Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad tą vakarą lauke vedžiojo šunį, o M. V., kuris stovėjo prie jo laiptinės, liepė nesipainioti po kojomis. Parėjęs namo, išgėrė alaus ir ruošėsi rytojaus žvejybai. Po kurio laiko (buvo 23-01 val.) vėl į lauką išvedė šunį, tada jį per langą pašaukė R. M. ir pakvietė užeiti pasikalbėti. Duris atidarė R. M.. Jis paklausė R., ko su kompanijomis kelia triukšmą, nes kaimynai skundėsi, nes R. bute pastoviai yra triukšmaujama. Matė, kad kambaryje buvo G. S., nepažįstamas vaikinas, kuris sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, ir K. G.. Netikėtai iš kambario atbėgo M. V., ir, pasakęs, ko kišasi ne į savo reikalus, trenkė kumščiu į veidą, po ko nukentėjusysis skubiai išėjo. Tada elektros skydinėje išjungė elektros skaitiklį ir parėjo namo. Išgirdęs, kaip kažkas labai smarkiai pradėjo spardyti buto duris, pažino R. M. balsą, buvo ir daugiau asmenų, jie reikalavo atidaryti, sakė „išlįsk, gaidy, užmušim“. Nedelsdamas paskambino policijai, prisistatydamas svetima pavarde, tačiau atvykus pareigūnams, jų neįsileido. Per langą pastebėjęs, kad policija išvažiavo, nusileido į apačią ir vėl nuėjo pas R. Durys buvo užrakintos, jas užrėmė pagaliu ir galvojo iškviesti policiją, kad juos visus sulaikytų vietoje. Viduje buvę vaikinai pajuto ir kažkuris iš jų atstūmė duris. Jis tuo metu jau bėgo laiptais žemyn, jį vijosi R. M., kuriam iš paskos bėgo M. V.. Pasivijęs, R. M. sudavė du smūgius į veidą. Po to prisijungė M. V., kuris sudavė irgi 2-3 smūgius į veidą. Jis nugriuvo ant žemės, rankomis dengėsi galvą, jautė smūgius kojomis į įvairias kūno vietas. Smūgius jautė iš abiejų pusių, į šonus, į galvą, smūgių buvo daug. Pamena, kad iš ryto tėvai ir žmona parvedė jį namo. Tą dieną jis nesutiko, kad būtų kviečiama greitoji pagalba, žmona medikus iškvietė kitą dieną. Nubudo Klaipėdos reanimacijoje, nesuprato kas įvyko, nesuvokė laiko. Iš pažįstamų sužinojo, kad pas R. tą vakarą buvo šiaulietis, išsiaiškino, jog tai M. V., jį atpažino iš pateiktų nuotraukų tyrime. Jam skilo smilkinkaulis, iki 6 mėnesių buvo nedarbingas, dabar pastoviai svaigsta galva, jaučia silpnumą. Po ligoninės kreipėsi į medikus privačiai, nes nenori viešumo. Medikai siūlė tvarkytis dokumentus dėl neįgalumo, bet jis atsisakė, nes nenori, kad tai pakenktų ateityje įsidabinti, ar išlaikyti darbą. Dirba elektriku ir nenori, kad apie jo sveikatos būklę sužinotų darbe. Padarytą neturtinę žalą įvertina 15 000 Eur, R. M. jo atsiprašė. R. M. smūgis jam nesukėlė fizinio skausmo, pretenzijų jam neturi, R. ėjo atsiprašinėdamas pastoviai, bet 2 000 Eur neturtinę žalą vis tiek jis turi atlyginti.

Nukentėjusiajam pareiškus, jog visko gerai nepamena, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 t., b. l. 60-64, 73-76, ir akistatos protokolas, esantis b. l. 98, buvo perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nukentėjusysis patvirtino, kad pirmasis smūgius sudavė R. M., o kai nugriuvo, jį spardė ne vienas žmogus. Jam pasidarė gaila R. M., todėl akistatos metu jis apie R. M. nebekalbėjo. Kas trenkė jam smūgį iš nugaros į galvą, nežino. R. M. tėvas ir brolis Laurynas liepos mėnesį, prieš akistatą buvo atvažiavę pas jį į sodą. Prašė švelninti padėtį, tėvas sakė, kad jis nieko nepadarys, tartis nesiūlė, kalbėjo grubokai, dėl ko jis net du kartus kvietė policiją. Byla prieš R. M. buvo nutraukta, nutarimo neskundė, nes buvo gaila švaistyti pinigus. Girdėjo kalbas, kad viskas yra papirkta ir jis nieko nelaimės, nes žino, jog R. mama ir patėvis turi pažinčių su įtakingais žmonėmis. Nuo 2017 metų studijuoja mokamose studijose, mokslas iki traumos sekėsi geriau, dėl traumos atsiliko, prisidarė skolų. Akademinių atostogų neėmė, tikėjosi pereiti į nemokamą mokymąsi, tačiau dėl patirtos traumos jo mokslo rezultatai pablogėjo. Asmens atpažinimo iš pateiktų nuotraukų metu (1 t., b. l. 91-93), nurodė ne tą asmenį, po to pasitaisė. Kodėl pradžioje sakė, kad buvo sumuštas bute, negali atsakyti, buvo ligoninėje, stresinėje būsenoje, buvo praėjusios tik 9 dienos po operacijos, galėjo suklysti. Prašė patenkinti civilinį ieškinį dėl jam padarytos 15 00 Eur neturtinės žalos, o taip pat tenkinti civilinį ieškinį dėl 8 386,21 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisti prašė tiek iš kaltinamojo M. V., tiek iš R. M.. Jam buvo daromas poveikis ikiteisminio tyrimo metu, buvo atvažiavę M. draugai, prašė atsiimti pareiškimą, pakeisti parodymus, bet prokurorui jis to nesakė. M. advokato padėjėja buvo atvažiavusi ir klausė, kiek moralinės žalos norėtų, kada tas buvo, pavasarį ar rudenį, negali pasakyti.

