Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. (A. G.) ir M. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 291 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 291 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė M. A. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 291 straipsnio 1 dalį taip pat yra nuteistas A. V., o R. D. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis jų nuteisimo dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. ir M. A. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su R. D. ir A. V., turėdami tikslą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabenti cigaretes, 2012 m. gruodžio 21 d., apie 18 val., R. D. automobiliu ,,Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos saugomą pasienio ruožą, kur R. D. likus automobilyje saugoti ir stebėti aplinką ir telefonu informuoti bendrininkus apie situaciją pasienio zonoje, kurioje buvo gabenamas kontrabandos krovinys, taip taip užtikrinti saugų kontrabandinių prekių gabenimą per valstybės sieną, A. G. M. A. ir A. V., pėsčiomis nuėję į valstybės sienos apsaugos zoną prie Lietuvos-Baltarusijos valstybių sienos ties Lietuvos valstybės sienos ženklu Nr. 0999, neteisėtai perėjo Lietuvos Republikos valstybės sieną, nueidami į Baltarusijos Respublikos teritoriją, kur paėmę 15 dėžių su 5500 pakelių cigarečių ,,Fest“ bei 2000 pakelių cigarečių ,,Fest7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 52 192 Lt, šias cigaretes sudėję ant dviejų atsineštų iš anksto paruoštų savadarbių sniego rogių, dar kartą neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, rogėmis vežamas cigaretes atgabeno į Lietuvos teritoriją, nuvežė iki Šalčininkų rajone Akmenynės seniūnijoje Duksnių kaime esančios negyvenamos sodybos ir paslėpė sukraudami jas prie sodybos tvoros.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. A. ir A. G. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems M. A. ir A. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas bei jiems paskirtų bausmių, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Kaip matyti iš nuteistųjų M. A. ir A. G. apeliacinių skundų, abu ginčija savo kaltę dėl jiem inkriminuotų nusikaltimų padarymo, neigia prisidėję prie cigarečių kontrabandos, tvirtina kartu su A. V. tik padėję ištraukti sniege įklimpusį R. D. automobilį. Tačiau apeliantų kaltė neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabenus cigaretes išvengiant muitinės kontrolės įrodyta byloje surinktų, teisiamajame posėdyje išsamiai ištirtų ir nuosprendyje išdėstytų įrodymų visetu.

Teismajame posėdyje liudytoju apklaustas pasienio pareigūnas D. Liubertas parodė, kad vykdydamas tarnybą 2012 m. gruodžio 21 d. apie 23 val. su kolege R. Dykinaite Šalčininkų r., Duksių, Kurmelionių kaimų apylinkėse pastebėjo skersai kelio einančius rogių ir žmonių pėdsakus, vedančius nuo valstybės sienos į Lietuvos teritoriją. Pagal juos nuėjo iki netoli valstybės sienos esančios negyvenamos sodybos, kur pagal tuos pačius pėdsakus už sodybos tvoros rado sukrautas cigarečių dėžes juoduose maišuose, prie kurių buvo ištryptas sniegas, paliktos rogės. Nuo cigarečių maišų buvo matyti pėdsakai, vedantys toliau į Lietuvos teritoriją. Šiais pėdsakais nusekė pasienietė R. Dykinaitė su tarnybiniu šunimi, o jis liko saugoti cigaretes (t. 5, 85-87). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta pasienio pareigūnė kinologė R. Dykinaitė, kuri, be to, išsamiai parodė apie sekimo pėdsakais su šunimi aplinkybes. Paaiškino, kad sekant su tarnybiniu šunimi pėdsakais nuo rastų cigarečių per laukus į Lietuvos teritorijos gilumą, šis nuvedė iki kelyje iklimpusio automobilio, prie kurio buvo keli asmenys, kurie turėjo diržus, įprastai naudojamus kontrabandos gabenimui. Šuo savo elgesiu rodė, kad tai tie asmenys, kurių pėdsakais sekė nuo sodybos, prie kurios rastos cigaretės. Patikrinus pėdsakus nuo sodybos kur buvo rastos sukrautos cigaretės, į valstybės sienos pusę, jie vedė iki valstybės sienos, matėsi sienos kirtimo vieta (t. 5, b.l. 140-142). Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šios liudytojos parodymuose esantys netikslumai nėra esminiai ir nesuteikia pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu. Priešingai, negu teigiama A. G. apeliaciniame skunde, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl oro sąlygų ar sveikatos būklės pasienio pareigūnė nebūtų fiziškai galėjusi atlikti sekimo pėdsakais veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti aptartais liudytojų parodymais, jie buvo iš esmės nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, tarp jų esminių prieštaravimų nėra, juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Tai, kad valstybės siena buvo kirsta kelių asmenų, einant iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal, tempiant roges, patvirtina ir byloje esantis rašytinis įrodymas – įvykio vietos apžiūros protokolas. Jame užfiksuota, kad 2012 m. gruodžio 22 d. apžiūrėjus Lietuvos valstybės sienos juostos atkarpą tarp ženklų Nr. 0999 ir Nr. 1000, tarp jų matosi valstybės sienos pažeidimo vieta, rasti puriame sniege palikti kelių asmenų ir tempiamų savadarbių rogių pėdsakai, vedantys per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal. Nuo valstybės sienos pažeidimo vietos pėdsakai veda link kelio Turgeliai – Kurmelionys, kerta šį kelią ir veda prie negyvenamos sodybos Duksių kaime, kur prie tvoros rasta 15 dėžių cigarečių bei dvejos savadarbės rogės. Nuo cigarečių dėžių pėdsakai veda link kelio iki pamiškės, kur ant pamiškės keliuko matyti švieži automobilio padangų pėdsakai, automobilio apsisukimo vieta, žmonių įlipimo į automobilį pėdsakai. Pamiškėje, ties automobilio apsisukimo vėžiomis, matomi nuo aptiktų cigarečių dėžių atvedantys kelių asmenų pėdsakai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo priedų – fotolentelių matyti, kad užfiksuota valstybės sienos kirtimo vieta tarp valstybės sienos ženklų Nr. Nr. 0999 ir Nr. 1000, šviežiai išmindžiotas sniegas, kelių asmenų pėdsakų takelis iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal (t. 1, b.l. 19-28). Byloje esantys objektyvūs duomenys taip pat patvirtina, kad netoli cigarečių kontrabandos gabenimo vietos sulaikyti asmenys: R. D., A. V., A. G. ir M. A. įvykio vietoje buvo ne atsitiktinai, o dėl cigarečių kontrabandos. Iš laikino sulaikymo protokolų matyti, kad 2012 m. gruodžio 22 d. 01.30 val. netoli įvykio vietos kelyje Akmenynė – Turgeliai pasienio pareigūno T. Boreišo buvo sulaikyti šie asmenys: R. D., A. V., A. G. ir M. A. (t. 2, b.l. 51, 131, t. 3, b.l. 24, t. 4, b.l. 15). R. D. ir A. G. asmens kratų metų paimti mobiliojo ryšio telefonai bei SIM kortelės (t. 2, b.l. 52, t. 3, b.l. 25). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas S. Duknevičienei priklausantis automobilis ,,Seat Alhambra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame be kitų daiktų rastas mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia 100“ (t. 2, b.l. 59). Iš mobilaus ryšio telefono ,,Nokia 100“ apžiūros protokolo matyti, kad jame rastos išsiųstos žinutės: ,,ten ant to kelio kur mus tris paeme?“; ,,tai siauskit link to posukio uz 15 min busiu“; ,,as jau tam kely“; ,,aikit cia <...> sėdau apsisukinėdamas“ ir kt. (t. 2, b. l. 62). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad mobiliojo ryšio operatoriai UAB „Bitė“ ir UAB „Tele2“ pateikė jų turimus dokumentus su informacija apie tyrimo metu paimtų mobiliojo ryšio telefonų SIM kortelių naudojimą, abonentinius numerius bei ryšius. Atlikus šios informacijos ir pateiktų išklotinių analizę, byloje esančiame pranešime nurodyta, kad iš pateiktų išklotinių matyti, jog tyrimo metu paimti telefonai 2012 m. gruodžio 21 d. vakare buvo naudojami jiems esant pasienio zonoje prie Pagojo kaimo Šalčininkų rajone, automobilyje ,,Seat“ rastu telefonu nusikalstamos veikos padarymo vakarą buvo bendraujama su R. D. (t. 1, b.l. 134-154). Nors byloje esančių dokumentų vertinimas yra teismo diskrecinė teisė, tačiau minėtame pranešime atliktos duomenų analizės išvados neprieštarauja bylos įrodymų visumai, patvirtinančiai, kad A. V., A. G. ir M. A. buvo susiję su R. D., šis atvežė juos į nusikaltimo padarymo vietą, palaikė su jais telefoninį ryšį.

