- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-19
- Bylos Nr.
- e2YT-3443-1178/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00541-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- S. P., valstybės įmonė „Turto bankas“
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. P., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo J. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jo palikimą faktiniu valdymu.
2. Nurodo, kad J. P., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos tėvas. Po J. P. mirties atsirado palikimas: (duomenys neskelbtini) už kurį palikėjas (duomenys neskelbtini) sumokėjo 47,55 Lt valstybės vienkartinių išmokų, taip pat smulkūs kilnojamieji daiktai, namų apyvokos ir apstatymo daiktai, kitas asmeninis turtas. Kadangi palikėjas J. P. nebuvo surašęs testamento, palikimą turėjo priimti įstatyminiai įpėdiniai, pagal tuo metu galiojusį senąjį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (1964 m. redakcija iki 2001 m. liepos 1 d.), palikėjo tėvai, vaikai ir sutuoktinė. Tačiau po J. P. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro kontorą niekas nesikreipė. Palikėjo J. P. tėvai A. P. ir M. P. jo mirties dieną patys jau buvo mirę. Palikėjo vaikai J. P., S. P. ir sutuoktinė O. P. nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro kontorą dėl palikimo priėmimo. Sūnus J. P. mirė (duomenys neskelbtini), sūnus S. P. yra pareiškęs, kad savo tėvo J. P. palikimo nepriėmė ir nenori gauti, į palikimą pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš, sutuoktinė O. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau visą palikėjo turtą pradėjo faktiškai valdyti. Mano, kad yra visos sąlygos nustatyti prašomą juridinį faktą, kuris reikalingas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra J. P. dukra (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). J. P. tėvai A. P. ir M. P. jo mirties dieną buvo mirę. Palikėjo sūnūs J. P., miręs (duomenys neskelbtini), S. P. ir sutuoktinė O. P., mirusi (duomenys neskelbtini), nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro kontorą dėl palikimo priėmimo. J. P. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. 15). Nustatyta, kad palikėjo vardu registruotas (duomenys neskelbtini). Šilalės rajono notarų biuro 2023 m. vasario 6 d. pažymos duomenimis, po J. P. mirties paveldėjimo byla nebuvo vedama. Nei suinteresuotas asmuo S. P., nei kiti asmenys mirus J. P. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo, palikėjo palikimas priimtas nebuvo. Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodyta, kad po J. P. mirties adresu (duomenys neskelbtini) esančią sodybą ir žemę prižiūri dukra S. P. Pareiškėja paaiškino, kad nežiūrint į tai, jog nustatytu laiku ji į notarą nesikreipė, tačiau savo tėvo palikimą yra priėmusi faktiškai, pradėdama paveldimą turtą valdyti ir juo naudotis. Po palikėjo mirties ji ir toliau prižiūrėjo ir naudojosi paliktu turtu, t. y. iki šiol valdo visą 1,6600 ha žemės sklypą, kurio dalį naudoja ganyklai, kitoje dalyje sėja javus, sodina daržoves. Taip pat pareiškėja naudojasi ir visais po palikėjo mirties likusiais kilnojamaisiais namų apyvokos ir apstatymo daiktais, moka mokesčius. Pareiškėja po savo tėvo mirties remontavo gyvenamąjį namą, praėjus porai mėnesių po tėvo mirties, pakeitė namo langus mediniais, o 2020 m. visus namo langus pakeitė plastikiniais, darė namuose eilinius remonto darbus, 2000 m. pastatė daržinę, remontavo ūkinius pastatus.
6. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
7. Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikėjo J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso keturiasdešimt devinto skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jo mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
10. S. P. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo po palikėjo tėvo J. P. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė – ji po tėvo mirties faktiškai valdė jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, gyvena jame, naudojasi juo kaip savo, rūpinasi turto išlaikymu, priežiūra. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir seniūno išduota pažyma, ir pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta.
11. 1964 m. Civilinio kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad S. P., faktiškai pradėdama valdyti turtą po tėvo J. P. mirties, priėmė visą jo palikimą pradėjusi faktiškai visą paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
12. Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
13. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtų teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P. po tėvo J. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jo palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.