- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- e2-24528-155/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18016-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Kategorijos
- 6.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka spręsdama P. Š. ieškinio dėl autoriaus teisių pažeidimo, pareikšto atsakovui VšĮ (duomenys neskelbtini), priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą nebenaudoti ir pašalinti ieškovo nuotraukas iš internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), priteisti 1200 Eur neturtinę žalą bei kompensuoti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje be jo sutikimo naudojamos nuotraukos su jo atvaizdu, nukopijuotos iš jo asmeninės internetinės svetainės (duomenys neskelbtini). Šios nuotraukos yra ieškovo intelektinė nuosavybė (kūrybinės veiklos rezultatas), todėl privalomas gauti jo leidimas, šiuo atveju nuotraukos publikuojamos be jo sutikimo, jam kaip specialistui iš kitos įstaigos tokie atsakovo veiksmai daro antireklamą, todėl yra padarytas pažeidimas pagal LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, kurį ieškovas prašo pašalinti bei atitinkamai kompensuoti neturtinę žalą.
Ieškinys negali būti priimtas, nes yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p).
CPK 27 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl autorinių neturtinių teisinių santykių.
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo teismo nustatyti autoriaus teisių pažeidimą, įpareigoti šį pažeidimą pašalinti ir kompensuoti patirtą neturtinę žalą. Todėl norint pripažinti ieškovo teisę į kompensaciją ir pašalinti autorinių teisių pažeidimą, teismas pirmiausia turi nustatyti ieškovo autorinių teisių pažeidimo faktą, todėl akivaizdu, jog ieškovo ieškinys yra dėl autorinių neturtinių teisių.
Pažymėtina, kad dėl labai panašių bylai aplinkybių yra pasisakęs Lietuvos Apeliacinis teismas 2013-10-17 nutartyje Nr. 2-2302/2013, kurioje taip pat buvo naudojamas fotografijos kūrinys be autoriaus sutikimo bei ieškovas taip pat prašė pašalinti šį pažeidimą ir kartu priteisti neturtinę žalą.
Lietuvos Apeliacinis teismas pažymėjo, jog autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, siekdami apginti pažeistas teises, turi teisę naudotis tokiais įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais: 1) pripažinti teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu); 5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu; 6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą; 7) sumokėti kompensaciją; 8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus (77 straipsnio 1 dalis). ATGTĮ 84 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.
ATGTĮ 14 straipsnyje įvardijamos tokios autorių asmeninės neturtinės teisės, tarp jų ir teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). Šiuo atveju ieškovas būtent nurodo, jog jo kūrybinės veiklos rezultatas naudojamas be jo sutikimo, kartu daro jam antireklamą kaip specialistui iš VšĮ (duomenys neskelbtini), todėl ieškinyje nurodytos aplinkybes akivaizdžiai atitinka autorių asmeninės neturtines teises, kurias ieškovas prašo apginti.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokį teisinį reglamentavimą, jog neturtines autorių teises siekiantis apginti asmuo turi teisę naudotis įvairiais įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais, tarp jų – reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, o nagrinėjamu atveju ieškovas, vienu iš pareikštų reikalavimų būtent ir siekia apginti jo kaip kūrybinės veiklos rezultatą, autoriaus neturtines teises, reikalaudamas kartu atlyginti neturtinę žalą, kaip tai numatyta ATGTĮ 84 straipsnyje, daro išvadą, kad toks ieškovo reikalavimas nagrinėtinas apygardos teisme pagal rūšinio teismingumo taisyklę.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ir šioje byloje ieškovo ieškinys yra dėl autorinių neturinių teisių.
Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jei ieškinys neteismingas tam teismui.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl atsisakytina jį priimti, išaiškinant ieškovui, jog su ieškiniu jis turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovo P. Š. ieškinį atsakovui VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl autorių teisių pažeidimo ir kompensacijos priteisimo, bei grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Išaiškinti ieškovui, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį teisme pagal teismingumą – Vilniaus apygardos teismui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.