Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-04-23 · Administracinė byla Nr. I-790-554/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-23
Bylos Nr.
I-790-554/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00904-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
V. J.
Trečiasis asmuo
Kauno apygardos prokuratūros
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. Ik-790-554/2014.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00904-2013-3.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 38.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

sekretoriaujant Ingai Šagamogienei, Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui – V. J. ,

trečiojo suinteresuoto asmens - Kauno apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Raimondai Jačiauskienei,

nedalyvaujant atsakovo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

panaikinti 2013-07-18 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato individualų administracinį aktą Nr. 20-65-S-1656;įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pareiškėjo V. J. 2013-07-07 skundą (registracijos Nr. 20-AP-592) išnagrinėti iš naujo ir pareiškėjui V. J. pateikti: N. K. 2011-02-11 darytą pareiškėjo buto filmavimo medžiagą, S. K. 2011-03-23 apklausos protokole nurodomą filmavimo „momentą, kai V. J. išmeta mūsų pranešimą“, K. 2011-03-23 apklausos protokole nurodomą filmavimo momentą, kai V. J. „pro laiptų turėklus numetė pranešimą“, taip pat visus duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius S. K. melagingus liudijimus 2011-03-23 Kauno rajono apylinkės prokuratūrai – tame trape ir duomenis, kurie patvirtintų S. K. melą liudijime: „Aš atsakiau, kad siunčiamo paštu pranešimo jis nepriima“;priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintame skunde (b.l. 23-25) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad ginčijamas individualus administracinis aktas turi teisines pasekmes pareiškėjui, nes pareiškėjas negali apginti savo teisių ir interesų viešojo administravimo srityje bei baudžiamojoje byloje Nr. I-67-738/2013. Pareiškėjas negali įrodyti dėl atsakovo neteisėtų veikų patirtos turtinės žalos, šių įrodymų pateikti į baudžiamąją bylą Nr. I-641-720/2013. Atsakovas pažeidė pareiškėjo kaip piliečio diskrecijos teisę ginant savo teises ir teisėtus interesus gauti duomenis. Be to, atsakovas nenurodė juridinio atsakymo pagrindo, ginčijamame rašte necitavo teisės aktų punktų. Skundžiamais veiksmais atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Vidaus tarnybos statuto, Vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“, Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių, taip pat Policijos veiklos įstatymo nuostatas. Skundžiamais veiksmais atsakovas pareiškėjui sukėlė labai neigiamas teisines pasekmes ir padarė didelę neturtinę žalą, kuri pasireiškia sukeltais nepatogumais bei gyvenimo kokybės pablogėjimu, dideliais ilgalaikiais pergyvenimais dėl melagingų atsakovo teiginių, šeimai, vaikams, motinai, darbui ir poilsiui skirto laiko atėmimu nesėkmingai siekiant ilgą laiką iš atsakovo išreikalauti duomenis, atsakovo viešai vykdomu orumo žeminimu, pareiškėją žeminant ir iš jo tyčiojantis jam reikalaujamomis skirti ir skiriamomis psichiatrinėmis ekspertizėmis, vertimu jausti ilgalaikį skausmą bei menkavertiškumą.

Atsiliepimas

Atsakovas - Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į patikslintą skundą prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą (b.l. 31-32) nurodė, kad 2013-07-08 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate (toliau - Kauno AVPK Kauno r. PK) gautas pareiškėjo skundas, kuriame jis prašė pateikti į baudžiamąją bylą Nr. I-67-73S/2013 duomenis apie rusų kolonisto S. L. organizuotos ir kurstomos garliavinių nusikalstamos grupuotes nario N. K. 2011-02-11 darytą V. J. buto filmavimo medžiagą ir S. K. 2011-03-23 apklausos protokole melagingai nurodytą filmavimo momentą, kai V. J. išmeta pranešimą bei pateikti visus duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius S. K. melagingus liudijimus 2011-03-23 Kauno rajono apylinkės prokuratūrai - tame tarpe ir duomenis, kurie patvirtintų S. K. melą liudijime: "aš atsakiau, kad siunčiamo paštu pranešimo jis nepriima“. Susipažinus su pareiškėjo skundu buvo nustatyta, kad 2011-03-03 ir 2011-03-10 Kauno rajono apylinkės prokuratūroje buvo gautas ir nagrinėjamas pareiškėjo skundas, persiųstas iš Generalinės prokuratūros, dėl 2011-02-11 pareigūnų veiksmų, įteikiant V. J. pranešimą. Susipažinus su Kauno rajono apylinkės prokuratūroje gautu V. J. skundu, policijos komisariatas 2013-07-18 raštu Nr. 20-65-S-1656 pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2013-07-08 skundą. Pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad dėl 2011-02-11 pareigūnų veiksmų, įteikiant pranešimą, Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2011-03-31 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Susipažinęs su pareiškėjo skundo 11 dalies 1 ir 2 punktuose išdėstytais prašymais, Kauno rajono policijos komisariatas prašomos pateikti medžiagos bei duomenų pateikti negalėjo, nes tokių duomenų neturi. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų. Apie skundo nagrinėjimą bei nustatytas aplinkybes pareiškėjas buvo informuotas. Policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, pareigūnai veikė pagal jiems teisės aktais nustatytą kompetenciją. Policijos pareigūnų veiksmais pareiškėjui nebuvo padaryta jokių nuostolių ar sukelta tam tikrų fizinių ar dvasinių nepatogumų, kuriuos būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp policijos pareigūnų veiksmų ir, kaip nurodo pareiškėjas, atsiradusių pasekmių. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių gyvenimo kokybės pablogėjimą, ilgalaikių pergyvenimų, dvasinių skausmų, menkavertiškumo atsiradimo, būtent tuomet, kai teikė prašymą policijos pareigūnams, ar jo nagrinėjimo metu.

Trečiojo suinteresuoto asmens - Kauno apygardos prokuratūros atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui buvo atsakyta tinkamai, nes atsakovas prašomos medžiagos negalėjo turėti, kadangi visą medžiagą nagrinėjo Kauno rajono apylinkės prokuratūra ir buvo priimtas procesinis nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinės bylos faktiniai duomenų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2013-07-08 pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui skundą (registracijos Nr. 20-AP-592), kuriuo prašė pareiškėjui ir į baudžiamąją bylą Nr. I-67-738/2013 pateikti: 1) rusų kolonisto S. L. organizuotos ir kurstomos garliavinių nusikalstamos grupės nario N. K. 2011-02-11 darytą pareiškėjo buto filmavimo medžiagą ir S. K. 2011-03-23 apklausos protokole melagingai nurodytą filmavimo momentą „kai V. J. išmeta mūsų pareiškimą“, „pro laiptų turėklus numetė pranešimą“; 2) pareiškėjui pateikti visus duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius S. K. melagingus liudijimus 2011-03-23 Kauno rajono apylinkės prokuratūrai – tame tarpe ir duomenis, kurie patvirtintų S. K. melą liudijime „Aš atsakiau, kad siunčiamo paštu pranešimo jis nepriima“ (b.l. 5). Atsakovas pareiškėjo ginčijamu 2013-07-18 raštu Nr. 20-65-S-1656 atsakė į pareiškėjo 2013-07-08 skundą, kurio registracijos Nr. 20-AP-592 (b.l. 42).

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2013-07-18 sprendimo Nr. 20-65-S-1656 teisėtumo, pagrįstumo toje dalyje, kuria buvo išspręstas klausimas dėl informacijos (duomenų) pateikimo pareiškėjui bei atsakovo įpareigojimo šioje dalyje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą (pateikti informaciją).

