- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-1830-567/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- I. S.
- Trečiasis asmuo
- I. S., D. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-24310-981/2019 pagal atsakovo R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys I. S. ir D. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Atsakovas R. S. 2019 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti ir atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009, kurioje teismas nusprendė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. spalio 30 d. sprendimu iš atsakovo R. S. nepilnamečiui sūnui D. S. nustatyto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 4 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, pavedant priteistas lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei I. S. Nurodė, kad apie priimtą sprendimą dėl išlaikymo pakeitimo nieko nežinojo, nes nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, jokių procesinių dokumentų negavo, teisminio proceso metu gyveno Ispanijoje (nuo 2005 m., dabar – Airijoje). Šaukimas į byloje paskirtą posėdį buvo įteiktas jo motinai, kuri neinformavo apie šaukimo gavimą. 2019 m. sausio 11 d. gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pretenziją dėl valstybės išmokėtų išmokų (2 869,17 Eur, palūkanų – 1 050,57 Eur, 154,94 Eur – delspinigių) vaikui išlaikyti grąžinimo. Pradėjus aiškintis situaciją, paaiškėjo, kad įsiskolinimas sūnui yra 7 447,81 Eur, kad išlaikymo suma buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimu. Atsakovo atstovas, 2019 m. balandžio 8 d. susipažinęs su civiline byla, kurioje priimtu sprendimu buvo pakeistas išlaikymo dydis, sužinojo, kad atsakovas nežinojo apie teisminio proceso egzistavimą. Vėliau atsakovas nuvyko į Ispaniją surinkti visus dokumentus apie savo gyvenimą Ispanijoje ir turtinę padėtį 2009 m. Gauti dokumentai į lietuvių kalbą buvo išversti 2019 m. gegužės 5 d. Ispanijoje atsakovui buvo atsisakyta išduoti deklaraciją apie jo pajamas už 2009 m. ir senesnį laikotarpį, kadangi tokie duomenys jau nebesaugomi. Atsakovui buvo išduoti duomenys apie 2010–2014 m. pajamas, kurios nebuvo didelės (svyravo nuo 426 Eur iki 449 Eur per mėnesį). Sprendimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo priėmimo metu atsakovas turėjo dar du išlaikytinius: E. S. (duomenys neskelbtini) ir E. S. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gimė ketvirtas vaikas – dukra E. S. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2195-723/2005 atsakovo sūnui E. S. priteistas 72,40 Eur išlaikymas iki pilnametystės. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismas nusprendė priteisti sūnui D. S. 150,60 Eur išlaikymą, nors minimali mėnesinė alga 2009 m. buvo 231,70 Eur. Akivaizdu, kad sprendimu priteistas didesnis nei pusė minimalaus atlyginimo dydžio išlaikymas neatitiko atsakovo turtinės padėties, kuri nebuvo gera, atsakovas neturėjo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turėjo du išlaikytinius. Procesas išnagrinėtoje byloje turi būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kadangi atsakovas apie iškeltą civilinę bylą nebuvo tinkamai informuotas, todėl negalėjo ginti savo teisių, pateikti savo argumentus bei atsikirtimus, pateikti įrodymus, dėl ko teismo sprendimas yra iš esmės neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo šaukimo įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p., kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. aiški teisės normos taikymo klaida. Atsakovas nepraleido CPK 368 str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi apie civilinę bylą Nr. N2-2086-131/2009 sužinojo tik 2019 m. balandžio 8 d., po ko ėmėsi aktyvių veiksmų informacijai Ispanijoje surinkti ir išversti. Atsakovas praleido CPK 368 str. 2 d nustatytą vienerių metų terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nes teismo sprendimas priimtas dar 2009 m. kovo 24 d., tačiau nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti išskirtinę teisinę situaciją, lemiančią pagrindą atnaujinti atsakovui praleistą vienerių metų terminą kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje (CK 1.2 str., 1.5 str., 3.192 str.; CPK 78 str., 340 str., 366 str. 1 d. 9 p., 368 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė atsisakyti atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
3. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2009 m. kovo 24 d. buvo priimtas ieškovės I. S. ieškinys atsakovui R. S. dėl priteisto nepilnamečiui šalių vaikui D. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo, priteisto ne mažiau kaip po ¼ dalį pajamų kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL, padidinimo iki 5 MGL dydžio. Ieškovė ieškinyje atsakovo R. S. adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Atsakovas apie 2009 m. vasario 25 d. teismo posėdį buvo informuotas tinkamai pagal tuo metu galiojusią CPK 123 str. 3 d., įteikiant procesinius dokumentus atsakovo motinai B. S., o 2009 m. kovo 24 d. atsakovui siųstas teismo šaukimas buvo grąžintas neįteiktas. Teismas nurodė, kad ši teisės norma nustatė procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.
