- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- II-893-369/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01039-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- T. T.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. T., jo atstovei advokatei E. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokatės E. T., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18417-2023 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18417-2023 T. T. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo nubaustas 75 Eur bauda, t.y. dėl to, kad jis 2023 m. birželio 30 d. 11.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) stovėdamas prie šviesoforo naudojosi mobiliojo ryšio priemone be laisvų rankų įrangos, laikydamas telefoną rankose. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 20 punktą (b.l. 10-11).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui T. T., atstovaujamas advokatės E. T., pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-18417-2023 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad T. T. nepagrįstai buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, pareigūnui netinkamai aiškinant ANK nuostatas ir Kelių eismo taisyklių redakciją, galiojusią 2023 m. birželio 30 d. ANK 417 straipsnio 3 dalis ir KET 20 punktas numato draudimą vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. T.y., draudimas naudotis telefonu, kai juo naudojamasi rankomis, pradėtas sieti ne su išjungtu transporto priemonės varikliu, bet su transporto priemonės stovėjimu. Nutarime netinkamai buvo išaiškintos KET 20 punkto ir ANK 417 straipsnio 3 dalies nuostatos, išimtį siejant ne tik su faktiniu transporto priemonės stovėjimu, bet ir su transporto priemonės nedalyvavimu viešajame eisme, t.y, aiškinant ją plečiamai. Priešingai straipsnio redakcija nustatė, kad nepriklausomai nuo to, kad transporto priemonė dalyvauja viešajame eisme, naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis galima, kai transporto priemonė stovi. Skunde pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 97 dalį viešuoju eismu yra laikomas žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Pareiškėjo nuomone, automobiliui sustojus prie šviesoforo, šis nejuda, todėl transporto priemonė nedalyvauja viešajame eisme (b.l. 1-2).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakydama į skundo argumentus nurodė, kad susipažinus su pareiškėjo pateikto skundo turiniu matyti, kad jis neginčija, jog įvykio metu naudojosi, laikė telefoną rankose, šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Pagrindinis skundo motyvas yra tai, jog pareiškėjas teigė jog jo veiksmai patenka į ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir KET 20 punkte nurodytą išimtį, t. y. neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl jam administracinė atsakomybė pritaikyta nepagrįstai, netinkamai išaiškinus KET normas. Pažymi, kad automobilio stovėjimo išlyga teisės akte nėra siejama su jokiomis sąlygomis, įskaitant, bet neapsiribojant, automobilio dalyvavimu viešajame eisme. Su skunde nurodytais motyvais institucija nesutinka ir nurodo, kad įstatymo leidėjas KET 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtino sąvoką - naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Plačiąja prasme yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis - vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Pažymėtina, kad KET 20 punkte bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis reiškia, jog yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y. skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, nes bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone varžo asmens veiksmus ranka. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, transporto priemonės vairuotojas, norėdamas sustabdyti automobilį ir kalbėti telefonu, turi tą atlikti tokioje vietoje ir tokiu būdu, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, t. y. transporto priemonė neturi dalyvauti eisme. Naudotis mobiliuoju telefonu galima, kai stovinčios transporto priemonės variklis yra išjungtas, t. y. transporto priemonė turi būti ne tik išjungtu varikliu, bet ir stovinti, tuo tarpu laikinas automobilio stabtelėjimas, negali būti prilyginamas stovėjimui, kadangi tokia transporto priemonė nepertraukiamai dalyvauja eisme (Vilniaus apygardos teismas byla AN2-262-468/2020). Pažymėtina, kad bet koks naudojimais telefonu, stovint transporto priemonių spūstyje ar stovint prie šviesoforo, degant draudžiamam signalui, kelia pavojų eismo saugumui ir gali sukelti žalingas pasekmes, kadangi vairuotojas tampa neatidus, nesusikoncentravęs. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Atsižvelgdama į tai Institucija mano, kad transporto priemonės vairuotojas, norėdamas sustabdyti automobilį ir kalbėti telefonu, turi tą atlikti tokioje vietoje ir tokiu būdu, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, t. y. transporto priemonė neturi dalyvauti eisme. Institucijos nuomone, byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visetas leidžia padaryti išvadą, jog nutarimas priimtas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas. Remiantis išdėstytu, naikinti 2023 m. rugpjūčio 2 d. Institucijos priimtą nutarimą Nr. 10- ANR_N-18417-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 23213266465 ir tenkinti pareiškėjo skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra (b.l. 42-43).
