Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ 2020 m. sausio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3–uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl kreditorių komiteto nutarimo, priimto 3-ju darbotvarkės klausimu tenkinamas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Šio įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

Pažymėtina, kad remiantis JANĮ 155 straipsnio nuostatomis matyti, kad klausimas, kurį įstatymą taikyti sprendžiant su bankroto procesu susijusius klausimus, yra siejamas su atitinkamų procedūrų pradžios momentu. Nagrinėjamu atveju UAB „KDS grupė“ nemokumo procesas pradėtas galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ). Bankroto byla UAB „KDS grupė“ iškelta 2018 m. sausio 24 d. nutartimi. 2019 m. sausio 8 d. įvyko įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų, buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto administravimo išlaidų tvirtinimo ir administravimo sąmata patvirtinta. Teismų praktikoje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teismas sprendžia, kad klausimas dėl UAB „KDS grupė“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo spręstinas vadovaujantis ĮBĮ.

Kaip minėta, 2019 m. sausio 8 d. įvykęs įmonės kreditorių susirinkimas septintuoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, kurią sudaro atlyginimas administratoriui – 50 000,00 Eur (įskaitant mokesčius); išlaidos – pagal faktą, bet ne daugiau kaip 103 000,00 Eur (įskaitant mokesčius), papildomai nustatant, kad iš šios sumos teisinėms išlaidoms – ne daugiau kaip 20 000,00 Eur plius PVM, buhalterinėms paslaugoms – ne daugiau kaip 15 000,00 Eur plius PVM; priedai (už įplaukas, už teismines bylas (nesinaudojant teisine pagalba), už turto pardavimą aukštesne kaina – kaip numato LRV 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 415. Priedai turi būti pagrįsti ir pateikiamas detalus skaičiavimas kreditoriams.

2020 m. sausio 15 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu nutarta patvirtinti patikslintą BUAB „KDS grupė“ administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro bazinis atlyginimas administratoriui – 75 875,00 Eur (įskaitant mokesčius); išlaidos – pagal faktą, bet ne daugiau kaip 156 302,50 Eur (įskaitant mokesčius); priedai (už įplaukas, teismines bylas (nesinaudojant teisine pagalba), už turto pardavimą aukštesne kaina) – kaip numato LRV 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 415, pateikiant priedų pagrindimą kreditoriams.

BUAB „KDS grupė“ kreditorius Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ 2020 m. sausio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3–uoju darbotvarkės klausimu ir prašo šį nutarimą panaikinti. Pareiškėjas skundą grindžia argumentais, kad kreditorių susirinkimas neturėjo patvirtinti administratoriaus teikiamos patikslintos administravimo išlaidų sąmatos, nes administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui yra patvirtinta 2019 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu. O nesant pagrįstų argumentų, kodėl turėtų būti padidinta administravimo išlaidų sąmata, MMA dydžio didinimas negali būti pagrindu padidinti bankroto byloje jau patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos

Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 straipsnis).

ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, taip pat ir kreditorių komiteto nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo (komiteto) sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo (komiteto posėdžio) darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. gruodžio 17 d. vyko UAB „KDS grupė“ kreditorių susirinkimas, kuriame, remiantis BUAB „KDS grupė“ bankroto byloje pateiktu 2019 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 3, dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudarto 7 084 111,07 Eur, iš teismo patvirtintų 7 546 766,19 Eur visų kreditorinių reikalavimų sumos, kas sudaro 93,87 procentus. 2019 m. gruodžio 17 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu penktuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patikslinimo ir nutarimas nebuvo priimtas. Šio susirinkimo metu BUAB ‚KDS grupė“ kreditoriams buvo pateiktas siūlymas patvirtinti patikslintą BUAB „KDS grupė“ administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro: bazinis atlyginimas administratoriui – 75 875,00 Eur (įskaitant mokesčius); išlaidos – pagal faktą, bet ne daugiau kaip 156 302,50 Eur (įskaitant mokesčius); priedai (už įplaukas, teismines bylas (nesinaudojant teisine pagalba), už turto pardavimą aukštesne kaina) – kaip numato LRV 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 415, pateikiant priedų pagrindimą kreditoriams.

Iš teismui pateikto 2020 m. sausio 15 d. vykusio BUAB „KDS grupė“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 matyti, kad susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 7 042 281,03 Eur iš teismo patvirtintų 7 546 766,19 Eur visų kreditorių reikalavimų sumos, kas sudaro 93,32 proc. Iš šio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad nutarta patvirtinti patikslintą BUAB „KDS grupė“ administravimo išlaidų sąmatą, kai „už“ šį nutarimą balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 3 625 363,52 Eur, kas sudaro 51,48 procentus visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių finansinių reikalavimų sumos.

Teismas pažymi, kad ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Šio straipsnio 2 dalyje reglamantuojama, kad jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro dugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (IBĮ 24 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮBĮ nustatytą kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką, tam, kad būtų priimti kreditorių susirinkimo nutarimai, į susirinkimą turi susirinkti (ar balsuoti raštu) tiek kreditorių, kad jų balsai vertine išraiška sudarytų atitinkamą kiekį balsų, remiantis ĮBĮ normomis būtiną nutarimui priimti. Priešingu atveju nutarimas negalės būti priimtas. Toks reguliavimas teikia pagrindą daryti išvadą, kad balsų pakanka tuomet, kai į susirinkimą susirenka kreditoriai, turintys ĮBĮ nustatytą teismo patvirtintų reikalavimų sumą vertine išraiška. Atitinkamą reikalavimų sumą turinčių kreditorių skaičiui nesusirinkus, nutarimui priimti balsų nepakanka. Tokiu atveju pripažintina, kad nutarimams priimti balsų nepakanka ir tiems patiems nutarimams priimti ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi būti sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas. Jeigu balsų nepakako tik balsuoti „už“ (tačiau kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtina reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ĮBĮ nustatytą kiekį, būtiną nutarimui priimti), tuomet administratorius, atsižvelgdamas į balsavusių „prieš“ arba susilaikiusių kreditorių poziciją, turėtų svarstyti, kaip pakeisti siūlomų nutarimų projektus, ir dėl jų priėmimo šaukti kitą kreditorių susirinkimą. Nurodytas aiškinimas atitinka ir kreditorių autonomijos principą – tik kreditoriai gali nuspręsti, ar konkretus pasiūlytas nutarimas (pavyzdžiui, dėl administravimo išlaidų, kreditorių komiteto sudarymo ir pan.) jiems yra priimtinas. Kaip jau buvo nurodyta, šis principas įgyvendinamas būtent balsų daugumą turintiems kreditoriams priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Priešingu atveju, jeigu pakartotinis susirinkimas galėtų būti šaukiamas dėl nutarimų, kuriems priimti, esant kvorumui, nepakako ĮBĮ nustatyto skaičiaus kreditorių balsų „už“, šis balsų daugumą turinčių kreditorių teises ginantis principas būtų pažeistas, atsirastų galimybė manipuliuoti kreditorių balsais, iškreipiant daugumos valią. ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią tuo atveju, jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą, aiškintina kaip suteikianti teisę bankroto administratoriui sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą tuomet, kai į šaukiamą susirinkimą nesusirinko (ar neišreiškė savo valios iš anksto balsuodami raštu) kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, t. y. kai nebuvo kvorumo. Kitais atvejais (pvz., kai nutarimas nepriimamas, nes nepakako balsų „už“) turi būti šaukiamas ne pakartotinis, o kitas kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019).

Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, jog 2019 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkime, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl adminsitravimo išlaidų sąmatos patikslinimo, dalyvavvo kreditoriai, kurių teismo patvirtinta reikalavimo suma sudaro 7 084 111,07 Eur iš visų teismo patvirtintų kreditorių reikalaimų sumos, kas sudaro 93,87 procentus visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. T.y. susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą teismo patvirtintų reikalavimų sumą, kurios pakako kreditorių susirinkimo nutarimams priimti. Taigi, susirinkime galėjo būti priimtas nutarimas ginčo klausimu, nes buvo kvorumas ir nutarimas dėl sąmatos patikslinimo galėjo būti priimtas, tačiau tam neužteko balsų „už“, nes už adminstravimo išlaidų sąmatos patikslinimą balsavo tik kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 3 620 888,33 Eur, kas sudarė 47,98 procesntus visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių finansinių reikalavimų sumos, todėl ji ir nebuvo patvirtinta. Tokiu atveju 2020 m. sausio 15 d. kreditorių susirinkimas yra kitas kreditorių susirinkimas ir nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patikslinimo galėjo būti priimtas, jeigu už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju už ginčijamą 2020 m. sausio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma 3 625 363,52 Eur, kas sudaro tik 48,03 procentus visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Atsižvelginat į tai, kas nurodyta teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju priimti nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo – padidinimo neužteko balsų „už“ ir nutarimas laikytinas nepriimtu.

Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais sprendžia, kad skundžiamas uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ 2020 m. sausio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 3–uoju darbotvarkės klausimu, priimtas pažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas.

Teismas pastebi, kad naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnis kompleksiškai pakeitė ankstesnį bankroto administravimo išlaidų reglamentavimą. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusioje 36 straipsnio redakcijoje buvo tik abstraktūs kriterijai dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo, o naujos redakcijos 36 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Minėtame punkte taip pat įtvirtinta principinė nuostata, jog administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės, t. y. atlyginimo dydis tvirtinamas visam bankroto procesui, ne mėnesiui, kas buvo nedraudžiama taikant ankstesnę ĮBĮ redakciją. Toks administratoriaus atlyginimo nustatymo būdas skatina administratorių operatyviau vykdyti įmonių bankroto procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Nagrinėjamu atveju administratoriaus atlyginimas buvo nustatytas galiojant naujai ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai ir visam bankroto procesui, todėl bankroto administratoriaus atsiliepimo į kreditoriaus skundo argumentus pozicija dėl atlyginimo keitimo, keičiantis MMA, neatitinka nei ĮBĮ nuostatų, nei teisminės praktikos. Teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2019 m. liepos 12 d. nutartimi leista bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „KDS grupė“ vykdyti veiklą, kuri mažina administravimo kaštus, t. y. vykdyti nutartyje nurodytas sutartis, tačiau tai nereiškia, kad bankroto procedūros turėtų būti stabdomos ir nesiekiama operatyviai, per kuo įmanomai trumpesnį laiką jas užbaigti. Todėl bankroto administratoriaus motyvai dėl būtinumo didinti administravimo išlaidas ūkinės komercinės veiklos tęsimo pagrindu, prieštarauja ĮBĮ ir JANĮ tikslams dėl operatyvaus įmonių bankroto proceso vykdymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 1 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos filialą, skundą tenkinti.

Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ 2020 m. sausio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3–uoju darbotvarkės klausimu.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.