Liudytoja N. B. parodė, jog ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė. Tą naktį apie 2 val. ji pabudo nuo beldimo į duris, jų spardymo, atpažino R. M. balsą. Sutuoktinis iškvietė policiją, per langą matė, kad iš jų laiptinės išbėgo trys žmonės. Atvykus policijai, vyras pareigūnų neįsileido, kalbėjosi per duris. Pabudusi ryte namuose sutuoktinio nerado, jo telefonas buvo išjungtas, todėl su vyro mama ir jos vyru važiavo į sodą ieškoti, tačiau nerado. Grįžtant namo paskambino kaimynė, kuri pranešė, kad jos sutuoktinis guli laiptinės aikštelėje. Nuvykusi, matė, kad vyras guli tik su maikute, apklotas suplėšyta striuke, buvo išmėtyti raktai, telefonas, šalia buvo išmatų krūva. Po kaire akimi matėsi mėlynė, buvo nubrozdinta kairė ausis. Vyro patėvis parvedė namo, sutuoktinis nuėjo miegoti. Vienu metu per langą matė, jog kieme stovėjo R. M. su kaltinamuoju, privažiavo neįgalus asmuo, visi sėdo į automobilį. Kitą dieną sutuoktinis buvo išvežtas į ligoninę Klaipėdoje. Jis minėjo, jog jį sumušė du asmenys, R. ir dar vienas asmuo. Pamena, kad vasarą pas juos į sodą buvo atvažiavęs R. M. tėvas kalbėti, jog R. nekaltas, siūlė pakeisti parodymus. Ji mato, kad sutuoktinis blogai jaučiasi, nors ir nesiskundžia, jis blogai miega, kamuoja stiprūs galvos skausmai, greitai pavargsta, ji leidžia jam vitaminus.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo motina. Tą dieną paskambino marti ir pranešė, kad namo negrįžo vyras, t. y. jos sūnus, važiavo ieškoti į sodą. Grįžtant paskambino marčios kaimynė, kuri pasakė, kad G. B. guli namo laiptinėje. Sūnus gulėjo ant šono, matėsi suplėšytos kelnės ir striukė, kuri buvo ant jo užmesta, šalia matėsi išmatų krūva, uždengta popieriniu rankšluosčiu. Jos vyras parvedė G. namo, sūnus sakė, kad nori tik miego, matė, kad kažko baisiai nėra nutikę, padėjo jam atsigulti ir išskubėjo savo reikalais, nes padėtis atrodė normali. Kitą dieną marti pranešė, kad sūnus vemia, ligoninės priėmime padarė tyrimus ir išvežė į Klaipėdą. Po išsamių tyrimų sužinojo, kad suskaldyta kaukolė, buvo atlikta skubi operacija, sūnų buvo ištikusi koma, jis buvo gydomas ligoninėje, sanatorijoje. Gydytoja sakė, kad buvo atvykę kažkokie asmenys, norėjo susitikti, bet ji neleido. Žino, kad sūnų sumušė kaimynas R. M., jis pats tai jai prisipažino. Sakė, kad jis tik porą kartų sudavė, o daugiau mušė draugeliai.

Liudytojas P. K. parodė, jo yra nukentėjusiojo patėvis. Jis padėjo G. B. parvesti namo. Iš marčios kaimynės skambučio sužinojo, kad posūnis guli laiptinėje, toliau jo parodymai analogiški liudytojos A. K. parodymams.

Liudytojas V. P. parodė, kad tą naktį, apie 3.10 val. kaimynas R. pranešė, jog visame name išjungta elektra, sakė, kad ją galėjo išjungti G. Žinodami, kad kitos (vidurinės) laiptinės rūsyje yra elektros skydinė, su R. išėjo į lauką, matė, kad atvažiavusi policija. Policininkai pasiūlė susirasti raktą ir patekti į rūsį. Pareigūnams išvažiavus, gavę iš kaimynės raktą, nuėjo į rūsį, kur rado išjungtus visus skaitiklius, net šildymo sistema buvo išjungta, ir viską įjungė. Būdamas lauke matė, kaip bildėdamas iš savo liptinės išbėgo G., kuris atrodė neblaivus. Kažką sušneko, jis liepė G. eiti namo, bet šis, pralenkęs jį, užbėgo į penktą aukštą. Tuo metu G. buvo labai piktas. Užlipęs, matė, jog G. koja užrėmęs laikė R. buto duris. Netrukus R. atstūmė duris, kartu nustumdamas ir G. Tada G. nubėgo į apačią, R. jį nusivijo, o iš paskos nubėgo dar vienas vaikinas. Tas vaikinas buvo kresnas, stamboko sudėjimo, su kepure. Paskui juos matė tarp ketvirto-trečio aukšto. Toliau jų nestebėjo. Tada įėjo į savo butą, nusirengė striukę ir pradaręs duris pasakė R. kuris grįžinėjo į savo butą, kad paliktų tą G. ramybėje, (nes kai R. buvo lauke, minėjo, kad G. reikėtų užmesti už tą elektros išjungimą visame name). Kol sušneko su R., matė, kad laiptinėje gulėjo G. ir dar kažką kalbėjo su tuo kitu vaikinu. Tas vaikinas stovėjo šalia gulinčio G., prie šono, per kūno vidurį. Stovėjo iš dešinės pusės, kiek matė, jis nieko nedarė, jie kažką kalbėjosi. Vaikinas buvo apie 20 metų amžiaus, tiksliai amžiaus nežino. Kad vaitotų, ar rėktų, nieko negirdėjo, jam matant, G. niekas nemušė, buvo sąmoningas, pagalbos nesišaukė R., grįždamas į viršų, neatrodė išsigandęs. BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus, esančius 1 t., b. l. 125-126, liudytojas patikslino, kad palikti G. ramybėje sakė, kai išgirdo, jog vyrai nubėgo paskui G., pradaręs buto duris, jokių smūgių nematė. Teigia, kad teismo posėdžio metu geriau pamena įvykio aplinkybes, nei duodamas pardymus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas T. V. parodė, kad tą vakarą girtuokliavo pas R. M. jis, G. S. ir K. G.. Atėjo neblaivus kaimynas su šunimi, pradėjo keiktis, kolioti visus, pasisuko ir prie durų nugriuvo. Jo kalba buvo nerišli, sunkiai laikėsi ant kojų. R. pakėlė ir išmetė jį lauk. Jo niekas nepastūmė, nugriuvo pats. Paskui dingo elektra, R. išėjo į laiptinę pasižiūrėti į elektros skydinę, o jis nuėjo į kitą kambarį miegoti. Buvo manoma, kad elektrą galėjo išjungti kaimynas. Prieš ateinant kaimynui iš buto buvo išėjęs K. G., jis sakė, jog eina susitikti su draugu, kuris atvežė cigarečių ir kolos. Kitą dieną padėti jam atėjo K., kuris su R. padėjo nusileisti laiptais (neįgaliojo vežimėliu). Vaikinai įkėlė į jo mašiną, tada jis parvežė K. namo ir parvažiavo pats. Kur nuėjo R., nepamena. BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 1 t., b. l. 137, 138-140, liudytojas juos patvirtino. M. V. tą vakarą pas R. M. nebuvo, jis ir šiandien kaltinamojo nepažįsta.

