byloje surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytas šio administracinio nusižengimo turinį sudarantis T. Š. padarytas KET 4, 5, 6, 9 punktų pažeidimai. KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, KET 6 punkte nustatyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų, o KET 9 punkte be kita ko nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Nors šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius, pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir nori taip veikti.

Iš T. Š. skundo turinio, jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, jog jis neigia, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nes vien aplinkybės, kad dviem sekundėms pakilo keturračio ratai ir persirikiavimas į kitą eismo juostą, nepatenka į chuliganiško vairavimo sąvoką. Priekiniai keturračio ratai pakilo netyčia, o dėl greičio troso gedimo. T. Š. nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, pastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui.

Tokia T. Š. pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi jo skunde išdėstytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. T. Š. kaltę, priešingai nei mano pats T. Š., patvirtina byloje esantys ir teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašo Nr. 20170606_222121_NF matyti, kad prie Birštono ir Šv. Gertrūdos gatvių sankryžos sustojo keli motociklai ir keturračiai, taip pat keli lengvieji automobiliai. Įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui transporto priemonės pajudėjo link Šv. Gertrūdos gatvės. Vienas iš keturračių vairuotojų, kaip nustatyta T. Š., nesilaikydamas saugaus atstumo, staiga persirikiuoja į pirmą juostą, nors akivaizdžiai atsisukęs matė, jog iš paskos važiuoja lengvasis automobilis, kuris privalėjo sulėtinti greitį ir truputį pakeisti kryptį (laikas 22:21:48), praėjus kelioms sekundėms T. Š. pakėlė keturračio priekinius ratus ir pavažiavo apie dvi sekundes (laikas 22:21:53), nors taip pat žinojo ir matė, kad iš paskos važiuoja lengvasis automobilis. Vaizdo įraše girdisi, kad tai pamatę policijos pareigūnai, iš karto sureagavo ir vienas jų pasakė, kad jį reikia „pasigauti“. Toliau stebint vaizdo įrašą matyti, kad T. Š. staiga metėsi į kairę pusę (laikas 22:21:58), vėl grįžo į savo eismo juostą, nors žinojo, matė ir girdėjo, kad antroje juostoje važiuoja kiti motociklai. Važiuodamas toliau taip pat staigiais judesiais menevravo ir tai matosi ir iš vaizdo įrašo Nr. 20170606_222155_E. T. posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. K., kuris tarnybiniu automobiliu ir važiavo iš paskos, vaizdo kamera registruodamas įvykį, patvirtino, jog T. Š., vairuodamas keturratį, akivaizdžiai rodė savo išskirtinumą, staigiais judesiai menevravo tarp kitų transporto priemonių, elgėsi neatsargiai, net du kartus važiavo pakėlęs priekinius ratus ir toks jo elgesys kelyje sukėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nors vaizdo įraše matosi, kad T. Š. tik vieną kartą pakėlęs ratus važiavo, tačiau netikėti policijos pareigūno parodymais teismas neturi pagrindo. Policijos pareigūnas R. K. davė parodymus kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka rašytiniuose dokumentuose: administracinio nusižengimo protokole, tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Nenustatyta, kad policijos pareigūnas būtų suinteresuotas bylos baigtimi yra šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą T. Š..

Teismo vertinimu, toks keturračio judėjimas kėlė akivaizdų pavojų eismo saugumui, paties T. Š. ir kitų žmonių saugumui, nes staigiais judesiais menevruojant ir važiuojant tik ant priekinių ratų, vairuotojas turi itin ribotas galimybes bet kuriuo metu suvaldyti galingą transporto priemonę, kad nekiltų žala pačiam vairuotojui, kitiems asmenims, jų turtui ir eismo saugumui. Staigiais manevrais persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, vėliau važiuodamas ant dviejų ratų, dar vėliau manevruodamas savo važiavimo juostoje, sukant vairą tai į kairę, tai į dešinę, T. Š. siekė pademonstruoti savo išskirtinumą, nes tokiems veiksmams nebuvo jokios pateisinamos priežasties ar poreikio. Įvertinus bylos medžiagą, T. Š. elgesį, ir tai, kad T. Š. važiavo Kauno miesto centre, esant intensyviam eismui, spręstina, kad jis tokius veiksmus atliko sąmoningai, suprasdamas galimas pasekmes, t.y. tyčia. Byloje nustatytos objektyvios T. Š. veikimo aplinkybės atskleidžia, kad toks jo elgesys buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, nes toks keturračio vairavimas yra neleistinas, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams, juolab, kad iš paskos jo, nagrinėjamu atveju, važiavo lengvasis automobilis.

T. Š. kaltės nepaneigia teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų K. P., T. G. ir R. V. parodymai, taip pat T. Š. argumentai, kad priekiniai ratai pakilo dėl greičio troso gedimo. Nustatyta, kad K. P. ir T. G. su T. Š. priklauso vienam moto klubui, kartu važinėja keturračiais ir motociklais, toks jų pomėgis, todėl matytas aplinkybes jie galėjo vertinti subjektyviai. Teismui jie nurodė, kad įvykio dieną jie važiavo kartu, matė, kaip pakilo T. Š. vairuojamo keturračio ratai, tačiau tai įvyko labai trumpai ir toks vairavimas, jų nuomone, negalėjo sukelti pavojaus, o ratai galėjo pakilti dėl greičio troso gedimo. R. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad po įvykio jis taisė T. Š. keturračio greičio (gazo) trosą, nes jis buvo sutrūkęs ir toks gedimas galėjo įtakoti staigų priekinių ratų pakilimą. Visi minėti liudytojai patvirtino, kad T. Š. vairuojamas keturratis yra galingas ir priekinius ratus nėra sunku pakelti, o T. G. dar ir nurodė, jog kylant priekiniams ratams, nesunku ir per save persiversti. Būtent šitas aplinkybes T. Š. ir turėjo įvertinti, žinodamas savo transporto priemonės galingumą, važiuoti atsargiai, išskirtinai laikantis visų KET reikalavimų, rūpintis keturračio technine puse, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad T. Š., supratęs, kad ratai kyla dėl neaiškių priežasčių, ir kaip vėliau paaiškėjo, dėl greičio troso gedimo, privalėjo nedelsiant sustabdyti transporto priemonę, tačiau ir to nepadarė, toliau važiavo ir net antrą kartą pakėlė priekinius keturračio ratus, ir tai dar kartą patvirtina tyčią jo veiksmuose.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad T. Š. atlikti veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – chuliganišką vairavimą, pažeidimas padarytas tyčia, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio pažeidimo padarymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-117266996-17 palikti nepakeistą ir T. Š. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.