Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-04-02 · Byla Nr. Iv-1602-562/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-04-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
Iv-1602-562/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02710-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Pareiškėjas
P. M.
Atsakovas
Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1602-562/2012(Proceso Nr. 3-61-3-02710-2011-7)Procesinio sprendimo kategorija 16.3; 16.4; 16.6.;74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui P. M. (P. M.), pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui ( Aleksandr) Timoščenko, atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. M. ( P. M.) skundais (b.l.1-4, 22-25) prašė: panaikinti Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011-11-04 Įsakymą „Dėl leidimo dirbti su ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informaciją panaikinimo‘‘ Nr.10-TE-575 ir Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011-11-05 Įsakymą „Dėl vyresniojo inspektoriaus P. M. atleidimo iš vidaus tarnybos‘‘ Nr.10-TE-578 ir atkurti pažeistas P. M. teises.

Skunduose pareiškėjas paaiškino, kad 2011-11-08 pareiškėjas sužinojo, kad jam panaikintas 2004-03-09 išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo‘‘; jis nuo 2011-11-05 buvo atleistas iš vidaus tarnybos.2011-11-16 Vilniaus apskrities VPK informavo pareiškėją, kad leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „ Riboto naudojimo‘‘ panaikinti pasiūlė Vilniaus apskrities VPK specialioji komisija, 2011-10-26 posėdyje nusprendusi, kad neva jis nepatikimas, nesąžiningas ir nelojalus Lietuvos valstybei. Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apskrities VPK specialios komisijos sprendimu bei jos sprendimo pagrindu priimtais Vilniaus apskrities VPK 2011-11-04 Įsakymu „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informaciją panaikinimo‘‘ Nr.10-TE-575, Vilniaus apskrities VPK 2011-11-05 Įsakymu „Dėl vyresniojo inspektoriaus P. M. atleidimo iš vidaus tarnybos‘‘ Nr.10-TE-578. Pareiškėjas mano, kad nurodyti aktai priimti netinkami ištyrus visas aplinkybes bei netinkami pritaikius LR valstybės tarnybos paslapčių įstatymą. Turimomis žiniomis vada nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo teisės dirbti su informacija, žymima, kaip „Riboto naudojimo‘‘, kilo dėl Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr.38-1-100020-11, kurioje jis yra kaltinamas padaręs veikas, turinčias BK 201 str.2 d. bei BK 228 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius, nors kaltinimų pareiškimas asmeniui dar nereiškia galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje, kuriuo būtų patvirtintas ar paneigtas asmens kaltumas, priėmimo. P. K. riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu tokie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis. Iš LR Konstitucinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybom statuto 28 straipsnio (2007 m. gegužės 15 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai‘‘ seka, kad asmens patikimumo ir lojalumo valstybei tyrimas apima tokių klausimų nagrinėjimą: ar asmuo buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ar nusikalstamas veikas; atlieka ar atliko veiksmus, dėl kurių jį galima šantažuoti ar daryti jam spaudimą; ar jis gali patirti spaudimą. Vykdant patikimumo tikrinimą, atitinkamais atvejais, taip pat gali būti svarbi informacija apie asmens finansinę padėtį ir sveikatą, sutuoktinio, sugyventinio ar artimo šeimos nario charakterius, elgesį ir gyvenimo aplinkybes. Pareiškėjas teigia, jog priešingai nei konstatavo Vilniaus apskrities VPK specialioji komisija nėra jokių faktų, įrodančių, jog jis gali būti šantažuojamas, patirti spaudimą ir dėl to atskleisti įslaptintą informaciją. Jis laiko, kad yra lojalus valstybei ir patikimas- tai įrodo jo daugiametis nepriekaištingas darbas Šalčininkų rajono PK. Pareiškėjas laiko, kad Vilniaus apskrities VPK specialiosios komisijos 2011-10-26 posėdyje priimtas sprendimas, kad jis neva nepatikimas, nesąžiningas ir nelojalus Lietuvos valstybei yra neparemtas jokiais faktais, todėl nepagrįsti ir naikintini Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011-11-04 Įsakymas „Dėl leidimo dirbti su ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informaciją panaikinimo‘‘ Nr.10-TE-575 bei 2011-11-05 Įsakymas „Dėl vyresniojo inspektoriaus P. M. atleidimo iš vidaus tarnybos‘‘ Nr.10-TE-578.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundus ir prašė juos tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas –su pareiškėjo skundais nesutiko ir prašė atmesti skundus kaip nepagrįstus.

