Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-07-09 · Civilinė byla Nr. 2-3078-569/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-09Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-31Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-09
Bylos Nr.
2-3078-569/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02070-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
Šiaulių miesto sporto mokyklai
Advokatai
Tomas Bagdanskis, Žilvinas Kazlauskas
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3078-569 /2014 m.Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02070-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 113.1.; 116.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 9d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant ieškovui J. K.,jos atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Kazlauskui,atsakovo atstovams S. M., advokatui Tomui Bagdanskiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto sporto mokyklai ,,Atžalynas‘‘ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. K. paaiškino, kad nuo 1978 metų dirba Šiaulių sporto mokyklos „Atžalynas" laisvųjų imtynių trenerio - sporto mokytojo pareigose. 2013m. lapkričio 15d. Šiaulių miesto sporto mokyklos „Atžalynas" direktorius parašė įsakymą Nr. 115-D-1.2 dėl Šiaulių miesto sporto mokyklos „Atžalynas" direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 113-D-1.2, „Dėl darbo krūvio nustatymo J. K." laikymo negaliojančiu ir direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 112-D-1.2 „Dėl mokymo grupių komplektavimo" pakeitimo. Šiuo įsakymu buvo panaikintas 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 113-D-1.2 dėl jo darbo krūvio nustatymo ir nurodyta, kad keičiasi jo darbo apmokėjimo sąlygos -nustatomas 10 valandų per savaitę darbo krūvis su 8,28 koeficientu, tai yra darbo krūvis sumažinamas. Įsakyme buvo nustatyta, kad, nepranešus apie savo apsisprendimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis iki 2013 m. gruodžio 15 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 str., jam bus įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Šis įsakymas jam buvo pateiktas 2013 m. lapkričio mėn., tačiau jo iš karto nepasirašė, nes turėjo pateiktą pasiūlymą apsvarstyti, pačiame įsakyme buvo nustatytas apsisprendimo terminas iki 2013 m. gruodžio 15 d. 2013 m. gruodžio 13 d. prie įsakyme spausdinto įrašo „susipažinau ir sutinku" ranka parašė datą ir pasirašė, taip išreikšdamas sutikimą dėl darbo krūvio sumažinimo. Prie įsakymo papildomai pridėjo savo ranka rašytą 2013m. gruodžio 12d. prašymą, kuriame pateikė savo samprotavimus dėl darbo krūvio sumažinimo tikslingumo, prašė jo pasiūlymus apsvarstyti ir tenkinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsniu, 2013 m. gruodžio 17 d. gavo įspėjimą Nr. 232-1.8, kuriame buvo nurodyta, kad sporto mokykla „Atžalynas" nuo 2014 m. vasario 17 d. nutraukia su juo darbo teisinius santykius pagal DK 129 str. 1 d. 2014 m. kovo 3 d. Šiaulių miesto sporto mokyklos „Atžalynas" direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 str. 1 d., 140 str., 177 str., 141 str. ir 206 str., pasirašė įsakymą Nr. 5-P-3.1, kuriuo jį atleido iš darbo nuo 2014 m. kovo 4 d. Mano, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Jis sutiko su įsakymu mažinti jo darbo krūvį iki 10 valandų per savaitę su 8,28 koeficientu, tačiau atsakovas vis tiek jam 2013-12-17 pateikė įspėjimą Nr. 232-1.8 apie darbo sutarties nutraukimą. 2014 m. sausio 9d. jis surašė pranešimą atsakovui, kuriame pakartotinai patvirtino, kad sutinka dirbti sumažintu 10 val. darbo krūviu su 8,28 koeficientu. 2014 m. sausio 14 d. jis gavo atsakymą į pranešimą, kuriame darbdavys ignoravo jo sutikimą ir nepagrįstai nurodė, kad jis netinkamai informavo darbdavį apie sutikimą dirbti sumažintu krūviu, kadangi nėra jo sutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Darbdavys neteisingai nurodė, kad jo elgesį turi pagrindą vertinti kaip pasiūlymo atmetimą, nors jis du kartus išreiškė savo poziciją dėl sutikimo.