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. T. teismo posėdyje palaikė savo skundą ir pašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad jis stovėjo degant raudonam šviesoforo signalui, jo vairuojama transporto priemonė nejudėjo, variklis veikė. Jis nekalbėjo telefonu. Negalvojo, kad pakėlus telefoną, pasižiūrėjus į jį ir padėjus, degant raudonam signalui, to negalima daryti. Žinojo, kad transporto priemonei nejudant galima pakelti telefoną, nekalbėti. Jis paėmė telefoną į dešinę ranką, pasižiūrėjo telefoną, padėjo ir po to nuvažiavo. Kai padėjo telefoną, dar degė raudonas šviesoforo signalas. Pavažiavo gal 100-150 metrų ir jį sustabdė pareigūnai. Jie paklausė: „Ką jūs darėt?“. Jis pasakė, kad buvo pakėlęs telefoną. Jie sakė, taip daryti negalima. Jis atsakė, kad jis tik pakėlė telefoną, buvo raudona šviesa, automobilis nejudėjo, todėl jis nepažeidė jokių taisyklių. Tai truko kelias sekundes. Pareigūnai sakė, kad jie viską nufilmavo (b.l. 48-49).
Institucijos atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas nagrinėjamas nedalyvaujant nutarimą priėmusios Institucijos atstovui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.
Kelių eismo taisyklių 20 punktas ir Saugaus eismo automobilių keliais (toliau SEAKĮ) įstatymo 13 punktas nustato, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Byloje nėra ginčo, kad skundžiamame nutarime nurodytomis faktinėmis T. T. laikydamas rankoje telefoną vairuodamas juo naudojosi. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2023 m. birželio 30 d. T. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-1607-2023 dėl to, kad jis 2023 m. birželio 30 d. 11.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) stovėdamas prie šviesoforo naudojosi mobiliojo ryšio priemone be laisvų rankų įrangos, laikydamas telefoną rankose. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 20 punktą (b.l. 7-9).
Skundo nagrinėjimui Vilniaus apskrities VPK pateikė policijos pareigūnų, sustabdžiusių T. T. vairuojamą automobilį „Mitsubishi Colt“ ir užfiksavusių Kelių eismo taisyklių pažeidimą body kamerų vaizdo įrašus. Vaizdo įraše „ex port vkk9u.mp4“ užfiksuota, kaip sustabdytas T. T. neigia naudojęsis telefonu, nurodė, kad buvo padarytas tik vienas veiksmas (rodo mostelėjimą ranka su daiktu joje), tačiau jis juo nekalbėjęs, todėl nesutinka, kad telefonu naudojosi. Pareigūnas aiškina, kad vairuojant draudžiamas bet koks veiksmas mobilųjį ryšį telefonu laikant rankoje – net ir pasižiūrėjimas į jį koks laikas, muzikos klausymasis. Vaizdo įraše „PSS-20230630-115444UTC+0300“ matyti, kad T. T. automobilis stovi eismo sraute, priekyje tolėliau degant raudonam šviesoforo signalui, po to kai pareigūnai į jį atkreipė dėmesį praėjus 10 sekundžių jis pajudėjo su transporto priemonių srautu. Teismo posėdyje pareiškėjas taip pat pripažino, kad jis vairuodamas ranka paėmė telefoną, į jį pasižiūrėjo ir jį padėjo. Teismo vertinimu tai, kad paėmęs telefoną, pareiškėjas žiūrėjo jo pateikiamą informaciją, laikytina, kad jis naudojosi viena iš mobiliojo ryšio telefono teikiamų funkcijų, o tuo momentu jo dėmesys nuo eismo aplinkos stebėjimo buvo nukrypęs.
