- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-1458-619/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00204-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Andrutė Salvador, Margarita Stambrauskaitė, Rūta Veniulytė-Jankūniene
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. P. 4275,63 Eur negrąžinto kredito; 555,01 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo; 1129 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4275,63 EUR, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-12-16); 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4275,63 EUR), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-12-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. P. 4 275,63 Eur negrąžinto kredito, 555,01 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 830,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 206,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitų ieškinio reikalavimų netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, jog byloje nesant įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 275,63 Eur negrąžinto kredito ieškovo naudai yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 6.38, 6.59, 6.205 str., 6.873 str. 1 d., 6.886 str.). Nustatęs, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 31 proc. dydžio metines palūkanas, kurios laikytinos mokėjimo palūkanomis bei vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas tenkino reikalavimą dėl 555,01 Eurmokėjimo palūkanų priteisimo, kurios paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos.
5. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1 129,35 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-03-20) iki ieškinio parengimo dienos (2021-01-25), pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad atsakovui tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 31 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 31 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 str.). Taip pat pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.8., 6.1, 8.7 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 31 proc. dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 1 129,35 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, t. y. nuo 2020-03-20 iki 2021-01-25, yra nesąžininga sąlyga ir nepagrįsta, todėl šio ieškinio reikalavimo netenkintino.
6. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, numatančia, jog nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali bei motyvuodamas tuo, kad ieškovė ieškinyje nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio bei jų tikėtinumo ir realumo, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus priteisti negautas pajamas (nuostolius): taikant 31 proc. sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 275,63 Eur), laikotarpiu nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-09-11); bei taikant 31 proc. sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 275,63 Eur), laikotarpiu nuo sutarties termino pabaigos (2023-09-11) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 3 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1928-723/2021 iš dalies ir priteisti iš atsakovo: 1 129,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 31,00 proc. palūkanų už negrąžintą kredito sumą (4 275,63 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-12-16); 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4275,63 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023-12-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos; bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
8. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis neva negalėjo viršyti VKĮ 11 str. 8 d. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę. Šiuo gi atveju apeliantas apskritai neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jo šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantas patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 str. 8 str. ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia Apeliantui prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
9. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos yra nepagrįsti, neatitinkantys naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, nepagrįstai pažeidžiantys apelianto teises. Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma . Taigi, jau sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir Sutarties terminą Teismas turėjo vertinti kaip kriterijus, pagrindžiančius apelianto negautas pajamas (nuostolius) ir jų dydį. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias sutarties sąlygas, pradinis kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį, ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių Pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį, Apeliantas negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Teismui konstatavus, kad pradinis kreditorius negautas pajamas (nuostolius) pagal Sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki Sutarties nutraukimo dienos, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti. Sutartimi atsakovui buvo suteiktas 4648,76 EUR vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo per 60 mėnesius sumokėti 4 547,44 EUR kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų), kurių metinė norma yra 31 proc. Skundžiamu Sprendimu Teismas iš atsakovo priteisė tik 555,01 EUR mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų. Visus kitus apelianto reikalavimus, susijusius su negautų pajamų (nuostolių) priteisimu, Teismas atmetė. Jeigu atsakovas tinkamai ir laiku būtų vykdęs Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai per 60 mėnesių jis būtų sumokėjęs beveik aštuonis kartus didesnę sumą.
10. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti . Trumpai tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo Sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Remiantis kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje pateiktais išaiškinimais, apeliantas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 31,00 proc. dydžio metinės palūkanos. Teismui konstatavus, jog atsakovas po Sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidaro absurdiška situacija, kadangi atsakovas iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jam suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos.
11. Pažymi, jog ieškinyje, negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į Teismą dienos fiksuota suma, (2) nuo kreipimosi į Teismą dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška, ir (3) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantas taiko dėl to, kad pirmuoju atveju jis turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju, bei trečiuoju atveju apeliantas neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantui praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. netgi anksčiau nei baigtųsi Sutarties terminas. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Taigi, apelianto reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir priteistini pilna apimtimi iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
13. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018-09-11 pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas A. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-gp6xggm3, kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje numatytu grafiku mokėti ieškovei suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Remiantis sutarties specialiosiomis sąlygomis suteikto vartojimo kredito suma 4648 Eur, kredito mokestis (palūkanos) – 4547,44 Eur, metinė pelno palūkanų norma – 31 procentas. Sutarties galiojimo laikotarpis – nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. kovo 20 d. sutartį nutraukė. Ieškovės ir pradinės kreditorės 2020-03-03 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2020-03-03 Bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 2 pagrindu, ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų sumokėjęs.
14. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo: 1) 4275,63 EUR negrąžinto kredito; 2) 555,01 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 1129,35 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 4) 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4275,63 EUR) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; 6) 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4275,63 EUR) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 4 275,63 Eur negrąžinto kredito, 555,01 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 830,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 206,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys ir prašo jį pakeisti, priteisiant iš atsakovo 1 129,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 31,00 proc. palūkanų už negrąžintą kredito sumą (4 275,63 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-12-16); 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4275,63 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023-12-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos; bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti, tuo tarpu kitoje dalyje (neapskųstoje) pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 320 straipsnis).
17. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), t. y. 1 129,35 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 25 d.), konstatavo, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.8., 6.1, 8.7 punktuose numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 31 proc. dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 1129,39 EUR negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos yra nesąžininga ir nepagrįsta sąlyga, todėl šio reikalavimo netenkino.
21. Apeliantė, nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad, ji turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės negautas mokėjimo (pelno) palūkanas prilygino kompensacinėms palūkanoms.
22. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakovu 2020 m. kovo 20 d. nutraukta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Vadovaujantis pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Nutraukus paskolos sutartį, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti kredito davėjai pelno palūkanas, kurių metinė norma – 31 proc. Atsakovui, tinkamai vykdant sutarties sąlygas, kreditorė (jos teisių perėmėja – ieškovė) pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl kreditorė nutraukė sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas nesumokėjo pradinei kreditorei (dabar – ieškovei) paskolos sumos, sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, patvirtina pradinės kreditorės (dabar – ieškovės) negautų pajamų faktą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad tiek pradinė kreditorė, tiek ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal sutartyje nustatytą grafiką 31 proc. mokėjimo (pelno) metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma – 31 proc.) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (4275,63 EUR), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė (pradinė kreditorė) pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sukurtos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
24. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovo 1129,39 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir 31 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4275,63 EUR nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Šiame kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors ieškovė ieškinyje ir suformuluotuose ieškinio reikalavimuose sutarties termino pabaigą įvardija 2023 m. gruodžio 16 d., tačiau pagal byloje pateiktos šalių 2018 m. rugsėjo 11 d. sudarytos sutarties Nr. Nr. REF-gp6xggm3 sąlygas sutarties termino pabaiga įvardyta 2023 m. rugsėjo 11 d. Todėl laikytina, kad nagrinėjamos bylos atveju sutarties pabaigos terminas yra 2023 m. rugsėjo 11 d.
25. Minėta, jog vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas pagal mokėjimo grafiką sumokės ieškovei 4.547,44 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė norma 31 proc. Vartojimo kredito sutartis 2020 m. kovo 20 d. nutraukta. Iki sutarties nutraukimo dienos atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 2039,81 (2010,56 Eur + 100,76 EUR/31*9 d.) palūkanų, kurias iš dalies apmokėjo, o likusi dalis (555,01 EUR) priteista ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių. Dėl to ieškovės negautos pajamos negali būti didesnės negu paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 4547,44 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 11 d.) sudarytų 2507,63 EUR (4547,44 EUR – 2039,81 EUR). Kaip jau minėta, sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 2507,63 EUR sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
26. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 3 d.), kurių suma –1063,22 Eur (71,5 Eur (100,76 Eur/31*22 d.) + 99,40 Eur+98,01 Eur +96,59 Eur +95,12 Eur +93,62 Eur +92,08 Eur +90,50 Eur +88,88 Eur +87,21 Eur +85,51 Eur +65,80 Eur (83,75 Eur/28*20 d.), taip pat 31 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 3 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 11 d.).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 11 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 31 procentą metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 11 d. – 3.242,17 Eur; 2021 m. balandžio 11 d. - 3.172,65 Eur; 2021 m. gegužės 11 d. - 3.101,34 Eur; 2021 m. birželio 11 d. 3.028,19 Eur; 2021 m. liepos 11 d. 2.953,15 Eur; 2021 m. rugpjūčio 11 d. 2.876,17 Eur; 2021 m. rugsėjo 11 d. 2.797,20 Eur; 2021 m. spalio 11 d. 2.716,19 Eur; 2021 m. lapkričio 11 d. 2.633,09 Eur; 2021 m. gruodžio 11 d. 2.547,84 Eur; 2022 m. sausio 11 d. 2.460,39 Eur; 2022 m. vasario 11 d. 2.370,68 Eur; 2022 m. kovo 11 d. 2.278,65 Eur; 2022 m. balandžio 11 d. 2.184,24 Eur; 2022 m. gegužės 11 d. 2.087,39 Eur; 2022 m. birželio 11 d. 1.988,04 Eur; 2022 m. liepos 11 d. 1.886,13 Eur; 2022 m. rugpjūčio 11 d. 1.781,58 Eur; 2022 m. rugsėjo 11 d. 1.674,33 Eur; 2022 m. spalio 11 d. 1.564,31 Eur; 2022 m. lapkričio 11 d. 1.451,45 Eur; 2022 m. gruodžio 11 d. 1.335,67 Eur; 2023 m. sausio 11 d. 1.216,90 Eur; 2023 m. vasario 11 d. 1.095,07 Eur; 2023 m. kovo 11 d. 970,09 Eur; 2023 m. balandžio 11 d. 841,88 Eur; 2023 m. gegužės 11 d. 710,36 Eur; 2023 m. birželio 11 d. 575,44 Eur; 2023 m. liepos 11 d. 437,03 Eur; 2023 m. rugpjūčio 11d. 295,05 Eur; 2023 m. rugsėjo 11 d. 149,40 Eur ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. rugsėjo 11 d.), negali viršyti 2507,63 EUR sumos.
