Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimą perduoti sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kelmės rajono apylinkės teisme 2017 m. spalio 31 d. gautas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus (toliau – Probacijos skyrius) teikimas perduoti sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei. Teikime nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. M. H. O., gimęs (duomenys neskelbtini), įrašytas į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos registrą, kadangi 2017 m. liepos 25 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 30 MGL dydžio bauda, o vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Taip pat teikime nurodoma, kad nuteistojo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), šiuo adresu 2017 m. rugsėjo 5 d. nuteistajam buvo išsiųstas pranešimas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, bet atsakymas iki šiol negautas. Vadovaujantis 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymo) 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 34 straipsniu, Probacijos skyrius teikimu siūlo perduoti vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai 2017 m. liepos 25 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą Nr. 1-120-496/2017), kuriuo M. H. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Probacijos skyriaus vyresnysis inspektorius teismo posėdyje nurodė, jog nuteistasis M. H. O. gyvena ne Lietuvos Respublikoje, o Vokietijoje, todėl nėra galimybės užtikrinti, ar Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas vykdomas, t. y. ar prižiūrimasis nevairuoja transporto priemonių. Teikimą palaiko ir prašo perduoti teismo baudžiamąjį įsakymą vykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingai institucijai, kadangi Vokietija yra ratifikavusi Įstatymą, kurio 25 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, jog pripažįstama ir vykdoma tik tokia alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė, kurių turinį sudaro įpareigojimai, susiję su elgesiu, t. y. transporto priemonių vairavimas yra nuteistojo elgesys, kurio jis neturi vykdyti.

Nuteistasis M. H. O. į teismo posėdį nebuvo kviestas.

Nuteistojo M. H. O. gynėjas advokatas Petras Simėnas prašo netenkinti teikimo, kadangi Įstatymo 25 straipsnyje nėra numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o plečiamai šio straipsnio aiškinti negalima.

Prokuroras teismo posėdyje prašo tenkinti teikimą ir nurodo, jog reikia atsižvelgti į Įstatymo paskirtį, numatytą 1 straipsnyje, į tai, kad šiuo tarptautiniu dokumentu iš esmės apibendrinama skirtingų Europos Sąjungos šalių įstatyminė bazė (pripažinimas, taikymas ir pan.) bei nustatoma supaprastinta bausmių ir sprendimų vykdymo sistema. Nurodo, jog svarbu įvertinti realias aplinkybes – teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė M. H. O. nesukelia absoliučiai jokių pasekmių: jis Lietuvoje negyvena, čia neatvyksta, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netenka prasmės, kadangi yra nevykdoma. Netenkinus teikimo būtų formuojamas neteisingas precedentas, kadangi asmenys, nuolat nesilankantys ir negyvenantys Lietuvoje, iš esmės neturėtų pareigos ir atsakomybės laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų. Todėl tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam atlikinėti jo gyvenamojoje vietoje, kur jis realiai gyvena, dirba, naudoja automobilį ir vairuotojo pažymėjimą, ir ten sulauktų pasekmių dėl savo netinkamo poelgio. Prokuroro manymu Įstatymas yra apibendrinantis dokumentas, ir kad galima vadovautis ne tik 25 straipsnio 3 dalies 4 punktu, bet ir tos pačios dalies 7 punktu, kuriame numatytas įpareigojimas vengti naudotis konkrečiais objektais, kuriuos nuteistasis panaudojo nusikalstamai veikai padaryti. Vertinant skirtingų šalių praktikas, kalbas, vertimus ir supratimus, siūlo sąvoką „objektas“ vertinti ne tik kaip konkretų apčiuopiamą daiktą, tačiau kaip nematerialią teisę vairuoti transporto priemones. Todėl siekiant įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį ir efektyvumą, prokuroro nuomone tikslinga ir prasminga tenkinti teikimą.

Teikimas tenkintinas.

2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimai dėl probacijos, kuriais nuteistajam paskirta viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės.

Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minėti sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimai dėl probacijos perduodami vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik tada, kai nuteistajam paskirtų bausmių ar poveikio priemonių turinį sudaro: 1) Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodyti įpareigojimai ar draudimai, tarp jų įpareigojimai, susiję su elgesiu, gyvenamąja vieta, mokymusi ir ugdymusi, laisvalaikiu arba nustatantys profesinės veiklos vykdymo apribojimus ar sąlygas (4 punktas) ir įpareigojimas vengti naudotis konkrečiais objektais, kuriuos nuteistasis panaudojo arba tikėtina, kad panaudos nusikalstamai veikai padaryti (7 punktas); 2) kiti įpareigojimai ar draudimai, jeigu kita Europos Sąjungos valstybė narė yra oficialiai pranešusi, kad vykdys jų priežiūrą.

Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis nustato, jog probacijos tarnybos teikimu arba savo iniciatyva teismas gali perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, jeigu nuteistasis grįžo arba nori sugrįžti į šioje valstybėje narėje esančią gyvenamąją vietą.

Įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog, jeigu bausmės ar probacijos vykdymo metu paaiškėja šio Įstatymo 33 straipsnyje nurodyti pagrindai ir sąlygos, dėl kurių sprendimas dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimas dėl probacijos gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, probacijos tarnyba savo iniciatyva ar nuteistojo prašymu pateikia šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytam teismui teikimą perduoti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnis numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo ne tik mokėti Kelių eismo taisykles, bet ir jų laikytis, taip pat privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. To paties įstatymo 2 straipsnio 65 punkte numatyta, jog vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.

Iš bylos medžiagos matyti, jog visi Įstatyme įtvirtinti ir aukščiau nurodyti reikalavimai yra tenkinami. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu M. H. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šitaip jam skirtu įpareigojimu atimta galimybė elgtis prieštaraujant kelių transporto eismo saugumui ir naudotis teise vairuoti transporto priemones (kaip objektu, kurį panaudojo nusikalstamai veikai padaryti).

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis M. H. O. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 132), byloje yra pateikti visi Įstatymo nustatyti dokumentai, reikalingi klausimo išsprendimui iš esmės, teismas daro išvadą, kad teikimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo M. H. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, perduotinas vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai.

Teismas, vadovaudamasis 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII‑1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 33 straipsniu, 34 straipsniu, 35 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

teikimą tenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo M. H. O. (M. H. O.), gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, perduoti vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.