- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-195-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14405-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.11.12Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 14.10.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo
M. B., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir perduotas jis pagal laidavimą motinai A. C. be užstato nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 69 straipsniu M. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas iki 2021 m. sausio 31 d. atlyginti priteistą žalą.
1) pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;
2) pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3) pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu iki 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo įpareigojant A. M. tęsti mokslą, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, neturėti, neįgyti, nevartoti narkotinių medžiagų bei iki 2021 m. sausio 31 d. atlyginti priteistiną žalą.
Įskaityta į bausmės laiką viena diena sulaikymo 2020 m. balandžio 13 d. skaičiuojant, kad 1 (viena) sulaikymo diena lygi 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Patenkintas civilinis ieškinys ir priteista solidariai iš M. B. ir A. M. UAB „R. C. L.“ 32,94 Eur padarytai žalai atlyginti bei 121 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta vadovaujantis BK 40 straipsniu, o A. M. nuteistas už tai, kad jie pažeidė viešąją tvarką bei sugadino svetimą didelę kultūrinę ar istorinę vertę turintį turtą, o būtent:
1.1. A. M. 2020 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 00.10 val. iki 01.40 val., veikdamas kartu su M. B., viešoje vietoje, ant pastato fasado adresu (duomenys neskelbtini), aerozoliniais baltos spalvos dažais nupiešė tris grafiti piešinius, t. y. du baltos spalvos užrašus „Kozak“ ir vieną baltos spalvos užrašą „NiteBoi“ (pagal 2020 m. birželio 4 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu sugadino pastato fasadą ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sukeldamas visuomenės pasipiktinimą, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
1.2. tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2020 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 00.10 iki 01.40 val., veikdamas kartu su M. B., viešoje vietoje, ant pastato fasado adresu (duomenys neskelbtini), aerozoliniais raudonos spalvos dažais nupiešė grafiti piešinį, t. y. vieną raudonos spalvos užrašą „Kozak“ (pagal 2020 m. birželio 4 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino pastato fasadą ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sukeldamas visuomenės pasipiktinimą, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
1.3. tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2020 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 00.10 iki 01.40 val., veikdamas kartu su M. B., viešoje vietoje, ant pastato fasado adresu (duomenys neskelbtini), aerozoliniais raudonos ir mėlynos spalvos dažais nupiešė du grafiti piešinius, t. y. vieną raudonos spalvos užrašą „NiteBoi“ ir vieną mėlynos spalvos užrašą „Kozak“ (pagal 2020 m. birželio 4 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino pastato fasadą ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sukeldamas visuomenės pasipiktinimą, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
1.4. tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2020 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 00.10 iki 01.40 val., veikdamas kartu su M. B., viešoje vietoje, ant pastato fasado adresu (duomenys neskelbtini), aerozoliniais raudonos spalvos dažais nupiešė du grafiti piešinius, t. y. vieną raudonos spalvos užrašą „Kozak“ ir vieną raudonos spalvos užrašą „NiteBoi“ (pagal 2020 m. birželio 4 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino pastato fasadą ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sukeldamas visuomenės pasipiktinimą, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
1.5. tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2020 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 00.10 iki 01.40 val., veikdamas kartu su M. B., viešoje vietoje, ant pastato fasado adresu (duomenys neskelbtini), aerozoliniais violetinės spalvos dažais nupiešė du grafiti piešinius, t. y. vieną violetinės spalvos užrašą „Kozak“ ir vieną violetinės spalvos užrašą „NiteBoi“ (pagal 2020 m. birželio 4 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino pastato fasadą ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sukeldamas visuomenės pasipiktinimą, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
1.6. tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2020 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 00.10 iki 01.40 val., veikdamas kartu su M. B., viešoje vietoje, ant kiosko sienos adresu (duomenys neskelbtini), aerozoliniais violetinės spalvos dažais nupiešė grafiti piešinį, t. y. vieną violetinės spalvos užrašą „Kozak“ (pagal 2020 m. birželio 4 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino kiosko sieną ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sukeldamas visuomenės pasipiktinimą, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
1.7. tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2020 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 00.10 iki 01.40 val., veikdamas kartu su M. B., viešoje vietoje, ant pastato, saugomo valstybės ir įtraukto į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kultūros vertybių registrą (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) fasado adresu (duomenys neskelbtini), aerozoliniais baltos spalvos dažais nupiešė grafiti piešinį, t. y. vieną baltos spalvos užrašą „NiteBoi“ (pagal 2020 m. birželio 4 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino didelės kultūrinės ar istorinės vertės turinčio pastato fasadą ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sukeldamas visuomenės pasipiktinimą, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
