Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M., jo atstovei advokatei Irenai Sinkevičienei, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Astai Končienei, Pauliui Zarambai, suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovei Renatai Deveikytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2014-08-11 apie 16.30 val.(duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio sankasos. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis ir kelio sankasa, vairuotojas nepranešęs policijos pareigūnams iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais E. M. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 133, 231 punktų (Kelių eismo taisyklių redakcija, galiojusi iki 2014-10-11) reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu E. M. pripažino, kad buvo toks įvykis, tačiau, kad apie tokį įvykį reikia pranešti policijai, teigia nežinojęs. Paaiškino, kad 2014-08-11 apie 16.30 val., žmonai priklausančiu automobiliu AUDI 80, vežė savo bendradarbį „brigadierių“ – V. M. į sklypą, nes šis jo paprašė. Gal kiek viršijo greitį ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Išlipęs apžiūrėjo, kad automobilis neapgadintas, tačiau pats negali išvažiuoti, išėjo ieškoti pagalbos, nes telefoną buvo palikęs darbe, o V. M. buvo išgėręs ir nesušnekamas. Jam išėjus, V. M. liko prie automobilio. Nuėjęs prie parduotuvės „Žilevana“, sutiko G. U., kuris sutiko padėti. Prieš važiuojant prie automobilio dar G. U. telefonu paskambino žmonai. Kiek laiko praėjo, kol grįžo į įvykio vietą, nežino, nes prašė pagalbos ir kitų žmonių, bet niekas iki G. U. padėti ištraukti automobilį nesutiko. Sugrįžus į įvykio vietą, automobilio neberado. Kadangi buvo paskambinęs žmonai, pagalvojo, kad gal ji bus pasiėmusi automobilį. Kai apie 21.45 val. grįžo į namus, automobilis stovėjo kieme. Žmona jau miegojo, jos nežadino, o ryte ji papasakojo, kad automobilis buvo policijoje ir tą patį vakarą jį atidavė. Kadangi automobilis nebuvo sugadintas, grotelės priekyje galėjo iškristi jį tempiant iš griovio, įvykis įvyko važiuojant „šunkeliu“, nieko nenuvertė, niekur neįvažiavo ir nieko nesužeidė, o tik nuslydo nuo kelio, todėl nepagalvojo, kad dėl šio įvykio reikėjo paskambinti į policiją. Be to, dažnai žmonės įvažiuoja į griovį, yra padėjęs kelis kartus ištempti mašiną ir jis pats prieš kelis metus buvo įvažiavęs ir tik ryte išsitempė mašiną, ir nieko nebuvo.

Liudytoja V. R. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio, vairuotojas lyg ir neblaivus ir asmenys bando pasišalinti iš įvykio vietos. Nuvykus į įvykio vietą, nieko nerado, tik šalia automobilio sėdėjo pagyvenusio amžiaus vyriškis, kuris nuo pat pradžių teigė, kad automobilį vairavo kažkoks jo draugas ar bendradarbis. Vairuotojo nebuvo. Automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio. Buvo sugadinta kelio sankasa, automobilis vizualiai nebuvo sugadintas, tik berods šalia mėtėsi priekinės grotelės. Vairuotojas į įvykio vietą negrįžo. Apklausė netoli įvykio vietos dirbusius darbininkus, sugrįžo į įvykio vietą ir įformino eismo įvykį, kaip pasišalinimą. Automobilį nuvežė į saugojimo aikštelę. Paaiškino, kad automobilio grotelės negalėjo iškristi automobilį tempiant iš griovio, nes grotelės priekyje, o automobilis buvo tempiamas už galo. Kodėl žala įvertinta tokia suma, paaiškinti negalėjo, bet patikslino, kad kelias ir kelkraštis buvo padarytas iš biraus žvyro, kaip koks kalnas, ir žala akivaizdžiai matėsi.