Nuoseklūs ir neprieštaringi tarpusavyje liudytojų D. Liuberto, R. Dykinaitės, T. Boroško ir G. Raudeliūno parodymai sutampa su kito nuteistojo – A. V. išsamiais ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Iš jų matyti, kad draugui M. A. pasiūlius, A. V. 2012 m. gruodžio 21 d. atvažiavo kartu su juo į Vilnių, kur jiems pasiūlė užsidirbti nešant kontrabandines cigarečių dėžes nuo sienos. Iki valstybės sienos jį, M. A. ir A. G. („Liochą“) nuvežė nepažįstamas asmuo. A. G. nurodytoje vietoje, kurioje jis (A. V.) matė valstybės sienos ženklus (stulpus), jie pasikrovė miške ant žemės gulėjusias cigarečių dėžes į atsineštas roges, nutempė jas prie sodybos, paslėpė už tvoros ir laukė, kada atvažiuos jų pasiimti. Pasirodžius pareigūnams, pabėgo į mišką, o vėliau pribėgo prie jų laukusios mašinos, kuri jau buvo įklimpusi, bandė išstumti, tačiau nepavyko, belaukiant, kol ištrauks, atvažiavo pasienio pareigūnai (t. 2, b.l. 123). Iš esmės analogiškus parodymus A. V. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nurodydamas ir tą aplinkybę, kad priėję valstybės sieną, perlipo griovį ir šalia valstybės sienos ženklo rado sukrautas dėžes su cigaretėmis (t. 2. b.l. 119). A. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jie nėra ir niekiniai; kaip matyti iš byloje esančio protokolo, nepažeidžiant BPK 276 straipsnio 1 dalies nuostatų, jie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje kitų įrodymų patikimumui patikrinti (t. 5, b.l. 143). Be to, iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. V. atpažino R. D., kuris automobiliu buvo atvažiavęs pasiimti jų (A. V., M. A. ir A. G.) po cigarečių pergabenimo, užklimpo ir buvo kartu su kitais kaltinamaisiais sulaikytas pasienio pareigūnų (t. 2, b.l. 109). Iš kito byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. V. atpažino A. G., kurį vadino „Liocha“, ir su kuriuo kartu nešė kontrabandines cigaretes, o vėliau kartu buvo sulaikytas prie įklimpusio automobilio (t. 2, b.l. 114). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarta, kad nors vėliau A. V. šiuos savo parodymus paneigė, nurodydamas, kad juos duoti buvo priverstas ikiteisminio tyrimo pareigūnams pavartojus smurtą prieš jį, tačiau netikėti šiais jo parodymais pagrindo nėra, jie yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įtariamojo A. V. apklausų protokolų, apklausų metu dalyvavo gynėjas advokatas E. A. Burokas, kuris apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje negalėjo patvirtinti matęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų daromą poveikį A. V., ar smurto žymes (t. 5, b.l. 168-169). Kaip matyti iš bylos dokumentų, jau ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama A. V. versija dėl smurto prieš jį panaudojimo, tačiau iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojavimo skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad juose neužfksuota, kad A. V. būtų turėjęs pretenzijų dėl sveikatos būklės, medicininės apžiūros metu nieko ypatingo nepastebėta, smurto žymių nerasta (t. 2, b.l. 99-103). Priešingai, negu teigiama apeliantų skunduose, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. V. prisipažinimas ir parodymai ikiteisminio tyrimo nebuvo lemiamas nuteistųjų kaltę patvirtinantis įrodymas. Taip pat ir kito nuteistojo A. G. rašytinis paaiškinimas, pateiktas bylą nagrinėjant teisme, kuriame jis prisipažino dėl inkriminuojamų veikų, nebuvo lemiamu įrodymu byloje. Tiek A. V., tiek A. G. duoti parodymai apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes teismo buvo įvertinti visų bylos įrodymų kontekste.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įrodymų vertinimą jų visumoje bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus arba rėmėsi netinkamais įrodymais ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Apelianto M. A. teigimu, byloje nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai (netirti batų bei automobilio padangų protektoriaus pėdsakai ir kt.). Tačiau ši aplinkybė nereiškia, jog bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visų bylos aplinkybių ištyrimas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-9/2012, 2K-19/2014).