Atsiliepime į skundą (b.l.29-33) paaiškino, kad 2011-03-29 Vilniaus aps. VPK Vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos rašte pateiktos informacijos apie galbūt nusikalstamus Vilniaus aps. VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau -Šalčininkų r. PK) Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo P. M. ir Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. Penktojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės postinio Nikolajaus Kasakovskio veiksmus. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos 2011-03-29 rašte Nr. 38-S-626 nurodyta, kad LKPB Korupcijos kontrolės valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00020-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 183 str. 1 d., 201 str, 2 d. Šio nusikaltimo padarymų įtariamas Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas P. M.. 2011-06-17 ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 38-1-00020-11 perduota į Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismą, baudžiamojoje byloje nuosprendis dar nepriimtas. Tarnybinio patikrinimo išvados siūlymuose nurodoma, išvados kopiją pateikti Vilniaus aps. VPK Specialiajai ekspertų komisijai. 2011-10-17 Vilniaus aps. VPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėja tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR5-1110 informuoja Vilniaus aps. VPK viršininką apie atliktą tarnybinį patikrinimą, pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl P. M. ir siūlo pavesti Vilniaus aps. VPK Specialiajai ekspertų komisijai spręsti klausimą dėl P. M. išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo.Vilniaus aps. VPK Specialioji ekspertų komisija, gavusi Vilniaus aps. VPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėjos tarnybinį pranešimą bei surinkusi visą medžiagą nusprendė siūlyti Vilniaus aps. VPK viršininkui panaikinti Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo P. M. leidimą, išduotą 2004-03-09 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo‘‘ (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos 2011-10-26 posėdžio protokolas Nr. 10-ID11-26 (RN)).Vilniaus aps. VPK viršininkas atsižvelgdamas į Vilniaus aps. VPK specialiosios ekspertų komisijos 2011 m. spalio 26 d. posėdžio sprendimą (protokolo Nr. 10-ĮD11-26 (RN) ir į Vilniaus aps. VPK SEK 2011 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. 10-S-19-8532 „Dėl leidimo panaikinimo‘‘ pateiktą informaciją bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22d. įsakymo Nr. 7RN „Dėl dirbančių bei priimamų į valstybės tarnybą Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos asmenų,kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti suvalstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimųišdavimo, neišdavimo ir panaikinimo‘‘ 40.7 punktu, 2011-11-04 įsakymu Nr. 10-TE-575 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo‘‘ panaikino Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui P. M. 2004-03-09 išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo‘‘. 2011-11-05 Vilniaus aps. VPK viršininkas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu), 56 straipsnio 1 dalimi ir Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato (toliau-VPK) viršininko 2011 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 10-TE-575 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo‘‘, įsakymu Nr. 10-TE-578 atleido P. M. iš vidaus tarnybos. Pirma, pareiškėjas su Vilniaus aps. VPK viršininko 2011-11-04 įsakymu Nr. 10-TE-575 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo‘‘ ir 2011 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 10-TE-575 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo‘‘ susipažino 2011-11-08. P. M. 2011-11-15 prašymu Nr. 10-AP-1144 kreipėsi į Vilniaus aps. VPK prašydamas raštu pateikti motyvus dėl panaikinto leidimo dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija.Vilniaus aps. VPK 2011-11-16 raštu Nr. 10-S-19840 informavo pareiškėją, kad Vilniaus aps. VPK Specialioji ekspertų komisija 2011-10-26 posėdžio metu išnagrinėjusi ir įvertinusi pateiktą P. M. atžvilgiu medžiagą nutarė, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktu, siūlyti Vilniaus aps. VPK viršininkui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-05-22 įsakymu Nr. 7 RN, 40.7 punktu panaikinti išduotą 2004-03-09 leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo‘‘, kadangi nustatytos asmeninės ir dalykinės savybės - nepatikimumas, nesąžiningumas bei nelojalumas Lietuvos valstybei. Taigi, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo susijęs su jo asmeninėmis savybėmis. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 1 d. 4 p. yra įtvirtintas bendrasis personalo patikimumo reikalavimas, kad leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą gali turėti tik toks asmuo, kurio patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia abejonių. 