Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui P. I., atsakovės Lietuvos valstybę atstovaujančių Teisingumo ministerijos atstovui R. V. ir Generalinės prokuratūros atstovui A. G.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo P. I. (P. I.) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinyje nurodyta, kad dėl jo neteisėtai pradėtas ikiteisminis tyrimas, nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. kovo 7 d. dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ieškovas neturėjo saviraiškos laisvės, neteisėtai apribota jo teisė laisvai judėti, byla tirta nepagrįstai ilgai, 14 dienų dėl paskirtos priverstinės psichiatrinės ekspertizės atimta ieškovo laisvė, todėl ieškovas susirgo neurologine liga. Be to, ieškovui neleista komentuoti bylos viešai. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimų biuras pradėjo neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą (baudžiamoji byla Nr. 1-163-108/2010). Sankcionavus Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorui R. U., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimų biuras 2009 m. lapkričio 4 d. įpareigojo ieškovą pasirašyti pasižadėjimą neišvykti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartimi ieškovas nepagrįstai 14 dienų priverstinai paguldytas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinį skyrių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu ieškovas ir kiti kaltinamieji išteisinti, nes nepadaryta veikų, atitinkančių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pažymius (baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2012). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, peržiūrėjusi apeliacine tvarka nurodytą teismo nuosprendį, 2013 m. kovo 7 d. nutartimi paliko jį nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėto persekiojimo jis susirgo psichine liga ir 2013 metais tris savaites gydėsi Klaipėdos respublikinės ligoninės psichinių ligų skyriuje, vėliau gydėsi ambulatoriškai Klaipėdos psichinės sveikatos centre. Jis iki šiol vartoja psichotropinius vaistus. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2016 m. vasario mėn. padavė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Per nustatytą terminą ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, nes susirgo somatine liga, jam atlikta operacija, jis iki 2016 m. kovo 16 d. praleido visą laiką gydymo įstaigose. Klaipėdos rajono apylinkės teismas grąžino ieškovui ieškinį. Dėl to ieškovas iš naujo kreipėsi į teismą ir pareiškė ieškinį nagrinėjamoje byloje. Ieškovas nurodė, kad baudžiamosios bylos, kurioje jis buvo kaltinamasis, procesas truko nepagrįstai ilgai – 4,5 metų – dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų aplaidumo. Visi trys kaltinamieji ir liudytojai gyvena viename mieste, niekas nebuvo paieškomas.

Atsiliepime į ieškinį Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas prašo taikyti ieškinio senatį, taip pat atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėta veika vien dėl to, kad procesas pasibaigė asmens nenubaudus ar jį išteisinus. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję veiksmai buvo neteisėti. Pareigūnų procesinių veiksmų atlikimo ar procesinių prievartos priemonių taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nėra pagrindas reikalauti atlyginti žalą.Atsiliepime teigiama, kad buvo vada ir pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos. Ieškovui įtarimas pareikštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytas, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė skirta bei atlikta buvus BPK 2, 121 ir 141 straipsniuose nustatytiems pagrindams. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nekonstatavo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas netinkamai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė prašomos neturtinės žalos dėl pareigūnų veiksmų. Ieškovas nepagrindė aplinkybių, kaip atsirado neturinė žala. Atsiliepime tvirtinama, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu jis patyrė išgyvenimų dėl kito ikiteisminio tyrimo, kuris vyko 2010 metais, ir dėl kitos bylos nagrinėjimo teisme (baudžiamoji byla Nr. 1-114-549/2012). Nurodytoje baudžiamojoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d., nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepime į ieškinį Generalinė prokuratūra prašo taikyti ieškinio senatį, taip pat atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovas praleido 3 metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą, nes baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 7 d. priėmė nutartį, kuria paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. išteisinamąjį nuosprendį, bet ieškovas šioje byloje ieškinį pareiškė 2016 m. balandžio 30 d.Ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų patirtą neturtinę žalą.

Atsiliepime į ieškinį Teisingumo ministerija prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl teismo ir teisėjo veiksmų patyrė žalos.

