Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J., S. K., L. R., L. L., R. P. ir Janina G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys L. L., R. P., J. G. P. bei L. R. į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datą ir laiką informuoti tinkmai. Gauti jų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 67-68).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo, suinteresuotų asmenų A. J. ir S. K. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei nagrinėjimui prijungtų civilinių bylų Nr. 2YT-2273-904/2016, Nr 2YT-437-941/2017 ir Nr. 2YT-2294-586/2017, nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susituokė su D. N. (pavardė iki santuokos R.) (b.l. 4). D. N. mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijime nurodyta, kad mirties vieta Šiauliai (b.l. 20). Iš byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui ir jo sutuoktinei D. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo ir 9679/19547 pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, kurie yra įkeisti hipotekos lakštu (b.l. 21-24, 40-42). Byloje esanti 2016 m. gegužės 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr.(2016-268-PD)-189, patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 25 d. gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajonas (b.l. 26). Valstybinės įmonės Registrų centro 2017 m. gegužės 25 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr.14584538, patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė D. N. nuo 1999-01-05 iki 2015-09-13 gyvenamąją vietą buvo deklaravus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, o vėliau gyvenamosios vietos nedeklaravo (b.l. 38). Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro 2016 m. gegužės 26 d. išduotas liudijimas patvirtina, kad po D. N. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Taip pat nurodyta, kad mirusioji nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos, todėl palikimą priimti notaro biure galima tik nustačius palikimo atsiradimo vietą teismine tvarka (b.l. 27). Valstybės įmonės registrų centras 2017 m. gegužės 31 d. testamentų registro išrašas patvirtina, kad D. N. nebuvo palikusi testamento, nėra nustatyto palikimo priėmimo fakto, testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto (b.l. 37).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas būdamas savo sutuoktinės paveldėtojas pagal įstatymą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į Klaipėdos rajono 2- ąjį notarų notarą dėl palikimo po D. N. mirties, tačiau pareiškimas dėl palikimo priėmimo nebuvo priimtas, nes D. N. mirties dienai nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos, todėl pareiškėjui buvo išduotas liudijimas siūlant kreiptis į teismą dėl D. N. palikimo vietos nustatymo.

Kaip patvirtina prie bylos nagrinėjimui prijungtos civilinės bylos pareiškėjas iš pradžių prašė nustatyti, juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mirusios sutuoktinės palikimo atsiradimo vieta yra paskutinė jos gyvenamoji vieta, tai yra (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone (civilinė byla Nr.2YT-2273-904/2016 pareiškimas paliktas nenagrinėtu, nes nepašalino trūkumų, tai yra nepatikslino suinteresuotų asmenų gyvenamųjų vietų). Vėliau pareiškėjas pareiškė patikslintą reikalavimą ne tik dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo, bet ir dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo sutuoktinė mirties dienai nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos ir į tai, kad šiuo metu jau yra praėjęs įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, byloje bus sprendžiama ne tik dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, bet ir dėl palikimo vietos nustatymo.

Dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo.

Pareiškėjas pergyvenęs savo sutuoktinę turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra (Lietuvos Respublikos CK 5.13 straipsnis). Nustatyta, kad pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po sutuoktinės D. N. mirties, nes nežinoma jos palikimo atsiradimo vieta.

Lietuvos Respublikos CK 5.4 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 2.12 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.4 straipsnio 2 dalį jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno, o jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymai bei pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas su sutuoktine iš pradžių gyveno Šiaulių mieste, tačiau 2015 m. gruodžio 10 d. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kur gyveno iki pat pareiškėjo sutuoktinės mirties (b.l. 5-19, 28-36). Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose patvirtino, kad nereiškia pretenzijų į D. N. palikimą, nes visas turtas D. N. ir pareiškėjo buvo užgyventas jų santuokos metu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo sutuoktinė mirties dieną nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau jos ir pareiškėjo vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, į tai, kad tiek pareiškėjas, tiek ir į teismo posėdį atvykę suinteresuoti asmenys patvirtino, kad D. N. pardavus nekilnojamąjį turtą Šiauliuose, kartu su pareiškėju nusipirko nekilnojamąjį turtą Klaipėdos rajone ir ten gyveno, o gyvenamosios vietos nespėjo deklaruoti dėl ligos, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimo, atsiradusio po D. N. mirties, atsiradimo vieta yra jos ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta, tai yra jai priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vieta, tai yra (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, Lietuvos Respublikos CK 5.4 straipsnis).

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo sutuoktinės D. N. mirties, nes šiuo metu jau praleistas įstatymo nustatytas terminas, todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą.

Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad suinteresuoti asmenys L. R., A. J. ir S. K. yra mirusiosios D. N. dukros (b.l. 38), tai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai paveldint palikimą po jų motinos D. N. mirties (Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalis 1 punktas), o pareiškėjas kaip pergyvenęs savo sutuoktinę taip pat turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra (Lietuvos Respublikos CK 5.13 straipsnis).

Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro 2016 m. gegužės 26 d. išduotas liudijimas patvirtina, kad po D. N. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Tai, kad pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės palikimą patvirtina tai, kad jis liko gyventi jam ir jo sutuoktinei priklausančiame name, rūpinasi tuo turtu, priėmė sutuoktinei priklausančius daiktus. Be to, valią dėl palikimo priėmimo jis išreiškė per įstatymo nustatytą terminą, tačiau dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl to, kad D. N. mirties dienai nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos, nebuvo priimtas pareiškimas dėl palikimo priėmimo, o pasiūlyta nusistatyti palikimo atsiradimo vietą. Įvertinus susiklosčiusią situaciją ir pareiškėjo veiksmus mirus sutuoktinei, pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jis iš karto po sutuoktinės mirties priėmė faktiniu valdymu jos palikimą, į tai, kad šias aplinkybes patvirtino suinteresuoti asmenys S. K. ir A. J., darytina išvada, kad pareiškėjas iš karto po sutuoktinės mirties faktiškai pradėdamas valdyti priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties (Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjas pareiškime išvardino visą sutuoktinės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, tačiau įpėdinis, pradėjęs valdyti bet kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl teismo rezoliucinėje dalyje nėra pagrindo vardinti kokį turtą pareiškėjas priėmė po sutuoktinės mirties, nes tai bus išspręsta išduodant paveldėjimo teisės liudijimą pas notarą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjo priteistina 15,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo, atsiradusio po D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Iš pareiškėjo A. N. priteisti 15,49 Eur (penkiolika eurų ir keturiasdešimt devynis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus nagrinėjimui prijungtas civilines bylas Nr. 2YT-2273-904/2016, Nr. 2YT-437-941/2017 ir Nr. 2YT2294-586/2017 grąžinti į teismo archyvą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.