2011-07-07 Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą‘‘, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą‘‘, konstituciniam teisinės valstybės principui pasisakė, „šiame Konstitucinio Teismo nutarime aiškinant Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpcijos principą minėta, jog tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padaręs nusikalstama veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstama veika, o tam tikros reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Minėta ir tai, kad vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo.Taigi, sprendžiant leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo klausimą, asmuo yra tikrinamas siekiant nustatyti, ar juo galima pasitikėti, t y. ar nėra jokių abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kad nebūtų sukelta grėsmės įslaptintos informacijos saugumui. Todėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reguliuojamuose santykiuose, kai sprendžiama dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, inter alia dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo, nesprendžiamas asmens kaltumo padarius nusikalstama veika klausimas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai.‘‘ Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad leidimo atėmimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sietinas su galutiniu sprendimu baudžiamojoje byloje. Antra, ginčui teisingai išspręsti svarbios yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatos reglamentuojančios leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimą ir panaikinimą. Iš valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatų matyti, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie sietini su pasitikėjimu tuo asmeniu. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės (įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad jam, sužinojus valstybės paslaptį kils grėsmė dėl informacijos, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverinitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės ir tarnybos paslaptį, atimama. Pareiškėjas, tarpininkavo perduodant neteisėtai gaminamą alkoholį, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, savo veiksmais iškėlė savo asmeninius interesus aukščiau viešojo intereso, t. y. gabeno didelį kiekį namų gamybos alkoholio. Šiais savo veiksmais P. M. parodė savo nelojalumą valstybei, o tuo pačiu pademonstravo savo nepatikimumą ir nesąžiningumą. Pateiktoje Vilniaus aps. VPK Specialiajai ekspertų komisijai Šalčininkų rajono policijos komisariato P. M. charakteristikoje nurodyta, kad jo atžvilgiu buvo atlikti trys tarnybiniai tikrinimai, vienas iš jų - už etikos normų pažeidimus ir aplaidumą vykdant tarnybines pareigas. Per tarnybos laikotarpį buvo užfiksuoti du atvejai, kai P. M. buvo su asmenimis gabenančiais akcizines prekes (2009-11-06 Vilniaus aps. VPK tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS-342). Apie šiuos atvejus, jis komisariato vadovybės neinformavo. Dėl to vykdant 2009-11-06 Vilniaus aps. VPK tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-IS-342 siūlymus P. M. buvo iškviestas pas Šalčininkų r. policijos komisariato viršininkus prevenciniam pokalbiui, ir jis įspėtas bei pakartotinai supažindintas su korupcinių veikų padarymo teisinėmis pasekmėmis. Charakteristikoje pateikta nuomonė, kad P. M. kartais asmeninio pobūdžio aplinkybes laiko svarbesnėmis tarnybinės veiklos kontekste. 2009-11-06 Vilniaus aps. VPK tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-342 nustatyta, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl informacijos, gautos iš Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos dėl galbūt neteisėtų Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo P. M. veiksmų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad P. M. 2009-06-18 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl galbūt jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 163² str. 4 d. Vilniaus r. apylinkės teismas 2009-07-02 priėmė nutarimą ir P. M. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą bei iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 163² str. 4 d., kuris teisme nurodė, jog P. M. automobilyje rastas cigaretes įsigijo ir vežė turėdamas tikslą jas parduoti.2009-09-03 apie 21.20, Ukmergėje Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. G.. Patikrinus minėtą automobilį buvo rasta 3500 pakelių cigarečių „Saint George Light‘‘ su rusiškomis banderolėmis.Apie abu įvykius P. M. nepranešė savo tiesioginiam viršininkui, nors Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.5 punktas įpareigoja pareigūną patekus į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, privalo nedelsdamas apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui. Tokie P. M. veiksmai nesiderina su Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse įtvirtintomis elgesio normomis. P. M. veiksmai buvo vertinami Vilniaus aps. VPK pareigūnų etikos komisijos posėdyje ir komisija konstatavo, kad jo elgesys buvo neetiškas, dėl ko jis buvo įspėtas. Nežiūrint į tai, kad abiem atvejais P. M. atžvilgiu nebuvo priimti kaltinamieji aktai, atkreiptinas dėmesys, kad P. M. po 2009-06-18 įvykio, žinodamas, kad S. G. įsigijo cigarečių su rusiškomis banderolėmis ir gabeno jas P. M. priklausančiu automobiliu, turėdamas tikslą jas parduoti, tačiau ir toliau palaikė su juo draugiškus santykius.Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo, kad tarnybos metu buvo skatinamas, nepaneigia minėtų išvadų dėl pareiškėjo asmeninių ir dalykinių savybių (nesąžiningumo). Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime išaiškino, kad konstitucinė sąvoka „valstybinė paslaptis‘‘ yra bendrinė. Įstatymų leidėjas, įstatymu apibrėždamas informacijos, kurią skleisti yra draudžiama arba kurios skleidimas yra ribojamas, turinį, taip pat būdus, kuriais tam tikros informacijos neleidžiama skleisti, bei kitas atitinkamos informacijos skleidimo sąlygas (jeigu tai riboja informacijos laisvę), gali vartoti ir kitokias sąvokas inter alia įvairioms konstituciškai saugomų paslapčių rūšims (kategorijoms) įvardyti); jis taip pat gali sąvoką „valstybės paslaptis‘‘ vartoti ir kitokia - ne bendrine (kaip Konstitucijos tekste), bet siauresne - prasme. Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime konstatavo, kad būtinybė apsaugoti valstybės paslaptį, kaip konstitucinį institutą, sudarančią informaciją (ar kitą įslaptintą informaciją) yra viešasis interesas; saugoti valstybės paslaptį (ar kitą įslaptintą informaciją) yra valstybės priedermė. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti tinkamą įslaptintos informacijos apsaugą Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatė atitinkamus reikalavimus ir sąlygas, kurias tenkinus laikytina, kad valstybė gali besąlygiškai pasitikėti konkrečiu asmeniu ir nėra nė kiek abejojama šio asmens patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei. Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar neišdavimo, jo panaikinimo sprendžia įgaliotos valstybės institucijos , vadovaudamosi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, numatančiomis, kokie asmenys, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis gali susipažinti su įslaptinta informacija. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad viešasis interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Šiuo atveju būtinybė apsaugoti valstybės paslaptį ar kitą įslaptintą informaciją, ir individo autonominiai interesai turi būti derinami ir užtikrinama jų pusiausvyra, nes tiek asmens teisės, tiek viešasis interesas yra konstitucinės vertybės. Asmens teisės (privatūs interesai) negali būti iškeliami aukščiau viešojo intereso. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatytas personalo patikimumo nustatymo teisinis reguliavimas vertintinas kaip užkertantis sąlygas galimai žalai bei visuomenės interesams, susijusiems su įslaptintos informacijos apsauga. Konstitucijos 33 str. 1 d. įtvirtinta piliečio teisė lygiomis dalimis stoti į valstybės tarnybą, ir Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė pasirinkti darbą nėra varžoma daugiau negu reikia užtikrinti teisėtus visuomenės narių interesus, valstybės saugumą, kitų asmenų teises. P. K. valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; viena iš stojimo į valstybės tarnybą bendrųjų sąlygų yra lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Valstybės institucijose turi dirbti tik lojalūs tai valstybei asmenys, kurių ištikimybė jai ir patikimumas nekelia jokių abejonių (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 1999 m. kovo 4 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). P. M. buvo policijos pareigūnas, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą, kurioje tarnyba grindžiama statutiniais santykiais, todėl šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę, o jų specifika kelia policijos pareigūnams didesnius reikalavimus. Pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo elgesys nesiderina su policijos pareigūnams keliamų reikalavimų samprata.Vilniaus aps. VPK viršininkui 2011 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 10-TE-575 panaikinus leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, kilo imperatyvi teisinė pasekmė, dėl ko pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, nes Vilniaus aps. VPK nėra statutinių valstybės tarnautojų pareigų, kurios buvo be slaptumo žymos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas teismui paduotais skundais prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011-11-04 Įsakymą „Dėl leidimo dirbti su ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informaciją panaikinimo‘‘ Nr.10-TE-575 ir Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011-11-05 Įsakymą „Dėl vyresniojo inspektoriaus P. M. atleidimo iš vidaus tarnybos‘‘ Nr.10-TE-578.