Atleidus jį iš darbo, jis neteko pragyvenimo šaltinio -atlyginimo, kurio dydis kiekvieną mėnesį sudarė 1443,93 Lt atskaičius mokesčius. Todėl esant priverstinei pravaikštai man turi būti sumokėta 72,20 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną (1443,93 Lt per mėnesį : 20 darbo dienų per mėnesį = 72,20 Lt už darbo dieną) nuo 2014 m. kovo 3 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi jis buvo atleistas iš darbo nepagrįstai, todėl atsakomas privalo jam atlyginti ir neturtinę žalą. Netekęs darbo ji labai pergyveno, jo reputacija ir bendravimo galimybės pablogėjo, kankina nemiga, svaigsta galva, todėl yra priverstas naudoti vitaminus, maisto papildus. Ne kartą jis kreipėsi į gydytojus dėl padidėjusio arterinio kraujo spaudimo bei atsiradusių psichologinių problemų. Dažnai skauda galva, kankina pastovios mintys dėl netekto darbo ir ateities. Šiuo metu susirasti darbą yra pakankamai sunku, todėl, dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė ne tik finansinį, tačiau ir psichologinį smūgį. Kadangi pas atsakovą dirbo daugiau kaip 35 darbo metus ir buvo neteisėtai atleistas, ši aplinkybė sukėlė jam ypatingą psichologinį stresą, nes šis darbas yra jo mėgstamas, jis yra paruošęs daug Lietuvos laisvųjų imtynių čempionų ir prizininkų, tarptautinių turnyrų nugalėtojų ir prizininkų, Lietuvos rinktinės narių įvairiose amžiaus grupėse. Be to, jis neturi jokios kitos specialybės, šis darbas buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Prašo 2014 m. kovo 3 d. Šiaulių miesto sporto mokyklos „Atžalynas" įsakymą Nr. 5-P-3.1 dėl jo atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu ir panaikinti, grąžinti jį į darbą Šiaulių miesto sporto mokykloje ,,Atžalynas‘‘, priteisti kompensaciją už kiekvieną priverstinę pravaikštos dirbo dieną po 72,20 Lt nuo 2014 m. kovo 3 d. iki teisme sprendimo įsiteisėjimo, priteisti jam 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas S. M. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. buvo sudaryti sporto mokyklos mokinių sąrašai, kuriuos kiekvienais metais pateikia patys treneriai - sporto mokytojai, savo parašais patvirtindami, kad informacija teisinga (kiti asmenys, pasirašantys dokumentuose, tik patikrina, ar pagal nurodytus sąrašus galima sudaryti sportininkų grupes, ar nurodyti sportininkų pasiekimai atitinka faktinę situaciją). Kartu su mokinių sąrašais sudarytas 2013/2014 m. trenerių - sporto mokytojų tarifikacinis lapas - protokolas. 2013 m. spalio 15 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. 102A-D-1.2, kuriuo nustatė, jog ieškovui su MT-1 (meistriškumo tobulinimo) grupe nustatomas 10 savaitinių valandų darbo krūvis. Atlikus 2013-10-08, 2013-10-22, 2013-10-24, 2013-11-05 patikrinimus paaiškėjo, kad MT-1 grupei keliami komplektavimo reikalavimai neįgyvendinti, todėl 2013m. spalio 24d. atsakovo įsakymu Nr. 107-D-1.2 nustatyta, kad ieškovo MT-1 grupė nesukomplektuota ir ieškovas įpareigotas pagal mokinių sąrašus ją sukomplektuoti iki 2013m. spalio 31d. 2013m. lapkričio 5d. įsakymu Nr. 112-D-1.2 nustatyta, kad ieškovas MT-1 grupės nesukomplektavo, todėl jam už šią grupę negali būti mokamas darbo užmokestis. Tos pačios dienos (2013 m. lapkričio 5 d.) atsakovo įsakymu Nr. 113-D-1.2 ieškovui nustatytas 10 savaitinių valandų darbo krūvis su MU - 1 grupe (meistriškumo ugdymo). 