1.8. tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2020 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 00.10 iki 01.40 val., veikdamas kartu su M. B., viešoje vietoje, ant pastato, saugomo valstybės ir įtraukto į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kultūros vertybių registrą (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) fasado adresu (duomenys neskelbtini), aerozoliniais violetinės ir baltos spalvos dažais nupiešė du grafiti piešinius, t. y. vieną violetinės spalvos užrašą „Kozak“ ir vieną baltos spalvos užrašą „NiteBoi“ (pagal 2020 m. birželio 4 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino didelės kultūrinės ar istorinės vertės turinčio pastato fasadą ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sukeldamas visuomenės pasipiktinimą, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
1.9. tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2020 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 00.10 iki 01.40 val., veikdamas kartu su M. B., viešoje vietoje, ant pastato fasado adresu (duomenys neskelbtini), aerozoliniais violetinės spalvos dažais nupiešė grafiti piešinį, t. y. vieną violetinės spalvos užrašą „NiteBoi“ (pagal 2020 m. birželio 4 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino pastato fasadą ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sukeldamas visuomenės pasipiktinimą, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
1.10. tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2020 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 00.10 iki 01.40 val., veikdamas kartu su M. B., viešoje vietoje, ant pastato fasado adresu (duomenys neskelbtini), aerozoliniais violetinės ir baltos spalvos dažais nupiešė du grafiti piešinius, t. y. vieną violetinės spalvos užrašą „NiteBoi“ ir vieną baltos spalvos užrašą „Kozak“ (pagal 2020 m. birželio 4 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino pastato fasadą ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sukeldamas visuomenės pasipiktinimą, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
1.11. tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2020 m. balandžio 13 d., laikotarpiu nuo 00.10 iki 01.40 val., veikdamas kartu su M. B., viešoje vietoje, ant pastato, saugomo valstybės ir įtraukto į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kultūros vertybių registrą (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) fasado adresu (duomenys neskelbtini), aerozoliniais violetinės spalvos dažais nupiešė grafiti piešinį, t. y. vieną violetinės spalvos užrašą „Kozak“ (pagal 2020 m. birželio 4 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino didelės kultūrinės ar istorinės vertės turinčio pastato fasadą ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sukeldamas visuomenės pasipiktinimą, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Šiais savo veiksmais M. B. ir A. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje.
3. A. M. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti, o būtent: jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi nenustatytomis aplinkybėmis įgytą nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių dervą, kurios masė 0,128 gramų (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), kol 2020 m. balandžio 13 d., apie 01:40 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai atlikdami asmens dalinę apžiūrą jo kairės pusės kelnių kišenėje rado ir paėmė permatomą polietileninį maišelį su narkotinėmis medžiagomis. Šiais savo veiksmais A. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
4. A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsniu.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. nurodyta eilė įpareigojimų, kurie savo esme galimi taikyti ir atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
4.2. A. M. nesuprantama teismo pozicija, kad A. M. atžvilgiu negalima taikyti BK 93 straipsnio nuostatų vien dėl to, kad prieš jį 2020 m. rugpjūčio 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. A. M. nuomone, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nėra galutinis įtarimas ar kaltinimas, kuris ikiteisminio tyrimo metu pasitvirtins ir A. M. bus nuteistas.
4.3. Apeliaciniame skunde vertino, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. M. galimo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, ir žinodamas, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, turėjo galimybę atidėti sprendimo priėmimą iki tol, kol bus priimti sprendimai dėl A. M. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta vėliau nei skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika.
4.4. A. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas jokių kitų motyvų, dėl kurių negalima taikyti A. M. atžvilgiu BK 93 straipsnio nuostatas, nenurodė.
4.5. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra pateiktas BK 259 straipsnio pakeitimo projektas, kuriame numatoma dekriminalizuoti BK 259 straipsnio 2 dalį. Jeigu įstatymas bus pakeistas, tokiu atveju A. M. nekils baudžiamoji atsakomybė už BK 259 straipsnio 2 dalyje padarytas veikas.
4.6. A. M. vertinimu, atsižvelgtina ir į tai, kad A. M. nusikalstamos veikos metu buvo nepilnametis, neteistas, teisminio tyrimo metu pašalino padarytą žalą ir tai patvirtina civilinių ieškovų atsisakyti ieškiniai, mokosi Vilniaus S. N. gimnazijoje, pripažino pilnai padarytą nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Rūta Sipkauskienė prašo atmesti A. M. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendį be pakeitimų.
5.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą vertinama, kad pirmosios instancijos teismas BK 93 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto nuteistajam A. M. netaikė pagrįstai.