Viešojo administravimo įstatymas numato 3 kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d.). Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. numato vieną iš administracinių paslaugų - įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Pareiškėjo kreipimasis į viešojo administravimo instituciją – Kauno AVPK Kauno rajono PK, prašant pateikti jam informaciją (duomenis), laikytinas prašymu Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d. prasme (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-845/2013, 2014-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-291/2014 ir kt.). Asmens teisė gauti informaciją įtvirtinta 2000-01-11 Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (toliau - ir Įstatymas). Šio Įstatymo 1 str. 1 d. užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 str. 5 d. nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją bei panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003-11-17 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (LVAT 2012-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr.A63-1446/2012). Įstatymo 3 str. reglamentuoja, jog įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti suteikti informaciją galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu prašoma informacija yra kitoje įstaigoje, prašymas persiunčiamas kitai kompetentingai įstaigai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos (Įstatymo 13 str. 1 d.). Informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose „Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse“ (toliau – ir Taisyklės). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento, patvirtinto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-11-20 įsakymu Nr. 20-V-90 (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-02-02 įsakymo Nr. 20-V-88 redakcija), 141 p. numatyta, jog įgyvendinant „vieno langelio“ principą, asmenų prašymai, skundai bei pranešimai priimami, nagrinėjami, persiunčiami ir atsakymai pateikiami, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-10-18 įsakymu Nr. 1V-361 „Dėl asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje, taikant „vieno langelio“ principą“, Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklėmis, patvirtintomis Kauno apskrities VPK viršininko 2008-12-18 įsakymu Nr. 20-V-142 (2011-12-16 įsakymo Nr. 20-V-852 redakcija). Kaip buvo paminėta, pareiškėjas prašė atsakovo pateikti rusų kolonisto S. L. organizuotos ir kurstomos garliavinių nusikalstamos grupės nario N. K. 2011-02-11 darytą pareiškėjo buto filmavimo medžiagą ir S. K. 2011-03-23 apklausos protokole melagingai nurodytą filmavimo momentą „kai V. J. išmeta mūsų pareiškimą“, „pro laiptų turėklus numetė pranešimą“, visus duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius S. K. melagingus liudijimus 2011-03-23 Kauno rajono apylinkės prokuratūrai – tame tarpe ir duomenis, kurie patvirtintų S. K. melą liudijime „Aš atsakiau, kad siunčiamo paštu pranešimo jis nepriima“ (b.l. 5). Atsakovas 2013-07-18 raštu Nr. 20-65-S-1656 atsisakė pateikti pareiškėjo prašomus duomenis (atsisakė suteikti informaciją) motyvuodamas tuo, jog prašomos pateikti medžiagos Kauno rajono policijos komisariatas ir Kauno apylinkės prokuratūra neturi (b.l. 42).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra imperatyviai pabrėžęs, kad Įstatymas reglamentuoja ir užtikrina asmens teisę gauti jį dominančią informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų (1 str.). Šiame įstatyme naudojamos sąvokos „informacija“ apibūdinimas yra pateiktas jo 2 str. 2 d., pagal kurią - tai yra žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Iš to seka, kad pagal Įstatymo nuostatas suinteresuoti asmenys gali gauti iš tam tikros institucijos tik tokią juos dominančią informaciją, kuria ši institucija disponuoja (turi disponuoti) pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus (LVAT 2014-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1959/2012). Iš administracinėje byloje esančių įrodymų visumos matyti, jog 2011-03-31 buvo priimtas Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą Generalinei prokuratūrai dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų 2011-02-11 įteikiant pranešimą (b.l. 39-40), kurį Kauno rajono apylinkės teismas 2011-04-19 nutartimi ir Kauno apygardos teismas 2011-05-27 nutartimi paliko galioti (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Taigi, medžiaga, susijusi su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono PK Garliavos nuovados pareigūnų veiksmais 2011-02-11 įteikiant pareiškėjui pranešimą, buvo nagrinėjama Kauno rajono apylinkės prokuratūroje, Kauno rajono apylinkės teisme bei Kauno apygardos teisme. Šias aplinkybes patvirtina ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu. Taigi, atsakovas, neturėdamas pareiškėjo prašomų duomenų, neturėjo realios galimybės bei pareigos jų pateikti pareiškėjui. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomos Įstatymo 13 str. nuostatos, reglamentuojančios situaciją, kai prašoma suteikti informacija yra kitoje įstaigoje, kadangi duomenų, esančių ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pateikimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 16 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu prašymo turinys yra nekonkretus. Įstatymo 12 str. 1 d. nustatyti reikalavimai prašymo gauti informaciją turiniui. Prašyme turi būti nurodyta, kokią informaciją ar dokumentą pageidaujama gauti, pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti. Vertinant pareiškėjo 2013-07-08 skundo reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašė pateikti visus įrodymus „patvirtinančius ar paneigiančius S. K. melagingus liudijimus 2011-03-23 Kauno rajono apylinkės prokuratūrai – tame trape ir duomenis, kurie patvirtintų S. K. melą liudijime: „Aš atsakiau, kad siunčiamo paštu pranešimo jis nepriima“, turinį, konstatuotina, jog minėtas pareiškėjo prašymas pateikti reikalaujamus įrodymus, nebuvo konkretus ir aiškus, nes reikalaujami pateikti įrodymai nebuvo konkrečiai įvardinti, individualizuoti, nenurodyta, kokius konkrečius įrodymus prašoma pateikti. Akivaizdu, jog atsakovas tokio prašymo pagrindu objektyviai nebūtų galėjęs išduoti pareiškėjui jo reikalaujamų įrodymų (ABTĮ 57 str.).

Įvertinęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2013-07-18 sprendimo Nr. 20-65-S-1656 turinį teismas konstatuoja, kad ginčijamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Iš to seka logiškai pagrįsta išvada, kad taip pat nėra pagrindo įpareigoti pareiškėjo 2013-07-07 skundą (registracijos Nr. 20-AP-592) nagrinėti iš naujo – ir pareiškėjui pateikti: N. K. 2011-02-11 darytą pareiškėjo buto filmavimo medžiagą, S. K. 2011-03-23 apklausos protokole nurodomą filmavimo „momentą, kai V. J. išmeta mūsų pranešimą“, ir K. 2011-03-23 apklausos protokole nurodomą filmavimo momentą, kai V. J. „pro laiptų turėklus numetė pranešimą“; visus duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius S. K. melagingus liudijimus 2011-03-23 Kauno rajono apylinkės prokuratūrai – tame trape ir duomenis, kurie patvirtintų S. K. melą liudijime: „Aš atsakiau, kad siunčiamo paštu pranešimo jis nepriima“ (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str. ir t.t.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad jo prašoma priteisti 10000 Lt neturtinė žala pasireiškė atsakovo sukeltais nepatogumais ir gyvenimo kokybės pablogėjimu, dideliais ilgalaikiais pergyvenimais dėl melagingų atsakovo teiginių, šeimai, vaikams, motinai, darbui ir poilsiui skirto laiko atėmimu nesėkmingai siekiant ilgą laiką iš atsakovo išreikalauti duomenis, atsakovo viešai vykdomu orumo žeminimu, pareiškėją žeminant ir iš jo tyčiojantis jam reikalaujamomis skirti ir skiriamomis psichiatrinėmis ekspertizėmis, vertimu jausti ilgalaikį skausmą bei menkavertiškumą. Pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog neturtinė žala kildinama dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo sukelti nepatogumai, gyvenimo kokybės pablogėjimas, dideli ilgalaikiai pergyvenimai, orumo žeminimas ir pan. nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti (ABTĮ 57 str.). Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka realiai sukėlė jam neigiamas pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala turi būti konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai - t.y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Ši argumentacija taikytina ir pareiškėjo skundo argumentams dėl neturtinės žalos atsiradimo. Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl žalos atsiradimo ir jos priteisimo yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone (ABTĮ 57 str.).

Teismas ima domėn ir tai, kad administracinėse bylose dėl žalos (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Pareiškėjas atsakovu nurodė ne Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities VPK, o betarpiškai instituciją, kuri atstovautų Lietuvos valstybės interesus, - Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Įvertinus tai, jog pareiškėjo patikslintas skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas dėl kitų argumentų (neįrodžius reikalavimo pagrįstumo ir nenustačius pačio žalos padarymo fakto) - atsakovo teisių ir pareigų apimtis priėmus teismo sprendimą, kai atsakovas byloje – tik Kauno apskrities VPK, objektyviai nepasikeis. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kuris pagal nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes turėtų atstovauti Lietuvos valstybę CK 6.271 str. pagrindu, yra betarpiškai įtrauktas į administracinę bylą atsakovu. Siekiant operatyviai (nevilkinant proceso) išnagrinėti administracinę bylą, iškilęs ginčas buvo nagrinėjamas ir procesinis sprendimas priimtinas esant įtrauktam tik vienam atsakovui – Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Atsižvelgiant į proceso operatyvumo bei protingumo principus bei į motyvus, kurių pagrindu netenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas laiko netikslinga atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės dėl visiškai formalaus atsakovo patikslinimo, kuris nepakeis ginčo baigties (ABTĮ 57 str.). Atsižvelgiant į išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo patikslintas skundas pilnoje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Visus likusius patikslinto skundo, taip pat ir pareiškėjo argumentus, išsakytus teismo posėdžio metu, teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str. 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Algis MarkevičiusAudrius GrauželisJolanta Medvedevienė