Byloje ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs dėl sprendimų panaikinti teisę dirbti su įslaptinta informacija bei atleidimo iš pareigų teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-11-04 įsakymu Nr. 10-TE-575 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo‘‘pareiškėjui, Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui P. M. panaikintas 2004-03-09 išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo‘‘( b.l. 7). Pareiškėjas 2011-11-15 prašymu Nr. 10-AP-1144 kreipėsi į Vilniaus aps. VPK prašydamas raštu pateikti motyvus dėl panaikinto leidimo dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija (b.l. 27). Vilniaus apsrities VPK 2011-11-16 raštu Nr. 10-S-19840 informavo pareiškėją, kad Vilniaus apskrities VPK Specialioji ekspertų komisija 2011-10-26 posėdžio metu išnagrinėjusi ir įvertinusi pateiktą P. M. atžvilgiu medžiagą nutarė, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktu, siūlyti Vilniaus aps. VPK viršininkui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-05-22 įsakymu Nr. 7 RN, 40.7 punktu panaikinti išduotą 2004-03-09 leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo‘‘, kadangi nustatytos asmeninės ir dalykinės savybės - nepatikimumas, nesąžiningumas bei nelojalumas Lietuvos valstybei ( b.l. 38, 41-43). 2011-10-17 Vilniaus aps. VPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėja tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR5-1110 informavo Vilniaus aps. VPK viršininką apie atliktą tarnybinį patikrinimą, pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl P. M. ir siūlė pavesti Vilniaus apskrities VPK Specialiajai ekspertų komisijai spręsti klausimą dėl P. M. išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo (b.l. 44). Vilniaus apskrities VPK viršininkas, atsižvelgdamas į Vilniaus aps. VPK specialiosios ekspertų komisijos 2011 m. spalio 26 d. posėdžio sprendimą (protokolo Nr. 10-ĮD11-26 (RN) ir į Vilniaus aps. VPK SEK 2011 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. 10-S-19-8532 „Dėl leidimo panaikinimo‘‘ pateiktą informaciją bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22d. įsakymo Nr. 7RN „Dėl dirbančių bei priimamų į valstybės tarnybą Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūriniuose padaliniuose ir įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos asmenų,kurių darbas susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar šios informacijos apsauga, tikrinimo, leidimų dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija bei asmens patikimumo pažymėjimųišdavimo, neišdavimo ir panaikinimo‘‘ 40.7 punktu, 2011-11-04 įsakymu Nr. 10-TE-575 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija panaikinimo‘‘ panaikino Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui P. M. 2004-03-09 išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo‘‘(b.l. 7). Šalčininkų rajono policijos komisariato 2011-10-21 P. M. charakteristikoje nurodyta, kad P. M. atžvilgiu buvo atlikti trys tarnybiniai patikrinimai, vienas iš jų - už etikos normų pažeidimus ir aplaidumą vykdant tarnybines pareigas. Per tarnybos laikotarpį buvo užfiksuoti du atvejai, kai P. M. buvo su asmenimis gabenančiais akcizines prekes. Apie šiuos atvejus jis komisariato vadovybės neinformavo. P. M. yra iniciatyvus bei operatyvus, tačiau kartais asmeninio pobūdžio aplinkybes laiko svarbesnėmis tarnybinės veiklos kontekste. Skundų dėl netinkamo bendravimo su piliečiais gauta nebuvo. Galiojančių drausminių nuobaudų neturi. 2011-03-29 teismo nutartimi P. M. buvo nušalintas nuo pareigų, kadangi jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 201 str. 2 d.. 228 str. 1 d. Vadovaujantis Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-09-26 nutartimi- Vilniaus aps. VPK viršininko 2011-09-29 įsakymu Nr. 10-TE-497 P. M. buvo grąžintas į pareigas, tačiau šiuo metu vyksta tolesnis teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas ir galutinis sprendimas nėra priimtas. Po šių įvykių P. M. kaip policijos pareigūnas prarado pasitikėjimą ( b.l. 45). 2011-06-17 ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 38-1-00020-11, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 183 str. 1 d., 201 str, 2 d., kurioje įtariamas P. M.,perduota į Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismą ( b.l .59).Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-873/2012 pareiškėjas P. M. ( P. M.) pripažintas kaltu pagal LR BK 201 str. 2 d. ir jam paskirta 50 MGL ( 6500 Lt) bauda, pagal LR BK 228 str. 1 d. išteisintas. Nuosprendis nėra įsiteisėjęs, nes paduotas apeliacinis skundas.

