Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-939-267/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-09Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-31Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
2A-939-267/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02070-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Vytautas Kursevičius
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Ieškovas
J. K.
Kategorijos
  • 1.2Bendrosios nuostatos
Civilinė byla Nr. 2A-939-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02070-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.; 6.3.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3078-569/2014 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) sporto mokyklai „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas 2014 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą Nr. 5-P-3.1 dėl jo atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu ir panaikinti, grąžinti jį į darbą (duomenys neskelbtini) sporto mokykloje ,,(duomenys neskelbtini)“, priteisti kompensaciją už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną po 72,20 Lt nuo 2014 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nuo 1978 metų dirba (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) trenerio-sporto mokytojo pareigose. 2013 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius parašė įsakymą Nr. 115-D-1.2 dėl (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 113-D-1.2, „Dėl darbo krūvio nustatymo J. K.“ laikymo negaliojančiu ir direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 112-D-1.2 „Dėl mokymo grupių komplektavimo“ pakeitimo. Šiuo įsakymu buvo nurodyta, kad keičiasi ieškovo darbo apmokėjimo sąlygos – nustatomas 10 valandų per savaitę darbo krūvis su 8,28 koeficientu, tai yra darbo krūvis sumažinamas. Įsakyme buvo nustatyta, kad, nepranešus apie savo apsisprendimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis iki 2013 m. gruodžio 15 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 str., ieškovui bus įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Šis įsakymas jam buvo pateiktas 2013 m. lapkričio mėn., tačiau jo iš karto nepasirašė, nes turėjo pateiktą pasiūlymą apsvarstyti, pačiame įsakyme buvo nustatytas apsisprendimo terminas iki 2013 m. gruodžio 15 d. 2013 m. gruodžio 13 d. prie įsakyme spausdinto įrašo „susipažinau ir sutinku“ ranka parašė datą ir pasirašė, taip išreikšdamas sutikimą dėl darbo krūvio sumažinimo. Prie įsakymo papildomai pridėjo savo ranka rašytą 2013 m. gruodžio 12 d. prašymą, kuriame pateikė savo samprotavimus dėl darbo krūvio sumažinimo tikslingumo, prašė jo pasiūlymus apsvarstyti ir tenkinti. 2013 m. gruodžio 17 d. darbdavys įteikė įspėjimą Nr. 232-1.8, kuriame buvo nurodyta, kad sporto mokykla „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. vasario 17 d. nutraukia su juo darbo teisinius santykius pagal DK 129 str. 1 d. 2014 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 str. 1 d., 140 str., 177 str., 141 str. ir 206 str., pasirašė įsakymą Nr. 5-P-3.1, kuriuo jį atleido iš darbo nuo 2014 m. kovo 4 d. Ieškovas teigė, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes jis sutiko su įsakymu mažinti jo darbo krūvį iki 10 valandų per savaitę su 8,28 koeficientu, tačiau atsakovė vis tiek jam 2013-12-17 pateikė įspėjimą Nr. 232-1.8 apie darbo sutarties nutraukimą. 2014 m. sausio 9 d. jis surašė pranešimą atsakovei, kuriame pakartotinai patvirtino, kad sutinka dirbti sumažintu 10 val. darbo krūviu su 8,28 koeficientu, tačiau 2014 m. sausio 14 d. jis gavo atsakymą į pranešimą, kuriame darbdavys ignoravo jo sutikimą ir nepagrįstai nurodė, kad jis netinkamai informavo darbdavį apie sutikimą dirbti sumažintu krūviu, kadangi nėra jo sutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Manė, kad darbdavys neteisingai nurodė, jog jo elgesys vertintinas kaip pasiūlymo atmetimas, nors jis du kartus išreiškė savo poziciją dėl sutikimo. Kadangi ieškovas manė, jog buvo atleistas iš darbo nepagrįstai, prašė atlyginti ir neturtinę žalą, nes netekęs darbo jis labai išgyveno, jo reputacija ir bendravimo galimybės pablogėjo, kankino nemiga, svaigo galva, todėl buvo priverstas naudoti vitaminus, maisto papildus, kreipėsi į gydytojus dėl padidėjusio arterinio kraujo spaudimo bei atsiradusių psichologinių problemų.