- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- ATP-1079-562/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Nuorašas Teisėja, Rosita Patackienė
- Kaltinamasis
- S. B.
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-3238-851/2014, kurioje S. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį, grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui bylos medžiagos tinkamam paruošimui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014-02-22 apie 12.58 val. adresu Vilniuje, Žarijų g., važiuojant link Druskininkų, sustabdžius automobilį ir paaiškinus vairuotojui S. B., kad jis yra sulaikytas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų likti vietoje, kol bus pabaigtas rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas, įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Pasivijus automobilį, S. B. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų išlipti iš automobilio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą A2.11.-3238-851/2014, kurioje S. B. kaltinamas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, grąžino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui bylos medžiagos tinkamam paruošimui.
Šalies argumentai
S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Apeliantas pažymi, jog iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad bylos medžiagą perduoti institucijai, surašiusiai protokolą, nuspręsta vadovaujantis ATPK 280 str. nuostatomis, kur reglamentuotas pasiruošimas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Pagal šio straipsnio 1 d. 2 p. dar ruošiantis bylos nagrinėjimui išsiaiškinama, ar teisingai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pasak apelianto, jeigu nenurodymą protokole, kokiu įstatymu ar poįstatyminiu aktu buvo grindžiamas byloje aptariamas pareigūno reikalavimas, vertinti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumu, tai dėl to byla net negalėjo būti priimta nagrinėti. Apeliantas nurodo, kad išnagrinėjus administracinio teisės paželdimo bylą priimamas vienas ir ATPK 287 str. nurodytų nutarimų, t. y. skirti administracinę nuobaudą, nutraukti bylą arba motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui, tačiau ne institucijai, surašiusiai protokolą. Apeliantas pažymi, kad institucija, surašiusi šioje byloje aptariamą protokolą, nėra įgaliota nagrinėti administracinio tesiės pažeidimo bylas dėl ATPK 187 str. numatytų teisės pažeidimų. Pagal esamą ATPK 224 str. l d. reglamentavimą, ATPK 187 str. 1, 2 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkės teismai. Apeliantas mano, kad visa tai patvirtina, jog aptariama byla institucijai, surašiusiai protokolą, skundžiamu nutarimu grąžinta neteisėtai.
Pasak apelianto, nors aptariama byla buvo išnagrinėta – buvo ištirti visi teismui pateikti įrodymai, skundžiamu nutarimu pasisakyta tik dėl protokolo trūkumų, dėl kurių byla apskritai negalėjo būti nagrinėjama, tačiau nepasisakyta dėl visų kitų bylos nagrinėjimo metu nustatytų reikšmingų aplinkybių. Apelianto įsitikinimu, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokiu įstatymu ar poįstatyminiu aktu buvo grindžiamas byloje aptariamas pareigūno reikalavimas, dėl to, kad tiesiog nėra teisės akto, kuriame butų nurodyta, jog asmuo turi laukti jau surašyto protokolo, kurį asmuo atsisako pasirašyti ir paimti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad S. B. sulaikę policijos pareigūnai apklausiami bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog asmuo turi teisę atsisakyti pasirašyti. protokole, turi teisę atsisakyti paimti surašyta protokolą. Apeliantas pažymi, kad taip elgdamasis asmuo elgiasi teisėtai. Apeliantas mano, kad ištyrus ir tinkamai įvertinus paminėtas aplinkybes privalėjo būti priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p.