Teismo posėdyje ieškovas prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi jame išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad su juo pasielgta neteisėtai, nesąžiningai. Tik prokuratūra jam atsakė, kad dėl žalos iki 5000 Eur gali kreiptis į Teisingumą ministeriją. Kitos institucijos į ieškovo paklausimus nereagavo. Ieškovas buvo išvykęs į Angliją. Po to ekstradicijos būdu grąžintas į Lietuvą. Kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, bet šis grąžino ieškinį. Tada ieškovas nutarė kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Dėl to ieškovas mano, kad nepraleido ieškinio senaties termino. Iki 2008 metų pradėto baudžiamojo persekiojimo ieškovui nustatyti psichikos sutrikimai. Liga nustatyta 2003 metais, bet ieškovas vartojo vaistus. Ieškovas 2006–2007 metais savo noru gulėjo ligoninėje, bet situacija buvo stabili vartojant vaistus ir gydytojams prižiūrint. Prokuroras priėmė sprendimą pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Jis iš karto, susipažinęs su bylos medžiaga, turėjo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas paaiškino, kad taip pat buvo iškelta kita baudžiamojo byla ir joje buvo skirtas suėmimas. Pirmą kartą į teismą ieškovas kreipėsi 2013 m. rugpjūčio mėn. Bet dažniausiai ne į tą teismą kreipdavosi. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo skundą ir nurodė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. I-1602-243/2013). Ieškovas nurodė, kad 2014 m. kovo mėn. kreipėsi, bet neprisimena, kur.

Teismo posėdyje Generalinės prokuratūros atstovas prašė atmesti ieškinį, rėmėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad ieškovas turi įrodyti neteisėtus veiksmus. Nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai ir prokurorai netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą. Vada ir pagrindas buvo ikiteisminiam tyrimui pradėti. Ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas, atlikti procesiniai veiksmai. Ištirti veiką stengtasi kuo greičiau. Ieškovo teiginiai apie neturtinę žalą deklaratyvūs. 2010 metais ieškovui iškelta kita baudžiamoji byla ir jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi neaišku, dėl kurio ikiteisminio tyrimo pablogėjo jo sveikata. Valstybė neatsako už žiniasklaidoje viešinamą informaciją. Ieškovas neįrodė, kad prokuroras paskelbė žiniasklaidoje tam tikrus duomenis apie ieškovą.

Teismo posėdyje Teisingumo ministerijos atstovas prašė atmesti ieškinį, rėmėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.

Nagrinėjamoje byloje išreikalauta Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2012.

Ieškinys atmestinas.

Ieškinyje ieškovas kelia neturtinės žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmais, atlyginimo klausimą.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biure 2008 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 167 straipsnio 1 dalyje, 295 straipsnyje nustatytų nuskalstamų veiksmų. Ieškovui pareikšti įtarimai. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu ieškovui nuo 2009 m. lapkričio 4 d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovas nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2011 m. sausio 18 d. (14 dienų) priverstinai tirtas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu išteisino ieškovą, nes nenustatė nusikalstamos veikos požymių.

Dėl ieškinio senaties termino

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį, kuria atmestas prokuroro R. U. apeliacinis skundas, ieškovas gavo 2013 m. kovo 19 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2012; T. 5, b. l. 143). Taigi apie, ieškovo nuomone, jam prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmais padarytą žalą ieškovas sužinojo nurodytą dieną ir šią dieną prasidėjo ieškinio senaties terminas (CK 1.127 straipsnis). Ieškovas nenurodė, taip pat išreikalautoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas CK 1.129 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.

Pagal CK 1.130 straipsnio 4 dalį, ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ieškinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė. Ieškovas 2015 m. vasario 25 d. pateikė skundą administraciniame teisme (b. l. 59). Vilniaus administracinis teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi grąžino ieškovui skundą, nes ieškovas nepašalino trūkumų (b. l. 63). Ieškovas dar kartą buvo pateikęs skundą administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo skundą, nes skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (b. l. 12). Taip pat ieškovas 2016 m. vasario mėn. pareiškė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme, bet teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas trūkumų nepašalino, todėl teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi grąžino ieškinį ieškovui (b. l. 15). Ieškovas nurodė, kad tuo metu sirgo somatine liga, jam atlikta operacija, jis iki 2016 m. kovo 16 d. praleido visą laiką gydymo įstaigose, todėl negalėjo pašalinti ieškinio trūkumų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį pareiškė 2016 m. kovo 31 d. (b. l. 1). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo ankstesni skundų ir ieškinio padavimai kitiems teismams, nenutraukė ieškinio senaties termino. Dėl to ieškinio senaties terminas pasibaigė 2016 m. kovo 21 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Tai – savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodė, kad sirgo iki 2016 m. kovo 16 d. Pažymėtina, kad 2016 m. kovo 21 d. ieškovas nesirgo, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo ieškovo ligą pripažinti svarbia priežastimi praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). nepaisant to, šiame sprendime pasisakytina dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

