- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- 1-39-168/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00749-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Sušinskienė (pirm.), Ričardas Gilys, Tomas Zdanavičius
- Nukentėjusysis
- T. D.
- Kaltinamasis
- D. S.
- Advokatai
- Jonas Milčius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio, Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Skrebiškiui, gynėjui advokatui Jonui Milčiui, nukentėjusiajam T. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., gyvenamoji vieta deklaruota Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baigęs 6 klases, nevedęs, nedirbantis, teistas1997-09-29 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau - LR BK) 271 str. 2, 3 d., 272 str. 3 d. 6 metų laisvės atėmimo bausme ir turto konfiskavimu, bausmę atlikęs 2001-05-02; 2004-02-18 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. 6 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2009-08-27; 2010-09-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str.1 d. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimais, numatytais LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Nustato:
Kaltinamasis D. S. 2010-07-31, apie 24 val. R. K. priklausančios sodybos kieme, esančiame Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, sudavė kumščiu vieną kartą R. K. į galvos sritį. R. K. pradėjus bėgti, prie šulinio ją pasivijo, įstūmė R. K. žemyn galva į šulinį su vandeniu ir juo užsidarius kvėpavimo takams ir dėl to jai nuskendus, tokiu būdu tyčia itin žiauriai nužudė R. K..
Kaltinamasis D. S. 2010-08-01, apie 00 val. 15 min. Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime įsibrovė į patalpą, t.y. į R. K. priklausantį nerakintą sandėliuką, kuriame ji anksčiau miegojo ir iš ten buvusios R. K. rankinės pagrobė 2400 litų.
Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad žinodamas, jog R. K. jį apšneka pavogus jos pinigus, 2010-07-31 nakties metu dviračiu nuvažiavo pas ją išsiaiškinti. R. K. gulėjo pašiūrėje be langų ir durų. Jis R. K. pakėlė ir paprašė, kad išeitų į lauką pasikalbėti. Kadangi R. K. išėjusi pradėjo ant jo (kaltinamojo) šaukti, jis sudavė jai vieną kartą kumščiu į galvą, po ko ji ėmė bėgti. Kadangi buvo tamsu ir nesimatė kur R. K. bėga, pasivijęs ją ir sugriebęs už rūbų pastūmė, norėdamas, kad ji pargriūtų. Kadangi priekyje buvo šulinys, kurio tamsoje nesimatė, tai pastūmus R. K., ji įkrito į šulinį žemyn galva. Neturėjo tikslo nužudyti R. K., lauke ieškojo kopėčių, sandėliuke - virvės, bet rado rankinę, kurioje buvo 2400 Lt. Pinigus pasiėmė ir, sugrįžęs prie šulinio, ant jo rentinio uždengė dangtį. Išsigandęs išvažiavo namo, o kitą dieną atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą pas S. J., su juo gėrė alų. Iš (duomenys neskelbtini) kaimo abu nuvažiavo į Kauną pas V. K., kur jį ir sulaikė policijos pareigūnai.
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojas nusikalstamas veikas grindžiama įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Nukentėjusysis T. D. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. 12.30 val. jam paskambino R. K., kuri yra jo teta ir krikšto mama, kaimynai iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir pasakė, kad jau penktą dieną nemato R. K., nors ji kasdien atvažiuodavo į savo sodybą (duomenys neskelbtini). Jis paskambino savo žmonai E. D. ir paprašė, kad ji nuvažiuotų ieškoti R. K. į kitą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Apie 13.15 val. paskambinusi žmona pasakė, kad (duomenys neskelbtini) k., šulinyje rado R. K. lavoną. Šulinys pagal paskirtį buvo nenaudojamas, laikomas uždengtu dangčiu, kad į jį neįkristų po sodybą lakstančios palaidos ožkos. Prašo priteisti jam 5014 Lt turtinę žalą.
Liudytoja E. D. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. savo vyro T. D. prašymu su savo broliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ieškoti vyro tetos R. K. ir rado jos lavoną, plūduriuojantį žemyn kojomis jos sodybos šulinyje, kuris buvo uždengtas dangčiu. R. K. lavoną pastebėjo žvilgtelėjusi pro skylę rentinyje į šulinį ir pamačiusi jos pakaušį ir pečius, po ko iš karto iškvietė policiją.
