Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šalčininkai, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 228 str. 1 d., 201 str. 2 d,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. 2011 m. kovo 25 d., dienos metu, būdamas iš anksto susitaręs su N. K. neteisėtai realizuoti jam 50 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, automobiliu OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno 51720 cm³ (51,720 litro) namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų iš savo namų, esančių Melioratorių g. 21, Šalčininkuose, į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur 2011 m. kovo 25 d., apie 16.45 val., pasikėsino realizuoti minėtą kiekį namų gamybos alkoholinių gėrimų N. K., tačiau realizavimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi realizavimo metu buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Taip pat P. M. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėju, siekdamas palenkti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiąjį patrulį A. S., kuris, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, 2010-12-04, apie 17.48 val., Šalčininkų raj. Ragožiškių kaime, kelio Vilnius - Lyda 34 km., nustatė P. M. pažįstamo A. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d., požymius, nefiksuoti A. K. padaryto teisės pažeidimo, ir 2010-12-04, 17.56 val., vykusio telefoninio pokalbio su A. S. metu, piktnaudžiaudamas tarnyba ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus - pasinaudodamas pažintimi ir tarnybiniu pagrindu atsiradusiais tarnybiniais ryšiais su A. S., paprašė pastarojo nefiksuoti jo draugo A. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo, kad A. K. išvengtų gręsiančios administracinės atsakomybės. Tokiais savo veiksmais P. M. pažeidė 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus policijos veiklos teisėtumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principus, o taip pat grubiai pažeidė to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas policijos pareigūno pareigas (gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai), bei Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 ir 3 p. numatytas pareigas (sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas jo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui; gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti), veikė priešingai tarnybos interesams nevykdydamas minėtuose teisės aktuose numatytų pareigų, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi - pasinaudodamas asmenine pažintimi ir tarnybiniais ryšiais bandė palenkti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiąjį patrulį A. S. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir viršyti jam suteiktus įgaliojimus. Dėl tokio P. M. piktnaudžiavimo tarnyba didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Lietuvos policijos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas policijos pareigūno vardas.

Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gabenimas turint tikslą realizuoti, pasikėsinimas realizuoti

P. M. dėl kaltinimo turint tikslą realizuoti neteisėtai gabenus penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų kaltu prisipažino iš dalies. Duodamas parodymus P. M. paaiškino, kad jo pažįstamas Nikolajus paprašė atvežti alkoholio. P. M. yra su juo kartu gydęsis reabilitacijos centre, ten buvo ragavę. Nikolajus paskambino, paklausė, ar galima gauti alkoholio, P. M. jo negamino, nežino, kaip jis gaunamas, manė, kad alkoholis gaunamas iš gamyklos. Nikolajus paprašė atvežti, P. M. to, pas kurį ėmė sau, paprašė, jis atvežė, P. M. nuvežė Nikolajui. P. M. nebūtų gavęs jokios naudos, žmogus jam atvežė, P. M. pasakė, kad nuveš, paims pinigus, juos atiduos. Buvo kalba apie 50 litrų, nežino, iš kur atsirado 52 litrai alkoholio. Kai pareigūnai sulaikė P. M., plombavo bakelius, jis nebuvo, nedalyvavo. Kaip atsirado didesnis kiekis nei 50 litrų, nežino. Kodėl skiriasi alkoholio koncentracija, nežino, gal buvo pripilta, pats P. M. nieko nepripylinėjo. Alkoholio atvežti paprašė N. K.. Iš pradžių jis prašė mažiau alkoholio, po keleto dienų paskambino, paprašė daugiau. Garso įrašuose girdėti, kad P. M. kalba su N. K. apie 5 litrų talpos bakelius, bakeliai buvo nepilni, ne P. M. pylė alkoholį, netikrino, kiek jo yra. Skystis bakeliuose panašus į brendį – ir pagal spalvą, ir pagal skonį, rudos spalvos, P. M. yra gėręs tikro brendžio, nepasakytų, kad tai buvo namų gamybos brendis. Alkoholis buvo 5 litrų talpos bakeliuose, P. M. nežiūrėjo, ar bakeliai vienodi, kai vyriškis jam atvežė, pasidėjo į bagažinę, prieš veždamas patikrino, ar gerai užsukti. Alkoholį P. M. į namus atvežė vyriškis, vardu Janas. Jis atvežė alkoholį ryte, po darbo P. M. vežė namo dukrą, paėmė alkoholį nuvežti Nikolajui. Iš Jano P. M. buvo ėmęs alkoholį šventėms, keletą kartų buvo ėmęs savo tikslams, skambino jam telefonu. Pirkdamas alkoholį mokėdavo 6 Lt už pusę litro. Šį kartą atvežė daug alkoholio, P. M. pasakė, kad alkoholį nuveš, paims pinigus, būtų Janui paskambinęs, jis atvažiuotų, pasiimtų pinigus. Išklausius garso įrašo P. M. paaiškino, kad atpažįsta savo balsą, vieno pokalbio metu jis kalbasi su Janu, iš kurio ėmė alkoholį. P. M. ėmė 10 bakelių, apie 50 litrų, bakeliai nepilni. P. M. prašė iš Jano 10 bakelių, bakeliai 5 litrų talpos, turėjo būti apie 50 litrų, bet bakeliai buvo nepilni.

