Kauno apylinkės teismo nuosprendis

mažamečio nukentėjusiojo M. U. atstovei Kėdainių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. A.,

A.V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, kaltinamojo tvirtinimu – registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus: 1) 2009-05-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo; 2) 2010-05-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. (2 epizod.), 138 str. 2 d. 1 p. - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 3) 2011-03-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 181 str. 1 d. (2 epizod.) - 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2015-05-13 Palangos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 2 d. - 1 m. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, 2016-08-04 paleistas iš įkalinimo įstaigos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir/ar fizinio skausmo sukėlimu šeimos nariui – sugyventinei), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. vasario 16 d. apie 22.00 val., A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, mažamečio sūnaus akivaizdoje, sugriebęs savo šeimos narei - sugyventinei Ž. U. už plaukų ją pastūmė, dėl ko pastaroji kaktos dešine puse atsitrenkė į sieną, po ko kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į veido dešinę pusę, taip smurtaudamas sukėlė Ž. U. fizinį skausmą bei padarė jai kaktos dešinės pusės ir dešinės ausies kaušelio viršutinės dalies sumušimus, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo neblaivus, jautėsi apsvaigęs. Patvirtino, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė. Galėjo ją sumušti. Visko tiksliai neprisimena, nes buvo neblaivus, bet prisimena, kad sugyventinę puolė. Galėjo pavartoti kaltinime nurodytą smurtą. Suvokia, kad dėl jo pavartoto fizinio smurto sugyventinė turėjo jausti skausmą. Fiziškai smurtavo pirmą kartą. Išgėręs tampa agresyvus. Kodėl geria – paaiškinti negali. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusioji Ž. U. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Patvirtino, jog aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, paprašius padaryti vaikui arbatos, neblaivus sugyventinis griebė ją už plaukų ir trenkė į sieną, dėl ko ji kakta atsitrenkė į sieną, po to kumščiu sudavė jai vieną kartą į veidą, ant kaktos buvo guzas, ausis mėlyna, skauda ir dabar, matėsi sumušimo žymės. Viską matė mažametis vaikas, kuris išsigando, verkė. Taip kaltinamasis pasielgė pirmą kartą (b. l. 21-23).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog apžiūros metu pas nukentėjusiąją rasta: kaktos dešinės pusės ir dešinės ausies kaušelio viršutinės dalies sumušimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 31).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad kaltinamajam 2017-02-17 00:24:0 val. buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas (b. l. 48).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, nustatyta, kad 2017 m. vasario 16 d. apie 22.00 val., A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, mažamečio sūnaus akivaizdoje, be jokios priežasties sugriebęs savo šeimos narei - sugyventinei Ž. U. už plaukų ją pastūmė, dėl ko pastaroji kaktos dešine puse atsitrenkė į sieną, po ko kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į veido dešinę pusę, taip smurtaudamas sukėlė Ž. U. fizinį skausmą bei padarė jai kaktos dešinės pusės ir dešinės ausies kaušelio viršutinės dalies sumušimus, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena apie 2-3 metus, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios Ž. U. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – sugyventinis, smurtavo jos atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę patvirtina ištirtas įrodymas - teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiuo paminėtu įrodymu teismas neturi pagrindo netikėti. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl A. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė tos dienos aplinkybes, patvirtino, jog prisimena, kad puolė nukentėjusiąją. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą; atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 94-109): teistas 4 kartus, tame tarpe ir 2010-05-31 už smurtinę nusikalstamą veiką (BK 138 str. 2 d., 140 str. 2 d. - 2 epiz.) mažamečių vaikų atžvilgiu, paskutinis teistumas neišnykęs, iš įkalinimo įstaigos paleistas 2016-08-02, baustas administracinėmis nuobaudomis (pagal ATPK 187, 186 str.), nedirba, duomenų apie kaltinamojo gaunamas legalias pajamas byloje nėra, sveikas.

Esant šioms aplinkybėms daryta išvada, kad kaltinamasis išvadų nedaro, grįžęs iš įkalinimo vietos jau po 6 mėn. vėl padarė naują nusikalstamą veiką, todėl kaltinamajam turi būti paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), paskiriant mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant sulaikymo ir suėmimo laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus (BK 50 str. 3 d.), nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis sulaikytas/suimtas nuo 2017-02-17 (b. l. 54-55, 84-85).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, matant mažamečiam vaikui, turi neišnykusį teistumą, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nuteistas realia bausme, tai yra darant išvadą, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p., ), be to, už nusikaltimą, už kurio padarymą kaltinamasis pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu, įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.), kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes švelnesnėmis kardomosio­mis priemonėmis, teismo įsitikinimu, nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, kurias siekiama užtik­rinti ne tik kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio vykdymą, bet ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, siekiant užtikrinti nukentėjusių asmenų, su kuriais kartu gyvena girtauti linkęs kaltinamasis, saugumą, teisę gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje, ypač, jei nukentėjusioji laukiasi antro vaiko.

Proceso išlaidos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamojo gynybą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis proceso eigoje buvo suimtas, dėl ko gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį - valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti - 8 (aštuonių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimą;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: A. V. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2017-02-27.

Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-02-17 iki 2017-02-27.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų (34,74 Eur) valstybei (2017-02-24 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2313), iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.