Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo G. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovui G. L. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių sąlygas, būtinas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Atsakovui be pateisinamų priežasčių nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui prašant, Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimas už akių nėra įsiteisėjęs. Priešingu atveju antstolė nebūtų 2010 m. gruodžio 1 d. patvarkymu priėmusi vykdyti vykdomojo dokumento. Be to, pats teismas pripažino, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dar net nėra priimtas;skundžiamoje nutartyje negalėjo būti vadovaujamasi įstatymo analogija, taikant specialiąsias teisės normas (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p., 370 str. 1 d.), nes įstatymas aiškiai reglamentuoja, kada laikoma, kad byla yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o kada ne (CPK 287 str. 1 d., 288 str. 1 d., 365 str.);pareiškėjas negalėjo delsti dėl proceso atnaujinimo inicijavimo, nes CPK 368 str. 1 d. įtvirtintas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti suėjo 2011 m. kovo 7 d. Tuo tarpu pasibaigus skundžiamoje nutartyje nurodytam teismo procesui, neaišku, ar jo eiga būtų pripažinta svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas konstatavo, kad CPK 365 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „užbaigtose“ „reiškia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas yra išspręstas iš esmės, arba kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo ir nepriklausomai nuo to, ar ginčas išspręstas iš esmės. Kadangi civilinė byla gali būti užbaigiama ne tik teismo sprendimu ar teismo nutartimi, tai CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostata, kad gali būti atnaujintas procesas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), savaime nedraudžia subjektams, galintiems pagal įstatymą inicijuoti proceso atnaujinimą, paduoti prašymus dėl proceso atnaujinimo ir tose bylose, kurios užbaigtos kitokį pavadinimą turinčiu teismo procesiniu dokumentu [...], nes šiame straipsnyje vartojama sąvoka „įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi)“ turi būti aiškinama kaip apibendrinamoji, t. y. apimanti ir kitose CPK normose nurodytus teismo procesinius dokumentus, kuriais užbaigiamos civilinės bylos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-148/2005).

Vadovaujantis aukščiau minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės normų išaiškinimu, teisėju kolegija konstatuoja, kad proceso atnaujinimas yra galimas ir bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių (CPK 4 str.). Sprendimas už akių laikomas įsiteisėjusiu, jei parengiamojo procesinio dokumento nepateikusi ar į teismo posėdį neatvykusi šalis nepasinaudoja teise per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o kita šalis nepasinaudoja teise per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui per sprendimą priėmusį teismą (CPK 137 str. 1 d. 5 p., 285 str. 1 d. ir 5 d., 287 str. 1 d., 301 str. 1-2 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas už akių kaip ir bet kuris kitas teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią - tampa privalomu visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti nekvestionuojamai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad teismo sprendimo už akių įsiteisėjimas tiesiogiai priklauso nuo aplinkybės, ar šalys pasinaudojo sprendimo už akių peržiūrėjimo įstatyme nustatyta ypatinga procedūra ar/ir apeliacine tvarka. Tuo tarpu šalims nepasinaudojus sprendimo už akių peržiūrėjimo atitinkama procedūra/tvarka CPK įtvirtintais procesiniais terminais, sprendimo už akių įsiteisėjimui neturi įtakos aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo inicijavo procesą dėl praleisto procesinio termino apeliaciniam skundui ar pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo (CPK 75 str. ir 78 str.). Pastarąją išvadą pagrindžia ir CPK 626 straipsnio 8 punktas, kuriame kaip vienas iš privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas atvejis, kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Ši teisinė nuostata, aiškinant ją sistemiškai su aukščiau minėtuose CPK straipsniuose įtvirtintomis teisinėmis nuostatomis, dar kartą patvirtina teisėjų kolegijos padarytą išvadą, kad prašymo dėl praleisto termino sprendimui už akių peržiūrėti apeliacine tvarka ar įstatyme įtvirtinta ypatingąja procedūra padavimas ir nagrinėjimas neįtakoja sprendimo už akių įsiteisėjimo, tačiau tokio prašymo tenkinimas yra privalomasis sprendimo už akių vykdymo sustabdymo pagrindas.

Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo G. L. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje, baigtoje Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimu už akių, motyvuojant tuo, kad šis sprendimas už akių nėra įsiteisėjęs, nes Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjo G. L. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo (atsakovo) prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Įvertinus šios bylos faktines aplinkybes bei atsižvelgus į aukščiau minėtų teisės normų išaiškinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai pritaikė teisės normas, apibrėžiančias teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo momentą bei teisės normas, įtvirtinančias teismo sprendimo už akių įsiteisėjimą kaip sąlygą, būtiną prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimas už akių laikytinas įsiteisėjusiu, nes nei viena iš šalių nepasinaudojo atitinkama sprendimo už akių peržiūrėjimo tvarka CPK įtvirtintais terminais, o šalies, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, prašymas dėl termino prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti atnaujinimo, skundžiamos nutarties priėmimo momentu dar nebuvo išnagrinėtas. Todėl teisėjų kolegija laiko pagrįstais ir įrodytais atskirojo skundo argumentus, jog teismas nepagrįstai Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimą už akių laikė neįsiteisėjusiu (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę apeliacine tvarka peržiūrint neįsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo nutartis, jų teisėtumas ir pagrįstumas yra nustatinėjamas vertinant tik tas faktines aplinkybes, kurios egzistavo bei buvo teismui žinomos skundžiamų nutarčių priėmimo momentu (CPK 301 str., 306 str. 2 d., 338 str.). Todėl teisėjų kolegija vertino pirmosios instancijos teismo motyvų pagrįstumą nepaisant to, kad procesinė situacija jau yra pasikeitusi, tai yra Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi yra atmetęs pareiškėjo (atsakovo) atskirąjį skundą, paduotą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dalyje dėl pareiškėjo galimybės naudotis teise inicijuoti proceso atnaujinimą tik tuomet, kai jis yra išnaudojęs visus galimus teismų instancinės sistemos kontrolės būdus, tikrinant teismo galutinio procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Ši išvada išplaukia iš civilinio proceso koncentracijos principo, vadovaujantis kuriuo suinteresuotas asmuo privalo sąžiningai įstatymų nustatyta tvarka naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), įskaitant ir teise paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Sąžininga šalis, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, turėtų siekti proceso ekonomiškumo ir nuoseklumo, iš ko seka, kad ji neturi teisės inicijuoti keletą teisminių procesų vienu metu dėl to paties pažeisto intereso gynimo bei atitinkamai neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo toje byloje, kurioje dar yra nagrinėjami materialiniai ar procesiniai klausimai teismų sistemos kontrolės instancine tvarka. Be to, pažymėtina, kad CPK 365 straipsnio 1 dalyje kaip viena iš sąlygų, būtinų prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, yra įtvirtinta aplinkybė, jog įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis turi pažeisti suinteresuoto asmens teises ar įstatymų saugomus interesus. Pastarąja aplinkybe suinteresuotas asmuo gali remtis tik tuomet, kai dėl galutinio teismo procesinio sprendimo nevyksta joks procesinis ginčas nei vienoje teisminėje instancijoje.

Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties priėmimo dieną apeliacinėje instancijoje buvo tikrinamas Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo (atsakovo) prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas. Nuo pastarajame teisminiame procese priimto galutinio teismo procesinio sprendimo tiesiogiai priklausė, ar bus pradėtas paties sprendimo už akių, kuris, pareiškėjo manymu, pažeidė jo teises, peržiūrėjimo procesas. Vadinasi, skundžiamos nutarties priėmimo momentu nebuvo pasibaigęs pareiškėjo inicijuotas procesas dėl jo nurodomų pažeistų teisių gynimo, sprendimo už akių teisėtumą tikrinant teismų instancinės sistemos kontrolės būdu bei atitinkamai nebuvo aišku, ar Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimas už akių ir toliau liks nepakeistas, dėl ko jo galiojimas pažeis pareiškėjo nurodomas teises. Vadinasi, pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo momentu dar neegzistavo CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš sąlygų, būtinų prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti –nebuvo aišku, ar teismo sprendimas už akių liks galioti bei galimai pažeis pareiškėjo nurodomas teises. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su skundžiama nutartimi, jog pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo būti atsisakyta priimti vadovaujantis CPK 370 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, jog šis pareiškimas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 370 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nurodo CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą kaip taikytiną ir prašymui dėl proceso atnaujinimo atsisakyti priimti. Iš to seka, kad CPK 370 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nukreipiamoji teisės norma, kuri reguliuoja atitinkamą procesinę situaciją. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad egzistuoja teisės spraga, tai yra įstatymo leidėjas nenumatė galimybės atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nenagrinėtiną teisme. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais ir įrodytais atskirojo skundo argumentus, jog skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias įstatymo analogiją kaip teisės spragos šalinimo būdą (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nenagrinėja paties proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumo (CPK 370 str.). Todėl pareiškėjo pateikti nauji įrodymai apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, kuris, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti procesą, netiriami ir nevertinami kaip nesusiję su skundžiamoje nutartyje nagrinėtu klausimu bei atitinkamai kaip neįtakojantys skundžiamos nutarties teisėtumo.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti paduotas vien dėl to, kad nebūtų praleistas CPK 368 straipsnyje įtvirtintas tokio prašymo padavimo terminas. Aukščiau nutartyje minėta, jog pareiškėjui kaip ir bet kuriam kitam suinteresuotam asmeniui yra draudžiama piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis bei vienu metu, pažeidžiant proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir nuoseklumo principus, inicijuoti du lygiagrečius teisminius procesus dėl tų pačių įstatymo saugomų interesų gynimo. Tuo tarpu pasibaigus pareiškėjo inicijuotam procesui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismų sistemos instancine tvarka, pareiškėjas, esant būtinumui, galės pasinaudoti įstatymo leidėjo nustatyta galimybe pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 75 str., 78 str., 368 str.). Be to, pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas jau yra pateikęs naują prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris yra priimtas Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. A2-2582-605/2011).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, nors ir pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių įsiteisėjimo momentą bei įstatymo analogijos taikymo atvejus, skundžiamoje nutartyje priėjo iš esmės teisingos išvados, jog pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Iš išdėstyto seka, kad pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.