2013m. lapkričio 15d. priimtas įsakymas Nr. 115-D-1.2 „Dėl Šiaulių miesto sporto mokyklos „Atžalynas" direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 113-D-1.2, „Dėl darbo krūvio nustatymo J. K." laikymo negaliojančiu ir direktoriaus 2013m. lapkričio 5d. įsakymo Nr. 112-D-l .2 „Dėl mokymo grupių komplektavimo" pakeitimo" . Nurodytu įsakymu buvo panaikintas 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 113-D-1.2 dėl ieškovo darbo krūvio nustatymo ir nurodyta, kad keičiasi ieškovo darbo apmokėjimo sąlygos -nustatomas 10 valandų per savaitę darbo krūvis su 8,28 koeficientu. Kaip ir nurodyta pačiame įsakyme, jis priimtas atsižvelgiant į tai, kad atlikus trenerių - sporto mokytojų savaitinio darbo krūvio, grupių komplektavimo ir sportininkų lankomumo patikrinimus, fiksuotus 2013-10-08, 2013-10-22, 2013-10-24, 2013-11-05 protokolais, buvo nustatyta, jog ieškovo darbo krūvis dėl nepilnai užpildytų mokymo grupių ir mokinių skaičiaus sumažėjimo yra mažesnis nei numatyta atsakovo direktoriaus 2013m. lapkričio 5d. įsakyme Nr. 113-D-1.2. Ieškovui įteiktame 2013 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. 115-.D-1.2 aiškiai buvo nurodyta, kad iki 2013m. gruodžio 15d. ieškovas privalo pateikti atsakymą, ar sutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. 2013m. gruodžio 12d., kartu pateikdamas prašymą dėl darbo krūvio ir darbo užmokesčio didinimo, kuriame, klaidindamas darbdavį, nurodė, kad vien MU-1 grupei jam reikalinga 18 savaitės darbo valandų, nors kaip vėliau paaiškėjo patikrinimų metu, grupė net negalėjo būti laikoma sukomplektuota. Be to, ieškovas 2013 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakovui savo sudarytą tvarkaraštį, kuriame nurodė, kad MT-1 ir MU-1 grupių užsiėmimams reikalinga skirti 20 valandų per savaitę, nutylėdamas faktą, jog grupės nėra sukomplektuotos. Nei ieškovo 2013m. gruodžio 12 d. pateiktas prašymas, nei įrašas, jo paties padarytas 2013 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. 115-.D-1.2, neleidžia daryti išvados, kad darbuotojas sutiko dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Po 2013m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 115-.D-1.2 priėmimo, atsakovas nusprendė atlikti detalesnį ieškovo darbo krūvio ir sukomplektuotų grupių realumo patikrinimą, kurio metu paaiškėjo, kad ieškovo deklaruojamose mokinių grupėse apskritai nėra grupėms sukomplektuoti reikalingo mokinių skaičiaus. Pakartotinai atlikus patikrinimus 2014 m. sausio 7 d., vasario 3 d., 17 d., 26 d. faktas apie nesukomplektuotas grupes dar kartą pasitvirtino. Ieškovas su patikrinimo protokolais susipažinti atsisakė. Taigi pats ieškovas darbdaviui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą grupių komplektiškumą, nors realiai sportininkų nebeturėjo. Esant tokioms aplinkybėms buvo nuspręsta, kad, nepaisant to, ar ieškovas sutiktų dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ar ne, jis iš darbo turėtų būti atleistas esant kitoms svarbioms priežastims (sumažėjus sportininkų skaičiui, kuomet ieškovui nelieka darbo krūvio). 2013m. gruodžio 17d. išsamiai išdėstant darbo sutarties nutraukimo priežastis bei aplinkybes ieškovas buvo supažindintas su įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą. Šiame įspėjime darbdavys ieškovo atleidimo iš darbo priežastimis įvardino ne tik nesutikimą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, tačiau kartu ir tai, kad ieškovas negali sukomplektuoti meistriškumo tobulinimo pirmų mokymo metų grupės ir to nepadarė per jam duotų terminą, o atsakovas neturi galimybės suteikti darbo sutarties 3 punkte įtvirtinto darbo krūvio. Nors 2014 m. sausio 9 d. ieškovas atsakovui pateikė raštą dėl sutikimo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ieškovo atleidimas iš darbo buvo susijęs ne su jo atsisakymu dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, o su kitomis svarbiomis priežastimis, lemiančiomis atitinkamą darbdavio darbo organizavimą, ieškovo raštas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos jo atleidimo iš darbo priežastims ar teisėtumui. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas 1978-07-28 įsakymu buvo priimtas dirbti pas atsakovą laisvųjų imtynių etatiniu treneriu nuo 1978-08-01 (b.l. 27). Iš darbo sutarties, sudarytos tarp šalių 2004m. sausio 1d., matyti (b.l. 28), kad ieškovas dirbo trenerio-sporto mokytojo pareigose. Iš 2013m. lapkričio 15d. Šiaulių miesto sporto mokyklos „Atžalynas" direktorius įsakymo Nr. 115-D-1.2 matyti (b.l. 6), kad ieškovui buvo nustatytas mažesnis darbo krūvis - 10 valandų per savaitę su 8,28 koeficientu, atsakovas įspėjo ieškovą, jog jam nepranešus apie savo apsisprendimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis iki 2013 m. gruodžio 15 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 str., jam bus įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. 2013-12-17 atsakovas įspėjo ieškovą, kad nutraukia su juo darbo sutartį pagal LR DK 129str.1d. nuo 2014m. vasario 17d., nes jis nepateikė sutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (b.l. 8). 2014m. kovo 3d. įsakymu Nr. 5-P-3.1 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 129str.1d. (b.l. 5).

Aiškinant ir taikant DK 129 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti būtina šių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti šių faktų buvimą.

Ieškovui pateikus ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovas iš darbo pagal LR DK 129str. 1d. buvo atleistas esant kitoms svarbioms priežastims (sumažėjus sportininkų skaičiui, kuomet ieškovui nelieka darbo krūvio), nepaisant to, ar ieškovas sutiktų dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ar ne. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas S. M. patvirtino, kad atleidžiant ieškovą iš darbo, jo apsisprendimas dėl pakeistų darbo sutarties sąlygų jokios reikšmės neturėjo, iš darbo jis buvo atleistas todėl, kad 2013m. rudenį nesuformavo meistriškumo tobulinimo grupės, o 2014m. pradžioje, atlikus patikrinimus, nustatyta, kad nesuformuota ir jo meistriškumo ugdymo grupė. Nors ieškovas savo ieškiniu įrodinėja, kad sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir tokį sutikimą darbdaviui pateikė, ši aplinkybė, sprendžiant ginčą, neturi teisinės reikšmės. 2013m. spalio 24d. įsakymu Nr. 107-D-1.2 atsakovas ieškovui nustatė terminą iki 2013-10-31 suformuoti meistriškumo tobulinimo grupę (b.l. 52), o 2013-11-05 įsakymu Nr. 112-D-1.2 nustatė, kad ieškovo meistriškumo tobulinimo grupė yra nesukomplektuota (b.l. 53). Ši aplinkybė įrodyta atsakovo pateiktais lankomumo patikrinimo protokolais ir aktais (b.l. 42,51). Ieškovas šio įsakymo neginčijo, pripažino šią aplinkybę ir bylos nagrinėjimo metu. Nors pateiktuose protokoluose ir aktuose nurodyta, kad lankančiųjų pas ieškovą mokymo ugdymo grupės sportininkų taip pat yra pakankamai mažai, tačiau atsakovas nurodė, kad 2013m. rudenį šios grupės lankomumas atsakovą tenkino. Tai patvirtina ir atsakovo priimtas 2013m. lapkričio 15d. įsakymas, kuriuo ieškovui buvo nustatytas (nors ir mažesnis) darbo krūvis. Atsakovas nurodė, kad nuo 2013m. pradžios, patikrinus ieškovo meistriškumo tobulinimo grupės sportininkų lankomumą, buvo nustatyta, kad ši