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) sporto mokykla „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui įteiktame 2013 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. 115-.D-1.2 aiškiai buvo nurodyta, kad iki 2013 m. gruodžio 15 d. ieškovas privalo pateikti atsakymą, ar sutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Ieškovas 2013 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą dėl darbo krūvio ir darbo užmokesčio didinimo, kuriame, klaidindamas darbdavį, nurodė, kad vien (duomenys neskelbtini) grupei jam reikalinga 18 savaitės darbo valandų, nors kaip vėliau paaiškėjo patikrinimų metu, grupė net negalėjo būti laikoma sukomplektuota. Be to, ieškovas 2013 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakovei savo sudarytą tvarkaraštį, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grupių užsiėmimams reikalinga skirti 20 valandų per savaitę, nutylėdamas faktą, jog grupės nėra sukomplektuotos. Nei ieškovo 2013 m. gruodžio 12 d. pateiktas prašymas, nei įrašas, jo paties padarytas 2013 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. 115-.D-1.2, neleido atsakovei daryti išvados, kad darbuotojas sutiko dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Teigė, kad ieškovas darbdaviui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą grupių komplektiškumą, nors realiai sportininkų nebeturėjo. Esant tokioms aplinkybėms buvo nuspręsta, kad, nepaisant to, ar ieškovas sutiktų dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ar ne, jis iš darbo turėtų būti atleistas esant kitoms svarbioms priežastims (sumažėjus sportininkų skaičiui, kuomet ieškovui nelieka darbo krūvio). Taip pat nurodė, kad 2013 m. gruodžio 17 d. išsamiai išdėstant darbo sutarties nutraukimo priežastis bei aplinkybes ieškovas buvo supažindintas su įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą. Šiame įspėjime darbdavys ieškovo atleidimo iš darbo priežastimis įvardijo ne tik nesutikimą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, tačiau kartu ir tai, kad ieškovas negali sukomplektuoti (duomenys neskelbtini) tobulinimo pirmų mokymo metų grupės ir to nepadarė per jam duotą terminą, o atsakovė neturi galimybės suteikti darbo sutarties 3 punkte įtvirtinto darbo krūvio. Nors 2014 m. sausio 9 d. ieškovas atsakovei pateikė raštą dėl sutikimo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ieškovo atleidimas iš darbo buvo susijęs ne su jo atsisakymu dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, o su kitomis svarbiomis priežastimis, lemiančiomis atitinkamą darbdavio darbo organizavimą, ieškovo raštas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos jo atleidimo iš darbo priežastims ar teisėtumui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino – pripažino 2014 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą Nr. 5-P-3.1 dėl ieškovo J. K. atleidimo iš darbo neteisėtu ir jį panaikino, grąžino ieškovą J. K. į darbą (duomenys neskelbtini) sporto mokykloje ,,(duomenys neskelbtini)“. Teismas priteisė ieškovui J. K. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos ,,(duomenys neskelbtini)“ 8337,21 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 95,83 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos ,,(duomenys neskelbtini)“ teismas priteisė 542,12 Lt bylinėjimosi išlaidų, teismo sprendimo dalis dėl ieškovo J. K. grąžinimo į darbą (duomenys neskelbtini) sporto mokyklą ,,(duomenys neskelbtini)“ bei dėl 2012,43 Lt vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nurodė vykdyti skubiai.

Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad 2014 metų pradžioje nebeliko ieškovo 2013 metų pradžioje sukomplektuotos (duomenys neskelbtini) ugdymo grupės, su kuria ieškovas dirbo ir gavo darbo užmokestį pagal 2013-11-15 įsakymą. Nurodė, kad darbo sutarties nutraukimui kaip pagrindui pagal DK 129 straipsnį būtina juridinių faktų sudėtis, ją sudarantys faktai turi atsispindėti įspėjime dėl atleidimo iš darbo, įspėjime turi būti nurodytos konkrečios svarbios darbo santykių nutraukimo priežastys, o ne pakartojamos abstrakčios DK 129 straipsnio formuluotės. Nustatė, kad darbdavys įspėjime (2013-12-17) kaip juridinį atleidimo iš darbo pagrindą nurodė DK 129 straipsnio 1 dalį, o kaip faktinį pagrindą – darbuotojo nesutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Tačiau nagrinėjant bylą atsakovė nurodė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo todėl, jog jam nebeliko darbo krūvio. Teismas nurodė, kad darbdavys gali atleisti darbuotoją tik dėl tos svarbios priežasties, kurią jis nurodė įspėjime apie atleidimą iš darbo, o atleidimas kitu pagrindu laikytinas atleidimu iš darbo be įspėjimo, sprendė, kad atsakovės įspėjimas neatitinka DK 130 straipsnio reikalavimų, todėl laikė, kad ieškovas buvo atleistas nesant įstatyme numatyto įspėjimo, kad atsakovė, atleisdama ieškovą iš darbo, pažeidė darbo sutarties nutraukimo tvarką ir sąlygas, todėl ieškovo reikalavimą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teismas tenkino, grąžindamas ieškovą į pirmesnį darbą. Dėl grąžinimo į darbą teismas nurodė, kad tenkindamas šį ieškinio reikalavimą atsižvelgė į ieškovo darbo specifiką, kad ieškovą grąžinus į darbą jis turės galimybę sukomplektuoti atitinkamas mokymo grupes, o to nepadarius, darbdavys turės teisę tinkamai jį įspėjęs atleisti iš darbo. Nors atsakovė nurodė, kad grąžinus ieškovą į darbą darbinė atmosfera taptų nepalanki efektyviam darbo funkcijų vykdymui, teismas sprendė, kad DK 300 str. 3, 4 dalyse nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. Kadangi ieškovas pageidavo būti grąžintas į darbą, pas atsakovę dirbo ilgą laiką, pats atsakovės atstovas nurodė, kad konfliktai su ieškovu prasidėjo tik 2013 metais, todėl sprendė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nėra pagrindas taikyti ieškovui alternatyvų jo teisių gynimo būdą. Grąžinęs į darbą, J. K. iš atsakovės teismas priteisė pagal darbdavio pateiktą pažymą paskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas pripažino, kad atleidimas iš darbo neabejotinai ieškovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nustatė, kad duomenų apie jo nuobaudas ar netinkamai atliekamas pareigas iki šiol nebuvo, pas atsakovę ieškovas dirbo ilgą laiko tarpą, todėl padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovė (duomenys neskelbtini) sporto mokykla „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014 m. liepos 9 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo J. K. ieškinį, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Apeliantė nurodo, kad teismas pagal byloje esančius rašytinius ir kitus įrodymus, visiškai teisingai sprendė, jog ieškovo atleidimo iš darbo metu iš esmės egzistavo svarbios priežastys darbo sutarties nutraukimui pagal DK 129 str. 1 d., o atsakovė įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą metu negalėjo perkelti ieškovo į kitas laisvas pareigas, nes tokių pareigų darbovietėje nebuvo, tačiau nepaisant to, teismas formaliai įvertino atleidimo iš darbo procedūrą. Teigia, kad jeigu atleidimo iš darbo procese ir buvo padaryti formalūs įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo pažeidimai, nors realiai egzistavo svarbios darbo sutarties nutraukimo priežastys (DK 129 str.), tai nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtu. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog neišsamus įspėjimo turinys savaime nėra prielaida pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu. Mano, kad šiuo atveju ieškovui buvo žinomi pagrindiniai su jo atleidimu iš darbo susiję klausimai, nes atsakovė informavo ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą, 2013 m. gruodžio 17 d. įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovė aiškiai įvardijo kokių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo nebuvimas sudaro sąlygas tam, jog ieškovui nelieka darbo krūvio. Be to, atsakovė nuo 2013 m. spalio mėnesio atliko sportininkų grupių komplektacijų patikrinimus, ieškovas žinojo apie atliekamus patikrinimus ir užfiksuotus jų rezultatus bei tai, kad jie atliekami siekiant nustatyti reikalavimų grupių komplektiškumui įgyvendinimą.Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas nuslėpė faktą, kad (duomenys neskelbtini) grupės užsiėmimai faktiškai nebevyko (kaip ir (duomenys neskelbtini) grupės užsiėmimai). Be to, vykdydamas klaidinančius veiksmus ieškovas 2013 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakovei savo sudarytą tvarkaraštį, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grupių užsiėmimams reikalinga skirti 20 valandų per savaitę, nutylėdamas faktą, jog grupės nėra sukomplektuotos. Mano, kad tai neabejotinai parodo, jog ieškovas žinojo apie grupių nesukomplektavimo pasekmes ir pats savo aktyviais veiksmais klaidindamas darbdavį siekė jų išvengti. Todėl teigti, kad po 2013 m. gruodžio 17 d. įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovas nežinojo, jog su juo bus nutraukti darbo santykiai, negalima.Teigia, kad nors teismas sprendime pripažino, jog 2014 metų pradžioje nebeliko ieškovo 2013 metų pradžioje sukomplektuotos (duomenys neskelbtini) ugdymo grupės, su kuria ieškovas dirbo ir gavo darbo užmokestį pagal 2013-11-15 įsakymą, tačiau priėmė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams prieštaraujantį sprendimą, lemiantį ieškovo grąžinimą atlikti darbo funkcijų, kurių nėra. Mano, kad teismo sprendime pripažinus svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį egzistavimą (atitinkamo darbo nebuvimą), darbdaviui sukuriama pareiga pakartotinai inicijuoti teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo atleidimą vien dėl formalių 2013 m. gruodžio 17 d. įspėjimo apie atleidimą iš darbo trūkumų.Apeliantės teigimu, nustačius formalius įspėjimo apie atleidimą iš darbo pažeidimus egzistavo galimybė perkelti atleidimo iš darbo datą naujo įspėjimo apie atleidimą laikui (dviem mėnesiams), priteisiant ieškovui vidutinį darbo užmokestį už atitinkamą laikotarpį. Neperkėlus atleidimo iš darbo datos, o darbo sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, būtų paneigtos paties teismo nustatytos svarbios ieškovo atleidimo iš darbo priežastys, o atsakovė patirtų neproporcingus finansinius ir administracinius sunkumus.Dėl ieškovo grąžinimo į darbą nurodo, kad ieškovo reikalavimo grąžinti jį į darbą tenkinimas yra nelogiškas, paneigia byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas nesant jam darbo, ieškovas grąžinamas į darbą, kuriame nėra jam vykdytinų funkcijų. Be to, ieškovui nebuvus darbo krūvio kurį laiką, atstatyti jį yra sudėtinga, o atsakovė šiuo momentu yra praradusi pasitikėjimą ieškovu.Kadangi apeliantė mano, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl, nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, mano, kad nėra jokio pagrindo ieškovui priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą. Vis dėlto, nurodo, kad jeigu ieškovas ir patyrė neigiamų išgyvenimų, tai galėjo būti nulemta jo paties atliktų veiksmų, o atleidimas iš darbo nebuvo netikėtas, ieškovas pats suprato situaciją bei tai, kad nesant darbo krūvio, jis negali būti paliekamas darbe.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. K. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjant bylą atsakovė teigė, jog ieškovas buvo atleistas iš darbo todėl, kad jam nebeliko darbo krūvio, o 2013-12-17 įspėjime dėl atleidimo iš darbo ši svarbi priežastis nebuvo suformuluota. Kadangi darbdavys gali atleisti darbuotoją tik dėl tos svarbios priežasties, kurią jis nurodė įspėjime apie atleidimą iš darbo, atleidimas kitu pagrindu laikytinas atleidimu iš darbo be įspėjimo. Mano, kad apeliantė laikosi pozicijos, kad nėra svarbios atleidimo iš darbo priežastys, nes yra būtina ieškovą atleisti iš darbo. Taip pat mano, kad tai yra aiškus susidorojimas dėl asmeninių priežasčių, apeliantė ignoruoja DK 130 str. 2 d. 1 p. reikalavimus, kur aiškiai nurodyta, kad įspėjime apie atleidimą turi būti nurodomos konkrečios atleidimo iš darbo priežastys ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Taip pat nurodo, kad apelianto pateikiami faktai apie tai, kad neegzistavo (duomenys neskelbtini) grupė ir ieškovui neliko darbo krūvio, atsirado tik po to, kai atsakovė gavo ieškinį, bylos medžiagoje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šie faktai egzistavo iki ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo. Ieškovas nurodo mokyklai pateikęs rašytinius paaiškinimus, kodėl kai kurie sportininkai nebuvo treniruotėse, teigia, kad jo treniruojamų sportininkų (duomenys neskelbtini) grupė egzistavo ir atitiko grupei keliamus reikalavimus. Ieškovas teigia, kad šiuo metu teismo sprendimu yra grąžintas į darbą ir po atostogų ketina dirbti su (duomenys neskelbtini) grupe, kuri sukomplektuota ir atitinka tokio pobūdžio grupėms keliamus reikalavimus, ieškovas teigia rinksiantis naują jaunų sportininkų grupę. Dėl grąžinimo į darbą ieškovas nurodo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovą grąžinus į darbą, jis turi galimybių sukomplektuoti atitinkamas mokymo grupes, kai kurie sportininkai pas ieškovą treniruojasi individualiai, teismui yra pateikti duomenys, kad jie po ieškovo atleidimo iš darbo dalyvavo ir dalyvauja varžybose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, DK 300 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies ir CK 250 straipsnio nuostatų taikymo.

Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus analizuoja juos sugrupavusi:

Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo

DK 129 straipsnis numato darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, turi patikrinti, ar įspėjimas atitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Minėta, kad darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl svarbių priežasčių, bet jos turi būti nurodytos įspėjime tokiu būdu, kad įspėjimas atitiktų savo paskirtį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įspėjime darbuotojui apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, nes darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai t. y. 2013-11-15 įsakymas Nr. 115-D-1.2 ir 2013-12-17 įspėjimas (1 t., 6, 8 b. l.) leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju darbdavys įspėjo trenerį-mokytoją J. K. po dviejų mėnesių nutrauksiąs darbo teisinius santykius, nes nustatytu terminu negautas darbuotojo sutikimas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, t. y. sumažintu iki 10 val./sav. darbo krūviu su 8,28 koeficientu dėl nesukompletuotos (duomenys neskelbtini) tobulinimo pirmų metų grupės. Įspėjime taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) sporto mokykla „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės suteikti J. K. darbo sutartyje numatyto darbo krūvio ir mokėti darbo užmokesčio su 16,57 koeficientu. Minėtų dokumentų turinys paneigia apelianto teiginius, kad ieškovas buvo tinkamai įspėtas ir atleistas dėl to, kad, sumažėjus sportininkų skaičiui, ieškovui nelieka darbo krūvio. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje pakanka duomenų išvadai, kad iki darbo sutarties nutraukimo treneris J. K. dirbo su (duomenys neskelbtini) ugdymo grupės sportininkais, o atsakovas nustatyta tvarka neteikė jam nurodymų dėl treniruojamų sportininkų (duomenys neskelbtini) ugdymo grupėje skaičiaus didinimo, kai tuo tarpu 2013-10-24 įsakymu Nr. 107-D-1.2 „Dėl mokymo grupių komplektavimo“ mokyklos direktorius S. M. nurodė (duomenys neskelbtini) treneriui-sporto mokytojui J. K. pilnai sukomplektuoti (duomenys neskelbtini) tobulinimo 1 metų grupę iki 2013 m. spalio 31 d. Bylai reikšmingas aplinkybes, kad ieškovas turėjo galimybę savalaikiai sukomplektuoti jo treniruojamų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ugdymo