Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant pareiškėjai A. K. G., jos atstovei advokatei Janinai Argustaitei, suinteresuotiems asmenims R. M., V. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., V. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė 2013-03-20 (b.l. 7). Santuokos liudijimas (b.l. 8) patvirtina, jog pareiškėja A. K. G. ir A. G. buvo susituokę 1967-11-06. Iš pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 9, 10) nustatyta, jog A. G. nuo 1974-11-05 iki mirties gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu nuo 1974-11-05 savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir pareiškėja A. K. G.. Gimimo liudijimai (b.l. 14, 15), santuokos liudijimas (b.l. 13) patvirtina, jog A. G. pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais taip pat yra vaikai – R. M. ir V. G.. Iš A. G. testamento kopijos (b.l. 11) nustatyta, jog A. G. 2013-02-20 testamentu buvo išreiškęs valią visą savo turtą palikti sutuoktinei A. K. G.. Iš Kauno miesto 13-ojo notarų biuro rašto (b.l. 12) nustatyta, jog notarų biuras nėra gavęs pareiškimų apie A. G. palikimo priėmimą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 16, 17, 18) patvirtina aplinkybes, jog A. G. nuosavybės teise priklausė 2 miškų ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), A. K. G. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir kiti statiniai esantys (duomenys neskelbtini).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėja A. K. G. (A. G. sutuoktinė) turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra (CK 5.13 str.).

Iš pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų, darytina išvada, jog pareiškėja A. K. G. savo aktyviais veiksmais – gyvendama būste, kurį rekonstravo kartu su sutuoktiniu A. G., pareiškėjai visą šį būstą prižiūrint kaip savo, atliekant pagerinimus, o taip pat prižiūrėdama po sutuoktinio A. G. mirties likusį jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, priėmė palikimą po A. G. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja neturi galimybių.

Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjai įgyjant teisę priimti palikimą po sutuoktinio mirties, todėl pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Valstybė šioje byloje patyrė 15,52 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 96 str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 44 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusio 2013-03-20), mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš A. K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,52 Lt (penkiolika litų 52 ct) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

(procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.