Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 23 d. 12.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,64 prom.), bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu A. Z. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Šiuo atveju ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę asmenims, vairavusiems transporto priemonę esant neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo laipsnis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės). ANK nenumato atsakomybės tuo atveju, kai asmeniui nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimui, už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (BK 281 straipsnio 7 dalis). Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnį už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies nuostata atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalį. ANK už analogišką pažeidimą numatyta griežtesnė nuobauda nei ATPK. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui byla nagrinėjama pagal ATPK, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d..

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, nepasisako, tačiau ginčija kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir tvirtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent jis vairavo būdamas neblaivus. Teigia, jog teismas, suteikdamas prioritetą liudytojų N. P., M. Š. bei policijos pareigūnų parodymams ir nevertindamas kitų duomenų bei į teismą neiškvietęs tikrojo vairuotojo, kuris nurodė, jog vairavo transporto priemonę, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. Z. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,64 prom.), ir už tai, kad nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Nors apeliantas su nustatytu pažeidimu nesutiko ir aiškino, kad ne jis vairavo automobilį, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių faktinių duomenų visetas. A. Z. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: 2016 m. rugpjūčio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas, nurodyta pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pareigūnų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, liudytojų M. Š., N. P., I. Z. parodymais ir kitais byloje esančiais duomenimis.

A. Z. aiškinimą, kad vairavo S. B., paneigia byloje esančių duomenų visuma. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pažeidėjo A. Z. parodymų vertinimu. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai pažeidėjo parodymus, kad vairavo S. B., laikė gynybine versija. Pažymėtina, kad pažeidėjas teismo posėdžio metu buvo įsipareigojo atsivesti minimą asmenį į kitą posėdį, tačiau neatsivedė ir nurodė, kad pastarasis yra išvykęs į užsienį ir iki Kalėdų jo nebus. A. Z. buvo įpareigotas teismo pateikti liudytojo S. B. duomenis, kad teismas galėtų užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau pažeidėjas duomenų nepateikė, nurodė, jog adreso nesužinojo. Apylinkės teismas konstatavo, jog nėra galimybės S. B. apklausti, nes jokių duomenų apie šį asmenį negauta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje procesinis sprendimas priimamas remiantis byloje esančių domenų visuma, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Byloje neginčytinai nustatyta, kad būtent A. Z. vairavo automobilį „Škoda Fabia“ išgėręs, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo byloje esančių duomenų vertinti kitaip, nei tai padarė apylinkės teismas.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde kelia abejones dėl policijos pareigūnų E. B., V. M., M. R. paaiškinimų, liudytojų I. Z., M. Š., N. P. parodymų ir teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, visapusiškai nenustatęs visų reikšmingų aplinkybių, o tai yra procesinių normų pažeidimas. Tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Pareigūnų ir kitų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų duoti parodymai nuo pat pradžių yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pažeidėjo minimos aplinkybės, kad liudytoja I. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis pirko butelį brendžio ir nematė, ar jis vairavo, kad liudytojas N. P. suinteresuotas, nes baudžiamojoje byloje buvo nukentėjusysis, o dabar jį persekioja, kad liudytojui V. M. buvo pateikta tik viena nuotrauka atpažinti vairavusį asmenį, kad prie pareigūnų buvo priėjęs asmuo ir nurodė, kad vairavo automobilį jis, nesudaro pagrindo netikėti nuosekliais pareigūnų ir liudytojų parodymais. Duomenų, kad tiek pareigūnai, tiek liudytojai siektų apkalbėti pažeidėją, nėra. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teismas, nustatydamas pažeidimo padarymą ir jo subjektą, rėmėsi byloje pateiktų duomenų visetu, o ne vienu atskiru įrodymu, todėl apelianto argumentai, jog teismas išimtinai rėmėsi tik jį kaltinančiais įrodymais, visiškai nevertindamas įrodymų visumos, yra nepagrįsti ir atmestini. Remdamasis visų byloje esančių įrodymų visetu, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą dėl A. Z. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Dėl nurodytų priežasčių teigti, kad buvo pažeistos ATPK 257 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Remdamasis teismų praktika ir tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su visais pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, jų visų nekartodamas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamos pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės, todėl 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. (A. Z.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.