4. Teismas nurodė, kad pagal CPK 368 str. 2 d. prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 str. 1 d. 1 p. nurodytus atvejus, kurie nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, nes procesą atnaujinti prašoma CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Teismas nustatė, kad vykdomasis raštas I. S. išduotas 2009 m. gegužės 6 d., t. y. daugiau kaip prieš penkerius metus.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kad apie iškeltą civilinę bylą jis nebuvo tinkamai informuotas, todėl negalėjo ginti savo teisių, pateikti savo argumentus bei atsikirtimus, pateikti įrodymus, nesudaro pagrindo konstatuoti išskirtinę teisinę situaciją ir atnaujinti CPK 368 str. 2 d. nustatytą naikinamąjį terminą.
6. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog jis nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimo įsiteisėjimo iki pat 2019 m. balandžio 8 d. nežinojo apie pareigą teikti sūnui D. S. išlaikymą ir padidintą išlaikymą, yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009 esanti teismo šaukimo pažyma atvykti į 2009 m. vasario 25 d. teismo posėdį įrodo, kad apie bylą teisme žinojo atsakovo motina B. S., kuri šaukimo teismui negrąžino ir nepranešė apie tai, jog negali apie teismo posėdį pranešti sūnui R. S. Teismas nurodė, kad, vertinant protingo asmens standartais, priėmusi teismo šaukimą, įpareigojantį sūnų R. S. atvykti į 2009 m. vasario 25 d. teismo posėdį, jo motina B. S. apie gautą šaukimą privalėjo nedelsdama informuoti R. S.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad ieškovė I. S. 2013 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti Europos vykdomąjį raštą, kadangi R. S. gyvena Ispanijoje, ir šis vykdomasis raštas vykdymui Ispanijoje ieškovei buvo išduotas. Ispanijoje R. S. nebuvo surastas, kadangi jis išvyko į Airiją, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. išdavė Europos vykdomąjį raštą dėl išlaikymo iš R. S. išieškojimo Airijoje, o 2016 m. balandžio 13 d. – išduotas pataisytas Europos vykdomasis raštas, atsižvelgus į Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2016 m. balandžio 6 d. rašte išdėstytas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad 2009 m. kovo 24 d. teismo sprendimo vykdymas Airijoje skolininkui R. S. nebuvo pradėtas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas konstatavo, kad R. S. žinojo arba pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes turėjo žinoti apie pradėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinę bylą Nr. N2-2086-131/2009, todėl turėjo pareigą domėtis bylos eiga ir jos procesiniu rezultatu ir atitinkamai dar 2009 m. arba vėliausiai 2016 m., sužinoti apie jo nurodytą pagrindą procesui atnaujinti, tačiau per įstatymo nustatytą terminą (CPK 368 str. 1 d.) į teismą dėl proceso atnaujinimo nesikreipė.
9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo paduotas, praleidus CPK 368 str. 2 d. nustatytą naikinamąjį terminą, ir nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti, todėl jo prašymą atmetė (CPK 366 str., 365 str., 368 str., 370 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovas R. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui R. S. terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti ir atnaujinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-2086-131/2009 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio priteisimo nagrinėjimo procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti apie padidintą išlaikymą, nes tai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas pats nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos negyveno, jo buvo ieškoma, išduodant Europos vykdomuosius raštus. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas nedelsdamas po to, kai gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. sausio 11 d. pretenziją dėl valstybės išmokėtų išmokų vaikui išlaikyti, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas suprasti išlaikymo įsiskolinimo susidarymo priežastis. Airijoje išieškojimo procesas dėl išlaikymo įsiskolinimo buvo pradėtas panašiu metu, kaip ir gauta pretenzija iš SODROS. Jeigu atsakovas būtų žinojęs apie padidintą išlaikymą anksčiau, jis aktyvių veiksmų nebūtų ėmęsis. Teismas neatsižvelgė, kad sužinojimas apie susidariusį įsiskolinimą ir sužinojimas apie padidintą išlaikymą yra du skirtingi momentai.
