- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-403-634/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-12760-18-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis, Vytautas Gineika
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ir per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. A. 491,94 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš A. A. išieškota 700 Eur suma A. G. naudai už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. A. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 18 d. apie 17.30 val., gatvėje (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė kumščiu į kairę akį A. G., padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, pereinančią į skruostą, žandą, po ko ji nugriuvo ant žemės, o jai nugriuvus koja spyrė į sėdmenis, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje, kairiame klube, kairėje šlaunyje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairiame rieše, kairiame kelyje, pereinant į blauzdą bei kairės pusės viršdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių dalinius plyšimus, ir tokie sausgyslių plyšimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Kauno apylinkės teismas sprendė, kad įrodymų visuma patvirtina, jog A. A. sudavė kumščiu nukentėjusiajai į kairę akį, dėl ko ji griuvo ant grindinio, griūdama A. G. kaire ranka rėmėsi į kietą pagrindą, smūgio jėga persidavė į kairio peties sąnarį, dėl ko plyšo kairių viršdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslės, nugriuvusiai A. G. A. A. įspyrė į sėdmenis. Įvertinus jo veiksmais sukeltus padarinius – dėl kairių viršdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimo nesunkiai sutrikdyta A. G. sveikata – jo veiksmai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, t.y. A. A. išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nesurinkus įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Kauno apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį vertino tik iš kaltinimui palankios pusės, visas abejones aiškino ne nuteistojo, kaip reikalauja įstatymas, bet kaltinimo iškeltos versijos naudai, todėl bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismas vadovavosi išimtinai kaltinamajame akte surašytais motyvais, nekreipdamas dėmesio į nuteistojo, liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus duomenis bei šių prieštaravimų nepašalino, todėl apeliacinio skundo autoriaus nuomone, Kauno apylinkės teismas neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, kas turėjo tiesioginės įtakos nuteistojo teisėms. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad visos abejonės ar ikiteisminio tyrimo duomenimis neparemtos prielaidos baudžiamojoje byloje turi būti vertinamos išimtinai įtariamojo ar kaltinamojo naudai, o nesurinktus pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų, bylą privalu nutraukti.
3.2. Nuteistasis A. A. skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į papildomoje specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes. Nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas dėl to, kad nukentėjusiajai plyšo kairių viršdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslės. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad jų plyšimui nuo nedidelės apimties traumos įtakos galėjo turėti ir seni degeneraciniai kairio peties ir aplinkinių audinių pakitimai su sausgyslių plyšimais, t.y. nukentėjusiajai jau anksčiau dar 2015 metais buvo diagnozuoti identiški pakitimai. Be to, specialistas pabrėžė, kad sausgyslių plyšimai gali būti ir savaiminiai, ir trauminiai. Teismas, vertindamas šiuos duomenis, padarė išvadas ne nuteistojo naudai.
3.3. Taigi, net jeigu ir būtų pripažinta, kad A. A. pavartojo A. G. atžvilgiu smurtą, tačiau jis negalėjo numatyti, kad tai gali sukelti tokias pasekmes, todėl veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi nėra būtinųjų šio nusikaltimo sudėties požymių - tyčinės tiesioginės ar netiesioginės kaltės, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai jau anksčiau ir kaip minima specialisto išvadoje, atsinaujinti dėl menkiausios traumos ar net atsirasti savaime. Apeliacinio skundo autorius nurodo, jog nepadarė A. G. atžvilgiu ne tik BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, bet ir jokios kitos, užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai nurodė, kad į nuteistojo namus, kuriuose buvo nepilnamečiai vaikai, nekviesti atėjo agresyviai nusiteikę neblaivūs A. ir R. G. bei atsivedė šunis, vienas iš jų – vokiečių aviganis be antsnukio. Jie kėlė grėsmę nuteistojo šeimai, todėl juos išvarė iš kiemo. A. G. išvedė laikydamas per juosmenį ir petį, jos nestūmė ir jai nesudavė. Nuteistasis matė, kaip A. G. dėl neblaivumo pati parkrito.