5.2. Prokurorė pastebėjo, kad BK 284 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytos A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tačiau BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį su BK 284 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis, kas remiantis teismų praktika neleidžia nepilnamečio laikyti pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką.
5.3. Prokurorė sutinka ir su tuo BK 93 straipsnio netaikymo argumentu, jog teismas neturi pagrindo manyti, kad nuteistasis A. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes 2020 m. rugpjūčio 22 d. jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad baudžiamoji byla su prokuroro 2020 m. lapkričio 20 d. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, proceso sprendimas šio atsiliepimo surašymo momentu dar nepriimtas (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, nuteistasis A. M. 2020 m. birželio 29 d. nubaustas pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. birželio 2 d. 20.30 val. su purškiamais dažais ir markeriais (duomenys neskelbtini), stotelėje apipaišė elektros skydinę ir sieną, t. y. po 2020 m. balandžio 13 d. nustatytų nusikalstamų veikų padarymo padarė naują administracinį nusižengimą, kuris iš esmės analogiškas nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 284 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, kas taip pat nesuteikia pagrindo manyti, jog asmuo ateityje laikysis įstatymų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl A. M. kaltės padarius BK 284 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neginčijama veikų kvalifikacija, tačiau ginčijama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatleido A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsniu. Apeliaciniame skunde prašoma atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsniu. Baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
7. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015).
8. BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties. Tačiau tam, kad būtų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi būti tokia, kad egzistuotų visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016 4.2 papunktis ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju yra nustatytos dvi būtinosios sąlygos taikyti A. M. BK 93 straipsnio nuostatas: nusikalstamos veikos padarymo metu A. M. buvo nepilnametis (gimęs (duomenys neskelbtini)), jo padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkio tyčinio nusikaltimo kategorijai (BK 187 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nesunkaus tyčinio nusikaltimo kategorijai (BK 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamojo nusižengimo kategorijai (BK 259 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis). Visų padarytų nusikalstamų veikų atveju yra ir viena papildoma sąlyga – A. M. pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju nėra nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų taikyti A. M.BK 93 straipsnio nuostatas – nors A. M. anksčiau neteistas, tačiau šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė ne pirmą kartą.
10. Kasacinės instancijos teismo plenarinės sesija, aiškindama BK 93 straipsnio nuostatas, nurodė, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, apibrėžtų skirtinguose BK straipsniuose. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis gali būti konstatuojama ir tuo atveju, kai viena po kitos padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, tačiau jos iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, pvz., kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas, kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 11 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-788/2020 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, buvo tęstinės, kadangi, nors idėja A. M. ir M. B. sugadinti visus pastatų fasadus ir kiosko fasadą kilo spontaniškai (A. M. parodymai teisiamajame posėdyje), tačiau jie iš anksto suplanavo, kad gadins keletą fasadų sienų ir kiosko sieną, buvo iš anksto pasirinkta, kuriose gatvėse esantys objektai bus gadinami. Kaip parodė A. M. teisiamajame posėdyje, jie paeiliui piešė ant pastato ir paskui ėjo prie kito. Jie veikė vieningai, tai buvo bendri jų veiksmai. Nustatyta, kad šios veikos analogiškais nusikalstamais veiksmais, analogiškomis aplinkybėmis buvo padarytos per pusantros valandos. Taigi BK 284 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos yra tęstinės veikos ir tarpusavyje sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Apylinkės teismas motyvuotai nepasisakė dėl to, ar BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį su BK 284 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytais nusikaltimais. Apygardos teismas pažymi, kad šios nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, nes padarytos iš esmės skirtingais veiksmais, neturint vieningos tyčios ar sumanymo. A. M. savo veiksmais įgyvendino skirtingų veikų požymius. Nors jos padarytos tuo pačiu metu, tačiau M. B. parodė, kad apie A. M. daromą veiką jis nežinojo; pagal A. M. parodymus narkotines medžiagas jis įgijo iš kitų asmenų; šių medžiagų nusikalstamų veikų padarymo metu jis nebuvo vartojęs. Taigi daroma išvada, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį su BK 284 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytais nusikaltimais, todėl taikyti BK 93 straipsnį pagal formuojamą teismų praktiką nėra jokios galimybės, kadangi A. M. nusikalstamas veikas padarė ne pirmąjį kartą.
12. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog žemesniojo teismo įsitikinimą, kad šiuo atveju nėra vienos iš fakultatyviųjų BK 93 straipsnio taikymo sąlygų – kad yra kitų pagrindų manyti, jog nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų – lėmė aplinkybė, jog A. M. atžvilgiu 2020 m. rugpjūčio 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas sutinka su apeliantu, jog ši aplinkybė negali būti lemianti darant išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad A. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi už šią veiką, kurią jis įtariamas padaręs, jis nėra nuteistas. Kita vertus, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas galėjo atidėti sprendimo priėmimą iki tol, kol bus priimti sprendimai dėl A. M. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. BPK nenumato galimybės sustabdyti baudžiamąją bylą tokiu pagrindu. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo tikėtis, kad A. M. nedarys teisės pažeidimų. Nors jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, dalį (tiek, kiek galėjo) nupieštų užrašų pašalino, mokosi, jau pilnametis, anksčiau neteistas, sumokėjo baudas už padarytus administracinius nusižengimus, tačiau svarbu pažymėti, kad po minėtų veikų padarymo jis 2020 m. birželio 29 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. birželio 2 d. 20.30 val. purškiamais dažais ir markeriais (duomenys neskelbtini), stotelėje apipaišė elektros skydinę ir sieną. Taigi jis padarė analogišką pažeidimą nepraėjus nei dviem mėnesiams po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, kaip nustatyta, jis nusikalstamas veikas 2020 m. balandžio 13 d. padarė ne pirmą kartą.
13. Apeliantas argumentavo, kad Lietuvos Respublikos Seime yra pateiktas BK 259 straipsnio pakeitimo projektas, kuriame numatoma dekriminalizuoti BK 259 straipsnio 2 dalį. Jeigu įstatymas bus pakeistas, tokiu atveju A. M. nekils baudžiamoji atsakomybė už BK 259 straipsnio 2 dalyje padarytas veikas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Byloje nėra ginčo, kad nusikalstamų veiksmų padarymo metu, 2020 m. balandžio 13 d., galiojo šiuos veiksmus draudžianti BK 259 straipsnio 2 dalis. Ji galioja ir šiuo metu. Taigi šiuo metu nėra pagrindo menkinti A. M. kaltę padarius šį baudžiamąjį nusižengimą, tuo labiau, kad 2020 m. gruodžio 8 d. buvo parengtas tik BK 259 straipsnio 2 dalį pakeitimo projektas.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. nurodyta eilė įpareigojimų, kurie savo esme galimi taikyti ir atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu galima sutikti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. M. kartu su bausme – laisvės apribojimu – nustatyti įpareigojimai tęsti mokslą, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, iki 2021 m. sausio 31 d. atlyginti priteistiną žalą ir draudimas įgyti, vartoti narkotines medžiagas. Įpareigojimai tęsti mokslą, būti namuose ir draudimas įgyti, vartoti narkotines medžiagas galėtų būti taikomi paskyrus A. M. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 4 dalis). Įpareigojimas iki 2021 m. sausio 31 d. atlyginti priteistiną žalą galėtų atitikti auklėjamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą (BK 84 straipsnis). Šios dvi auklėjamojo poveikio priemonės yra suderinamos (BK 87 straipsnio 6 dalis). Vis dėlto nustačius, kad šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką pirmąjį kartą – nėra galimybės taikyti šių auklėjamojo poveikio priemonių, kadangi jos taikomos tik tada, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu (BK 93 straipsnio 2 dalis).
15. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nuteistajam A. M. bausmės paskyrimo motyvai aptarti, į visas baudžiamojo įstatymo numatytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę – tiek apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, tiek nuteistojo asmenybę (tarp jų ir į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes), atsižvelgta. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. M. padarė baigtas nusikaltimas veikas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad A. M. kartu su M. B. apgadino 10 pastatų fasadus, iš kurių keli yra saugomi valstybės ir įtraukti į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kultūros vertybių registrą, taip pat kiosko sieną nupiešdami po kelis piešinius ant atskirų objektų. A. M. laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). A. M. anksčiau neteistas, baustas tik du kartus už padarytus administracinius nusižengimus, baudos sumokėtos. Byloje nėra duomenų apie A. M. priklausomybės ligas ir psichiatrinį gydymą. Be to, A. M. mokosi. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad nuteistajam A. M. BK 41, 80 straipsniuose numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant už atskiras veikas laisvės apribojimo bausmes, kurios yra arba pakankamai mažesnės nei sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, arba artimos šiam vidurkiui, ir subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę kartu su jau minėtais įpareigojimais ir draudimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė A. M. parinkta tinkamai, paskirta ir sumažinta vienu trečdaliu nepažeidžiant bausmių skyrimo taisykles reglamentuojančių BK nuostatų. Dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo, juo labiau A. M. apeliaciniame skunde nenurodytos aplinkybės, į kurias nebūtų atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas.
16. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.