Liudytojas N. K. paaiškino, kad su P. M. jis susipažino reabilitacijos centre Trakuose apytiksliai prieš pusantrų metų. Trakuose P. M. pavaišino gėrimu, jo skonis buvo labai geras, sakė, kad tai namų gamybos. Su P. M. pasikeitė telefonų numeriais, paklausė, ar, reikalui esant, galės kreiptis, P. M. sutiko. Prireikus, N. K. paskambino P. M., jis atvežė, sudėjo plastmasinius bakelius į N. K. automobilį, po to buvo sulaikyti. N. K. skambino P. M., nes jam prireikė namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo. N. K. reikėjo apie 50 litrų, tiek ir prašė. Kaina buvo aiški, maždaug 5 litai už pusę litro, apie kainą su P. M. nekalbėjo. N. K. turėjo atsiskaityti su P. M.. P. M. paskambino, pasakė, kad jis stovi „Maximos“ aikštelėje, N. K. atvažiavo, tik pastačius krepšius į jo automobilį, buvo sulaikyti. Kai atvyko pareigūnai, krepšiai buvo padėti N. K. automobilio bagažinėje. Bakeliai buvo plastmasiniai, 5 litrų talpos, gėrimas rudos, konjako spalvos, turėjo būti 10 bakelių, buvo du krepšiai. Kainą P. M. buvo pasakęs Trakuose, kai jo paklausė, kiek toks gėrimas kainuoja. N. K. akivaizdoje alkoholis nebuvo plombuojamas. Nuvedė į apklausą, o alkoholis buvo sukrautas į policijos pareigūnų automobilį. N. K. pasirašinėjo ant lapelių. Nuo to momento, kol jį sulaikė, iki tol, kol pasirašinėjo lapelius, praėjo apie porą valandų. Jo akivaizdoje buvo atlikti kažkokie veiksmai, buvo „užklijuotas“ kuras, bakeliai klijuoti, kiek klijuota, nepastebėjo. Iš pradžių N. K. prašė P. M. mažesnio kiekio, po to keitėsi svečių skaičius, kiekį didino. Paskutinį kartą N. K. prašė 50 litrų. Su P. M. atsiskaityti N. K. nespėjo, buvo sulaikyti.

Liudytoja I. M. paaiškino, kad tą dieną, kai vyras buvo sulaikytas, važiavo su juo kartu automobiliu, kas buvo rasta, nematė. To, kad P. M. vežė alkoholį, I. M. nežinojo. I. M. norėtų laiduoti už P. M..