3.4. Nuteistasis A. A. akcentuoja, kad šiuo atveju susiklostė visi būtinajai ginčiai nustatyti požymiai. Būtent A. G. ir R. G. brovėsi į nuteistojo būstą. Šis brovimasis pasireiškė aktyviais veiksmais, buvo pavojingas ir realus. Matėsi, jog jie yra apsvaigę nuo alkoholio, turi du šunis, vienas iš jų didelis – vokiečių veislės, be antsnukio. Tuo metu namuose buvo nepilnamečiai vaikai, todėl nuteistasis buvo pagrįstai išsigandęs ir dėl gynė savo šeimą. Teismas nepakankamai įvertino liudytojos E. A. parodymus, nes ji patvirtino, kad A. G. ir R. G. buvo neblaivūs.
3.5. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusioji nurodė, jog nuteistasis ją stūmė kaire ranka, o dešine ranka trenkė į akį. Kauno apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad visi sužalojimai kojose, rankose padaryti taip pat kairėje pusėje. Neįmanomas tokių sužalojimų atsiradimo mechanizmas, jei nukentėjusioji būtų kritusi po nuteistojo smūgio į kairę akį. Tokiu atveju ji būtų kritusi ant dešinės kūno pusės. A. G. padaryti sužalojimai ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais, nors pati nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis jai sudavė vieną kartą į akį ir parkritus į nugarą, todėl nėra aišku iš kur galėjo atsirasti kiti sužalojimai.
3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, jog tiek A. G., tiek ir R. G. įvykio metu buvo neblaivūs. R. G. nematė, kad nuteistasis būtų sudavęs smūgį jo sutuoktinei, o tik kad ją pastūmė, tačiau jis išvis negalėjo matyti A. G. kritimo, nes tuo metu kalbėjosi su nuteistojo žmona ir A. G. nurodytą įvykio vietą jam turėjo užstoti namas. Teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti šių aplinkybių ir pašalinti prieštaravimų. Nuteistasis nurodo, kad šis liudytojas yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi tarp nuteistojo ir G. anksčiau yra kilę konfliktinių situacijų, nes A. šeima dėl to išsikraustė į kitą gyvenamąjį būstą. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžiu A. A. buvo išteisintas dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnyje, pradėtoje pagal R. G. pareiškimą privataus kaltinimo tvarka. Nuteistasis mano, kad naujos bylos iniciavimas gali būti vertinamas kaip kerštas. Be to, nuteistasis skunde nurodo, kad pareikštas civilinis ieškinys parodo norą pasipelnyti, kadangi jeigu būtų nustatyta, kad A. G. susižalojo pati griūdama neblaivi, tai jai nepriklausytų socialinės išmokos, tam tikroms nemokamos medicininės paslaugos ir gali būti išbraukta iš darbo biržos.
Atsiliepimas
4. Nukentėjusioji atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Nukentėjusioji nurodo, kad nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, tačiau jis pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu teismui nušalinimų nepareiškė ir teismo sudėtis jam tiko. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad nors nuteistasis ir neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajai į kairę akį, teigė, jog ji susižalojo griūdama, nes buvo girta, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia teisiamajame posėdyje dalyvavusi teismo medicinos ekspertė M. K. nurodydama, jog kraujosruva akies vokuose nėra būdinga griuvimui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nukentėjusiosios parodymų, teismo medicinos specialisto išvados ir teismo medicinos ekspertės M. K. paaiškinimų nustatė, jog A. A. sudavė smūgį ranka A. G. į kairę akį, dėl ko ji griuvo ant grindinio. Griuvimo metu ji patyrė ir kitus sužalojimus: poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje, kairiame klube, kairėje šlaunyje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairiame rieše, kairiame kelyje, pereinant į blauzdą. Be to, pagal teismo medicinos išvadas ir specialistės paaiškinimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad griūdama nuo suduoto smūgio ji kaire ranka rėmėsi į kietą pagrindą, smūgio jėga persidavė į kairio peties sąnarį, dėl ko plyšo kairio viršdyglinio ir podyglinio raumens sausgyslės. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, jog plyšimui įtakos galėjo turėti ir seni degeneraciniai kairio peties ir aplinkiniu audiniu pakitimai. Tačiau teismo padarė teisingą išvadą, kad nuteistojo veiksmai ir buvo šių sužalojimų susidarymo pasekmė, nes jeigu A. A. nebūtų sudavęs smūgio jai į akį, ko pasėkoje ji griuvo ant grindinio, kairiu viršdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslės nebūtų plyšę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias specialistų išvadas, teismo medicinos eksperto paaiškinimus ir lygindamas šiuos įrodymus su kitais byloje esančiais įrodymais padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais A. A. veiksmais.