grupę patvirtina 2014-03-03 ir 2014-03-10 J. K. treniruojamų vaikų tėvų prašymai (duomenys neskelbtini) mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui dėl trenerio J. K. grąžinimo į darbą (1 t., 113, 144 b. l.), ieškovo paruoštų dviejų sportininkų (R. R., S. S.) įtraukimas į (duomenys neskelbtini) rinktines 2013 ir 2014 metais (1 t., 118–119 b. l.), 9 sportininkų, kuriuos treniravo J. K., dalyvavimas varžybose 2013–2014 metais, jų laimėtos prizinės vietos (1 t., 122–143 b. l.). Liudytojo G. S. parodymus teisme, kad ieškovas netinkamai atliko trenerio pareigas, paneigia jau minėti J. K. treniruojamų sportininkų pasiekti rezultatai varžybose, taip pat į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) federacijos prezidento V. M. 2014-06-25 informacinis raštas „Dėl J. K. darbinės veiklos rengiant sportininkus“. Šiame rašte nurodyta, kad J. K. už pasiekimus profesinėje veikloje ne sykį buvo apdovanotas padėkos raštais, eilę metų (2005, 2006, 2007), taip pat ir 2014 metais J. K. buvo patikėtos (duomenys neskelbtini) rinktinės trenerio pareigos (1 t., 100, 101 b. l.).

Teisėjų kolegijos vertinimu šios bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą įteikimo J. K. momentu, t. y. 2013 m. gruodžio 17 d., pats darbdavys neturėjo informacijos apie nepilnai sukomplektuotą J. K. treniruojamą (duomenys neskelbtini) ugdymo sportininkų grupę. Tai patvirtina atsakovo į bylą pateikti įrodymai, t. y. 2013-12-03–2013-12-31 J. K. treniruočių tvarkaraštis, 2014-01-08 Tarnybinis pranešimas, 2014-02-04, 2014-02-18 sportininkų lankomumo patikrinimo protokolai (1 t., 56– 66 b. l.). Akivaizdu, kad iki 2014 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) sporto mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams G. S. vykdė sporto pratybų kontrolę, lankomumą, siekdamas įvertinti ar tinkamai vykdomas sportininkų mokymo grupių, taip pat ir J. K. treniruojamų grupių, komplektavimas, todėl apelianto teiginiai, kad 2013-12-17 ieškovui buvo išaiškinta, kad jam nelieka sporto mokykloje darbo krūvio, teisėjų kolegijos vertinimu, tiesiog prasilenkia su elementaria logika. Svarbu ir tai, kad nei 2013-11-15 įsakyme, nei 2013-12-17 įspėjime neužsimenama apie nepakankamą sportininkų skaičių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ugdymo grupėje, kurioje iki darbo sutarties nutraukimo dirbo ieškovas.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą nebuvo pakankamai informatyvus darbuotojo požiūriu, neatitiko DK 130 straipsnyje nustatytų formos ir turinio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą J. K. atleidimą iš darbo vertinti kaip atleidimą pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, kuris sukelia DK 300 straipsnio 3 ar 4 dalyse numatytas teisines pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškovo J. K. ieškinio reikalavimus, konstatavęs, kad darbdavys (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2014-03-03 įsakymu Nr. 5-P-3.1. „Dėl J. K. atleidimo iš darbo“ nutraukdamas su ieškovu J. K. darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį pažeidė darbo sutarties nutraukimo tvarką ir sąlygas, nes 2013-12-17 įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys neatitiko DK 130 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įspėjime nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas (nesutikimas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis) neatitiko faktinės darbo sutarties nutraukimo priežasties – trenerio J. K. ugdomų sportininkų (duomenys neskelbtini) tobulinimo ir (duomenys neskelbtini) ugdymo grupių nesukomplektavimas. Bylos medžiaga leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad Šiaulių apylinkės teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai aiškino DK 129 ir 130 straipsnių nuostatas, nurodydamas, kad darbdavys gali atleisti darbuotoją pagal DK 129 str. tik dėl tos svarbios priežasties, kurią jis nurodė įspėjime apie atleidimą iš darbo, o atleidimas kitu pagrindu laikytinas atleidimu iš darbo be įspėjimo, todėl yra neteisėtas.

