Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Sevitera“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Sevitera“ ieškinį atsakovui UAB ,,Termoįranga“ dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Sevitera“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Termoįranga“ 3420,00 Lt skolą, 157,32 Lt delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 3577,32 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 454,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė 2009 m. kovo 12 d. tarp šalių sudaryta transporto priemonių stovėjimo aikštelės vietos nuomos sutartimi, ieškovo 2011 m. rugpjūčio 1 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), delspinigių skaičiavimo lentele ir kt. dokumentais.

Atsakovas UAB „Termoįranga“ pareiškė prieštaravimus dėl ieškovo reikalavimų ir preliminaraus teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo. Nurodė, kad jam faktiškai nebuvo nuomojama vieta ieškovo aikštelėje ir jokia atsakovo transporto priemonė aikštelėje nebuvo statoma daugiau kaip dvejus metus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) UAB ,,Sevitera“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tvirtinama, kad ieškovas teikia mokamas transporto priemonių stovėjimo vietų paslaugas, o ne transporto priemonių saugojimo paslaugas. Apelianto manymu, atsakovas žinojo automobilių aikštelės ribas. Atkreipiamas dėmesys, kad, nors atsakovas ir negavo jokių 2009 m. kovo 12 d. sutarties priedų, jam buvo nurodytos teritorijos ribos ir konkreti vieta, kurioje atsakovas statys automobilį. Pažymima, kad nuomos sutartis sudaryta su UAB „Šulcas ir Ko“ įregistruota VĮ „Registrų centras“.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (ieškovo) UAB ,,Sevitera“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors apeliantas kartu su skundu pateikė teismui naujus įrodymus, tačiau skunde nesuformulavo prašymo priimti šiuos naujus įrodymus, nepaneigė minėtos medžiagos pateikimo pirmosios instancijos teismui galimybių stokos ir nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui, todėl teismas šių įrodymų nevertina.

Dėl šalių ginčo sutarties

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. kovo 12 d. sudarė transporto priemonių stovėjimo aikštelės vietos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau sutartį) (1 tomas, 11–12 b. l.). Sutartis ieškovo iniciatyva buvo nutraukta nuo 2011 m. vasario 21 d. (1 tomas, 50 b. l.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas savo reikalavimus grindė prieš tai minėta sutartimi (1 tomas, 1–3 b. l.). Atsakovui UAB „Termoįranga“ pareiškus prieštaravimus dėl ieškovo reikalavimų ir 2011 m. rugsėjo 20 d. preliminaraus teismo sprendimo, ieškovas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimus kildina iš šalių sutarties ir grindžia sutarties 2.1 punktu (1 tomas, 46 b. l.).

Pagal CPK 430 straipsnio 4 dalį dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus. Pagal 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad, nutraukus sutartį, atsakovui kilo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės stovėjimą (vietos nuomą) pagal taikomus individualius įkainius (1 tomas, 137–143 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš dalies pakeitė savo ieškinio pagrindą, t. y. nurodė, jog atsakovo prievolė kilo ne tik iš šalių sutarties.

Iš ieškovo pateiktos 2011 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitos faktūros, Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 3420,00 Lt atsakovo skolą sudarė 240,00 Lt skola už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2011 m. vasario 21 d. ir 3180,00 Lt skola už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 22 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. (1 tomas, 16 b. l.).

Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, yra išaiškintos ir suformuotos taip: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius; aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Byloje nustatyta, kad 2010 m. rudenį atsakovui priklausantis automobilis buvo pastatytas kitoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio nenaudojamo gamybinio pastato (1 tomas, 149 b. l.). Tai patvirtino ir ieškovo darbuotojas (1 tomas, 140 b. l.). Atsakovas pažymėjo, kad automobilį buvo nutarta statyti kitoje vietoje, nes ieškovas netinkamai saugojo automobilį (buvo nulaužytas veidrodis, nuplėšta degalų bako spyna). Atsakovo teigimu, vieta, į kurią buvo perstatytas automobilis, nebuvo aptverta, neturėjo ženklų, parodančių, jog teritorija yra transporto priemonių stovėjimo aikštelės dalimi, todėl jam nekilo pareigos mokėti transporto priemonių stovėjimo aikštelėje vietos nuomos mokestį.

Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik įregistruota viešame registre pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 6.531 str. 2 d.). Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė teismui duomenų, įrodančių, kad nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Šulcas ir Ko“ (1 tomas, 47 b. l.), nustatyta tvarka buvo įregistruota viešajame registre. Todėl ieškovas negali šia sutartimi remtis prieš atsakovą, įrodinėdamas jo pareigas sumokėti vietos nuomos mokestį ir kt.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas aiškiai išreiškė savo valia nestatyti automobilio ieškovo aptvertoje stovėjimo aikštelės teritorijoje, t. y. nesinaudoti ieškovo teikiamomis transporto priemonių stovėjimo aikštelėje vietų nuomos paslaugomis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovo reikalavimų neįrodytumo.

Be to, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys turi būti tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo reikalavimą, be kita ko, grindė 2011 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 14 b. l.). Minėta, kad šioje sąskaitoje paskaičiuota atsakovo skola nuo 2011 m. sausio 4 d.

Pagal LR pridėtinės vertės mokesčių įstatymo (aktuali redakcija nuo 2010-12-18 iki 2011-12-28) 79 straipsnio 2 dalį PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (pvz., nuomos), PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos.

Teismas, įvertindamas prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą, tai, kad atsakovas, perstatęs automobilį toliau nuo atvertos aikštelės teritorijos ribų, nebuvo aiškiai išreiškęs valios naudotis transporto priemonių stovėjimo aikštelės paslaugomis, tai, jog ieškovas nepateikdavo atsakovui kasmėnesinių sąskaitų faktūrų ir sąskaitą faktūrą Nr. SEV Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė beveik po pusmečio nuo sutarties nutraukimo, nesikreipė į teismą dėl įpareigojimo patraukti atsakovui priklausantį automobilį iš jo stovėjimo vietos (1 tomas, 50 b. l.), ir tai, kad ieškovas dokumentiniame procese iš dalies pakeitė savo ieškinio pagrindą ir skunde neprašė pridėti naujų įrodymų, sprendžia, jog skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Šiaulių apygardos teisme

Skundą atmetus, tenkintinas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išvadų priteisimo. Teismas pažymi, kad, nors atsakovas prašė priteisti 1500,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 tomas, 9 b. l.), tačiau, bylos duomenimis, atsakovas už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 1200,00 Lt (2 tomas, 10–11 b. l.). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumą, į tai, kad atstovauti joje ir rengti atsiliepimą į apeliacinį skundą nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai (tas pats advokatas atstovavo atsakovo interesus ir pirmosios instancijos teisme), ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, ir į atsiliepimo turinį, kuriame neanalizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis, taip pat, įvertindamas tai, jog skundas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, o atsakovo atstovas į atsiliepimą iš esmės vien tik perkėlė skundžiamo teismo sprendimo motyvų dalį ir prieštaravimų dėl 2011 m. rugsėjo 20 d. preliminaraus teismo sprendimo teiginių dalį, tačiau nesuformulavo nesutikimo su skundu motyvų, sprendžia, kad atsiliepimo parengimo sąnaudos turi atitikti suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, pobūdį ir procesinio dokumento turinį, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme mažintinas iki 300,00 Lt (CPK 93, 98 str.). Teismo vertinimu, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Ribojant bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, siekiama užtikrinti teismo prieinamumą ir išlaikyti dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą, todėl bylos šaliai neigiami procesiniai padariniai turi būti adekvatūs.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Sevitera“ (į. k. 300807566) atsakovui UAB ,,Termoįranga“ (į. k. 145643030) 300,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.