Liudytojas G. S. parodė, kad tą vakarą išgėrinėjo pas R. M. jis, K. ir T. Kažkuriuo metu buvo atėjęs neblaivus nukentėjusysis, jį matė grįžęs su K. iš balkono. R. jį nugriuvusį kėlė, sakė, kad susipynė kojos su šuns pavadžiu ir dėl to nugriuvo. R. pirma išvedė kaimyną, paskui šunį. Po kurio laiko dingo elektra, jis išsikvietė taksi ir išvažiavo. Išvažiuojant iš kiemo, prasilenkė su policijos automobiliu. BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 1 t., b. l. 156, 157, juos patvirtino. Kiek pamena, su R. kavinėje po įvykio susitikę nebuvo. Kaltinamojo pas R. tą vakarą nematė.

Liudytojas K. G. parodė, kad apie tą įvykį nelabai ką atsimena. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, esančius 1 t., b. l. 134-135, juos patvirtino. Jis nurodė, kad tą vakarą pas R. M. jis, G. S. ir T. V. girtuokliavo. Vienu metu jis su G. S. nuėjo į balkoną parūkyti, o grįžęs, matė, jog R. iš buto veda lauk kaimyną G. Jo atėjimo nematė, kas vyko bute kol rūkė, taip pat nematė. Jokių konfliktų nebuvo, tačiau maždaug po valandos bute dingo elektra. Netrukus G. išvažiavo namo taksi automobiliu, o jis taip pat išėjo iš R. buto, liko tik T. V.. Lauke sutiko policijos pareigūnus, kurie buvo atvykę dėl dingusios elektros, netoliese buvo ir R. Buvo du policijos ekipažai, vieną jų buvo iškvietęs R., o kitą lyg tai G. Jokių konfliktų nematė, jis G. B. nemušė. Dar būdamas pas R. bute, skambino M., kad šis atvežtų cigarečių ir kokakolos. Su juo susitiko prie laiptinės, pasiėmė atvežtus daiktus, parūkė ir M. išvažiavo. Skambino vakare, o atvežė apie vidurnaktį. M. pas R. namuose tą vakarą nebuvo, mano, kad jie nėra pažįstami. Kodėl tą vakarą paskambino M., paaiškinti negali. Šeštadienio ryte (t. y. kitą dieną) atvažiavo pasiimti T., kartu su R. jam padėjo nusileisti laiptais į apačią. T. savo mašina jį parvežė namo, R. su jais nevažiavo.

Liudytojas A. K. parodė, kad yra policijos pareigūnas, reagavo į įvykį 2018 metais, detalių nelabai prisimena, žino, kad atvyko adresu Tylioji gatvė pagal iškvietimą, nes kažkas visame name išjungė elektrą. Į butą asmuo neįsileido, sakė, kad pagalbos nereikia. Pamena, kad paskui ieškojo rakto, kad patekti į rūsį, kad įjungti elektrą. BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintus parodymus, esančius 1 t., b. l. 189-191, patvirtino, juose nurodė, kad vyko su pareigūne G. P., prie laiptinės pasitikęs vaikinas noriai bendravo, nurodė, kad kartu išgertuvėse dalyvavęs draugas išjungė visam namui elektrą. Pamena, kad nuėjo pas elektrą išjungusį asmenį, tačiau jis į vidų neįsileido, bendravo per uždaras duris nemandagiai, įžūliai, vengė bendrauti, apie kokius tai sužalojimus asmuo neminėjo, sakė, kad pagalba nereikalinga. Papildė, kad tuo metu buvo atvykę du policijos ekipažai. Kolegos atvažiavo po 5-10 minučių, nes buvo du iškvietimai. Vienas, kad braunasi per duris asmenys į butą, kitas pranešimas, kad išjungta elektra. Detalių tiksliai neatsimena, kaltinamojo nepažįsta, jam nematytas. Pranešėją žino iš matymo, tai R. M..

Liudytoja G. P. parodė, kad pamena, jog atvyko į iškvietimą adresu Tylioji g. 40 dėl išjungtos name elektros. Nuvykus į įvykio vietą, kieme pasitiko keli jauni asmenys, kurie teigė, kad pas juos vyko vakarėlis, su vienu sukonfliktavo, tas išėjo namo ir iš rūsio išjungė elektrą. Nuėję pas tą žmogų į kitą laiptinę, beldė į duris, bet jis pareigūnų neįsileido, pasakė, kad policijos pagalba jam nereikalinga. Žino, kad paskui tie vaikinai ėjo pas kaimynus, prašė rūsio rakto. Netrukus išvažiavo, tačiau žino, kad buvo atvykęs dar vienas ekipažas pagal iškvietimą, jog kažkas beldžiasi į duris. Ar ėjo su kitu ekipažu, neatsimena. Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 2 t., b. l. 2-5, buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, liudytoja parodymus patvirtino. Iš kur žino aplinkybę, jog žmogus neatidarė policijai durų ir rėkavo, jog jis nekvietė policijos, nepamena, gal kolegos apie tai sakė, ar per langą girdėjo jo balsą. Atvykus su ja ir kolega bendravo R. M., jis bendravo labai normaliai, buvo adekvatus, buvo ir daugiau vaikinų, kas ir kiek, nepamena. Ar kaltinamasis buvo su jais, neatsimena, bet dabar atrodo, kad tą žmogų mato pirmą kartą. Vyriškis už durų, kuris kvietė policiją, neatrodė išsigandęs, jis atrodė neblaivus ir įžūlus, jai tai pasakojo kolegos. Nebuvo jokios prielaidos manyti, jog jam kažkas yra nutikę, jis net vartojo keiksmažodžius.