Dėl prokuroro veiksmų

Ieškovas teigia, kad prokuroras turėjo atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba jį nutraukti. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-251-108/2012 duomenų matyti, kad ieškovas 2008 m. lapkričio 28 d. pateikė Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui ir kitoms institucijoms pareiškimą, kuriame pranešė apie nelegalų darbą, Klaipėdos pramogų klube slaptai įrengtą pasiklausymo sistemą. Nurodytame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad galisi padaręs nurodytą pažeidimą (baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2012; T. 1, b. l. 1, 2). Pranešimas apie įtarimą ieškovui įteiktas 2009 m. spalio 23 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2012; T. 2, b. l. 44). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendyje nustatyta, kad ieškovas ir kitu du kaltinamieji buvo kaltinti tuo, jog veikdami bendrai, neteisėtai įrengė ir panaudojo specialią techniką informacijai rinkti ir neteisėtai rinko informacija apie asmens privatų gyvenimą. Taip pat aptariamame nuosprendyje konstatuota, kad tik ieškovo prisipažinimas apie tai, jog jis kitų asmenų prašymu sumontavo slaptą pasiklausymo įrangą, neįrodo aplinkybės, kad tą įrangą sumontavo ieškovas. Be to, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas suprato, kad renka privačią informaciją ir norėjo taip veikti. Teismas nenustatė ieškovo motyvo atlikti nurodytus veiksmus. Dėl to teismas sprendė, kad nėra ieškovo tyčios, o ji būtina BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatytam nusikaltimui padaryti. Remdamasis tais pačiais motyvais, teismas padarė išvadą, kad negalima neginčijamai teigti, jog ieškovas ir kiti asmenys atliko taip pat ir BK 295 straipsnio dispozicijoje nustatytus veiksmus (baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2012; T. 5, b. l. 1. 58).

Ieškovas teigia, kad, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, jam nepagrįstai 2009 m. lapkričio 4 d. skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš išreikalautų baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad prokuroras R. U. 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu paskyrė ieškovui rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tam, kad įtariamasis dalyvautų procese, netrukdytų atlikti ikiteisminį tyrimą ir nagrinėti bylą teisme (baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2012; T. 2, b. l. 1, 61). Reikšminga tai, kad priėmus nurodytą prokuroro nutarimą, 2009 m. lapkričio 24 d. atlikta ieškovo ir kito įtariamojo R. Š. akistata (baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2012; T. 2, b. l. 53 – 56). Įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas daro išvadą, kad prokuroras pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, taip pat buvo pagrindas ieškovui pareikšti įtarimą. Be to, prokuroras pagrįstai skyrė ieškovui rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė neteisėtų prokuroro veiksmų.

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų

Ieškovas teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo nekompetentingi, todėl ikiteisminis tyrimas truko per ilgai, pareigūnai atliko nepagrįstų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal ieškovo 2008 m. lapkričio 28 d. pareiškimą. Prokuroras 2010 m. vasario 26 d. surašė kaltinamąjį aktą ir perdavė jį teismui (baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2012; T. 3, b. l. 94–98). Taigi ikiteisminis tyrimas truko vienerius metus ir tris mėnesius. Atliekant ikiteisminį tyrimą įtarimai pareikšti trims įtariamiesiems. Iš išreikalautos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad, ikiteisminio tyrimo metu atitinkami veiksmai buvo atliekami intensyviai, rinkti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys, prokuroras tinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai operatyviai vykdė prokuroro pavedimus. Ieškovas neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų BPK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi skirti ieškovui rašytinį pasižadėjimą neišvykti priėmė ne ikiteisminio tyrimo pareigūnas, bet prokuroras. Dėl nurodyto prokuroro nutarimo teismas pasisakė pirmiau šiame sprendime. Įvertinęs bendrą ikiteisminio tyrimo trukmę ir atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų atliktų veiksmų visetą, teismas konstatuoja, ikiteisminio tyrimo metu nepadaryta BPK pažeidimų.

