- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-207-651/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14725-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. K., padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduota laiduotojo D. K. atsakomybei be užstato vienerių (1) metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, punktais, 68, 71 straipsniais V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones: uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejus (2) metus šešis (6) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo pradžios, tai yra nuo 2021 m. gegužės 10 d.; 8 MGL (400 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2021 m. gegužės 9 d., apie 20.27 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 1,56 promilės) neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. (toliau – ir apeliantė) nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalimi ir prašo:
- pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejus (2) metus šešis (6) mėnesius, ir sutrumpinti šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones – terminą iki vienerių (1) metų, šį terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. gegužės 10 d.;
- kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 9 dalis numato, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t. y. vairavimą esant neblaiviam, kai girtumas neviršija 1,5 promilės, privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju padarytas nusikaltimas savo pobūdžiu pagal pavojingumo laipsnį yra pavojingesnis už minėtą administracinį nusižengimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamosios asmenybę, veikos trukmę ir pobūdį, nurodė, jog skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, kurios trukmė ne ilgesnė nei padarius minėtą administracinį nusižengimą skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės minimali trukmė. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė visiškai kitą terminą, t. y. ne minimalų ANK nurodytą 1 metų, o 2 metų ir 6 mėnesių terminą.
3.2. Nusikalstama veika padaryta pirmą kartą ir dėl jos padarymo apeliantės pozicija buvo nuosekli viso proceso metu – ne tik nebuvo mėginimų išvengti atsakomybės, tačiau ir priešingai – pripažinta kaltė ir nuoširdžiai gailėtasi. Pastebėtina ir tai, kad anksčiau jokių šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo padaryta, taip pat nebuvo padaryta ir kitų teisės pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu.
3.3. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantė viena augina du mažamečius vaikus, su jais gyvena išsinuomotame bute, adresu ., (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Vienas sūnus lanko Klaipėdos „ (duomenys neskelbtini)“ progimnaziją, o kitas sūnus lanko Klaipėdos lopšelį-darželį „ (duomenys neskelbtini)“, todėl, augindama vaikus viena, ji privalo pasirūpinti jų nuvežimu į ugdymo įstaigas ir parvežimu į namus. Be to, Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba apeliantės sūnui Kajui nustatė vidutinį specialiųjų ugdymo (si) poreikių lygį, todėl su biudžetine įstaiga (toliau – BĮ) (duomenys neskelbtini) sudaryta Kompleksinių paslaugų vaikų dienos užimtumo centro paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią sūnui Kajui yra teikiamos kompleksinės sveikatos priežiūros, užimtumo ir ugdymo paslaugos. BĮ (duomenys neskelbtini)yra adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, t. y. visiškai kitame Klaipėdos miesto gale – už 17 kilometrų nuo apeliantės ir vaikų gyvenamosios vietos. Į BĮ (duomenys neskelbtini) vaiką galima nuvežti tik asmeniniu transportu. Iki teisės vairuoti sustabdymo apeliantė kasdien vaikus į mokyklą, lopšelį-darželį bei minėtas kompleksines sveikatos procedūras vežiojo pati savo automobiliu, šiuo metu laikinai apeliantei padeda netoliese gyvenanti draugė, tačiau ji sutiko padėti tik laikinai. Samdyti pavežėją dėl vaikų nuvežimo į ugdymo įstaigas nėra galimybių dėl lėšų trūkumo.
3.4. Iki koronaviruso COVID-19 pandemijos pradžios apeliantės pagrindinė profesinė veikla ir pajamos buvo iš meninės veiklos, tačiau dėl karantino ribojimų visi vieši renginiai buvo uždrausti, todėl šiuo metu apeliantė neturi darbo ir pajamų. Užimtumo tarnyboje, kurioje yra užsiregistravusi, yra teikiami darbo pasiūlymai, tačiau dažnai iš pretendentų reikalaujama turėti vairuotojo pažymėjimą, todėl įsidarbinti nepavyksta.
3.5. Aplinkybė, kad apeliantė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, rodo daug mažesnį jos pavojingumą ir patvirtina, kad teismas įsitikino, jog būdama atleista nuo atsakomybės apeliantė daugiau nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog toks poelgis nėra būdingas ir įprastas apeliantei, siekdama užtikrinti, jog tai ateityje nepasikartotų, apeliantė kreipėsi pagalbos į Klaipėdos pedagoginės psichiatrijos tarnybos specialistus ir jau dalyvavo trijose individualiose psichologo konsultacijose.
3.6. Visiškai sutiktina, kad vairavimas, esant apsvaigusiai nuo alkoholio, yra šiurkštus teisės pažeidimas, todėl pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau, atsižvelgiant į skunde nuodytus duomenis apie teigiamą apeliantės asmenybės charakterizavimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nei anksčiau, nei po šios veikos padarymo jokių kitų šiurkščių KET pažeidimų nepadaryta, taip pat atsižvelgiant į ypatingą poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones tam, kad būtų galimybė savarankiškai rūpintis dviem vaikais ir susirasti darbą, manytina, jog šiuo konkrečiu atveju toks uždraudimas naudotis minėta specialiąja teise net dvejus su puse metų nėra teisinga, proporcinga ir adekvati poveikio priemonė, neatitinka proporcingumo reikalavimų, taigi, yra perteklinė ir aiškiai per griežta.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
6. Apeliantė neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones – terminu, būtent dėl to teisėjų kolegija pasisakys plačiau.
7. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet ir į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-100-648/2019).
8. Bylos duomenimis, V. K. padarė nusikalstamą veiką, t. y. vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (nustatytas 1,56 promilės neblaivumas). Taigi pirmosios instancijos teismas, be šios aplinkybės, įvertinęs V. K. asmenybę, jos anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat tai, kad šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, t. y. užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, pagrįstai paskyrė V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones.
9. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu uždraudė V. K. naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius. Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau prašo uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.
10. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad, įvertinus pirmosios instancijos teismo aprašomojoje dalyje nurodytus motyvus, susijusius su uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminu, ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą paskirtą terminą, galima įžvelgti tam tikrų prieštaravimų. Tai yra, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas nurodė, jog ANK 422 straipsnio 9 dalis numato, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje (vairavimas esant neblaiviam, kai girtumas neviršija 1,5 promilės), padarymą privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, ir nurodė, jog šiuo atveju skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, kurios trukmė ne ilgesnė nei padarius minėtą administracinį nusižengimą skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės minimali trukmė . Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas ir vietoje žodžių „ne ilgesnė“, turėjo būti žodžiai „ne trumpesnė“. Tokią išvadą kolegija grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, pabrėžė, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju padarytas nusikaltimas savo pobūdžiu pagal pavojingumo laipsnį yra pavojingesnis už minėtą administracinį nusižengimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog V. K. padaryta nusikalstama veika yra pavojingesnė už administracinį nusižengimą, todėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas skirtinas ilgesnis, nei padarius minėtą administracinį nusižengimą skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės minimali trukmė. Ir šių motyvų pagrindu skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta V. K. uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejus (2) metus šešis (6) mėnesius.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nelaikytini pakankamais įsitikinti, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejus metus šešis mėnesius – terminas turi būti sutrumpintas iki vienerių metų.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. transporto priemonę vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio – jai buvo nustatytas 1,56 promilės neblaivumas, nors, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, nedaug viršyta norma (0,05 promilės), nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau pažymėtina, kad V. K. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei. Nors šiuo atveju minėtos pasekmės nekilo, tačiau tai V. K. padaryto nusikaltimo ir jos asmenybės pavojingumo nemažina. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. K. transporto priemonę vairavo ir mieste, ir užmiestyje, iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad V. K. vairuotas automobilis buvo sustabdytas gavus informacijos apie tai, jog automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vingiuoja po kelią ir išvažiuoja į kelkraštį. V. K .teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji už automobilio vairo sėdo išgėrusi tris skardines alaus ir dvi taures šampano ir vyko iš Klaipėdos, kur gyvena, į Žemaičių Naumiestį, kuriame gyvena jos draugas, kuriam norėjo perduoti daiktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo V. K. teiginių, jog ji nesijautė apsvaigusi nuo alkoholio, todėl ir nusprendė sėsti už vairo, vertinti kaip įtikinamų. Apeliantės išgertas alkoholio kiekis suponuoja išvadą, jog ji turėjo ir galėjo suprasti, kad alkoholio kiekis neabejotinai viršys ne tik leistiną normą, tačiau galimai viršys ir normą, nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Pastebėtina ir tai, jog priežastis, lėmusi apsisprendimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, yra menkavertė – kaip nurodė apeliantė, ji tiesiog norėjo nuvežti draugui darbo korteles ir kitus daiktus, t. y. jokios būtinybės vairuoti šiuo atveju nebuvo. Taigi neabejotina, kad vairuodama neblaivi V. K. kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, kelių transporto eismo saugumui, be to, ji nusikalto veikdama tiesiogine tyčia, žinodama, kad yra išgėrusi alkoholinių gėrimų, ir suprasdama galimas savo veiksmų pasekmes. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, kuris yra trumpesnis negu vidutinis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, yra tinkamas ir proporcingas jos padarytai nusikalstamai veikai bei asmenybei.
13. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad V. K. labai gailisi ir kritiškai vertina savo poelgį, kreipėsi pagalbos į specialistus siekdama apskritai atsisakyti alkoholio vartojimo, taip pat jog yra teigiamai charakterizuojama, įvertinus šios nutarties 12 punkte nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo trumpinti nustatytą minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Pagrindo trumpinti uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminą nesudaro ir apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su būtinybe kiekvieną dieną vieną sūnų vežti į mokyklą, o kitą sūnų – į BĮ (duomenys neskelbtini), kur vaikui teikiamos kompleksinės sveikatos priežiūros, užimtumo ir ugdymo paslaugos, ir į lopšelį-darželį. Visų pirma, šios aplinkybės V. K. buvo žinomos ir prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jos nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra pačios V. K. neatsakingo elgesio rezultatas. Antra, kaip matyti iš bylos duomenų, tiek apeliantės gyvenamoji vieta, tiek vyresniojo sūnaus mokykla, tiek ir įstaiga, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos jaunesniajam sūnui, ir lopšelis-darželis yra Klaipėdos mieste. Byloje ne tik nėra pateikta duomenų, jog minėtų įstaigų nėra galimybės pasiekti visuomeniniu transportu, tačiau iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) g. (apeliantės gyvenamoji vieta) iki (duomenys neskelbtini) g., kurioje yra abiejų vaikų ugdymo įstaigos, važiuoja autobusas Nr. 9; iš (duomenys neskelbtini) g. (apeliantės gyvenamoji vieta) iki (duomenys neskelbtini) g., kur teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos jaunesniajam sūnui, važiuoja autobusas Nr. 4 ir maršrutinis autobusas Nr. M6.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantei nebuvo skirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nors teismų praktikoje akcentuojama, jog turto konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1141073/2018, 2K-119-976/2018, 2K-134-1073/2018). Todėl, sutrumpinus uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki minimalaus termino, nebūtų pasiekti auklėjamieji ir prevenciniai baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo tikslai.
15. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad šiuo atveju nenustatytos reikšmingos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą sutrumpinti pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus (2) metus šešis (6) mėnesius, terminą. Todėl atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. apeliacinį skundą atmesti.