Liudytojas L. Č., policijos pareigūnas, paaiškino, kad vykdė N. K. automobilio apžiūrą. Į šį automobilį P. M. pernešė medžiaginius krepšius, įdėjo į bagažinę. Krepšiai buvo rasti, juose buvo talpos su skysčiu. Kai buvo atlikta apžiūra, į tą patį automobilį įsėdo L. Č., M. K., N. K., nuvyko į valdybą. Ar kartu važiavo A. R., tiksliai neatsimena. Automobilio apžiūros protokolas buvo surašytas vietoje, „Maxima“ aikštelėje. Atvykus į valdybą, talpos buvo nuneštos į patalpas, dalyvaujant N. K. užplombuotos. Talpos buvo plombuojamos policijos įstaigoje. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą liudytojas paaiškino, kad vaizdo įraše matyti T. D., šalia buvo atliekama automobilio Opel apžiūra, jis galėjo prieiti. Skysčio kiekis talpose nebuvo keistas – į valdybą kartu važiavo N. K., ten nuvykus talpos buvo iš karto užklijuotos, talpas nešė keturiese, tame tarpe – N. K.. N. K. apklausa vyko po to, kai talpos buvo užklijuotos, talpos buvo klijuojamos N. K. akivaizdoje.

Liudytojas M. K., policijos pareigūnas, paaiškino, kad dalyvavo sulaikymo grupėje, kai iš vieno automobilio buvo perduota į kitą, sudėtos talpos su skysčiu, buvo sulaikyti asmenys. Paaiškėjo, kad tai buvo du pareigūnai. Su tuo automobiliu grįžo į tarnybines patalpas, ten, dalyvaujant asmeniui, buvo užplombuotos talpos. N. K. visą laiką buvo kabinete, kur buvo talpos. Peržiūrėjus vaizdo įrašą liudytojas paaiškino, kad įraše matyti T. D.. Skysčio kiekis talpose nebuvo keičiamas, visą laiką šalia buvo N. K., jis nepasirašytų protokolo, jei kiekis būtų keičiamas.

Liudytojas A. R. paaiškino, kad P. M. yra matęs proceso veiksmo metu. Buvo sulaikyti du automobiliai. Nissan bagažinėje buvo rastas, kaip A. R. suprato, alkoholis, vietoje buvo surašytas protokolas. Kaip talpos buvo nugabentos į valdybą, negali pasakyti. A. R. nešė talpas į tarnybines patalpas, iš kokio automobilio, neatsimena. A. R. matė, kaip buvo antspauduojamos talpos. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą liudytojas paaiškino, kad įraše matyti T. D.. Kabinete, kur buvo suneštos talpos, buvo N. K..

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2011-05-11 išvados Nr. 140-(1925)-IS1-2841 duomenimis tirti pateikti skysčiai, esantys šešiuose 5 dm³ buteliuose su etiketėmis „Geriamasis vanduo negazuotas Tyras“, trijuose 5 dm³ buteliuose su etiketėmis „Stalo vaduo Optima linija“, 2 dm³ butelyje su etikete „Coca cola“ ir dviejuose 1,5 dm ³ buteliuose su etiketėmis „San Terra Limetka“. Butelių kamščiai ir kakleliai užklijuoti popieriaus juostomis su antspaudo „Lietuvos kriminalinės policijos biuras Korupcijos kontrolės valdyba“ atspaudais, N. K. ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos vyresniojo tyrėjo L. Č. parašais bei užklijuoti lipnia juosta. Skysčiai, esantys šešiuose 5 dm³ buteliuose su etiketėmis „Geriamasis vanduo negazuotas Tyras“, trijuose 5 dm³ buteliuose su etiketėmis „Stalo vaduo Optima linija“, 2 dm³ butelyje su etikete „Coca cola“ ir dviejuose 1,5 dm ³ buteliuose su etiketėmis „San Terra Limetka“ yra namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, kuriuose tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 38,6%-41,8%. Tirti pateiktų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų bendrais tūris yra 51720 cm³ (51,720 litro) ( t. 2 b. l. 60-62).