4.3. Be to, nukentėjusioji pažymi, kad A. A. suduodamas jai smūgius suvokė, kad savo veika kelia pavojų jos sveikatai, suprato, kad to pasėkoje jai bus sutrikdyta sveikata, ir taip elgtis norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, apelianto argumentai, kad jo veiksmuose nėra tyčios, nes jis negalėjo numatyti, kokias pasekmes sukels suduoti smūgiai yra visiškai nepagrįsti. Šie nuteistojo argumentai tik patvirtina, kad jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. siekė bet kurio laipsnio sveikatos sutrikdymo sukėlimo.
4.4. Nukentėjusioji atsiliepiame atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jai smūgį į kairę akį sudavė, tačiau tai padarė gindamasis, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog A. A. veikė būtinosios ginties sąlygomis, kadangi nebuvo jokio pavojingo kėsinimosi, todėl nebuvo pastarajam ir nuo ko gintis. Nukentėjusioji stovėdama prie vartelių nekėlė jokio realaus pavojaus nuteistojo būsto neliečiamybei, turtui, gyvybei ar sveikatai. Todėl nuteistojo veiksmai buvo pagrįstai pripažinti tyčiniu nusikaltimu, ko pasėkoje A. A. pagrįstai buvo nuteistas.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog, spręsdamas A. A. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis, nereiškia, jog teismas buvo šališkas ar buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi A. A. apeliacinį skundą, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išvados dėl A. A. kaltės pagrįstos surinktais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir A. A. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateiktos išvados dėl jų vertinimo. A. A. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo teismas pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, ir pripažino, jog šių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
8. Nors apeliantas skunde neigia savo kaltę ir nurodo, kad nukentėjusioji nukrito pati, nes buvo neblaivi, ši jo versija laikytina gynybine ir atmetama kaip nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Nukentėjusioji A. G. viso proceso metu nuosekliai parodė, jog buvo sužalota A. A., kuris ranka sudavė smūgį į kairę akį, po ko ji nugriuvo ant grindinio, ir patyrė kitus sužalojimus. Šios jos parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje dalyvavusi teismo medicinos ekspertė M. K. nurodė, jog kraujosruva akies vokuose nėra būdinga griuvimui, todėl nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusioji nukrito pati. Tai, kad nukentėjusioji A. G. įvykio metu buvo neblaivi, A. A. atsakomybės nepašalina, nes, kaip teisingai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusioji nugriuvo ne dėl girtumo, o dėl suduoto smūgio į kairę akį.
9. Apeliantui taip pat nesuprantama, kaip sužalojimai galėjo būti padaryti aštuoniais trauminiais poveikiais, kai jis nuteistas už tai, kad nukentėjusiajai sudavė vieną kartą kumščiu ir koja spyrė į sėdmenis. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog A. A. sudavė smūgį ranka A. G. į kairę akį, dėl ko ji griuvo ant grindinio. Griuvimo metu A. G. patyrė ir kitus sužalojimus: poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje, kairiame klube, kairėje šlaunyje, kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairiame rieše, kairiame kelyje, pereinant į blauzdą. Be to, nustatyta, kad griūdama nuo suduoto smūgio A. G. kaire ranka rėmėsi į kietą pagrindą, smūgio jėga persidavė į kairio peties sąnarį, dėl ko plyšo kairių viršdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslės.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas neatsižvelgė į papildomoje specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes. Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, jog plyšimui įtakos galėjo turėti ir seni degeneraciniai kairio peties ir aplinkinių audinių pakitimai, tačiau teismo vertinimu, jeigu A. A. nebūtų sudavęs smūgio A. G. į akį, dėl ko ji griuvo ant grindinio, kairių viršdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslės nebūtų plyšę. Specialisto išvadoje tik teoriškai nurodoma į kokias rūšis skirstomi sausgyslių plyšimai, tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad minėti sužalojimai nukentėjusiajai galėjo atsirasti savaime.