Liudytojas V. P. parodė, kad yra nukentėjusiojo kaimynas. Jis po įvykių ryte susiskambino su R. M. ir susitiko kieme. R. pasakojo, kad naktį pas jį girtuokliavo kompanija. Sakė, kad buvo atėjęs G., kad susimušė. Kas su kuo susimušė, nesakė. Paminėti buvo G. ir M. Suprato, kad kažkas su kažkuo susimušė, kad M. mušė G. Kad R. mušėsi, nesakė. Vėliau pradėjo kalbėti kaimynai. Kaltinamąjį yra matęs, R. jį prašydavo nuvežti į Šiaulius, vežė gal 2-3 kartus, todėl žinojo apie kokį M. kalba. Jo kitaip nevadino, tik M. Po įvykio su G. bendravo, bet apie įvykį nekalbėjo. Kalbėdavo apie sveikatą, nes žinojo, kad jis buvo sumuštas. Kad name buvo dingusi elektra sužinojo kitą dieną iš kaimynų. R. M. pažįstą, bet santykiai nėra artimi, jo draugų nepažįsta. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius 1 t., b. l. 176-178, 179-180, BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, liudytojas nurodė, jog pirmieji jo parodymai yra teisingi. Jis iš R. M. sužinojo, kad G. B. sumušė R. draugai, kas neįvardijo, minėjo K., M. Ar R. mušė nukentėjusįjį, nežino. M. pavardės nežinojo, ją sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Kai kalbėjo su G., jis patvirtino, kad jį sumušė M. Tai buvo po to, kai jis jau buvo pasveikęs. Kaip M. jį mušė, G. nenurodė, situacijos nedetalizavo.

Liudytojas T. J. parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai, o nukentėjusiojo nepažįsta. BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius 2 tome, b. l. 10-11, liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad iš M. V. sužinojo, jog jis kaltinamas sumušęs žmogų tuo laiku, kai jis vežė M. į ETG, Tylioji g., jo nurodytu adresu. Tai galėjo būti 2018 m. pradžia ar 2017 m. pabaiga. M.s ten susitiko su kažkuo, tačiau neužsibuvo ir po kokių 5 min. sėdo vėl į jo automobilį. Ar M. ką vežė, nematė, to įvykio nepamena, su kuo kalbėjosi M., nematė, buvo tamsu, be to, laukdamas, jis „sėdėjo“ savo telefone. Parodymų papildyti negalėjo, nes visai išdilo iš atminties. Patikslino, kad kai vežė M., gal jis kažką ir turėjo užsikišęs už skverno, tačiau nežino ką.

Liudytoja K. K., dalyvaujant įstatyminei atstovei A. K. ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei R. Ž., parodė, kad tai buvo vėlus vakaras, 1-2 val. nakties, ir ji ruošėsi eiti miegoti, bet išgirdo vyriškus balsus laiptinėje ir sugalvojo pasižiūrėti kas ten vyksta. Priėjo prie durų ir per akutę matė, kad ketvirtame aukšte dega šviesa, girdėjo pažįstamų žmonių balsus. Girdėjau kaimyno, t. y. nukentėjusiojo G. B., balsą, jis buvo ne vienas, girdėjo kitus vyriškus balsus. Kitą dieną sužinojo, kad ten įvyko kažkoks konfliktas, tačiau ji nieko nematė. Vienu metu buvo dingusi elektra, bet atsirado. Ketvirtame aukšte degė šviesa, vadinasi ten buvo žmonės, nes šviesa reaguoja į judesį. Kelis kartus šviesa užgesdavo ir vėl įsijungdavo, vadinasi, žmones judėjo, bet kad vyktų muštynės neatrodė panašu. Šviesą matė tarp 3-4 aukšto. R. M. balso negirdėjo, būtų atpažinusi, girdėjo kitus balsus, bet jų nepažino. Laiptinę stebėjo apie 15 min., su pertraukėlėmis. Tarp 3-4 aukšto laiptų aikštelėje nieko nevyko ir žmonių nematė. Kaltinamojo nepažįsta, įvykio naktį jo nematė, sutikusi nebuvo, policijos pareigūnų taip pat nematė.

L. R. Gedgaudienė parodė, kad 2018 m. vasario mėn., iš kaimynės sužinojo, kad adresu Tylioji g. 40 namo trečioje laiptinėje, guli vyras. Abi nuėjo pažiūrėti ir laiptinėje, tarp 3-4 aukšto, pamatė gulintį vyriškį. Pažino kaimyną iš kitos laiptinės, šalia jo buvo išmatų krūvelė. Suprato, kad baliavojo pas R. ir nebepasiekė namų. Jį matė iš toli, kad sumuštas, nepastebėjo. Nutarė, kad girtas ir miega. Nutarė pranešti jo žmonai. Matė per langą, kaip žmona ir dar viena moteris jį išsivedė. Paskui išgirdo, kad tą naktį vyko muštynės, bet naktį nieko nepastebėjo ir negirdėjo. Tą pačią dieną per langą matė, kaip iš laiptinės išėjo du vaikinai, vienas jų – R., jie išnešė neįgalų vaikiną, sėdintį neįgaliojo vežimėlyje, jį įkėlė į mašiną ir visi išvažiavo. Ji gyvena antrame aukšte, naktį jokio triukšmo negirdėjo, tik ryte suprato, kad nebuvo elektros, nes buvo šalti radiatoriai, sustojęs laikrodis. Jei būtų ką įtratino girdėjusi, tikrai būtų išėjusi pasidomėti, nes kaimynai yra smalsūs. Kaltinamasis jai nematytas.

Liudytojas R. M. parodė, kad su nukentėjusiuoju buvę kaimynai, iš facebook`o sužinojo, kad G. gydosi ligoninėje, pakomentavo jo nuotrauką, tačiau šis jį užblokavo, dėl ko, nesuprato. Sužinojęs, kad jam nesant jo bute įvyko kažkoks konfliktas su G. B., su sūnumi Laurynu, tiksliai nepamena kada, buvo atvykęs pas G. B. į sodą, norėdamas išsiaiškinti. Pokalbis su G. sode nesigavo, jis buvo nusiteikęs priešiškai, varė lauk, iškvietė policiją. Žinojo, kad sūnus R. yra liudytoju kažkokiame ikiteisminiame tyrime, iš kaimyno, elektriko, sužinojo, kad naktį G. visam namui buvo atjungęs elektrą, kad jis ėjo įjungti. Po to jo automobiliui buvo atsuktas ratas, buvo du kartus nupaveiksluotas, kad stovi po draudžiančiu ženklu, įtaria, kad tai G. B. darbas, nes kaimynai B. matė vaikščiojantį aplink jo automobilį su fotoaparatu. Žinojo, kad G. B. turi pretenzijų jo sūnui.