Liudytoja V. D. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d. į (duomenys neskelbtini) parduotuvę buvo atėjęs kaltinamasis D. S., kuris anksčiau jai nebuvo matytas. Ji atkreipė į jį dėmesį, nes buvo labai paraudę jo akių baltymai. Prisimena, kad jis padavė 200 Lt kupiūrą, pirko alaus, cigarečių bei dar kažkokių prekių. Liudytoja patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T.1, b.l. 61), kuriuose nurodė ir kitas jo pirktas prekes. Asmens parodymo iš fotonuotraukų metu, liudytoja V. D. atpažino asmenį (D. S.), kuris 2010-08-01 buvo atėjęs į parduotuvę, už pirktas prekes atsiskaitė 200 Lt kupiūra.(T.1, b.l. 62-63).
Liudytojas G. J. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d. kaltinamasis jį pakvietė prie užtvankos išgerti alaus bei matė, kad jis turėjo vieną 200 Lt vertės kupiūrą. Vėliau kaltinamasis D. S. pakvietė jį kartu su juo vykti pas jo (kaltinamojo) draugus ir abu su taksi automobiliu, už kurį mokėjo D. S., nuvyko į Kėdainius, o po to į Kauną, į Aleksotą, kur pernakvojęs pas D. S. draugus, kitą dieną autobusu grįžo į namus.
Liudytojas V. K. parodė, kad vasarą kartu su savo draugu G. pas jį į Kauną buvo atvažiavęs D. S.. Prieš tai vakare, kai jau buvo tamsu, D. S. jam paskambino ir klausė, ar gali atvažiuoti. Kadangi jis (liudytojas) tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) rajone, tai D. S. atvykęs taksi automobiliu iš ten jį paėmė ir visi atvažiavo į Kauną, kur D. S. pabuvo kelias dienas, išnuomojo jam naują butą. Jis turėjo daug pinigų kupiūromis po 100 Lt ir 200 Lt, pirko džinsus, sumokėjo 600 Lt už jo (liudytojo) nuomojamą butą, buvo kavinėse, pirko maisto ir gėrimų. D. S. sakė, jog pinigų jam atsiuntė draugė iš Alytaus. Atvykus policijos pareigūnams, D. S. pabėgo iššokęs pro langą, tačiau kieme buvo sulaikytas.
Liudytojas S. A. parodė, kad 2010-08-01 kartu su G. J. ir D. S. prie užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini) k. gėrė alų. D. S. išėmęs iš kišenės rodė jam turimus pinigus – kupiūras po 200 Lt., kvietė jį važiuoti į Nidą. Jis (liudytojas) klausė iš kur pas D. S. pinigai, tačiau jis nesakė. Maždaug prieš savaitę iki R. K. mirties jis su D. S. ir D. pas R. K. (duomenys neskelbtini) k. dalgiu pjovė žolę. R. K. atsiskaitė už darbą ir jie nuėjo pas D. išgerti. Geriant D. S. buvo kažkur išėjęs ir grįžo su alumi. Tuo metu R. K. irgi buvo pas D. žiūrėjo televizorių. Kai R. K., pažiūrėjusi filmą grįžo į savo namus, rado išdaužtą langą ir dingusius pinigus. Tą pačią dieną R. K. buvo atėjusi pas jį ir kaltino D. S., kad jis išmušė jos namų langą ir pavogė apie 50 Lt, o D. S. tai neigė.
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų, esančių 13-oje fotolentelių matyti, kad Kėdainių raj. (duomenys neskelbtini) k., R. K. sodyboje esančiame šulinyje, kurio viršus uždengtas medine lenta, rastas R. K. lavonas, išniręs į paviršų nugara ir pakaušiu. (T 1, b.l. 6-14).
Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. M106/10(12) matyti, kad R. K. mirtis įvyko nuo asfiksijos, uždarius kvėpavimo takus vandeniu (paskandinimo), ant R. K. kūno rasta muštinė žaizda kairio antakio srityje. Išvadoje nurodyta, kad R. K. pati įkristi į šulinį negalėjo, įvertinant jos ūgį (155 cm.) bei šulinio antžeminio žiedo aukštį (70 cm.) ( T. 1, b.l. 35-38).
Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus D. S., dalyvaujant gynėjui, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas kurioje vietoje R. K. kumščiu smogė į veidą, o jai pradėjus bėgti link šulinio, pastūmė ją link šulinio ir parodė kaip R. K. žemyn galva įmetė į šulinį, po to uždengęs šulinį iš lentų sukaltu dangčiu, nuėjo į pašiūrę, kur už lovos rado rankinę ir iš jos pagrobė 2400 Lt (T. 1, b.l. 155 -168).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno centro policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjų M. Ž. ir A. R. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2010-08-03 apie 11.30 val. jie buvo nuvykę adresu Kauno m., (duomenys neskelbtini), kur pasibeldus į duris, per vieną iš namo langų iššoko ir bandė pabėgti D. S., kuris sulaikant aktyviai priešinosi( T. 1, b. l. 87-88).
Iš daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad sulaikius D. S., pas jį buvo surasti mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ ir 482 litai ir 40ct ( T. 1, b. l. 96).
Iš ataskaitos apie atliktą tyrimą, gautos nutarimo susipažinti su dokumentais pagrindu matyti, kad 2010-07-31 D. S. naudojosi telefonu Nokia, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Išanalizavus jo telefono įeinančius ir išeinančius skambučius buvo nustatyta, kad D. S. telefonas veikė nusikaltimo padarymo vietoje - 2010-07-31 23 val. 48 min. ir 2010-08-01 00 val. 25 min. jis skambino ir rašė žinutę į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. A.. (T. 1, b. l. 110-115)
Iš daikto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pas D. S. rasti pinigai, iš kurių trys kupiūros buvo po 100 Lt, likusieji pinigai – smulkesnėmis kupiūromis( T. 1, b. l. 97-98).
Iš nutarimo perduoti pinigus saugojimui matyti, kad 482 litai ir 40 ct perduoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato buhalteriją saugojimui (T. 1, b.l. 99-100).
Iš specialisto išvados Nr. 97 TPK-121/2010 matyti, kad D. S. psichiškai sveikas ( T. 2, b.l. 40).
Nėra pagrindo tikėti kaltinamojo aiškinimu teisme, kad jis R. K. nenorėjo nužudyti. Tai, kad jis nakties metu, t.y. apie 24 val. dviračiu atvažiavo kelis kilometrus į R. K. nuošalią sodybą ir, pakėlęs ją iš miego bei išsikvietęs į lauką, R. K. - senyvo amžiaus moteriai smogė kumščiu į veidą, vijosi ją bėgančią nuo jo, o po to gyvą įstūmė žemyn galva į šulinį bei uždengė šulinį dangčiu, visiškai aiškiai rodo jo siekį ir tikslą nužudyti R. K.. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nuotraukų, bei specialisto išvados matyti, kad šulinio rentinys virš žemės pakilęs 70 cm., R. K. ūgis 1, 55 m. Tai patvirtina, kad net atsitrenkusi į rentinį, jį į šulinį pati įkristi negalėjo. Tai specialistas nurodė išvadoje. D. S., būdamas visai šalia šulinio, kuris yra vos už kelių metrų nuo sandėliuko (T. 1, b.l. 150), vasaros nakties metu negalėjo nematyti tokio aukščio šulinio rentinio. Nukentėjusysis T. D. parodė, kad sodyboje esantis šulinys buvo nenaudojamas ir paprastai buvo laikomas uždengtas, nes R. K. laikė palaidas ožkas. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad šulinys, kuomet jame buvo surastas R. K. lavonas, buvo uždengtas. D. S. paaiškino, kad jį uždengė po to, kai R. K. įstūmė į šulinį, ir ši jo nurodyta aplinkybė taip pat patvirtina D. S. tyčią nužudyti R. K.. Todėl jo aiškinimas teisme, kad R. K. nužudyti nenorėjo, o jai įkritus į šulinį, lauke ieškojo kopėčių, o sandėliuke - virvės, vertintinas kritiškai, t.y. kaip jo siekis tokiu būdu sušvelninti savo atsakomybę. Parodymų patikrinimo vietoje metu D. S. nenurodė, kad būtų ieškojęs virvės, ar kopėčių, o kaip tik paaiškino, kad įstūmęs R. K. į šulinį, uždengė jį dangčiu. Iš ataskaitos apie atliktą tyrimą matyti, kad D. S. telefonas veikė nusikaltimo padarymo vietoje. 