Dėl teismo veiksmų

Ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai apribojo jo laisvę patalpindamas jį į ligoninės stacionarą teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizei atlikti. Šis ieškovo argumentas nepagrįstas dėl tokių priežasčių.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. teisiamojo posėdžio metu išklausė posėdyje dalyvavusio eksperto D. T. ir proceso dalyvių nuomonių dėl ekspertizės skyrimo ieškovui (baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2012; T. 4, b. l. 40–41). Ekspertas nurodė, kad reikia skirti ieškovui stacionarią ekspertizę. Ieškovas nurodė, kad sutinka geranoriškai nuvykti į Utenos psichiatrinės ligoninės ekspertinį skyrių stacionariai ekspertizei atlikti. Įvertinęs eksperto poziciją, taip pat ieškovo medicininius dokumentus, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nutarė paskirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę ieškovo psichinei būklei įvertinti (baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2012; T. 4, b. l. b. l. 46, 47). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos skyrius pateikė 2011 m. sausio 5 – 18 d. teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktą ir pateikė jame išvadas (baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2012; T. 4, b. l. 49–55). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog teismo ekspertizė nagrinėjant baudžiamąją bylą jam paskirta be pagrindo ir kad atlikta pažeidžiant jos atlikimo tvarką. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad atliekant teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę stacionaro sąlygoms, neteisėtai apribota ieškovo laisvė.

Ieškovas teigia, kad baudžiamosios bylos trukmė nepagrįstai ilga. Pirmiau šiame sprendime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal ieškovo 2008 m. lapkričio 28 d. pareiškimą. Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismui priėmus 2015 m. kovo 7 d. nutartį. Taigi visas procesas užtruko 4 metus ir 3 mėnesius. Vertinant aptariamos baudžiamosios bylos procesą atskiromis stadijomis, pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas truko 1 metus ir 3 mėn., bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme – 2 metus ir 1 mėn. (nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2012 m. kovo 16 d.), apeliacinis procesas – 11 mėn. (nuo 2012 m. balandžio 6 d. iki 2013 m. kovo 7 d.). Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės teismas pasisakė pirmiau šiame sprendime, todėl šiuo klausimu nekartoja argumentų.

Vertinant procesą pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje buvo paskelbta vieno iš įtariamųjų R. Š. paieška (baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2012; T. 3, b. l. 131). Be to, buvo nutarta atvesdinti ieškovą ir kitą įtariamąjį S. P., taip pat liudytojus į teisimąjį posėdį (baudžiamoji byla Nr. 1-251-108/2012; T. 3, b. l. 116; T. 4, b. l. 26). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įvyko 15 posėdžių, paskirta ir atlikta pirmiau nurodyta teismo ekspertizė ieškovo psichinei būklei įvertinti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, sprendė įrodymų priėmimo klausimus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje procesas pirmosios instancijos teisme trukmės aspektu buvo pagrįstas, ne per ilgas.

Apeliacinis procesas taip pat truko ne per ilgai, nes byloje buvo trys išteisintieji. Jie teikė atsikirtimus į prokuroro apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas bylą persiuntė Kauno apygardos teismui 2012 m. balandžio 30 d. apeliacinės instancijos teismas kelis kartus atidėjo posėdį, siekdamas užtikrinti proceso dalyvių ir juos ginančių advokatų dalyvavimą posėdžiuose. Be to, proceso dalyviai teikė atsikirtimus į apeliacinį skundą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad apeliacinio proceso trukmė buvo pagrįsta.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų. Nenustačius vienos iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), valstybei negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Pažymėtina, kad išteisinamasis teismo nuosprendis savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmai baudžiamojoje byloje buvo neteisėti. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo pasisakyti dėl ieškovo nurodytos neturtinės žalos ir jos dydžio, kaip civilinės atsakomybės kitos sąlygos.

Kiti bylos šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio jame išdėstytais argumentais, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti ieškovo P. I. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2016 m. lapkričio 23 d.