grupė taip pat nesukomplektuota. Pagal LR švietimo ir mokslo ministro su Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės generaliniu direktoriumi 2000 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1012 ir 2000 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 129 patvirtinų sporto mokymo įstaigų bendrųjų nuostatų 12.12 punkte numatyta, kad mokymo grupė laikoma nesukomplektuota, jeigu pratybas lanko mažiau kaip 2/3 patvirtinto grupės sportininkų skaičiaus. Pagal sporto mokyklos 2004m. vasario 3d. įsakymu patvirtinto trenerio-sporto mokytojo pareigybės aprašymo 8.2p., mokytojas yra atsakingas už mokomųjų grupių sukomplektavimą (b.l. 145-147). Atsakovas, įrodinėdamas, kad ieškovas 2014 metų pradžioje mokymo ugdymo grupės taip pat nesukomplektavo, pateikė įrodymus – lankomumo patikrinimo protokolus ir aktus (b.l.58-66). Kad 2014 metais ieškovo meistriškumo ugdymo grupės lankomumas buvo mažas, patvirtino ir apklausti byloje liudytojai – G. S., V. P., R. D.. Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu ir teigė, kad ši grupė buvo pilnai sukomplektuota, jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė. Iš byloje esančios pažymos matyti (b.l. 70), kad po ieškovo atleidimo iš darbo jo ugdomi sportininkai sporto mokyklos nebelankė.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo LR DK 129str. 1d. pagrindu teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu, teigė, kad ieškovas buvo atleistas dėl to, kad sumažėjo sportininkų skaičius ir ieškovui neliko darbo krūvio. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus atsakovo įrodymus, sutinka su atsakovo argumentais šioje dalyje ir daro išvadą, kad 2014 metų pradžioje nebeliko ieškovo 2013 metų pradžioje sukomplektuotos meistriškumo ugdymo grupės, su kuria ieškovas dirbo ir gavo darbo užmokestį pagal 2013-11-15 įsakymą.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, nagrinėjant bylas dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 129str., teismas privalo vertinti, ar darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, tinkamai įgyvendino darbdavio iniciatyvą (darbuotojo įspėjimas). Pagal LR DK 129str. darbo sutartis pasibaigia dėl valinių darbdavio veiksmų, kuriais jis nutraukia darbo teisinius santykius. DK 129 straipsnis numato apibendrinančiai suformuluotas svarbias darbo sutarties nutraukimo priežastis, tačiau jų konkretizavimas kiekvienu darbo sutarties nutraukimo atveju yra darbdavio pareiga. Apibendrintai suformuluota aplinkybė, numatyta DK 129 straipsnyje, netampa besąlygišku pagrindu darbdaviui nutraukti darbo sutartį, nes tokiu atveju darbdavys, nedetalizuodamas ir neatskleisdamas atleidimo iš darbo priežasčių, būtų tik darbo sutarčių nutraukimo įformintojas, o ne iniciatyvą pabaigti dvišalius darbo santykius išreiškęs subjektas. Egzistuojant DK 129 straipsnyje numatytai apibendrinto pobūdžio aplinkybei, darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, ją turi kiekvienu atveju konkretizuoti, t.y. nurodyti faktus, kurių visuma sudaro tokią aplinkybę. Esant konkrečiai svarbiai priežasčiai, darbdavys kiekvienu konkrečiu atveju pats nusprendžia dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo (2004-03-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-144/2004). Darbo sutarties nutraukimo teisėtumą nulemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. DK 129 straipsnio 1 dalis nustato, kad nutraukti neterminuotą darbo sutartį darbdavio iniciatyva galima, prieš tai darbuotoją atitinkamai įspėjus