Šioje byloje atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis kaip precedentu ir šia prasme nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo nutartimis suformuotos praktikos, nes skunde nurodytų civilinių bylų ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės turi esminių skirtumų. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad šią bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008, 2010 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2010, 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2012, 2012 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2012 ir kt. pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadoms dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo ir nagrinėjamos bylos kontekste sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvų apimtis ir turinys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismo sprendimo išvados yra formalios, nepagrįstos ar neatitinkančios CK 1.5 straipsnyje, DK 35 straipsnio reikalavimų.

Dėl DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų taikymo

DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, darbuotoją atleidus iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. DK 300 straipsnio 4 dalis taikoma, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo neteisėtai, bet negali būti grąžintas į pirmesnį darbą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad DK 300 str. 3, 4 dalyse nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti, todėl atmetami apelianto argumentai, susiję su minėtų darbo kodekso normų taikymu, juo labiau kad ir kasacinis teismas yra pripažinęs, jog šie darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, galutinai teismas sprendžia, kuris iš DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikomas byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. birželio11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VĮ Mažeikių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-231/2007; kt.).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad ieškovas J. K. 2014-07-10 grąžintas į pirmesnį darbą (2 t., 12 b. l.). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad mokykloje treniruoja (duomenys neskelbtini) ugdymo (duomenys neskelbtini) grupės sportininkus, kurių sportinio (duomenys neskelbtini) lygis greitu laiku pasieks reikiamą lygį. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus dėl tariamai nelogiško pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti byloje DK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą darbuotojo teisių gynimo būdą ir grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas įstatymo nuostatų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis). Neturtinės žalos dydis nustatomas CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Teismų praktikoje suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į pažeidimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje J. K. neturtinės žalos atlyginimas priteistas pagrįstai, nes bylos medžiaga leidžia spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai darbuotojo teisei apginti. Neteisėti darbdavio veiksmai pakenkė J. K. ne tik kaip sporto mokyklos, bet ir kaip (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) reputacijai, apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva sužinojo platus asmenų ratas, t. y. kolegos, sportininkai, jų tėvai, (duomenys neskelbtini) federacija. Tai neabejotinai darė neigiamą įtaką trenerio psichologinei savijautai ir autoritetui. Aplinkybės, kad didelę patirtį turintis treneris dėl neteisėtų darbdavio veiksmų kelis mėnesius negalėjo treniruoti sportininkų sporto mokyklos salėje ir privalėjo pats pasirūpinti materialine treniruočių baze, taip pat vertintinos kaip dvasinio pobūdžio pakenkimai, kuriuos dėl atsakovo kaltės patyrė J. K.. Įvertinus konkrečią situaciją, ieškovo pateiktus duomenis dėl sveikatos būklės ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog jam neteisėtais darbdavio veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą paliktinas nepakeistas.

Dėl apmokėjimo už priverstinės pravaikštos laiką

Atkuriant darbuotojo pažeistą teisę dirbti, turi būti sprendžiama ir dėl apmokėjimo už priverstinę pravaikštą. Taip darbuotojui yra kompensuojami turtiniai nuostoliai, padaryti dėl jo darbo teisių pažeidimo. Atlyginimas už priverstinę pravaikštą yra pinigų suma, kurią darbuotojas būtų uždirbęs, jei konkretaus darbdavio neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėtu darbo santykių nutraukimu, nebūtų pažeista jo teisė dirbti. Kompensacijos už priverstinę pravaikštą paskirtis pagal kasacinio teismo praktiką yra, pirma, atlyginti darbuotojo prarastą darbo užmokestį; antra, nustatyti sankciją darbdaviui ir turėti prevencinę reikšmę įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011). Kaip kompensacija, ši išmoka darbuotojui atlygina tai, ką jis būtų uždirbęs tęsdamas darbo santykius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra apmokėjimas už darbui skirtą laiką, per kurį darbuotojas iš tikrųjų šio darbdavio naudai nedirbo. Taikant turtinę sankciją darbdaviui, reikia atsižvelgti į tai, ar darbuotojo atleidimo aplinkybės ir pagrindai netrukdė jam turėti kitų pajamų, ar per atleidimo laiką, kol vyko ginčas, darbuotojas tokių pajamų turėjo, ar jam dėl atleidimo iš darbo buvo priteista neturtinė žala sudarytiems nepatogumams atlyginti, ar ginčas dėl atleidimo iš darbo teisme buvo nagrinėjamas operatyviai. Darbuotojo praradimai dėl darbo netekimo pagal įstatymą atlyginami iki darbuotojo pažeistos teisės dirbti atkūrimo procedūros pabaigos, t. y. jo grąžinimo į darbą, arba teismo sprendimo konstatavimo dėl darbo santykių pabaigos.

Pirmosios instancijos teismas už keturių mėnesių 3 dienų trukmės priverstinės pravaikštos laiką priteisė ieškovui 8337,21 Lt vidutinį darbo užmokestį, neįvertinęs, kad vykdant (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. 5-P-3.1, kuris teismo sprendimu panaikintas, ieškovui iki sprendimo paskelbimo buvo išmokėta 6708,10 Lt išeitinė išmoka (2 t., 15 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtina mažinti ieškovui J. K. priteistą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos, priteisiant ieškovui 1629,11 Lt (8337,21 – 6708,10 Lt = 1629,11 Lt), todėl skundžiamas apylinkės teismo sprendimas dėl šios reikalavimų dalies keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad DK 130 straipsnio nuostatų pažeidimas yra pakankamas pagrindas ieškovo J. K. atleidimą iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį pripažinti neteisėtu, aplinkybių, susijusių su darbdavio pareiga prieš nutraukiant darbo sutartį pasiūlyti darbuotojui kitą darbą, neanalizuoja. Tačiau pakeisdama skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija mano esant būtinu pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas, susijusias su darbdavio galimybėmis įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu perkelti J. K. į kitą darbą, nes pirmosios instancijos teismas šios išvados nepagrindė, sprendė patikėdamas atsakovo (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. M. teiginiais baigiamosiose kalbose, netyręs su tuo susijusių aplinkybių ir nepareikalavęs įrodymų apie įspėjimo laikotarpiu sporto mokykloje priimtus ir atleistus darbuotojus. Sprendimą dėl motyvų pašalinimo kolegija grindžia CPK 178 ir 182 straipsnių nuostatomis ir teismine praktika, kurioje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija. Bylose dėl darbuotojų, atleistų iš darbo darbdavio iniciatyva, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbdavys (atsakovas) privalo įrodyti įstatyme numatyto atleidimo iš darbo (LR DK 129 straipsnis) pagrindo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civiliniame procese įtvirtintas įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, šią pareigą perkėlė silpnesniajai darbo sutarties šaliai – darbuotojui, nurodydamas, kad „ieškovas teismui taip pat nepateikė duomenų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, tačiau to paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgusi į tai, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl ginčo esmės iš esmės liko nepakeista, ieškinys, nors ir iš dalies, patenkintas ieškovo naudai, bei į tai, kad būtent atsakovės veiksmai lėmė ieškovo kreipimąsi į teismą, tuo pačiu ir ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija palieka nepakeistą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme. Be to, atsižvelgus į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas buvo patenkintas tik iš dalies, t. y. tik patikslinta neteisingai apskaičiuota priteistina vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos suma, į tai, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), apeliacinės instancijos teisme šalys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą.

Sumažinti ieškovui J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) priteistą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-07-09), priteisiant už šį laiką 1629, 11 Lt (tūkstantį šešis šimtus dvidešimt devynis litus 11 ct).

Pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies pirmosios instancijos išvadas, susijusias su darbdavio galimybėmis įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu perkelti J. K. į kitą darbą.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

TeisėjaiRasa BartašienėDanutė BurbulienėVytautas Kursevičius