10.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teismo šaukimo įteikimas atsakovo motinai buvo įteiktas tinkamai, todėl atsakovo motina privalėjo jį informuoti. Atsakovo motina neinformavo jo apie gautą šaukimą į 2009 m. vasario 25 d. parengiamąjį teismo posėdį dėl nežinomų priežasčių, tačiau atsakovas negali būti atsakingas už tokius šeimos nario veiksmus. Teismo šaukimas į 2009 m. kovo 24 d. teismo posėdį iš viso nebuvo įteiktas nei atsakovui asmeniškai, nei per kitą asmenį. Teismas turėjo vertinti, ar labiau tikėtina, kad atsakovas žinojo apie vykusį teisminį procesą, ar labiau tikėtina, kad nežinojo, tačiau teismas vadovavosi prielaidomis. Teismas neįvertino, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-2086-131/2009 išnagrinėjimas, neinformavus atsakovo apie procesą, pažeidė atsakovo teisę į teisminę gynybą. Byla dėl išlaikymo dydžio iš esmės buvo išnagrinėta, priimant sprendimą už akių, nors tokio pobūdžio bylose sprendimas už akių negali būti priimamas.
10.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Byloje nustatyta, kad atsakovas tik 2019 m. balandžio 8 d. sužinojo apie tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009 nusprendė padidinti išlaikymo dydį, nes iš esmės tik gavus SODROS 2019 m. sausio 11 d. pretenziją dėl išlaikymo įsiskolinimo, atsakovui kilo abejonių dėl įsiskolinimo pagrįstumo. 2019 m. kovo 27 d. atsakovo atstovo prašymas dėl susipažinimo su civiline byla, jame nurodant, kad bylos numeris nėra žinomas, o išnagrinėjimo data 2006 m., taip pat patvirtina, kad atsakovas nežinojo apie 2009 m. vykusį teisminį procesą. Tolesni atsakovo aktyvūs veiksmai (nuvykimas iš Airijos į Ispaniją dėl informacijos apie turtinę padėtį 2009 m. surinkimo ir užsakytas gautų dokumentų vertimas) patvirtina, kad atsakovas siekė apginti savo pažeistas teises. Akivaizdu, kad šiuo atveju susidarė išskirtinė teisinė situacija, lemianti pagrindą atnaujinti atsakovui praleistą vienerių metų terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo (CPK 78 str., 340 str., 368 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Pagal CPK 368 str. 1 d. prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 str. 1 d. 1 p. nurodytus atvejus (CPK 368 str. 2 d.).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas tai yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti, konstatavus vieną iš CPK 366 str. 1 d. nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018). Proceso atnaujinimas yra ypatinga, ir išimtinė, įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
14. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, jog, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje, kaip išmintingas, protingas asmuo, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
15. Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. svarbu nustatyti, ar teismo procesinis sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo, ir, jei ne, ar tame procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos, priimant neteisėtą sprendimą. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina, kaip aiški pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p, įstatyme neatskleista, todėl ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama, kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai. Neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).
17. Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str.; 2) prašymas pagrįstas 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais (CPK 370 str. 3 d.). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą. Priešingu atveju teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 str. 3 d. nurodyti trūkumai (nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų), t. y. ir tada, kai be pateisinamos priežasties yra praleistas terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą.
18. Atsakovas prašė atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, nurodydamas, kad apie bylos procesą nieko nežinojo, jam jokie teismo procesiniai dokumentai tiesiogiai nebuvo įteikti, teismas iš esmės priėmė sprendimą už akių, nors šeimos bylose toks sprendimas negali būti priimtas, sprendimas priimtas, neatsižvelgus į faktinę atsakovo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo paduotas, praleidus CPK 368 str. 2 d. nustatytą naikinamąjį penkerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo terminą, ir nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie pradėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinę bylą Nr. N2-2086-131/2009, todėl turėjo pareigą domėtis bylos eiga ir jos procesiniu rezultatu ir atitinkamai dar 2009 m. arba vėliausiai 2016 m. (išduotas Europos vykdomasis raštas dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo Airijoje) sužinoti apie jo nurodytą pagrindą procesui atnaujinti, tačiau per įstatymo nustatytą terminą (CPK 368 str. 1 d.) į teismą dėl proceso atnaujinimo nesikreipė. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, kad proceso atnaujinimo pagrindas jam tapo žinomas tik 2019 m. balandžio 8 d., kai atsakovo atstovas susipažino su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civiline byla Nr. N2-2086-131/2009.
19. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-2086-131/2009 nustatyta, kad ieškovė I. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. spalio 30 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. AV3-344/1998 iš atsakovo R. S. nepilnamečiui sūnui D. S. priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo iš 1 MGL į 5 MGL kreipėsi 2009 m. sausio 8 d. Ieškovės I. S. ieškinys Vilniaus miesto 1 apylinės teisme buvo priimtas 2009 m. sausio 12 d., atsakovui R. S. nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti, parengiamojo teismo posėdžio data nustatyta 2009 m. vasario 25 d. Teismo siųstas šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį 2009 m. sausio 17 d. įteiktas atsakovo R. S. motinai B. S. (duomenys neskelbtini). 2009 m. vasario 25 d. teismo posėdyje teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą 2009 m. kovo 24 d., įpareigojant ieškovę I. S. pateikti papildomus įrodymus. Teismo šaukimas į 2009 m. kovo 24 d. teismo posėdį siųstas atsakovui R. S. tuo pačiu adresu, kaip ir šaukimas į 2009 m. vasario 25 d. posėdį, buvo grąžintas teismui su pašto žymą „Neatsiėmė“. 2009 m. kovo 24 d. teismo posėdyje teismas nutarė išnagrinėti bylą iš esmės. 2009 m. kovo 24 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. spalio 30 d. nutarimu iš atsakovo R. S. nepilnamečiui sūnui D. S. (duomenys neskelbtini) nustatyto išlaikymo dydį pakeisti: priteisti iš atsakovo R. S. nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 4 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės nuo kreipimosi į teismą 2009 m. sausio 8 d. Teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimas siųstas atsakovui R. S. tuo pačiu adresu, kaip ir teismo šaukimai į 2009 m. vasario 25 d. ir 2009 m. kovo 24 d. teismo posėdžius. 2009 m. balandžio 28 d. ieškovė I. S. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2009 m. gegužės 6 d. ieškovei I. S. buvo išduotas vykdomasis raštas pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009. 2013 m. birželio 7 d. ieškovė I. S. kreipėsi į teismą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, kad atsakovas R. S. gyvena Ispanijoje. 2013 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė Europos vykdomąjį raštą dėl 2009 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009 vykdymo Ispanijoje. 2015 m. vasario 9 d. ieškovė I. S. kreipėsi į teismą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo anglų kalba, kadangi atsakovas R. S. gyvena Airijoje. 2015 m. vasario 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė netenkinti ieškovės prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo anglų kalba, nurodydamas, kad ieškovei jau buvo išduotas Europos vykdomasis raštas ispanų kalba, todėl, norėdama gauti Europos vykdomąjį raštą anglų kalba, turi grąžinti jai išduotą Europos vykdomąjį raštą ispanų kalba. 2015 m. balandžio 7 d. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė teismui prašymą dėl išlaikymo prievolių išrašo išdavimo civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009, nurodydama, kad 2015 m. kovo 3 d. Ispanijos centrinė institucija pateikė pranešimą apie išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš R. S. užbaigimą, kadangi R. S. gyvena Airijoje. 2015 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė išlaikymo prievolių išrašą. 2016 m. balandžio 8 d. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė teismui prašymą dėl pataisyto (nurodyti sprendimo datą, užpildyti ir ištaisyti tam tikrus punktus, ištaisyti informaciją dėl indeksavimo) išlaikymo prievolių išrašo išdavimo civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009. 2016 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė pataisytą išlaikymo prievolių išrašą. 2019 m. kovo 27 d. atsakovo R. S. atstovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl susipažinimo su civilinėmis bylomis, kuriose R. S. buvo proceso dalyviu, nurodydamas, kad 2018 m. pabaigoje R. S. gavo Airijos institucijų pranešimą dėl išlaikymo įsiskolinimo pagal sprendimą civilinėje byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
20. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. A2-24310-981/2019 nustatyta, kad atsakovas R. S. į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009 kreipėsi 2019 m. birželio 18 d. Prie prašymo atsakovas pridėjo: 1) VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. sausio 11 d. pretenziją dėl valstybės išmokėtų išmokų vaikui išlaikyti, kurioje nurodyta, kad atsakovas už valstybės vaikui D. S. 2008 m. sausio 8 d.–2012 m. rugsėjo 1 d. išmokėtas išmokas yra skolingas iš viso 4 074,68 Eur sumą; 2) Ispanijos institucijų mokestinių dokumentų, išduotų 2019 m. balandžio mėn. už 2010–2014 m. laikotarpį, vertimus iš ispanų kalbos; 3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2195-723/2005, kuriuo tenkintas O. S. ir R. S. ieškinys dėl santuokos nutraukimo, vaiko E. S. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo kasmėnesinėmis išmokomis po 72,41 Eur priteisimo; 4) R. S. ir J. U. vaikų E. S. (duomenys neskelbtini) ir E. S. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimus, kuriose nurodyta, kad vaikai gimė Ispanijoje, A.; 5) Ispanijos, V. savivaldybės pažymą apie R. S. gyvenamųjų adresų keitimą nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Nagrinėjamu atveju itin reikšminga yra ta aplinkybė, kad prašymu atnaujinti procesą siekiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo pakeistas vaiko išlaikymo dydis, užbaigtos bylos pakartotinio išnagrinėjimo, t. y. pasinaudoti išimtine procesine priemone, leidžiančia paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 str.), nors atsakovui apie prievolę mokėti išlaikymą vaikui buvo žinoma dar 1998 m., kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. spalio 30 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. AV3-344/1998 iš atsakovo R. S. nepilnamečiui sūnui D. S. buvo priteistas ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL, išlaikymas mėnesinėmis išmokomis nuo 1998 m. spalio 16 d. iki vaiko pilnametystės. Apeliantas neneigia, kad nereguliariai mokėjo išlaikymą vaikui pagal 1998 m. spalio 30 d. priimtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą civilinėje byloje Nr. AV3-344/1998, tačiau nurodė, kad įtarimai dėl išlaikymo dydžio jam kilo, gavus VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. sausio 11 d. pretenziją dėl valstybės išmokėtų išmokų vaikui išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. sausio 11 d. pretenzijoje yra nurodyta, kad atsakovas už valstybės vaikui D. S. 2008 m. sausio 8 d.–2012 m. rugsėjo 1 d. išmokėtas išmokas yra skolingas valstybei iš viso 4 074,68 Eur sumą, iš jos 2 869,17 Eur – išmokėtos išmokos, 1 050,57 Eur – palūkanos, 154,94 Eur delspinigiai. Vadinasi, atsakovas prievolės mokėti išlaikymą vaikui nesilaikė dar iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-2086-131/2009 dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išnagrinėjimo, todėl remtis VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. sausio 11 d. pretenzijos gavimu ir vėlesnių veiksmų atlikimu (atstovo susiradimas, mokestinių dokumentų gavimas iš Ispanijos institucijų ir jų vertimas į lietuvių kalbą, susipažinimas su išnagrinėta byla), kaip sužinojimo apie padidintą išlaikymo dydį atskaitos tašku, yra nepagrįsta. Prieštaringą apelianto poziciją dėl sužinojimo apie išlaikymo dydžio pakeitimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2019 m. kovo 27 d. atsakovo R. S. atstovo Vilniaus miesto apylinkės teismui prašyme dėl susipažinimo su civilinėmis bylomis, kuriose R. S. buvo proceso dalyviu, nurodyta, kad su bylomis prašoma susipažinti, nes 2018 m. pabaigoje R. S. gavo Airijos institucijų pranešimą dėl išlaikymo įsiskolinimo pagal sprendimą civilinėje byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui turėjo būti žinoma apie prievolę teikti savo vaikui išlaikymą ir išlaikymo dydžio pasikeitimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su apelianto argumentais, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. N2-2086-131/2009 dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo išnagrinėta iš esmės, priimant sprendimą, atsakovui apie bylos procesą nežinant.
23. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-2086-131/2009 nagrinėjimo metu galiojusi CPK 123 str. redakcija numatė, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.). Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 str. 5 d.).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009 teismo siųstas šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį 2009 m. sausio 17 d. įteiktas atsakovo R. S. motinai B. S. 2009 m. vasario 25 d. teismo posėdyje teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą 2009 m. kovo 24 d., įpareigojant ieškovę I. S. pateikti papildomus įrodymus. Teismo šaukimas į 2009 m. kovo 24 d. teismo posėdį siųstas atsakovui R. S. tuo pačiu adresu, kaip ir šaukimas į 2009 m. vasario 25 d. posėdį, buvo grąžintas teismui su pašto žymą „Neatsiėmė“. 2009 m. kovo 24 d. teismo posėdyje teismas nutarė išnagrinėti bylą iš esmės, tą pačią dieną priimdamas sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo tenkintas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-2086-131/2009 2009 m. vasario 25 d. teismo protokole nurodyta, kad ieškovės duomenimis atsakovas yra išvykęs iš Lietuvos, tačiau šaukimo įteikimas atsakovo motinai laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie prasidėjusį procesą pagal įstatymą, kadangi atsakovo motina šaukimo teismui negrąžino, byloje taip pat neįrodyta, kad atsakovo motina turėjo priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsakovui prievolė teikti išlaikymą vaikui atsirado dar 1998 m., todėl konstatavus, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009, atsakovo argumentai, kad nurodytoje byloje jo atžvilgiu iš esmės buvo priimtas sprendimas už akių, yra nepagrįsti (CPK 178 str.). Atsakovui pagal įstatymą buvo tinkamai įteiktas teismo šaukimas į teismo posėdį, todėl darytina išvada, kad šaukimo įteikimo procedūra nebuvo pažeista ir nelaikytina pagrindu atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p.
25. Apeliantas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu taip pat grindė CK 3.192 str. 2 d. netinkamu taikymu, nes teismas išnagrinėtoje byloje neįvertino faktinės atsakovo turtinės padėties.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
27. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
28. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo vaikui pakeitimo, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. N2-2086-131/2009 dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo išnagrinėta 2009 m. kovo 24 d. sprendimu. Vadinasi, vertinant tėvų turtinę padėtį teismui turėjo būti pateikti aktualūs duomenys apie turtinę padėtį už 2008–2009 m. Apeliantas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu dėl CK 3.192 str. 2 d. netinkamo taikymo pateikė Ispanijos institucijų mokestinių dokumentus už 2010–2014 m., t. y. už laikotarpį, kuris nepatenka į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-2086-131/2009 nagrinėjimo laikotarpį. Apeliantas, kaip įrodymą dėl netinkamo CK 3.192 str. 2 d. taikymo, taip pat pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2195-723/2005, kuriuo tenkintas O. S. ir R. S. ieškinys dėl santuokos nutraukimo, vaiko E. S. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo kasmėnesinėmis išmokomis po 72,41 Eur priteisimo, R. S. ir J. U. vaiko E. S. (duomenys neskelbtini) ir E. S. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 str., 3.192 str.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Vadinasi, nei turtinės padėties dokumentų už vėlesnį, nei buvo priimtas sprendimas dėl išlaikymo pakeitimo, laikotarpį pateikimas, nei kitų išlaikytinių turėjimas nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą dėl netinkamo CK 3.192 str. 2 d. taikymo.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 368 str. 2 d. nustatytas naikinamasis, t. y. nebeatnaujinamas procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atnaujinti procesą padavė praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Konstatavus, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009 dėl išlaikymo pakeitimo, o apie prievolę teikti išlaikymą jam buvo žinoma, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą terminą atnaujinti, atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateikti dokumentai nepatvirtina netinkamo CK 3.192 str. 2 d. taikymo.
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, nes apeliantas neįrodė teisinio pagrindo dėl termino atnaujinimo ir proceso atnaujinimo 2009 m. kovo 24 d. sprendimu išnagrinėtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-2086-131/2009. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 3.192 str.; CPK 123 str., 178 str., 185 str., 338 str., 366 str., 368 str., 370 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį nepakeistą.