2010-07-31 23 val. 48 min. ir 2010-08-01 00 val. 25 min. jis skambino ir rašė žinutę į telefoną Nr.(duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. A.. Sulaikymo metu pas D. S. buvo surastas būtent tas mobilaus ryšio telefonas, iš kurio buvo skambinta R. A.. Iš liudytojo V. K. parodymų matyti, kad D. S. jam taip pat skambino nusikaltimo padarymo naktį. D. S. parodė, kad į R. K. sodybą buvo atvykęs dviračiu, iš bylos aplinkybių matyti, jog jis turėjo mobilaus ryšio telefoną, todėl jei būtų norėjęs, turėjo realią galimybę iškviesti R. K. pagalbą, tačiau to nepadarė, kas taip pat paneigia jo aiškinimą, kad neturėjo tyčios nužudyti R. K.. Iš byloje esančių sandėliuko nuotraukų matyti, kad jame yra gultas, būtent tame sandėliuke miegojo R. K.. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis, po to kai nužudė R. K., užėjo į sandėliuką- kaip į patalpą, turėdamas aiškų tikslą – pagrobti R. K. pinigus, ką ir padarė - pasišviesdamas žiebtuvėliu sugebėjo sandėliuke rasti rankinę, iš kurios pagrobė R. K. pinigus ir tik po to pasišalino iš sodybos.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu, t.y. tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu, kankinančiu būdu. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis suvokė, jog įmetus nukentėjusiąją į šulinį, iš kurio ji pati išsigelbėti negalėjo ir kuriame dar tam tikrą laiką buvo gyva, jai bus sukeltos didelės fizinės kančios ir to siekė. Nukentėjusioji R. K. buvo įmesta į šulinį žemyn galva, o surasta - galva į vandens paviršių, kas rodo, jog prieš prarandant gyvybę ji bandė kaip nors gelbėtis, patyrė ypatingai dideles kančias.
Todėl visiškai įrodyta, kad kaltinamojo D. S. nusikalstama veika – R. K. įstūmimas į šulinį, buvo būtinoji atsiradusių padarinių - jos mirties, įkritus į vandenį ir užsidarius kvėpavimo takams vandeniu, kilimo sąlyga, taigi tarp kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių (mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Įrodyta, kad kaltinamasis įsibrovęs į patalpą - sandėliuką, kuriame prieš mirtį miegojo R. K., pagrobė svetimą turtą – rankinėje buvusius R. K. pinigus.
Byloje surinktų aptartų įrodymų visetu, t.y. iš dalies kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiojo T. D., liudytojų E. D., V. D., G. J., V. K., S. A. parodymais, įtariamojo D. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis fotolentelėse, teismo medicinos specialisto išvada Nr. M106/10(12), ataskaita apie atliktą tyrimą dėl D. S. naudojimosi telefonu Nokia, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno centro policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjų M. Ž. ir A. R. tarnybiniais pranešimais, daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu įrodyta, kad kaltinamasis D. S., veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti tokie padariniai, kaip mirtis ir jų norėdamas, įstūmė gyvą R. K. į šulinį su vandeniu ir, jos kvėpavimo takams užsidarius vandeniu bei jai dėl to nuskendus, tyčia itin žiauriai nužudė R. K., t.y. tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p. Taip pat įrodyta, kad kaltinamasis D. S., įsibrovęs į patalpą –sandėliuką, iš R. K. rankinės pagrobė svetimą – R. K. turtą, t.y. pinigus ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo veikose nenustatyta. D. S. dėl pareikštų kaltinimų prisipažino tik iš dalies ir tik esant surinktiems neginčytiniems įrodymams.