Pareiškėjas laiko, kad jo veiksmuose: paėmus ranka telefoną, į jį pažiūrėjus ir jį padėjus atgal, kol automobilis stovi degant raudonam šviesoforo signalui, nėra nei KET 20 punkto pažeidimo, nei ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, kadangi situacija atitiko šiuose teisės aktuose nustatytą išimtį (transporto priemonė stovi), o dalyvavimas viešajame eisme šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė.
Teismas pažymi, kad transporto priemonės stovėjimo sąvoka taip pat yra apibrėžta SEAKĮ 2 straipsnio 79 punkte - Transporto priemonės stovėjimas (toliau – stovėjimas) – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Pareiškėjo vairuojama transporto priemonė iki sustojimo judėjo transporto priemonių sraute gatvėje, jos sustojimą sąlygojo eismo reguliavimo signalas, transporto priemonės stovėjimas truko labai trumpą laiką – keletą sekundžių, kol pasikeitė šviesoforo signalas, automobilis sustojo dalyvaudamas viešajame eisme, jo variklis nebuvo išjungtas, todėl teismas nelaiko, kad šiuo atveju taikytina KET 20 punkte ir SEAKĮ 13 punkte nustatyta išimtis, kad transporto priemonė stovi. Įstatymų leidėjo ši išimtis (kai transporto priemonė stovi) buvo įtvirtinta siekiant pabrėžti, kad stovintis automobilis turi nedalyvauti viešajame eisme, o ne būti sustojęs dėl natūralių priežasčių vairavimo eigoje: užsidegus šviesoforo signalui, praleidžiant pėstįjį perėjoje, ar susidarius automobilių spūsčiai. Saugaus eismo įstatymo formuluotė „išskyrus, kai transporto priemonė stovi“, SEAKĮ 13 straipsnio 13 punktą keičiančio įstatymo projekto derinimo procese ir buvo Vidaus reikalų ministerijos pasiūlyta, siejant ją su SEAKĮ apibrėžta sąvoka „transporto priemonės stovėjimas“, ir nurodant, kad taikant šią sąvoką ir SEAKĮ 20 punkte suformuluotą išimtį vairuotojui būtų leidžiama naudotis telefonu ilgam sustojus leistinose vietose, tačiau ne dalyvaujant viešajame eisme ir laukiant spūstyje ar prie šviesoforo (žr. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2022 m. rugsėjo 30 d. Pagrindinio komiteto papildomą išvadą „Dėl gautų naujų pastabų ir pasiūlymų dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 25, 271, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1445(3)“. Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad automobilio stovėjimas prie šviesoforo laukiant leidžiančio važiuoti šviesoforo signalo, neatitinka transporto priemonės stovėjimo sąlygos, kaip ji apibrėžta SEAKĮ (2023 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. II-330-549/2023).
Byloje esantys, Institucijos ištirti ir teismo patikrinti įrodymai patvirtina, kad T. T. 2023 m. birželio 30 d. 11.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) stovėdamas prie šviesoforo naudojosi mobiliojo ryšio priemone be laisvų rankų įrangos, laikydamas telefoną rankose, šie jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje sudėtį.
Nuobaudos individualizavimo klausimas nebuvo skunde keliamas. T. T. buvo paskirta sankcijoje nustatytą vidurkį atitinkanti bauda. Jos mažinti nėra pagrindo, kadangi pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra nustatyta sunkinanti aplinkybė, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad per paskutinius penkerius metus T. T. virš 10 kartų baustas už ANK 417 straipsnyje numatytus nusižengimus, nuobaudos galioja.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad T. T. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, tinkamai įvertinęs nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, byloje buvusius duomenis, esminių proceso pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti priimtą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutarė:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. T., atstovaujamo advokatės E. T., skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-18417-2023.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.