Teisiniai santykiai dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ir tokio leidimo panaikinimo reglamentuojami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 18 straipsnių. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas (o pagal šio įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. yra panaikinamas), jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Iš šios teisės normos matyti, kad aplinkybių, dėl kurių buvimo (atsiradimo) paminėtas leidimas gali būti neišduotas arba išduotas leidimas gali būti panaikintas, sąrašas nėra baigtinis. Pagal šios teisės normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, galima daryti išvadą, kad šios aplinkybės yra siejamos su asmeninėmis nurodyto leidimo adresato savybėmis, tarp jų ir jo patikimumu dirbti su įslaptinta informacija.

Tai reiškia, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti faktus, kurie parodo nurodytas asmens savybes. Pažymėtina, kad ginčo šalys nekvestionuoja fakto, jog pareiškėjo užimtoms pareigoms buvo būtina turėti specialiąją teisę (leidimą) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Faktinė situacija, dėl kurios, pagal Specialiosios ekspertų komisijos išvadą (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 str. 1 d. 2 p. taikymo prasme siūlymą paslapčių subjekto vadovui), pareiškėjas negali būti laikomas patikimu ir toliau dirbti su įslaptinta informacija, buvo nustatyta Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimo skyriaus 2009-11-06 atlikto tarnybinio patikrinimo pagrindu. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimo skyriaus 2009-11-06 tarnybinio patikrinimo metu nustatytų duomenų 2009-06-18 P. M. vairuojamas automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas kelio Vilnius - Medininkai 26A, kurio metu surasta 38880 vnt. cigarečių „Saint George light“ su rusiškomis banderolėmis. Po to, 2009 m. rugsėjo 3 d. 21.20 valandą Ukmergėje Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai sustabdė S. G. vairuojamą automobilį, kuriame kartu su S. G. važiavo P. M., patikrinimo metu pareigūnai surado 3 500 pakelių cigarečių „Saint George ligh“ su rusiškomis banderolėmis. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-07-02 nutarimu administracinėje byloje Nr.A2.8-1244-137/2009 teismas pripažino esant neįrodyta, kad S. G. automobilyje patikrinimo metu rasti pažeidžiant nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tvarką laikyti tabako gaminiai priklausė būtent jam, todėl administracinio teisės pažeidimo byla P. M. nutraukta nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² str. 4 d. sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Todėl atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo nustatytus duomenis, Specialiosios ekspertų komisija pagrįstai konstatavo, kad nustatytoje faktinėje situacijoje pasireiškusios P. M. asmeninės savybės sukėlė pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei bei dėl to, kad pareiškėjo tolesnis darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmės tokios informacijos saugumui. Pažymėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintas Lietuvos Policijos pareigūnų etikos kodekso 14.5. p. nuostatos įpareigoja policijos pareigūną, patekus į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, nedelsiant apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo vadovo apie šias situacijas neinformavo. Vertinant šiuos faktus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto taikymo požiūriu, pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti jo nesąžiningumą ir nepatikimumą. To pakanka pripažinti pareiškėjo skundžiamą atsakovo 2011 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr.10-TE-575 pagrįstu. Tuo pačiu konstatuotina, kad šio įsakymo pagrindu priimtas Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011-11-05 įsakymas „Dėl vyresniojo inspektoriaus P. M. atleidimo iš vidaus tarnybos‘‘ Nr.10-TE-578 yra pagrįstas bei teisėtas, nes Vilniaus aps.VPK nėra statutinių valstybės tarnautojų pareigų, kurioms užimti nereikėtų turėti leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija.

Vertinant pareiškėjo argumentus, kad kaltinimų pareiškimas asmeniui dar nereiškia galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje, kuriuo būtų patvirtintas ar paneigtas asmens kaltumas, priėmimo, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad vykdyti teisingumą, inter alia pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, yra išimtinė teismų funkcija. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Taigi aplinkybės, sukeliančios abejonių dėl asmens, kuris siekia eiti ar eina pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, gali būti susijusios ir su asmens galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo.

Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, pripažintina, kad nėra pagrindo naikinti Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011-11-04 Įsakymo „Dėl leidimo dirbti su ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informaciją panaikinimo‘‘ Nr.10-TE-575 ir Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011-11-05 Įsakymo „Dėl vyresniojo inspektoriaus P. M. atleidimo iš vidaus tarnybos‘‘ Nr.10-TE-578.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo P. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

atmesti pareiškėjo P. M. skundą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rosita Patackienė