Skiriant kaltinamajam D. S. bausmes atsižvelgiama į LR BK 54 str. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis D. S. įvykdė vieną labai sunkų ir vieną apysunkį, tyčinius, baigtus nusikaltimus. Nusikaltimo, numatyto BK BK 129 str. 2 d. 6 p. pasekmės neatitaisomos, nes juo buvo atimta žmogaus gyvybė ir tai didina šios nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Nusikaltimai įvykdyti dėl pykčio ir keršto prieš vyresnio amžiaus moterį bei tikslu pasipelnyti. D. S. nusikalto, turėdamas neišnykusius teistumus už nusikaltimus nuosavybei, t.y. būdamas recidyvistas, kas didina jo nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. D. S. nusikalto nepraėjus nei metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kas rodo, jog jis nėra padaręs visiškai jokių išvadų ir tai jo asmenybę charakterizuoja neigiamai. Per buvimo laisvėje laikotarpį D. S. niekur nedirbo, darbo biržoje nebuvo įsiregistravęs (T. 2, b.l. 27-28). Šios aplinkybės rodo jo nuostatas gyventi antivisuomeniškai. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikos matyti, kad D. S. dirbo atsitiktinius darbus pas žmones, pastovaus darbo neturėjo, administracine tvarka seniūnijoje baustas nebuvo (T. 2, b.l.32). Viešosios įstaigos Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose nebuvo (T. 2, b.l.34).
Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 178 str. 2 d. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, žymiai didesnės nei sankcijose už minėtas nusikalstamas veikas numatytų bausmių vidurkiai. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d., 2 p. ir 63 str. 9 d., skirtinos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, bei tokiu pat būdu subendrintinos su 2010-09-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK138 str. 1 d. paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, kadangi nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms šių veikų kategorijoms (LR BK 11 str.).
Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumą, kaltininko asmenybę, dalį laisvės atėmimo bausmės tikslinga paskirti atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį - pataisos namuose (BK 50 str. 3 d., BVK 83 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas - nužudytosios R. K. sūnėnas ir įstatyminis įpėdinis T. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5014 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo. Jis pateikė teismui paveldėjimo teisės liudijimą, iš kurio matyti, kad būtent jis paveldėjo mirusios R. K. turtą.
Kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu.
Įrodyta, kad D. S. įvykdytais nusikaltimais T. D. buvo padaryta 5014 Lt dydžio turtinė žala, kuri atsirado pagrobus 2400 Lt R. K. priklausiusių pinigų bei dėl jos nužudymo atsiradusios laidotuvių išlaidos, kurios yra pagrįstos ir realios (t.1, b.l. 48,50 ). R. K. palaidojo T. D.. Esant šioms aplinkybėms, civiliniam ieškovui T. D. iš D. S. priteistina 5014 Lt dydžio turtinė žala (LR CK 6.283str. 1 d., 2 d.).
Iš D. S. T. D. priteistinos jo turėtos išlaidos – 200 Lt už advokato teisinę pagalbą surašant dokumentus – civilinį ieškinį.
Iš D. S. sulaikymo metu paimti 482,40 Lt, laikomi Kauno apskrities VPK buhalterijoje, panaudotini nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimui (T. 1, b.l. 97).
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. D. S. kelnės ir mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ nuosprendžiui įsiteisėjus jam grąžintini, R. K. drabužiai, rankinė, virvė - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo.
Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpis nuo 2010-08-03 iki 2011-03-03 imtinai.
Iš D. S. išieškotina 168,27 Lt proceso išlaidų, kadangi ši suma buvo išmokėta nukentėjusiajam ir liudytojams atlyginti kelionės į teismą išlaidas (BPK 103,105 str.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d., 301- 302 straipsniais, 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d. , 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.;
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. ir 178 str. 2 d. ir pagal 129 str. 2 d. 6 p. nuteisti jį aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausme, o pagal 178 str. 2 d. – penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d., 2 p., 9 d. bausmes subendrinti apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir 2010-09-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK138 str.1 d. paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmę, penkerius bausmės metus atliekant kalėjime, o likusius trylika metų - pataisos namuose.
Kardomąją priemonę - suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-03-04.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 2010-08-03 iki 2011-03-03 imtinai.
T. D. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. S. T. D., gyv. Kėdainių raj., Krakių sen., (duomenys neskelbtini) k. 5014 Lt turtinę žalą ir 200 Lt už advokato teisinę pagalbą surašant dokumentus – civilinį ieškinį.
Iš D. S. sulaikymo metu paimtus 482,40 Lt, laikomus Kauno apskrities VPK buhalterijoje, panaudoti nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimui.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. D. S. kelnes ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti D. S., R. K. rūbus, rankinę ir virvę nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti
Priteisti iš D. S. 168,27 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.