- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- I1-6177-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01547-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas. P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas (b. l. 1-2).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-06-19 iki skundo padavimo dienos buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN kamerų tipo patalpoje Nr. 8. Teigė, kad kameroje kalėjo keturiese, o vienas iš nuteistųjų, V. I., rūkė pasivaikščiojimo kiemelyje. Dėl to pareiškėjas negalėjo kvėpuoti grynu oru, patyrė stresą dėl savo sveikatos, jautėsi pažemintas ir ignoruojamas, pažymėjo, kad į jo bei minėto nuteistojo prašymus leisti jam rūkyti atskirai, nebuvo sureaguota. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 9-12) nurodė, jog pataisos įstaigoms nėra numatyta pareiga įrengti atskiras patalpas rūkantiesiems. Pabrėžė, kad rūkymas nėra saugotina vertybė ar propaguotinas elgesys, todėl šios teisės nuteistiesiems užtikrinimas sudarytų valstybei neproporcingą naštą. Dėl ginčo dalyko pareiškėjas į pataisos namų administraciją nebuvo kreipęsis, taip pat nėra duomenų apie žalą jo sveikatai. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2019-06-19 iki skundo padavimo dienos – 2020-08-23 (b. l. 4).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas teigia, kad kitas nuteistasis rūkė pasivaikščiojimo kiemelyje, todėl pareiškėjas turėjo kvėpuoti tabako dūmais pasivaikščiojimo metu. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerų tipo patalpose.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatomis, kamerų tipo patalpose draudžiama turėti tabako gaminių. Taigi, skirstymo į rūkančius ar nerūkančius, skiriant nuteistuosius į atitinkamas kameras, nėra nustatyta. Tačiau Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ši nuostata galioja ir pataisos įstaigoms.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir rūkalų vartojimo pasivaikščiojimų metu reikalavimų. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme į vietų, kuriose uždrausta rūkyti, sąrašą, nėra įtraukti pataisos namų pasivaikščiojimo kiemeliai. LVAT savo praktikoje (LVAT 2019-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1563-662/2019) yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias draudžiamų rūkymo vietų nustatymą, pataisos namų pasivaikščiojimo kiemeliuose, neatsižvelgiant į jo dydį, rūkymas nėra uždraustas. Tačiau turi būti vertinama, ar pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, prašydamas imtis atitinkamų veiksmų, bei ar yra duomenų, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo. Nenustačius tokių aplinkybių, vertinama, jog pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką nebuvo pažeista ir pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų konstatuoti nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-856-492/2018).
Pareiškėjas teigia, kad yra nerūkantis, tačiau nenurodo ir byloje nėra duomenų, kad jis buvo kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl rūkymo pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pareiškėjo kreipimasis į psichologą (b. l. 14) nelaikytinas tinkamu pataisos namų administracijos informavimu apie pareiškėjo netenkinančią padėtį, kadangi pataisos namų psichologas ne tik nėra įgaliotas spręsti su kalinimo sąlygomis susijusius klausimus, bet ir pagal Psichologo profesinės etikos kodeksą privalo saugoti profesinę paslaptį ir neatskleisti kitiems asmenims (išskyrus teismą) informacijos, gautos iš kliento.
Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, įrodančių, jog pasivaikščiojimo kiemelyje kitų nuteistųjų rūkymas paveikė pareiškėjo sveikatą ar sukėlė kokius kitus padarinius. Priešingai, byloje nustatyta, kad su skundais dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su jo buvimu kartu su rūkančiu asmeniu, pareiškėjas į gydytoją nesikreipė (b. l. 15).
Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.). Tokia teismo išvada atitinka LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. LVAT 2020-08-12 nutartį byloje Nr. A-2087-520/2020).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo. P. V . skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.