11. Skunde taip pat pažymėta, kad net jeigu ir būtų pripažinta, kad A. A. pavartojo A. G. atžvilgiu smurtą, tačiau jis negalėjo numatyti, kad tai gali sukelti tokias pasekmes, todėl veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi nėra būtinųjų šio nusikaltimo sudėties požymių - tyčinės tiesioginės ar netiesioginės kaltės, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių. Atmesdama šiuos skundo argumentus, kolegija pažymi, jog A. A., suduodamas smūgius, suvokė, kad savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai ir taip elgtis norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad A. A. negalėjo numatyti, kokias pasekmes sukels jo suduoti smūgiai, tik parodo, kad jis veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia, t. y. siekė bet kokio sveikatos sutrikdymo sukėlimo. Apeliantas teigia, jog Kauno apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad visi sužalojimai kojose, rankose padaryti taip pat kairėje pusėje, todėl neįmanomas tokių sužalojimų atsiradimo mechanizmas, jei nukentėjusioji būtų kritusi po nuteistojo smūgio į kairę akį. Atmesdama šiuos skundo argumentus, kolegija pažymi, jog apeliantas nėra ekspertas ar specialistas, todėl negali vertinti, koks sužalojimo mechanizmas galėjo sukelti konkrečius padarinius. Specialisto išvadose nurodyti duomenys, specialisto paaiškinimai patvirtina, jog tarp patirtų sužalojimų pobūdžio ir nustatytų faktinių aplinkybių prieštaravimų nėra.
12. Byloje taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad A. A. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde – būtinoji gintis apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo perdėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Nors kaltinamasis teigė, jog A. ir R. G. atėjo pas jį nekviesti, nepasiskambinę telefonu, šiuo atveju jo veiksmai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą, negali būti vertinami kaip kilę iš būtinosios ginties, nes nukentėjusioji A. G., stovėdama prie vartelių, nekėlė jokio realaus pavojaus kaltinamojo būsto neliečiamybei, turtui, gyvybei ar sveikatai. Pats A. A. nurodė, kad būtent jis nuėjo pasižiūrėti, kur yra R. G. žmona.
13. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apelianto kaltės ir tėra apeliaciniame skunde savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. A. veiksmuose yra visi būtini BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas A. A. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. A. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
14. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei parinkdamas bausmės rūšį, įvertino visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nurodė motyvus, lėmusius bausmės skyrimą. Nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).
15. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo priteistu civiliniu ieškiniu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, teigia, kad taip nukentėjusioji tik nori pasipelnyti. Nukentėjusioji A. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 491,94 euro turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 130-132; 176-178). Įvertinus tai, kad A. G. žalą patyrė dėl nusikalstamų A. A. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (BPK 109 str.). Žalos padarymo faktas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia. Nukentėjusioji teismui pateikė rašytinius duomenis patvirtinančius jos patirtą turtinę žalą. Abejoti nukentėjusiosios paaiškinimais ir jos pateiktais dokumentais teismas neturi pagrindo. Esant paminėtų aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, taip pat nesant abejonių dėl priteistos tiek turtinės tiek neturtinės žalos dydžio, tenkindamas civilinius ieškinius žalai atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.
16. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
17. Nukentėjusiosios A. G. atstovas advokatas M. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė paskaičiavimą už suteiktas teisines paslaugas (2 t., b. l. 49) ir pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 50), iš kurių matyti, kad nukentėjusioji A. G. advokatui sumokėjo 600 eurų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58-222/2018, 2K-143-696/2017, 2K-177-696/2015, 2K-303/2014 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios A. G. interesais byloje, todėl ji buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos. Dėl to nukentėjusiosios turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme turi būti atlygintos, tačiau patirtos atstovavimo išlaidos turi būti proporcingos suteiktai pagalbai. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną teismo posėdį), į tai, kad nukentėjusiosios atstovas dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jam bylos medžiaga buvo žinoma, sprendžia, kad priteistinas išlaidų atlyginimas mažintinas iki 300 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo A. A. nukentėjusiajai A. G. 300 (tris šimtus) eurų jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.