Apeliantas taip pat nurodo, kad policijos pareigūnų veiksmai sukėlė S. B. ir jo sutuoktinės pasipiktinimą. Pasak apelianto, tai, kad S. B. savo pasipiktinimą išreiškė atsisakydamas pasirašyti jam surašytame protokole, atsisakydamas parašyti paaiškinimą ir paimti protokolą, negali būti laikoma policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymu. Šiuo atveju policijos pareigūnams pakako tiesiog surašyti tarnybinį pranešimą, nurodant, kad S. B. atsisakė pasirašyti ir paimti protokolą. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta S. B. asmenybė, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolus, buvo žinoma, kad asmuo nėra ieškomas ir pan., todėl S. B. sulaikymas, panaudojant kovinių imtynių veiksmus ir antrankius, dviejų mažamečių vaiką akivaizdoje, šiuo atveju yra nei teisėtas, nei pateisinamas ir aiškiai perteklinis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris (toliau institucija) pažymi, kad policijos pareigūnas savo veikloje vadovaujasi Policijos veiklos įstatymu. Minėto įstatymo 16 str. „Policijos pareigūno įgaliojimai“ 1 d. numato, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. 16 str. „Policijos pareigūno įgaliojimai“ 2 d. numatyta, jog įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Institucija atkreipia dėmesį, kad tyrėja H. K., surašydama S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 187 str. 2 d. ir jame nurodydama pažeidimo esmę bei nustatytas aplinkybes, vadovavosi Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulių tarnybiniais pranešimais, kuriuose buvo nurodyta S. B. inkriminuojamo pažeidimo vieta ir laikas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą A2.11.-3238-851/2014, kurioje S. B. kaltinamas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, grąžino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui bylos medžiagos tinkamam paruošimui. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad S. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas inkriminuojamo pažeidimo netikslus laikas ir vieta, be to, nenurodyta, kokiu įstatymu ar poįstatyminiu aktu buvo grindžiamas pareigūno reikalavimas, kurio nevykdymu kaltinamas S. B., dėl ko kaltinimas tapo neaiškus, dėl to pažeidžiama asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir jo teisė gintis. Visos šios išdėstytos aplinkybės trukdo nagrinėti bylą teisme.
ATPK 260 str. 1 d. numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta jog, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Bylų dėl nelegalaus darbo (ATPK 41³ str.) apibendrinimas, Administracinių teismų praktika Nr. 2, 289 p., Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).
Praktikoje pasitaiko atvejų, kada administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas konkretus atvejis, kai protokolas yra surašytas netinkamai, yra individualus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme. Teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka (Administracinė byla Nr. N3-444/06; N3-802-07). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir šių protokolo trūkumų teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats pašalinti negali (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Pažymėtina, jog remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, paprastai pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (pvz., LVAT 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-370/2007).
ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tame tarpe ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams. ATPK 256 str. 3 d. numatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d., 257 str., 284 str.). Bet koks kitoks ATPK nenumatytas administracinio teisės pažeidimo protokolo ir visos administracinės teisės pažeidimo medžiagos grąžinimas organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, turėtų būti laikomas neteisėtu ir trukdančiu administracinių teisės pažeidimų teisenos uždaviniams laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.) įgyvendinti.
Nagrinėjamu atveju S. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, kur inter alia įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. Policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad S. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas inkriminuojamo pažeidimo netikslus laikas ir vieta, be to, nenurodyta, kokiu įstatymu ar poįstatyminiu aktu buvo grindžiamas pareigūno reikalavimas, kurio nevykdymu kaltinamas S. B., dėl ko kaltinimas tapo neaiškus, dėl to pažeidžiama asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir jo teisė gintis. Teismas taip pat nurodė, kad visos šios išdėstytos aplinkybės trukdo nagrinėti bylą teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju protokole administracinio teisės pažeidimo padarymo esmė - tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma yra nurodyta, ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui nepažeisti. Pažymėtina, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicija nėra blanketinė, todėl pakako tų pažeidimo požymių, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jam pažeidimo esmė aiški (b. l. 28). Be to, pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus ir nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo klaidingai nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas ir vieta, galėjo pats imtis priemonių nustatyti tikrąją teisės pažeidimo padarymo vietą ir laiką bei ištaisyti šią klaidą.
Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad bylos medžiagą perduoti institucijai, surašiusiai protokolą, nuspręsta vadovaujantis ATPK 280 str. nuostatomis, kur reglamentuotas pasiruošimas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Tačiau nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-3238-851/2014 jau buvo pradėjęs nagrinėti teismo posėdyje, todėl teismas neturėjo vadovautis ATPK 280 straipsnio, reglamentuojančio pasiruošimą nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, nuostatomis.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, Vilniaus miestas apylinkės teismas, jau pradėjęs nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-3238-851/2014, nepagrįstai bylą grąžino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatui bylos medžiagos tinkamam paruošimui. Dėl to skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime buvo sprendžiamas klausimas tik dėl S. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo atitikimo įstatymo reikalavimams, todėl nepasisakoma dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo S. B. apeliacinio skundo argumentų dėl jo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., kadangi klausimas, ar S. B. padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą, bus išspręstas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.