ir, jeigu darbuotojo negalima perkelti į kitą darbą. Šios dvi sąlygos privalomos atleidžiant darbuotoją pagal DK 129 straipsnį. Atsakovas nurodė, kad, atleidžiant ieškovą iš darbo, pas atsakovą nebuvo laisvų darbo vietų, todėl jos siūlytos ieškovui nebuvo. Ieškovas teismui taip pat nepateikė duomenų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes. DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinį. Teismai, spręsdami ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, turi patikrinti, ar įspėjimas atitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutarties nutraukimui kaip pagrindui pagal DK 129 straipsnį būtina juridinių faktų sudėtis, ją sudarantys faktai turi atsispindėti įspėjime dėl atleidimo iš darbo. Įspėjime turi būti nurodytos konkrečios svarbios darbo santykių nutraukimo priežastys, o ne pakartojamos abstrakčios DK 129 straipsnio formuluotės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbdavys įspėjime (2013-12-17) , kaip juridinį atleidimo iš darbo pagrindą nurodė DK 129 straipsnio 1 dalį, o kaip faktinį pagrindą – jo nesutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Tačiau, nagrinėjant bylą, atsakovas teigė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo todėl, kad jam nebeliko darbo krūvio. Tuo tarpu 2013-12-17 įspėjime dėl atleidimo iš darbo ši svarbi priežastis nebuvo suformuluota. Darbdavys gali atleisti darbuotoją tik dėl tos svarbios priežasties, kurią jis nurodė įspėjime apie atleidimą iš darbo, o atleidimas kitu pagrindu laikytinas atleidimu iš darbo be įspėjimo. Atsakovo įspėjimas neatitinka DK 130 straipsnio reikalavimų, todėl laikytina, kad ieškovas buvo atleistas nesant įstatyme numatyto įspėjimo. Atsakovas teigia, kad 2013 m. gruodžio 17 d. įspėjime (b.l.8) darbdavys ieškovo atleidimo iš darbo priežastimis įvardino ne tik nesutikimą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, tačiau kartu ir tai, kad ieškovas negali sukomplektuoti meistriškumo tobulinimo pirmų mokymo metų grupės ir to nepadarė per jam duotų terminą, o atsakovas neturi galimybės suteikti darbo sutarties 3 punkte įtvirtinto darbo krūvio. Tačiau, teismo nuomone, atsakovas neteisingai aiškina patį įspėjimo tekstą. Šiame įspėjime akcentuojama, kad ieškovas neišreiškė sutikimo dirbti sumažintu darbo krūviu, todėl atsakovas neturi galimybės mokėti ieškovui darbo užmokesčio su 16,57 koeficientu, t. y. tokiu koeficientu, koks buvo nustatytas iki krūvio sumažinimo. Todėl daroma išvada, kad darbdavys turi galimybę mokėti ieškovui darbo užmokestį, nustatytą 2013-11-15 įsakymu. Iš įspėjimo teksto matyti, kad įspėdamas darbuotoją, atsakovas pasisako tik dėl nesukomplektuotos meistriškumo tobulinimo grupės, apie nesukomplektuotą meistriškumo ugdymo grupę, nėra pasisakoma. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad atleido ieškovą todėl, jog darbo krūvio jam visai neliko. Aplinkybę, kad ieškovui, įspėjant apie atleidimą iš darbo, ši aplinkybė nebuvo nurodyta, patvirtina ir tai, kad atsakovas byloje kaip įrodymus pateikė 2014m. treniruočių lankomumo patikrinimo protokolus, kurie yra surašyti 2014m. vasario mėnesį, jau po ieškovo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, pažeidė darbo sutarties nutraukimo tvarką ir sąlygas, todėl ieškovo reikalavimas dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu tenkintinas, grąžinant jį į pirmesnį darbą. LR DK