Motyvuojamoji dalis

Įslaptintų dokumentų išslaptinimo 2011-03-25 akto Nr. 38-A-9 duomenimis išslaptinto dokumento pavadinimas „dėl teikimo panaudoti technines priemones specialia tvarka“, dokumento data 2010-10-07, Nr. 38-S6-4-115(RN). Šio dokumento išslaptintos dalies duomenimis Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas A. M., patikrinęs Korupcijos kontrolės valdybos vyresniojo tyrėjo L. Č. pateiktą informaciją dėl P. M. nusikalstamos veikos, nustatė: Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės vadyboje pradėtas tyrimas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo P. M. galimai neteisėtos veiklos, susijusios su piktnaudžiavimu. Yra pagrindas manyti, jog vykdant operatyvinį tyrimą, naudojant operatyvinius veiksmus bus galimybė atskleisti minėto asmens neteisėtas veikas ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn ( t. 1 b. l. 8-9).

Garso įrašo stenogramos (vertimo) duomenimis P. M. (P. M.) paskambino A. K. (A. K.) Pokalbio turinys: „Labas vakaras, Aliaksandras trukdo“ (A. K.). „Labas“ (P. M.). “Pavelai, čia pas jus truputį pažeidžiau kelių eismo taisykles“ ( A. K.). „Kur?“ ( P. M.). Šalč, nu, nu. Netoli Šalčininkų“ ( A. K.). „Aa. Duok ten. Kas ten.“ ( P. M.) „Nu tuoj duosiu“ ( A. K.). „Gal pakalbėk“ (P. M.).

Garso įraše užfiksuotas pokalbio tarp P. M. ( P. M.) ir A. S. ( A. S.) turinys: „Taip“ (A. S.) „Alio“ (P. M.). „Alio“ (A. S.) „Saša ?“ ( P. M.). „Nu“ ( A. S.). „Ten geras žmogus mano <....> draugas. Ten neforminkit, gal taip kaip nors“ (P. M.). „Nu. Paša, nu čia jau, vienintelis tai galiu pakeisti į nutarimą, nu“ ( A. S.) „Tai nu...“( P. M.) „Va, žmogus pradeda ginčytis lygioje vietoje“ ( A. S.). „Mm. Mano, gal ką...“ ( P. M.). „Nu. Tai šitas jau ten“ (A. S.). „Ką galima ten, jeigu galima“ ( P. M.). „Gerai“ (A. S.). „Nu“ (P. M.) „Gerai. Gerai (...), galima gerai (...)“ (A. S.). ( t. 1 b.l. 23-24).

2010-12-04 Nutarimo Nr. M 940371 dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas duomenimis A. K. automobiliu Skoda Octavia 0918 ET-4 CBA 100328 2010 m. gruodžio 4 d., apie 17.48 val., Šalčininkų rajone, Rogožiškių km, kelio Vilnius-Lyda 34 km, vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį, važiavo 78 km/h greičiu, pažeidė KET 135 p. Dėl padaryto pažeidimo gailisi. Nutarimu pagal ATPK 124 str. 3 d. A. K. nubaustas 100 Lt bauda ( t. 2 b. l. 113).

Dokumentų, pateiktų 2011-05-11 pateikimo protokolu, apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ Nr. 0611411 panaudojimo registracijos žurnalo lapo kopija. Pirmasis įrašas pažymėtas eilės Nr. 11; matavimo data, laikas - 2010-12-04, 17.48; matavimo vieta ir toje vietoje nustatyti greičio apribojimai – Ragožiškės 50 km/h; matavimo prietaiso rodmenys – 78 km/h; administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. M 940371; matavimą atlikusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė, parašas – A. S., parašas ( t. 2 b. l. 115-118).

