- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- e2YT-5031-1194/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00480-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- D. A., V. A.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – D. A., V. A., nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė M. A., antstolis Darius Jonaitis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Tarnyba) pareiškimu prašo atnaujinti nepilnamečių D. A. ir V. A. praleistą terminą atsisakyti palikimo po P. A. mirties 2022 m. spalio 23 d; išduoti teismo leidimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių D. A. ir V. A. vardu.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. gegužės 19 d. gavo Elektrėnų 2-ojo notaro biuro raštą dėl P. A. turto paveldėjimo, kuriuo informuojama, kad po P. A. mirties yra neįgyvendinamos jo dukrų D. A. ir V. A. teisės į paveldėjimą. Gyventojų registro duomenimis M. A., D. A. ir V. A. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2013 m. liepos 25 d. Jungtinė Karalystė. Pareiškėjas el. paštu informavo D. A. ir V. A. įstatyminę atstovę M. A. apie jos pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įstatyme numatyto termino palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo nurodant svarbias praleidimo priežastis ir kreiptis į Elektrėnų savivaldybės 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, tačiau M. A. iki šiol tinkamai neišsprendė klausimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti. Nepilnamečiai įpėdiniai praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo priimti palikimą ne dėl savo kaltės, bet todėl, kad jie neturi visiško veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, o vaikų įstatyminė atstovė M. A. neįgyvendino savo nepilnamečių dukrų teisės į palikimą ir tinkamai neišsprendė klausimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti. Esant šioms aplinkybėms Tarnyba kreipiasi į teismą įgyvendinat D. A. ir V. A. teises tvarkant mirusio tėvo palikimą. Iš surinktos medžiagos yra žinoma, kad po P. A. mirties liko nepaveldėtos piniginės lėšos ir sukaupta pensija, esančios AB „Swedbank“ banko sąskaitose, neišmokėta nedarbo išmokos suma, esanti Valstybinio socialinio draudimo fonde. Bendra piniginių lėšų suma yra 1 321 Eur bei pagal antstolio D. Jonaičio pranešimą – 3 279 Eur skola kreditoriui UAB „GelvoraSergel“. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, palikimo priėmimas nepilnametėms D. A. ir V. A. būtų nenaudingas, nuostolingas ir neduotų jokios apčiuopiamos finansinės naudos, sukeltų tik finansinių rūpesčių. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, turi būti atsižvelgiama išimtinai į vaiko interesus. Neišsprendus klausimo dėl nepilnamečių D. A. ir V. A. palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėjas, teikdamas šį pareiškimą, gina nepilnamečių D. A. ir V. A. teises ir teisėtus interesus kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės šalies interesus, kaip socialiai saugomą asmenį. D. A. ir V. A., būdamos nepilnametės, pačios negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, o jų įstatyminė atstovė – motina M. A. nesiėmė veiksmų palikimui priimti ar atsisakyti priimti bei praleido įstatymo numatytą terminą šiems veiksmams atlikti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad yra pradėjusi paveldėjimo procedūrą dėl P. A. turto paveldėjimo valstybės vardu. 2023 m. balandžio 18 d. raštu Nr. RVPT-4513 kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės 2-ąjį notarų biurą dėl liudijimo po palikėjo mirties išdavimo, tačiau liudijimas valstybei iki šiol nėra išduotas. Neprieštarauja pareiškimui dėl termino atnaujinimo ir prašo sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotiems asmenims apie rašytinio teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis). Suinteresuoti asmenys prieštaravimų iki numatyto posėdžio nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Dėl termino atnaujinimo.
5. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdiniai turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas įpėdiniams padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
6. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme nustatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Nurodytas įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; kt.).
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi dėl nepilnamečių D. A. ir V. A., kurių motina – M. A., o tėvas – P. A., teisių ir interesų užtikrinimo. Nustatyta, kad nepilnamečių D. A. ir V. A. tėvas P. A. mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnametės yra palikėjo P. A. įpėdinės ir turi teisę paveldėti jo turtą pagal įstatymą (CK 5.12 straipsnis).
8. Iš bylos medžiagos duomenų nustatyta, kad nepilnamečių vaikų D. A. ir V. A. įstatyminė atstovė M. A. (mama) neįgyvendino savo nepilnamečių dukrų teisės į palikimą ir tinkamai neišsprendė klausimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti.
9. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pripažįsta, kad terminas palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti nepilnamečių vaikų vardu yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis). Nepilnamečiai vaikai negalėjo savo teisių įgyvendinti dėl svarbių priežasčių, nes jie neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Ta aplinkybė, jog nepilnamečių vaikų įstatyminis atstovas (motina) pagal įstatymą laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų vaikų paveldėjimo teisėms užtikrinti, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo palikėjo nepilnamečiams vaikams. Suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų dėl praleisto termino palikimui priimti (atsisakyti priimti) atnaujinimo nėra pareiškę. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti (atsisakyti) atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas nepilnamečių vaikų vardu palikimui priimti, yra svarbios, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti) (CK 5.50, 5.57, 5.60 straipsniai, CPK 578 straipsnis).
Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu
10. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad norint tiek priimti palikimą, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu, yra privalomas teismo leidimas. Ši CK 3.188 straipsnio norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą.
11. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį, įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. CK 5.52 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
12. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, jog mirusiojo P. A. paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. įsipareigojimai (kurie sudaro ne mažiau kaip – 3 279 Eur) yra didesni už turtą? (piniginės lėšos ir sukaupta pensija, esančios AB „Swedbank“ banko sąskaitose, neišmokėta nedarbo išmokos suma, esanti Valstybinio socialinio draudimo fonde, bendra piniginių lėšų suma yra 1 321 Eur). Šiuo atveju atsižvelgiant išimtinai i? nepilnamečių vaikų interesus, yra pakankamas pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą? nepilnamečių vaikų D. A. ir V. A. vardu.
Dėl teisės atstovauti nepilnametį vaiką suteikimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai
13. CK 3.163 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.
14. Nepilnamečių vaikų D. A. ir V. A. įstatyminė atstovė M. A. neįgyvendino pareigos tinkamai ir atsakingai atstovauti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, neišsprendė klausimo dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo priimti palikimą. Atsižvelgiant į tai, teisė atstovauti nepilnamečių vaikų D. A. ir V. A. interesams paveldėjimo teisiniuose santykiuose suteikiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 582 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nepilnamečių D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išduoti teismo leidimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 188752021, nepilnamečių D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Suteikti leidimą pareiškėjai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 188752021, atstovauti nepilnamečių D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) interesams atliekant visus reikiamus veiksmus paveldėjimo byloje notaro biure.
Nutartis dalyje dėl termino palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.