Taigi kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. G. ir M. A., veikdami bendrininkų grupe su A. V. ir R. D., būdami iš anksto susitarę, neteisėtai perėjo valstybės sieną ir neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pergabeno cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL. Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti, skundžiamame teismo nuosprendyje bei šioje nutartyje aptarti įrodymai, kolegijos nuomone, patvirtina tiek apeliantų padarytų nusikalstamų veikų objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius, taip pat ir jų veikimą tiesiogine tyčia. A. G. ir M. A. padarytas nusikalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 291 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems A. G. ir M. A. paskirtų bausmių taip pat yra pagrįsta ir teisėta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. G. ir M. A., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, kaip apeliaciniuose skunduose nepagrįstai tvirtina nuteistieji. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems A. G. ir M. A. bausmes, atsižvelgė į jų padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, t. y. kad nuteistieji padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taip pat įvertino tai, kad byloje nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Teismas atsižvelgė ir į apeliantų asmenybes, t. y. kad A. G. anksčiau teistas aštuonis kartus, baustas administracine tvarka; M. A. praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Be to, bylos duomenimis, M. A. teistas tris kartus, paskutinius du kartus – taip pat už cigarečių kontrabandą (t. 3, b.l. 135, 142-176). Ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos baudos nebuvo pakankamos pasiekti visų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, o būtent – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Tiek A. G., tiek M. A. nusikalto, turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl yra recidyvistai (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kolegijos manymu, visas šias aplinkybes apygardos teismas įvertino išsamiai bei nešališkai ir į jas atsižvelgęs tinkamai individualizavo bausmes. A. G. ir M. A. teismas pagrįstai paskyrė BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, ir BK 291 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, artimas šios bausmės vidurkiui. Už šias nusikalstamas veikas A. G. ir M. A. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo būdu, galutines nuteistiesiems paskirtas bausmes vertinti, kaip aiškiai per griežtas – nėra pagrindo. Nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis teigiamai charakterizuojamas, sumokėjęs anksčiau paskirtą bausdą, taip pat nesudaro pagrindo dar labiau švelninti apygardos teismo nuteistajam tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tiek ir nustatytą galutinę subendrintą bausmę.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo išspręstas iš jo sulaikymo metu paimtų daiktų klausimas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. G. asmens krato metu iš jo buvo paimti: dujų balionėlis, auksinis vestuvinis žiedas, sidabrinė grandinėlė ir dvidešimt devyni litai, perduodant juos saugojimui į VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės sandėlį bei kasą (t. 3, b.l. 30-35). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje sprendimas dėl šių daiktų priimtas nebuvo. Ši aplinkybė nesuteikia pagrindo keisti pirmosios instancijos nuosprendį, kadangi, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, teismo nuosprendžio vykdymo metu, nuosprendį priėmęs teismas turi teisę priimti sprendimą dėl byloje paimtų daiktų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų A. G. ir M. A. apeliacinius skundus atmesti.