300 str. 3d. numato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šio straipsnio 4d. numato, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Atsakovas nurodė, kad ieškovo grąžinimas į darbą akivaizdžiai pažeistų atsakovo interesus, nes ieškovas nėra sukomplektavęs sportininkų grupių, todėl jis neturėtų darbo krūvio. Atsakovas, kuris būtų priverstas mokėti jam darbo užmokestį, akivaizdžiai patirtų didelius nuostolius. Tačiau teismas, tenkindamas šį ieškinio reikalavimą, atsižvelgia ieškovo darbo specifiką. Iš bylos metu nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovą grąžinus į darbą, jis turi galimybę sukomplektuoti atitinkamas mokymo grupes. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kai kurie sportininkai pas jį treniruojasi individuliai, pateikė teismui duomenis, kad jie ir po jo atleidimo iš darbo dalyvauja varžybos, nors, kaip jau buvo minėta, nebėra sporto mokyklos auklėtiniai(b.l. 129-132,136,138,141-143). Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą apteiktas sportininkų tėvų raštas (b.l. 144). Todėl šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo grąžinimu į darbą bus pažeistos atsakovo teisės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovui nesukomplektavus mokymo grupių, darbdavys turi teisę tinkamai jį įspėjęs atleisti iš darbo. Atsakovas nurodo, kad grąžinus ieškovą į darbą, darbinė atmosfera taptų nepalanki efektyviam darbo funkcijų vykdymui. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad DK 300 str. 3,4 dalyse nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. Ieškovas pageidauja būti grąžintas į darbą, pas atsakovą dirbo ilgą laiką, pats atsakovo atstovas nurodė, kad konfliktai su ieškovu prasidėjo tik 2013 metais. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas taikyti ieškovui alternatyvų jo teisių gynimo būdą.

Pagal LR DK 300str. 3d., ieškovą grąžinus į darbą, ieškovui iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 2012,43 Lt (b.l. 73), vienos dienos – 95,83 Lt. Nuo jo atleidimo iš darbo 2014-03-03 iki 2014-07-04 imtinai už keturis mėnesius jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis sudaro 8049,72 Lt (2012,43 Lt x 4 mėn.). Už laikotarpį nuo 2014m. liepos 5d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2014-07-09 -už 3 darbo dienas jam priskaičiuojamas darbo užmokestis yra 287,49 Lt. Viso ieškovui iš atsakovo priteistina 8337,21 Lt vidutino darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovui iš atsakovo priteistina po 95,83 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį. Nors ieškovas savo ieškinyje nurodė mažesnį vidutinį darbo dienos užmokestį, bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas sutiko su atsakovo pateiktu vidutinės darbo dienos užmokesčio dydžiu. LR CPK 417 straipsnis numato, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta. Atsakovo atstovas nurodė, kad tuo atveju, jei ieškovas būtų grąžintas į darbą, jam turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis, atsižvelgiant į 2013-11-15 įsakymu jam nustatytą sumažintą darbo užmokestį. Tačiau atsakovas, skaičiuodamas atsakovo vidutinį darbo užmokestį, turėjo įvertinti jo darbo užmokesčio sumažėjimą pažymoje, pateiktoje teismui apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį. Ieškovui darbo užmokestis sumažintas 2013-11-15 įsakymu nuo 2013-12-15 dienos, o iš darbo jis buvo atleistas 2014-03-03. Pagal Vyriausybės 2003m. gegužės 27d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktą apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 5000 Lt neturtinę žalą. Ieškovas nurodė, kad netekęs darbo jis labai pergyveno, jo reputacija ir bendravimo