28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 5893,86 EUR.
29. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti 31 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo. Pažymėtina, kad teismai turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-457/2011; Nr. 3K-3-147/2011). Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva – byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012). Taigi teismas, turėdamas pareigą teisingai išnagrinėti bylą bei teisingai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą nustatyti taikytinas teisės normas ir kvalifikuoti ieškovės reikalavimą, juo labiau, kad nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su vartojimo kredito nuostatų taikymu ir teismas privalo būti aktyvus nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas.
30. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Aptariamu atveju, sutarties 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 31 procentų dydžio metinės palūkanos); palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tokios aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovės reikalavimas priteisti 31 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4275,63 EUR nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, o tai yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas.
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašymas priteisti tam tikrą pinigų sumą už tai, kad atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, akivaizdžiai atitinka pirmiau aptartus kompensacinių palūkanų požymius ir jis pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką bei teisės aktų nuostatas negali būti tenkinamas, kaip viršijantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų netesybų dydį.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad, netgi, jei toks reikalavimas būtų teismo vertinamas/kvalifikuojamas, kaip reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, jis negalėtų būti tenkinamas, nes jis laikytinas neįrodytu. Pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei pradinės kreditorės reikalavimo teisę perėmusi ieškovė, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo. Taigi šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų skaičiavimo pasibaigus sutarties įvykdymo terminui.
33. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
34. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 255 EUR bylinėjimosi išlaidų (134 EUR žyminio mokesčio ir 121 EUR išlaidų už advokato teisinę pagalbą). Pirmosios instancijos teismas tenkino 81 proc. ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 206,55 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, priteisus papildomai 1063,22 Eur negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, atitinkamai ieškovės ieškinys tenkintas 98,9 proc., todėl iš atsakovo priteistina 252,19 Eur, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
35. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 201 EUR žyminio mokesčio išlaidų. Iš dalies patenkintus apeliacinį skundą (94 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinos 188,94 EUR žyminio mokesčio išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo už akių dalį, kuria netenkinti ieškovės reikalavimai priteisti negautas pajamas, ir priteisti ieškovei UAB Legal Balance (j. a. k. 302528679) iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1063,22 Eur negautų pajamų ir 31 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 3 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 11 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 11 d. – 3.242,17 Eur; 2021 m. balandžio 11 d. - 3.172,65 Eur; 2021 m. gegužės 11 d. - 3.101,34 Eur; 2021 m. birželio 11 d. 3.028,19 Eur; 2021 m. liepos 11 d. 2.953,15 Eur; 2021 m. rugpjūčio 11 d. 2.876,17 Eur; 2021 m. rugsėjo 11 d. 2.797,20 Eur; 2021 m. spalio 11 d. 2.716,19 Eur; 2021 m. lapkričio 11 d. 2.633,09 Eur; 2021 m. gruodžio 11 d. 2.547,84 Eur; 2022 m. sausio 11 d. 2.460,39 Eur; 2022 m. vasario 11 d. 2.370,68 Eur; 2022 m. kovo 11 d. 2.278,65 Eur; 2022 m. balandžio 11 d. 2.184,24 Eur; 2022 m. gegužės 11 d. 2.087,39 Eur; 2022 m. birželio 11 d. 1.988,04 Eur; 2022 m. liepos 11 d. 1.886,13 Eur; 2022 m. rugpjūčio 11 d. 1.781,58 Eur; 2022 m. rugsėjo 11 d. 1.674,33 Eur; 2022 m. spalio 11 d. 1.564,31 Eur; 2022 m. lapkričio 11 d. 1.451,45 Eur; 2022 m. gruodžio 11 d. 1.335,67 Eur; 2023 m. sausio 11 d. 1.216,90 Eur; 2023 m. vasario 11 d. 1.095,07 Eur; 2023 m. kovo 11 d. 970,09 Eur; 2023 m. balandžio 11 d. 841,88 Eur; 2023 m. gegužės 11 d. 710,36 Eur; 2023 m. birželio 11 d. 575,44 Eur; 2023 m. liepos 11 d. 437,03 Eur; 2023 m. rugpjūčio 11d. 295,05 Eur; 2023 m. rugsėjo 11 d. 149,40 Eur) ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. rugsėjo 11 d.), negali viršyti 2507,63 EUR sumos.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo už akių dalį, kuria 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteistos už sumą (4 830,64 EUR), ir šioje dalyje priteisti ieškovei UAB Legal Balance (j. a. k. 302528679) iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5893,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei UAB Legal Balance (j. a. k. 302528679) iš atsakovo atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 252,19 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Palikti nepakeistą kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo už akių dalį.
Priteisti ieškovei UAB Legal Balance (j. a. k. 302528679) iš atsakovo atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 188,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.