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos vyresniojo tyrėjo L. Č. tarnybinio 2011-06-08 pranešimo duomenimis Baltarusijos Respublikos piliečio A. K. surasti nepavyko ( t. 3 b. l. 42).

Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK 2011-08-12 rašto Nr. 10-97-S-6202 duomenimis P. M. 2010-12-04 operatyvinės grupės sudėtyje pradėjo darbą nuo 20.00 val. ir dirbo iki kitos dienos 08.00 val. 2010-12-04, apie 17.48 val., jis tarnyboje nebuvo, jokių tarnybinių užduočių nevykdė ( t. 3 b. l. 173-176).

Teismas vertina, kad šiai baudžiamajai bylai yra reikšmingi trys P. M. pokalbio su A. S. sakiniai: „Ten geras žmogus, mano <....> draugas. Ten neforminkit, gal taip kaip nors“ ir „Ką galima ten, jeigu galima“. Minėto pokalbio turinys yra užfiksuotas garso įraše, abejonių dėl pokalbyje dalyvavusių asmenų ir pokalbio turinio nėra.

P. M., pripažindamas, kad pažįstamo prašymu kalbėjo su šio pažeidimą užfiksavusiu pareigūnu, iš esmės pripažino veikos, inkriminuotos jam kaltinamajame akte, padarymą, tačiau nevertino šios veikos nusikalstama, aiškino, kad jis norėjo įtakoti pažįstamą pareigūną skirti jo pažįstamam kuo švelnesnę nuobaudą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-529/2008) BK 228 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Kadangi BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Apie neturtinės žalos dydį teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ar institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didelė, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio „Policijos veiklos principai“ 1 dalyje numatyta, kad policija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-371 1 straipsnyje „Įstatymo paskirtis ir uždaviniai“ numatyta, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Šio įstatymo 2 straipsnyje išaiškinta, kad privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas; viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai; interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais; asmeninis suinteresuotumas – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas. Įstatymo 3 straipsnyje „Asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės“, numatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

Teismas vertina, kad P. M., pasinaudodamas asmenine pažintimi su pareigūnu Stasila, siekdamas jį įtakoti, kad pažįstamam asmeniui, paties P. M. parodymais, skirtų kuo švelnesnę nuobaudą, pažeidė nešališkumo principą, 2000 spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus policijos veiklos teisėtumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principus, to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą policijos pareigūno pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimui, išaiškinti asmeniui, padariusiam įstatymų uždraustą veiką, analogiškas policijos pareigūno pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 ir 3 p.

P. M. turėjo suprasti, jog tokie jo veiksmai nesuderinami su tarnybos interesais, nes, būdamas policijos pareigūnu, žinojo pareigą imtis visų būtinų priemonių teisės pažeidimams atskleisti, o ne priešingai, juos nuslėpti, padėti asmenims išvengti atsakomybės, todėl teismas daro išvadą, kad jo veikoje yra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių ir jis veikė tyčia (suvokė savo veiksmų pobūdį).

Įstatyme, BK 228 str. 1 d., piktnaudžiavimas ir įgaliojimų viršijimas suformuluoti kaip alternatyvūs požymiai. Nors kaltinime P. M. inkriminuotas ir tarnybinių įgaliojimų viršijimas, minėto požymio buvimo kaltinamojo veikoje teismas nenustatė. BK 228 straipsnio prasme galima viršyti tik tuos įgaliojimus, kurie priskiriami valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. Šios bylos duomenimis P. M., pasinaudodamas tuo, kad dirbo policijos pareigūnu, bandė įtakoti kitą policijos pareigūną, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o ne viršijo jam suteiktus įgaliojimus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose (2008 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 2K-421) pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. padarytos veikos pobūdį: ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti. Analogiškos nuostatos išdėstytos kasacinėse nutartyse Nr. 2K-355/2009, 2K-529/2008, 2K-660/2007, 2K-76/2007. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje 2K-512/2004 pasisakyta, kad valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnyba, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei.