galimybės pablogėjo, kankino nemiga, svaigo galva, dėl pablogėjusios sveikatos jis buvo priverstas kreiptis į medikus. Ieškovas teigė, kad dėl atleidimo iš darbo jis patyrė ir psichologinį smūgį, nes pas atsakovą dirbo daugiau kaip 35 darbo metus, šis darbas yra jo mėgstamas, jis yra paruošęs daug Lietuvos laisvųjų imtynių čempionų ir prizininkų, tarptautinių turnyrų nugalėtojų ir prizininkų, Lietuvos rinktinės narių įvairiose amžiaus grupėse, jokios kitos specialybės jis neturi, todėl patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, ir dabar ji psichologiškai jaučiasi blogai, vartoja vaistus. Šias ieškovo aplinkybes patvirtina byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų (b.l. 111,112) apie apsilankymą pas gydytoją po 2014m. kovo 3d. Iš pateikto išrašo matyti (b.l. 112), kad ieškovas pas psichiatrą nesilankė, diagnozė jam nenustatyta, medikamentinis gydymas netaikytas. Tačiau pas psichologą ieškovas lankėsi, pateikti išrašai patvirtina, kad po atleidimo iš darbo ieškovas patyrė sveikatos sutrikimų. Teismas sutinka su ieškovo argumentais ir pripažįsta, kad atleidimas iš darbo neabejotinai ieškovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Duomenų apie jo nuobaudas ar netinkamai atliekamas pareigas iki šiol nebuvo, pas atsakovą ieškovas dirbo ilgą laiko tarpą. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, šis jo reikalavimas tenkintinas (LR DK 250str., LR CK 6.250str.).

Ieškinį patenkinus, teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai. Vadovaujantis LR CPK 98str., atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad už ieškinio parengimą sumokėjo advokato padėjėjui 1000 Lt, 200 Lt už jo konsultaciją. Pagal 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, už ieškinio parengimą gali būti priteistina suma, siekianti 3 minimalių darbo užmokesčių sumą. Todėl ieškovui priteistina 1000 Lt išlaidų suma už ieškinio parengimą. Pagal minėtas rekomendacijas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą gali būti priteisiamos ir išlaidos, susijusios su atstovavimu teismo posėdyje. Ieškovas sumokėjo 200 Lt atstovui už konsultaciją dieną prieš teismo posėdį. Tokios ieškovo patirtos išlaidos yra nepagrįstos, nes ieškovas turėjo atstovą byloje, kuris jį atstovavo bylos nagrinėjimo metu, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo priteisti šią sumą iš atsakovo.

LR CPK 96str., iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas – 542,12 Lt (už turtinį ir neturtinį reikalavimą).

Vadovaujantis LR CPK 282str. 2d. 2p., 6p., sprendimo dalis dėl grąžinimo į darbą ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo – 2012,43 Lt - vykdytina skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263-270str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti 2014 m. kovo 3 d. Šiaulių miesto sporto mokyklos „Atžalynas" įsakymą Nr. 5-P-3.1 dėl ieškovo J. K. atleidimo iš darbo neteisėtu ir panaikinti, grąžinti ieškovą J. K. į darbą Šiaulių miesto sporto mokykloje ,,Atžalynas‘‘.

Priteisti ieškovui J. K. iš atsakovo Šiaulių miesto sporto mokyklos ,,Atžalynas‘‘ 8337,21 Lt vidutino darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 95,83 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto sporto mokyklos ,,Atžalynas‘‘ 542,12 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo J. K. grąžinimo į darbą - Šiaulių sporto mokyklą ,,Atžalynas‘‘, taip pat dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo – 2012,43 Lt - vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė