Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-37543-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12.3; 2.5.21

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies per programą „Zoom“) išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl nuteistajam T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per pirmus šešis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą (1369,55 Eur). Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 9 d.

Motyvuojamoji dalis

BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali <...> laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Be to, vengimui, be kita ko, būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-285-593/2021).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Probacijos tarnyba dėl T. G. teismo skirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų pažeidimo į teismą su teikimu kreipiasi pirmą kartą.

Iš asmens bylos matyti, kad 2026 m. sausio 29 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos registro duomenimis, ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu nepradėta, administracinių nusižengimų nefiksuota. Nuteistasis Lietuvoje nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. T. G. dirba (duomenys neskelbtini), nors tai pagrindžiančių dokumentų Probacijos tarnybai nepateikė, visgi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi buvo išduotas leidimas laikinai išvykti į (duomenys neskelbtini) dėl darbo santykių atnaujinimo.

Probacijos tarnyba teikime pažymėjo iš esmės vienintelę nuteistojo teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo aplinkybę tai, jog nukentėjusiajam I. E. S. nebuvo atlyginta turtinė ir neturtinė žala iki numatyto termino. Iš teikime ir asmens byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis nevengė atlyginti žalos ir pagal galimybes stengėsi vykdyti teismo skirtą įpareigojimą. Nuteistasis bendradarbiavo su bausmę vykdančia institucija, ir 2025 m. gruodžio 29 d. pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kuriame pažymėjo, jog nespės atlyginti turtinės ir neturtinės žalos iki teismo nustatyto termino. Visgi įsipareigojo žalą visiškai atlyginti iki bausmės vykdymo pabaigos – 2026 m. vasario 9 d. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog faktinės aplinkybės susijusios su nuteistajam paskirto įpareigojimo nevykdymu pasikeitė.

Nustatyta, kad T. G. nepiktnaudžiavo suteiktu pasitikėjimu ir sėkmingai įvykdė visus teismo skirtus įpareigojimus. 2026 m. sausio 12 d. nuteistasis baigė pykčio valdymo programą ir visiškai atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą (1369,55 Eur). Nors T. G. įpareigojimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą neįvykdė iki nuosprendyje numatyto termino, visgi nuteistasis ėmėsi aktyvių veiksmų ir atlygino priteistą žalą iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos, kaip ir nurodė pateiktame rašytiniame paaiškinime. Todėl visi laisvės apribojimo bausme siekti tikslai buvo pasiekti, asmuo bendradarbiaudamas su Probacijos tarnybos pareigūnais, teikdamas paaiškinimą dėl įpareigojimo vykdymo įrodė, jog jis nėra abejingas paskirtai bausmei ir skirtiems įpareigojimams bei padarė išvadas dėl savo elgesio.

Nors Probacijos tarnybos teikime prašant griežtinti bausmės rūšį buvo vadovaujamasi vien teismo skirto turtinio įpareigojimo nukentėjusiojo atžvilgiu neįvykdymu, visgi Probacijos tarnybos atstovas teikimą palaikė, neatsižvelgiant į tai, jog turtinė ir neturinė žala I. E. S. buvo atlyginta. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui patvarkymas vykdyti turtinę ir neturtinę žalą buvo siunčiamas vykdyti antstoliams, buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra išieškoma ne tik priteista žala, tačiau ir priteistos nukentėjusiojo advokato atstovavimo išlaidos (iš viso suma siekia 2869,55 Eur, iš kurių nuteistasis atlygino 1369,55 Eur priteistos turtinės ir neturtinės žalos). Aplinkybė, jog likusią žalos atlyginimo dalį nuteistasis atlygino lėšas pervedant antstoliams, nepaneigia fakto, jog šis įpareigojimas yra įvykdytas, todėl Probacijos tarnybos atstovo nurodyta pastaba, jog žalos dalis buvo atlyginta ne tiesiogiai nukentėjusiajam aplinkybių vertinimui įtakos neturi. Bausmę vykdančios institucijos atstovas pažymėjo, jog nuteistasis nėra atlyginęs nukentėjusiojo naudai priteistų 1500 Eur turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti. Visgi teismas pažymi, jog paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymas buvo įgyvendinamas paskiriant du įpareigojimus, kuriuos nuteistasis įvykdė sėkmingai. Be to, byla yra nagrinėjama paduoto teikimo ribose, o teikime Probacijos tarnyba ne tik nesivadovavo aplinkybėmis, jog atstovavimo išlaidos nėra atlygintos, tačiau visiškai šių aplinkybių neminėjo.

Nagrinėjamu atveju nutarties paskelbimo diena bus paskutinė laisvės apribojimo bausmės vykdymo diena (laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 9 d.), todėl teismas pažymi, jog pasibaigus laisvės apribojimo bausmės terminui, T. G. neišnyks Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžiu skirta pareiga atlyginti nukentėjusiojo naudai priteistų 1500 Eur turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti. Šiuo metu dėl I. E. S. atžvilgiu susikaupusio įsiskolinimo (likusios dalies 1500 Eur) yra vykdomas priverstinis įsiskolinimo išieškojimas. Priverstinis išieškojimas vyks ir po T. G. bausmės atlikimo iki kol asmuo nepadengs turimo įsiskolinimo, todėl nukentėjusiojo teisėti interesai ir lūkesčiai nebus pažeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam T. G. (T. G.).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.