Teismas vertina, kad, šios bylos aplinkybėmis, kilę padariniai nelaikytini didele neturtine žala valstybei: neteisėtų veiksmų iniciatorius buvo ne P. M., šie veiksmai buvo vienkartiniai, trumpalaikiai, realiai įtakos administracinio teisės pažeidimo išaiškinimui ir nuobaudos už jo padarymą paskyrimui įtakos neturėjo, todėl poveikio institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai nebuvo sukelta, duomenų apie tai, kad P. M. gavo turtinio ar neturtinio pobūdžio naudos, nėra. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tai, kad realiai P. M. veika policijos autoritetas nebuvo sumenkintas, didelė neturtinė žala valstybei nepadaryta.

Nenustačius, kad dėl P. M. veikos atsirado įstatymo, BK 228 str. 1 d., numatyti padariniai – didelė žala valstybei, dėl kaltinimo piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi jis išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamojo P. M. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 str. 2 d., lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, padėti atskleisti savo nusikalstamos veikos. Tačiau, priešingai, kaltinamasis, norėdamas palengvinti savo teisinę padėtį, gali nuoširdžiai prisipažinti, padėti atskleisti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis - šias aplinkybes įstatymas, BK 59 str., priskiria prie atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas atkreipia dėmesį, kad P. M. nesiėmė jokių veiksmų tyrimui ar bylos nagrinėjimui paspartinti, bylos aplinkybėms atskleisti. Jo parodymai dėl gabentų namų gamybos gėrimų kiekio paneigti byloje apklaustų liudytojų parodymais. Vien formalus kaltės pripažinimas, kaltininko nusikalstamą veiką išaiškinus teisėsaugos institucijoms, nevertintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi, be deklaruojamo gailėjimosi dėl nusikalstamos veikos, jokių veiksmų, patvirtinančių nuoširdų gailestį, P. M. neatliko.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 3 b. l. 56 ), neteistas ( t. b. l. 54), dirbo Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėju (t. 3 b. l. 44), 2011 m. lapkričio 5 d. iš tarnybos atleistas ( t. 4 b. l. 92), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitoje ( t. 3 b. l. 67, 70), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3 b. l. 68), turi du nepilnamečius vaikus (t. 3 b. l. 183, 185).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2011 m. kovo 31 d. charakteristikos duomenimis P. M. per tarnybos laikotarpį du kartus buvo sulaikytas kartu su asmenimis, įtariamais kontrabandinių prekių gabenimu. Apie minėtus atvejus jis komisariato vadovybės neinformavo. Po šių įvykių P. M. keletą kartų buvo iškviestas pas komisariato viršininką ir pavaduotoją prevenciniam pokalbiui, jis įspėtas bei pakartotinai supažindintas su korupcinių veikų padarymo teisinėmis pasekmėmis (t. 3 b. l. 65).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio 2009 m. lapkričio 6 d. patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS-342 dėl Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK VTS PP tyrėjo P. M. veiksmų duomenimis 2009-06-18 Minsko pl. 26A esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai, patikrinę P. M. priklausantį automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) surado 38880 vnt. cigarečių „Saint George light“ su rusiškomis banderolėmis. Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009-07-02 nutarimu bylą P. M. nutraukė, iškėlė S. G. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 163 ² str. 4 d. 2009-09-03, 21.20 val., Ukmergėje, Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai sustabdė S. G. vairuojamą automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį patikrinę rado 3500 pakelių cigarečių „Saint George light“ su rusiškomis banderolėmis. Kartu su S. G. automobiliu važiavo P. M.. P. M. nei apie 2009-06-18 įvykį, kada jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 163 ² str. 4 d., nei apie 2009-09-03 įvykį, kada jis buvo sulaikytas su S. G., neinformavo vadovybės, nors tokią pareigą numato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.5 p. ( t. 3 b. l. 73-76).

Leidinyje „Policija“, 2007 m. rugpjūtis, Nr. 16 (80-418) pateiktais duomenimis, pasak P. M., Gerviškių seniūnijoje apylinkės inspektoriui tenka demaskuoti nelegalius naminukės gamintojus ( t. 3 b. l. 192).

Teismas, vertindamas duomenis, apibūdinančius kaltinamojo veiką ir jo asmenybę, daro išvadą, kad kaltinamojo veika, įvertinus jo pareigas nusikalstamos veikos padarymo metu, pasižymi ypatingu cinizmu, yra pavojingesnė už rūšinę tokio pobūdžio veiką.

Bylos duomenimis (t. 3 b. l. 192) P. M., dirbdamas Gerviškių seniūnijoje apylinkės inspektoriumi, išaiškindavo veikas, susijusias su neteisėta namų gamybos alkoholinių gėrimų gamyba. Teismas vertina, kad šie duomenys visiškai pakankami daryti išvadai, jog P. M. buvo žinomas namų gamybos alkoholinių gėrimų kvapas, išvaizda, atsakomybė už tokio pobūdžio veiką. Teismas, vertindamas N. K. parodymus apie tai, kad jau prieš pusantrų metų iki tiriamo įvykio P. M. vaišino jį gėrimu, pasakęs, kad tai namų gamybos gėrimas, ir sutiko, esant reikalui, to gėrimo parūpinti, daro išvadą, kad tokio pobūdžio veika P. M. buvo neatsitiktinė, jis turėjo pastovų tiekėją, jo paslaugomis naudojosi ne kartą.

Teismas, vertindamas duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, vertina jų visumą kaip paneigiančią galimybę daryti išvadą apie atitiktinį veikos, už kurią P. M. yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, pobūdį. Bylos duomenimis kaltinamasis per tarnybos laikotarpį du kartus buvo sulaikytas kartu su asmenimis, įtariamais kontrabandinių prekių gabenimu, apie minėtus atvejus jis vadovybės neinformavo (t. 3 b. l. 65). Nagrinėjamos bylos duomenimis P. M. skambino pareigūnui A. S., išsakė prašymą palengvinti pažįstamo padėtį. Teismas vertina šias aplinkybes apibūdinančiomis P. M. kaip asmenį, linkusį pažeisti elgesio taisyklių reikalavimus.

Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad P. M. skirtina bausmė. Parinkdamas jos rūšį ir dydį teismas vertina aplinkybę, jo P. M. yra anksčiau neteistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nusikalstama veika realios žalos nepadaryta. Teismas daro išvadą, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui, P. M., nėra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę, jos dydį nustatant mažesnio, nei sankcijoje, BK 201 str. 2 d., numatyto vidurkio.

P. M. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. numatyta tvarka nuo 2011-03-25, 16.45 val. ( t. 3 b. l. 77), iki 2011-03-25, 22.46 val. ( t. 3 b .l.94). Skiriant bausmę į ją įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

P. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3 b. l. 95-96), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: talpos, kuriose yra 51,720 litro namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, perduotos saugoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos Aptarnavimo skyriui (t. 2 b. l. 63-64), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 6 p., 105 str. 1 d., Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2011-05-11 tyrimo Nr. 140-(1925)-IS1-2841 kaina pripažintina proceso išlaidomis, išieškotina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 str. 2 d., skirti bausmę – 50 MGL ( 6500 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme 2011-03-25 išbūtą laiką, vieną dieną, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Nustatyti terminą baudai sumokėti – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

P. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: talpas, kuriose yra 51,720 litro namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, perduotas saugoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos Aptarnavimo skyriui (t. 2 b. l. 63-64), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 6 p., 105 str. 1 d., iš P. M. išieškoti 922,09 Lt proceso išlaidų už Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2011-05-11 tyrimą Nr. 140-(1925)-IS1-2841.

P. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.