Liudytojas R. M. parodė, kad tą vakarą pas jį svečiavosi K. G., G. S., T. V. ir M. V. Gėrė alų, kortavo ir naktį, jau po 24 val., atėjo G. B. su šuneliu. Jis pradėjo klausinėti kaip sekasi, kas naujo, o M. atsistojo nuo fotelio ir smogė G. ranka į veidą. G. nugriuvo, tačiau netrukus atsistojo ir išėjo. Po 2-3 valandų visame name dingo elektra. Paskambino policiją, bet ji niekuo nepadėjo, tada nuėjo pas kaimyną V. P., kuris yra elektrikas, pagalbos. Kadangi elektros skydinė yra kitos laiptinės rūsyje, nuėjome pas G. B. paprašyti rakto. Beldė į duris, niekas neatidarė. Iš kito kaimyno gavo raktą nuo rūsio, įjungė elektrą ir grįžo. Po gero pusvalandžio vėl atėjo G. B.. Į butą G. nėjo, tik pasikvietė jį į laiptinę ir paklausė keletą klausimų. Netrukus iš buto išbėgo M. V. ir laiptais nusivijo nubėgantį G. Tuoj iš savo buto išėjo kaimynas V. P. ir jie, stovėdami savo laiptų aikštelėje, matė, kaip M. V., pasivijęs G., sugriebęs iš nugaros už pečių, jį pargriovė ir bato kulnu spyrė į veidą. Tada visi grįžo atgal, Vydas į savo butą, o G. ten ir liko gulėti, t. y. tarp ketvirto penkto aukšto laiptų aikštelėje. Tai galėjo būti apie 3-4 valandą nakties. Kai grįžo, visi nuėjo miegoti, o ryte T. V. nunešė vežimėliu į jo automobilį, visi išvažiavo, paleido mieste, kiti nuvažiavo namo. Tiksliai visų įvykio detalių neprisimena, nes praėjo jau daug laiko, ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas tris kartus. M. V., būdamas pas jį, taksi automobiliu buvo išvykęs gal 1-2 valandom kažkur, po to grįžo.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojo R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 t., b. l. 107-108, 109-111, 172-173 lapuose. Juos liudytojas patvirtino, nurodydamas, kad tada geriau prisiminė. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad G. B. sužalojo M. V., kai jį, nusivijęs laiptais žemyn, pagavo ir patraukė už striukės apykaklės iš nugaros, dėl ko šis nukrito, galva trenkėsi į betoną ir nebesikėlė. Girdėjo stiprų G. galvos atsitrenkimo į grindis garsą, mano, kad tada jis ir patyrė rimčiausius sužalojimus. Matė, kad bato kulnu M. V. trenkė gulinčiam G. B. į kaktą. Tą vakarą, 2018 m. žiemą, pas į girtuokliavo G. S., T. V., K. G., K. pakviestas atvyko M. V., jis atvyko naktį, sakė, kad prie laiptinės sutiko kaimyną, kuris klausinėjo, kas jis toks, pas ką eina, o M. sakė, kad ne jo reikalas. Maždaug po pusvalandžio atėjo G. B. su šunimi, norėjo kartu gerti, tačiau jis liepė eiti pas žmoną ir vaikus. G. prieštaravo, paraginus dar kartą išeiti, įpyko, pradėjo visus įžeidinėti. Tada atsistojo M. V. ir trenkė G. delnu. Smūgis nebuvo stiprus, jis nenugriuvo, apsisuko ir išėjo. Maždaug po valandos name dingo elektra, suprato, kad ją išjungė G. B.. Norint įjungti elektrą, reikėjo patekti į G. B. laiptinės rūsio patalpas. Norėdami gauti raktą, jis su M. V. ir K. G. nuėjo pas G., tačiau jis neįsileido. Tada paskambino į policiją, informavo, kad dingo elektra ir lauke laukė atvykstant pareigūnų. M. tuo metu nuėjo į jo namus, o jis liko su K. Matė, kad pareigūnai taip pat buvo nuėję pas G., tačiau ir jų neįsileido. Jis su V. P. vėl nuėjo pas G. rakto, o K. grįžo pas jį namo, tačiau G. neįsileido, tai raktą gavo iš kitos kaimynės. Įjungus elektrą, su kaimynu V. abu grįžo į savo butus, kur buvo K., T. ir M., tik G. buvo išvažiavęs. Maždaug po 20-30 min. vėl atėjo G., pakvietė jį į laiptinę, klausinėjo, kas pas jį susirinkę. Pasakęs, jog nenori su juo kalbėtis, nuėjo į butą, tačiau durų neužrakino. Išgirdo, kad G. pradarė duris, išgirdo jo balsą, tada jau M. nuėjo prie durų, bet negalėjo atidaryti. Suprato, kad G. laiko duris, M. stipriau pastūmė ir atidarė duris, tada pamatė, kad G. bėga laiptais žemyn, o M. jį nusivijo. Jis išėjo į laiptinę, sustojo kiek žemiau, stebėjo, kas vyksta. Kiti bute buvę vaikinai nebuvo išėję. Laiptinėje matė V. P., toliau viskas vyko, kaip minėjo pirmoje apklausoje, t. y. matė, kad bėgantį laiptais žemyn G. M. sučiupo ir patraukė už drabužių apykaklės, dėl ko šis krito aukštielninkas, suprato, kad galva trenkėsi į betono grindis, užsidengė rankomis veidą, o M. bato kulnu jam smogė į kaktą, sakydamas, jog „dar pajunginėsi elektrą“. Daugiau jam matant smūgių nesudavė. G. ilgai gulėjo, mano, kad buvo praradęs sąmonę. Grįžęs draugams pasakė, kad „G. išsijungė kai M. jam spyrė“, sakė iškviesti greitąją pagalbą, bet M. pagrasino, kad ir jį išjungs kaip G., jei kvies. M. avėjo kedais, jis dar kokius penkis kartus buvo išėjęs iš buto, užtrukdavo iki penkių minučių ir grįždavo. Nieko nekomentuodavo, tik šypsodavosi. Ką jis veikė, negali pasakyti. Visi prabuvo pas jį iki ryto. Išėjus iš ryto, G. laiptinėje jau nebegulėjo. Laiptinėje matė išmatas, kraujo pėdsakų nebuvo. Po įvykio prieš apklausą buvo susitikęs su M. V. ir T. V. M. liepė sakyti, jog tą naktį jis nebuvo jo namuose, patarinėjo kaip ir ką kalbėti, grasino. Pirminėje apklausoje kalbėjo netiesą, nes buvo M. prigrasintas, kad turi jo neišduoti. Dėl poveikio į policiją nesikreipė. Apie brolio automobilio gedimus nieko nežino ir negirdėjo. Su G. artimiau pardėjo bendrauti šią vasarą (2019 m.), anksčiau G. jo šalinosi, nes manė, kad ir jis jį sumušė. Prieš akistatą su G. nebendravo.

Specialistas medicinos ekspertas H. D. parodė, kad nukentėjusiojo G. B. tyrimas buvo atliktas pagal jo medicininius dokumentus, kurie buvo pristatyti iš Mažeikių ir Klaipėdos gydimo įstaigų. Pats nukentėjusysis apžiūrėtas nebuvo, išvada buvo surašyta remiantis turimais medicininiais dokumentais. Nukentėjusiajam G. B. padaryti sužalojimai: kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo virš kairio pusrutulio, kairio smilkinkaulio lūžis, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir dešinės ausies sužalojimai. Tai užfiksuota medicininiuose dokumentuose. Dėl mechanizmo – sužalojimai nėra būdingi vienam griuvimui, kadangi išsidėstę skirtingose galvos dalyse, tiek kairėje, tiek dešinėje. Jeigu imant atskirai, tai kiekvienas gali būti tiek tiesiogiai, tiek griuvimo traumos metu. Ir pagal turimus duomenis, kad sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų traumų pasėkoje, vienam paveikus kairę galvos pusę, ir kitam dešinę. Būtent G. B. dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo smegenų dangalo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes buvo atlikta operacija dėl nustatytų indikacijų. Buvo dar pateikta papildoma užduotis dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo mechanizmo. Pats mechanizmas dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo dangalo, tai yra nuo trauminio poveikio į kairę galvos pusę, lūžus kairiajam smilkikauliui ir lūžgalių kraštais pažeidus kietąjį dangalą. Ten yra kraujagyslės, kurios pažeidžiamos ir tarp kaulo ir dangalo susidaro kraujosruva. Būtent kitas atsakymas buvo, kad sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo gautis vieno trauminio poveikio pasėkoje, kietu buku daiktu, ar kietu paviršiumi paveikus kairę galvos pusę. Pagal pateiktas aplinkybes užduočiai atlikti: kad gavo kumščiu į veidą, po to nugriuvo, prarado sąmonę ir po to juto kojų smūgius į įvairias kūno vietas. Atsižvelgiant į tuos sužalojimus, kurie užfiksuoti ir pagal nurodytas aplinkybes, kad buvo kažkoks veiksmas, pastūmimas, griuvimas, smūgis koja. Šitoks sužalojimo variantas yra galimas, tai gali įvykti ir griūvant ir stipriai smogiant, tai yra kontaktuojant kaire galvos puse, nes kontaktas buvo su kairiu smilkiniu, nes užfiksuotas smilkinkaulio lūžis, to pasėkoje, tai yra kontakto kaire galvos puse, lūžo kairysis smilkinkaulis ir išsiliejo kraujas virš kietojo smegenų dangalo. Dar yra dešinės smegenų skilties sumušimas. Po kontakto kaire galvos puse su kietu buku paviršiumi, kontrasmūgio vietoje, o tai yra dešinioji smegenų skiltis, galėjo susidaryti sumušimai. Vienu metu gaunasi trys sužalojimai. Kaukolės lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo dangalo ir, kas būdinga griuvimo traumai, kontorasmūgio vietoje smegenų dešinės skilties sumušimo židinys. Išoriniai sužalojimai – dešinės akies kraujosruva yra užfiksuota ir medicininiuose dokumentuose. Kadangi remiasi tiktai medicininais dokumentais, apie kairį smilkinį, kur garantuotai buvo kontaktas, nes yra kaulų lūžis, nesant jokių išorinių sužalojimų, vėl gi neatmetama versija, jog kraujosruva gavosi dėl kairiojo smilkinio kontakto su kietu buku daiktu, gavosi kraujo nutekėjimas į akies sritį. Kitas užfiksuotas sužalojimas yra poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje. Tai galėjo gautis, tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, nors posėdžio metu niekas tiesiogiai nenurodė, kur buvo smūgiuojama. Galėjo gautis nuo smūgio į ausies kaušelį, nes nukentėjusysis minėjo, kad juto daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, bet kad būtų nustatyti kūno sužalojimai medicininiuose dokumentuose neužfiksuota. Šiuo atveju viskas yra fiksuota tik galvos srityje. Gydytojas surašo tą, kuo žmogus skundžiasi, o ar gydytojai apžiūri visą žmogaus kūną, nežino, čia galėtų atsakyti tik pats gydytojas. Trauma galimai ir įvyko nuo kritimo ant betoninių grindų, kada liudytojas teigė girdėjęs duslų garsą. Kaulų lūžis neatsiranda suduodant smūgį kumščiu. Nosies, veido kaulai dažniausiai lūžta tokiu būdu, bet kaukolės kaulai tikrai ne. Tam reikia ypatingai stipraus smūgio, tai yra stipraus kontakto. Buvo įvardintas vienintelis konkretus smūgis į kaktą bato padu, o parastai tai yra sportinė avalynė minkštu padu, tad sulaužyti smilkikaulį labai mažai tikėtina versija, praktiškai neįmanoma. Dešinės ausies kaušelio sužalojimas galėjo gautis ir nuo tiesioginio smūgio, nes nukentėjusysis parodė, kad juto smūgius į įvairias kūno vietas. Galėjo smūgį patirti pasukęs galvą. Kaip liudytojas teigė, kad nukritęs nukentėjusysis rankomis dengėsi veidą, taip irgi galėjo būti, nes įvykus smilkinio kaulo lūžiui, sąmonė iš karto neprarandama, tai nutinka paskui, po to vėl būna pagėrėjimai ir tik po to, kada lūžę kaulai pradeda žaloti smegenų dangalą, išsilieja kraujas, parsideda smegenų tinimas, pykinimas ir kita, nukentėjusiojo būklė pradeda labai blogėti. Konkrečiai kaktoje joks sužalojimas nukentėjusiajam neužfiksuotas. Viršugalvyje, kuris įsivaizduojamas momeninėje dalyje, sužalojimų irgi neužfiksuota, pakaušyje irgi sužalojimų nėra. Kontrasmūgis yra labai dažnas dalykas. Jeigu kontaktas yra į kairę galvos pusę, šiuo atveju atsitrenkiama į betoninį grindinį ir lūžta smilkinio kaulas, judesys yra į priešingą pusę. Toje pusėje nuo smūgio sujuda smegenys ir tai traktuojama smegenų sužalojimu. Jeigu būna tiesioginis smūgis, tai sužalojimai ir lieka tik toje vienoje pusėje, kurioje įvyko kontaktas, priešingoje pusėje sužalojimų nebūna. Kontrasmūgis būdingas tik pogriuviminei traumai. Taigi, jeigu nukentėjusysis griuvo ir susitrenkė kairę galvos pusę, tai to pasekmėje patyrė dešinės pusės smegenų sumušimą. Pažymėjo, jog smilkinio kaulo lūžis, kraujo išsiliejimas po kietaisiais smegenų dangalais, dešinės smegenų skilties sumušimas, akies vokų poodinė kraujosruva yra pogriuviminės traumos pasekmė. Smūgis bato padu sužalojimą padarytų tik toje lokacijoje. Jei kalbant apie kairę galvos pusę, sužaloti suduodant koja bato padu, yra labai mažai tikėtina. Tokią traumą patirti galima suduodant kietu buku daiktu, tai gali būti butelis, ar kitas sunkus daiktas, bet tada jau kontora smūgio, kaip šiuo atveju, nebus.

Sužalojimas dešinės ausies kaušelyje galėjo būti padarytas smūgiuojant sportinio bato padu, kadangi tai įvardijama, kaip kietas, bukas daiktas, padas, kumštis, tiesiogiai smūgiuojant į ausies sritį, arba taikant į veidą. Sąmonės praradimas yra skirtinga trauma ir kiekvienu atveju yra savaip, nėra būtent taip, kad griuvo, lūžo kaulas, išsiliejo kraujas. Medicininiai dokumentai, nurodo, kad atvyko į medicinos įstaigą po pakankamai ilgo laiko, vadinasi kraujavimas nebuvo ūmus. Sunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo, virš kairio pusrutulio, kuris įvyko lūžus kairiam smilkinkauliui, lūžio kraštams pažeidus būtent kraujagysles. Dėl kontrasmūgio – tai dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo, virš kairio pusrutulio, kuris įvyko lūžus kairiam smilkinkauliui, kaire galvos puse kontaktavus su kietu buku paviršiumi griuviminės traumos metu, ko pasekoje, (kontakto metu kaire galvos puse) kontrasmūgio vietoje, tai yra priešingoje kontakto pusėje, susidarė sumušimo židiniai dešiniajame smilkinių skiltyje, konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, galimai susidarė nuo kontaktinio trauminio poveikio į kairę galvos pusę, kadangi kraujosruva galėjo susidaryti nuo kairės pusės smilkinio, o dešinės ausies kaušelyje, tiesiog kaip atskiras sužalojimas.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad yra Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos informacijos analizės poskyrio vyriausia specialistė. Šioje byloje atlikinėjo gautų išklotinių analizę pagal tyrėjos užduotį, buvo parengtas atsakymas, sudaryta schema. Pagal išklotinių analizę, kad M. V. 2018 m. vasario 10 d. naktį buvo viename bute, esančiame name, kuris yra adresu Tylioji g. 40, kategoriškai teigti negali. Nustatyta tai, kad tą naktį jis buvo veikiančių bazinių stočių teritorijoje, į kurią patenka namas, esantis minėtu adresu. Jis turėjo būti veikimo zonos spindulyje. Kaip rašoma yra trys kryptys po 60 laipsnių į kiekvieną pusę. Tyrimui buvo pateiktos tik asmenų išklotinės, pagal kurias buvo galima nustatyti tik prie kurių bazinių stočių jungėsi jų telefonai. Kitų, aplinkui esančių asmenų išklotinės nebuvo gautos, todėl nustatyti su kokiais asmenimis tą naktį buvo M. V., nebuvo galima. Pagal UAB „Bitė Lietuva“ atsakymą, stotis MAZ 06 A veikia 1 065 metrų atstumu, o stotis MAZ 06LA – 1 254 m atstumu.

2019 m. kovo 7 d. Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. M. atžvilgiu, konstatuojant, jog jo atžvilgiu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę, dėl veikos padarymo (1 t., b. l. 25-36).

ROIK 0118000068036 pažymoje nurodyta, kad 2018 m. vasario 10 d. 3.32 val. gauta informacija, jog pranešėjas T. B. pranešė, jog į pranešėjo 20 butą veržiasi pažįstami asmenys, prašo paskubėti, nes bijo dėl savo saugumo. Atvykus nurodytu adresu į 20 butą, jo durų niekas neatidarė. Prie duris priėjęs vyriškis teigė, kad policijos nekvietė (1 t., b. l. 47-48).

ROIK 0118000068055 pažymoje nurodyta, kad 2018 m. vasario 10 d. 3.36 val. gauta informacija, jog pranešėjas M. atvykusiems pareigūnams nurodė, kad su draugais ir kaimynu iš 20 buto, vardu G., buvo namie 35 bute. G. išvarė, nes jis buvo pergėręs, ir šis supykęs visam namui išjungė elektrą. Policijos pareigūnams nuvykus į 20 butą, jo durų niekas neatidarė, per buto duris vyriškis teigė, kad policijos nekvietė ir buto durų nedarys (1 t., b. l. 46).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog dienos metu apžiūrėta namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečia laiptinė, nustatyta, kad laiptinės grindinys kieto pagrindo, betoninis. Aikštelėje tarp 3-4 aukštų reikšmingų pėdsakų bylai nerasta (1 t., b. l. 51-56).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole su fotolentele užfiksuota, kad liudytojas R. M. parodė vietą, kur buvo sužalotas G. B. – (duomenys neskelbtini), trečia laiptinė. Parodė, kur stovėjo jis, kur V. P.. Nustatyta, jog iš vietos, kurioje stovėjo R. M., gerai matyti laiptų aikštelė, kurioje buvo sužalotas G. B.. Jis parodė, kaip M. V. nusivijo nukentėjusįjį, kaip jį patempė, manekeno pagalba parodė, kaip buvo parverstas, akcentavo, kad girdėjo stiprų galva trinktelėjimo į grindis garsą, parodė, kaip koja smogė nukentėjusiajam į kaktą. Pažymėjo, kad po o G. B. neatsikėlė, liko gulėti (1 t., b. l. 112-123).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nei nukentėjusysis G. B., nei liudytojas V. P., neatpažino M. V.. Nukentėjusysis G. B. nurodė, jog į jį sumušusį asmenį panašiausi asmenys, kurie yra nuotraukose Nr. 5 (M. V.) ir Nr. 6 (kitas asmuo) (1 t., b. l. 91-93, 129-131).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, jog liudytojai T. V. ir G. S. neatpažino nei vieno asmens, iš 6 parodytų asmenų pas R. M. nei vienas įvykio dieną nebuvo (1 t., b. l. 146-148, 165-167).

Akistatos protokoluose fiksuojama jog R. M. nurodė, kad tą vakarą pas jį buvo M. V., tačiau liudytojai T. V. ir G. S. neigė. Parodžius atpažinti M. V. iš fotonuotraukos, T. V. ir G. S. teigė, jog jo nepažįsta (1 t., b. l. 151-154, 169-171).

Akistatos protokole fiksuojama jog R. M. nurodė, kad tą vakarą pas jį buvo M. V., tačiau kaltinamasis M. V. tai neigė ir patvirtino, kad tą vakarą buvo tik prie namo (3 t., b. l. 89-92).

Akistatos protokole fiksuojama jog R. M. nurodė, kad tą vakarą jis buvo kiek nusileidęs laiptais, kai M. V. nusivijo G. B. žemyn, liudytojas V. P. patvirtino, kad jis matė į apačią bėgantį G. B. ir R. M., po to įėjo į savo butą ir maždaug po 30-40 sekundžių vėl išėjo į laiptinę, atdarytis Mačys kilo aukštyn, jį matė tarp 4-5 aukšto laiptinės aikštelėje. Tuo metu G. B. ir tas kitas vaikinas buvo laiptų 3-4 aukšto laiptų aikštelėje. Tas vaikinas grįžo į viršų maždaug po 5 min. (3 t., b. l. 93-94).

Akistatos protokole fiksuojama jog G. B. nurodė, jog M. V. jam sudavė 2-3 smūgius be priežasties, toliau kas vyko, nepamena. M. V. tai neigė ir patvirtino, kad tą vakarą jis buvo tik prie namo, adresu Tylioji g. 40, Mažeikiai, G. B. mato pirmą kartą. Tą vakarą jis tik padavė prekes K. G. ir išvyko. M. V. sutiko tirtis poligrafu, o G. B. – ne (3 t., b. l. 149-151).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos analizės poskyrio Pažymoje „Dėl atliktos išklotinių analizės“ nurodyta, kad kaltinamasis M. V. 2018 m. vasario 10 d. laikotarpiu nuo 02:43:03 iki 04:18:33 val. ir nuo 03:00 iki 05:00 val. jungėsi prie bazinių stočių, veikiančių Mažeikių rajone, konkrečiai – MAZ06LA, kuri apima ir gyvenamąjį namą, esantį adresu Tylioji g. 40, Mažeikiai, kontaktavo su R. M.; R. M. laikotarpiu nuo 03:00 iki 05:00 val. jungėsi prie bazinės stoties MAZ06LA, kurios veikimo atstumas 1 254 m, kontaktavo su M. V.; kaip ir K. G. bei T. V., kurie kontaktavo ir tarp savęs (2 t., b. l. 132-170).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 517/2018(04) konstatuota, kad G. B. padaryti sužalojimai : kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo virš kairio pusrutulio, kairio smilkinkaulio lūžis, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, poodinės kraujosruvas kairės akis vokuose ir dešinės ausies kaušelyje. Visumoje sužalojimai būdingi griuviminei traumai. Imant atskirai, galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminių traumų metu. Sužalojimas kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 7-8).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvadoje Nr. pG 297/2019(04) konstatuota, kad G. B. kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos dangalo kairio pusrutulio gavosi nuo trauminio poveikio į kairę galvos pusę, lūžus kairiam smilkinkausliui ir jo lūžgaliui pažeidus kietąjį dangalą. Sužalojimas kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 12).

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Kaltinamojo M. V. nusikalstama veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis, po anksčiau kilusio tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju G. B., nukentėjusiajam name išjungus elektrą, po to pastarajam atėjus prie buto, esančio adresu Mažeikiai, Tylioji g. 40-35, kuriame pas R. M. svečiavosi M. V., bei užrėmus buto duris, kaltinamasis, išbėgęs į laiptinę, laiptų aikštelėje, esančioje tarp trečio ir ketvirto aukšto, pasivijęs laiptais besileidžiantį nukentėjusįjį G. B., patempęs jį, suėmęs už striukės apykaklės, dėl ko nukentėjusysis aukštielninkas krito ant betoninės laiptų aikštelės, po ko gulinčiam nukentėjusiajam bato kulnu smūgiavo vieną kartą į galvą, taip padarydamas jam kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo virš kairio pusrutulio, kairio smilkinkaulio lūžį, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimą, poodines kraujosruvas kairės akis vokuose ir dešinės ausies kaušelyje, taip dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. B. sveikatą. Tokią išvadą patvirtino ir nuoseklūs apklausto eksperto H. D. parodymai, patvirtinantys Specialisto išvadas.