- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- 1A-364-319/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07729-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- A. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta - 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas A. V. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Terminuota laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. vasario 27 d.
Kardomoji priemonė, suėmimas, palikta galioti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 16 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, mažamečio sūnaus akivaizdoje, sugriebęs savo šeimos narei - sugyventinei Ž. U. už plaukų ją pastūmė, dėl ko ši kaktos dešine puse atsitrenkė į sieną, po ko kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į veido dešinę pusę, taip smurtaudamas sukėlė Ž. U. fizinį skausmą bei padarė jai kaktos dešinės pusės ir dešinės ausies kaušelio viršutinės dalies sumušimus, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas A. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam tik su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir neskirti laisvės atėmimo. Nurodo, kad smurtą prieš savo sugyventinę panaudojo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir įtakojo tokį jo elgesį, nes jis nesuprato savo veiksmų. Teigia, kad labai gailisi dėl padaryto ir prašo atsižvelgti, kad turi mažametį vaiką, kuriam reikalingas tėvas, o jeigu jis bus nuteistas laisvės atėmimu, vaikas patirs traumą. Be to, jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, ir nuo jo priklauso vaiko ir sugyventinės finansinė padėtis, tačiau taip pat nurodė, kad darbo neturi, registruotas darbo biržoje.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį. Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką teismas atkreipė dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes.
7.1. A. V. anksčiau 4 kartus teistas, tame tarpe ir už smurtinį nusikaltimą, jam už ankstesnius nusikaltimus teismas buvo skyręs ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, ir nors per šį laikotarpį nusikaltimų nepadarė, tačiau vėliau darė tyčinius nusikaltimus. Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos 6 mėnesiams nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad A. V. padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad nuteistasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, kas apylinkės teismui leido pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai A. V. gali būti pasiekti paskyrus jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nedirba, apylinkės teismui nurodė, jog registruotas darbo biržoje, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Iš duomenų apie asmenį iš Sodros išrašo (b. l. 109) matyti, kad A. V. darbovietes keitė dažnai, nei vienoje nėra išdirbęs daugiau nei metus, dažni ir ilgi nedarbo laikotarpiai, kas rodo, kad apeliantas, būdamas jauno, darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų asmuo, nerodo iniciatyvos dirbti ir turėti pastovias ir legalias pajamas. Skunde nuteistasis apeliuoja į mažametį vaiką, kuriam reikalingas tėvas, tačiau padaryto nusikaltimo aplinkybės rodo, kad nukentėjusiąją jis sužalojo jų mažamečio vaiko akivaizdoje, taigi, vaiko turėjimas nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamos veikos darymo, be to, ši aplinkybė leidžia manyti, kad jo, kaip tėvo, elgesys, daro neigiamą įtaką mažamečiui vaikui, todėl šis apeliacinio skundo argumentas neduoda pagrindo keisti jam paskirtos bausmės rūšies į švelnesnę. Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
7.2. Nustatant bausmės dydį, teismas išsamiai ir nuosekliai įvertino visas aplinkybes. Teismas nuteistojo A. V. kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, kas pagrįstai buvo pripažinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti į šią aplinkybę švelninant jam bausmę, nes jis, būdamas girtas, nesuprato savo veiksmų. Tačiau, kaip jau minėta, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas šią aplinkybę reglamentuoja kaip atsakomybę sunkinančią, todėl, priešingai nei prašo nuteistasis, nustatant bausmės dydį į ją atsižvelgiama kaip į sunkinančią jo padėtį (BK 62 straipsnio 1, 2 dalys). Apylinkės teismas, įvertinęs po vieną nuteistajam nustatytą atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskyrė jam bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl mažinti šią bausmę nėra teisinio pagrindo.
8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Aptartos aplinkybės rodo, kad švelnesnės bausmės paskyrimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jis nebūtų pakankamai nubaustas. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį A. V. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.