Liudytojas M. K. parodė, kad rugpjūčio mėnesį, dirbant kartu su patrule V. R., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Karaliaus Mindaugo gatvėje, ties kuriuo namu, įvyko eismo įvykis nepamena, vairuotojas nuvažiavo nuo kelio sankasos ir bando pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nuvykus į įvykio vietą, pamatė minėtą automobilį nuvažiavusi nuo kelio, vairuotojo nebebuvo, o šalia mašinos stovėjo akivaizdžiai neblaivus vyriškis. Kadangi buvo kilęs įtarimas, kad jis ir vairavo automobilį, todėl jį sulaikė ir pasisodinę į automobilį nustatė asmenybę bei girtumą. Paklausus, kas vairavo automobilį, vyriškis iš pradžių nieko nesakė, tik vėliau pasakė, kad vairavo draugas, bet jo neįvardijo. Įformino įvykį, nes buvo apgadinta kelio sankasa, automobilis gal ir buvo nežymiai apibraižytas, lyg apgadintas rūko žibintas ir viskas. Įvykio vietoje užtruko ilgiau nei valandą, bet tiksliai kada ištraukė automobilį, nepamena. Jau policijoje forminant įvykį pasirodė mašinos savininkė, kuri nurodė, kad automobiliu į darbą važiuoja jos vyras.

Liudytojas G. U. parodė, kad gyvena S. Daukanto gatvėje, netoli parduotuvės „Žilevana“. Grįžus po darbo į namus apie 18.00 val., susitiko kieme su E. M., kuris paprašė ištraukti automobilį. Iki įvykio vietos buvo gal apie 1 kilometrą, su automobiliu nuvažiavo gal per 1 minutę. Nuvažiavę į vietą nieko neberado. Apžiūrėjus vėžes matėsi, kad vienas automobilio ratas dar buvo ant kelio, kad automobilis išvažiavęs ar ištemptas atbuline eiga, todėl jam pasakė, kad gal automobiliu išvažiavo jo draugas. Tada E. M. paprašė jo telefono ir paskambino žmonai. Ten pakalbėjo gal 5-10 minučių ir grįžo į namų kiemą, kur ir paliko E. M.. Po kokių 3 valandų paskambino E. M. žmona, kuri pasakė, kad yra policijoje ir paprašė padėti pasiimti automobilį iš aikštelės, nes nežino, kur yra ta aikštelė. Nesupranta, kodėl E. M. pats neišvažiavo su automobiliu, nes iš vėžių matėsi, kad automobilio galas buvo ant kelio, o įvažiavęs buvo gal 1,5-2 metrus į griovį. Jei automobilis visas būtų įvažiavęs, tada vėžios turėjo būti didesnės. Kelias ten prastas, ant žolės supiltas žvyras ir viskas, kelias į statybas. Kaime kelias į sodybas geresnis. Buvo prieš teismą nuvažiavę pažiūrėti į įvykio vietą, tai kelias toks pat, tik vėžių nebesimato, nes lietus išlygino.

Liudytoja E. M. parodė, kad šių metų rugpjūčio mėnesį, tikslios datos ir laiko nepamena, po 17.00 val. paskambino vyras iš nežinomo numerio ir pasakė, kad įvažiavo į griovį, pats išvažiuoti negali ir važiuoja išsitempti mašinos. Paklausus gal jai reikia atvažiuoti, pasakė, kad jau rado, kas ištemps. Nesulaukusi vyro skambučio, paskambino tuo numeriu, kur buvo skambinęs vyras. Atsiliepęs vyriškis pasakė, kad vyro nėra, kad jis jau išėjęs, o mašinos jie nerado ir sakė ieškoti automobilio. Paskambinusi telefonu į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą sužinojo, kad automobilis yra atvarytas į aikštelę ir kad ji gali atvykti pasiimti. Ji atvyko į Policijos komisariatą gal apie 20.00 val., susitvarkė visus dokumentus, už aikštelę sumokėjo 300 Lt ir, kadangi Telšiuose nieko nepažįsta, paskambino tam pačiam nepažįstamam vyriškiui ir paprašė padėti išvaryti iš aikštelės mašiną. Vyriškis jai padėjo, ji savo automobilį, kuriuo atvyko į Telšius, paliko aikštelėje prie vyro darbo, o su tuo, kuriuo buvo įvykis, grįžo į namus. Sutuoktinis grįžo į namus gal apie 22.00 val., bet ji buvo supykusi, todėl apsimetė, kad miega ir su juo nebendravo. O ryte vyras važiavo į darbą ir ji kartu atvažiavusi pasiėmė paliktą automobilį.

Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami LR ATPK 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis LR ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą. Asmens kaltę privalo įrodyti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

E. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole reiškiami kaltinimai, kad jis vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio sankasos, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė ir kelio sankasa. Kaip matyti iš liudytojų parodymų automobilis vizualiai nebuvo apgadintas. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad tuo pačiu automobiliu, vos po kelių valandų E. M. grįžo į namus, o ryte su juo E. M. vyko į darbą. Be to, automobilis registruotas sutuoktinės E. M. vardu, todėl negalima laikyti, kad buvo sugadintas svetimas turtas. E. M. taip pat kaltinamas kelio sankasos apgadinimu. Prie administracinio teisės pažeidimo protokolo buvo pridėtas Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinis ieškinys dėl 1757,53 Lt turtinės žalos ir nepasirašyta lokalinė sąmata (b.l. 20, 21), pagrindžianti minėtą žalą. Bylos nagrinėjimo metu Telšių rajono savivaldybės administracija teismui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo reikalavimo priteisti iš E. M. 1757,53 Lt žalos, motyvuojant, kad E. M. kelio sankasą sutvarkė (b.l. 61-63). Tačiau tiek pats E. M., tiek ir liudytojai G. U. bei V. M. parodė, kad kelio niekas netvarkė, nes nebuvo ką tvarkyti, kelio būklė tokia pati, kaip ir buvo prieš įvykį. Liudytojas K. L., Telšių miesto seniūnas, taip pat patvirtino, kad kelias šiuo metu yra tokios būklės, kokios buvo iki to įvykio, nurodė, kad E. M. kelią sutvarkė, nors pats E. M. tai kategoriškai neigia, tvirtindamas, kad nebuvo ko ten tvarkyti. Be to, teismo posėdžio metu Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, kad kelio atkarpa, kurioje buvo įvykis, nėra įteisinta, t.y. teisiškai įregistruota, šią kelio atkarpą tvarko patys gyventojai savo lėšomis.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatytas žalos kitų asmenų turtui padarymo faktas, todėl E. M. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėties ir yra pagrindas bylą šioje dalyje nutraukti (LR ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).

Pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kaip aukščiau paminėta, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pažeidimas pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suprasti, kad jis sąmoningai pasišalina iš eismo įvykio vietos ir savo pasišalinimu siekia išvengti eismo įvykio metu kylančių padarinių.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Byloje nustatyta, kad E. M. po įvykio ne iš karto pasišalino iš įvykio vietos, ieškojo pagalbos ir stabdė pravažiuojančius automobilius. Jam išėjus ieškoti pagalbos, prie automobilio liko kartu važiavęs bendradarbis. Akivaizdu, kad nieko nuslėpti E. M. nenorėjo, be to, jis grįžo prie automobilio, kai tik surado, kas jam padės. Akcentuotina ir tai, kad E. M. paaiškino nemanęs, kad daro kokį nors pažeidimą, nes automobilis nebuvo sugadintas, grotelės priekyje galėjo iškristi jį tempiant iš griovio, įvykis įvyko važiuojant „šunkeliu“, nieko nenuvertė, niekur neįvažiavo ir nieko nesužeidė, o tik nuslydo nuo kelio, todėl nepagalvojo, kad dėl šio įvykio reikėjo paskambinti į policiją.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad E. M. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai, juo labiau, kad byloje, kaip minėta, nenustatytas žalos kitų asmenų turtui padarymo faktas, todėl jo veikoje nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir yra pagrindas ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti (LR ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, pripažįstama, kad nagrinėjamu atveju E. M. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėčių, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą E. M. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėčių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.