Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, pavaduojančio skyriaus vedėją Lino Baleišio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarimo (toliau – Nutarimas) panaikinimo ir naujo nutarimo priėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Institucijos skyriaus vedėjo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2410-2023 D. Z. buvo nubaustas už tai, kad :

1.1. 2023 m. balandžio 8 d., neplaninio patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr.PA-1232) Institucijos Aplinkos kokybės departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (toliau – AKD Vilniaus AKKS) vyriausioji specialistė O. V. ir Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus (toliau – AKD ATKS) vyriausiasis specialistas K. Š. nustatė, jog apie 12.20 val.–12.35 val. D. Z. krovinine transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė nepavojingas (žaliąsias) atliekas ir jas iškrovė žemės sklype (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)). Institucijos AKD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai rulete atlikę iškrautų atliekų kaupo matavimus, nustatė, kad atsikratytų atliekų kaupo tūris – 57,7 m³. Nustatyta, kad tokiais veiksmais D. Z. užteršė aplinką didesniu negu 5 m³ nepavojingų atliekų kiekiu. Tuo D. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) 65 punkto reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 13 dalyje.

1.2. Atliekų atsikratymo metu (Patikrinimo aktas Nr.PA-1232) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), esant D. Z. prie autotransporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Institucijos KAD ATKS vyriausiasis specialistas K. Š. parodė jam tarnybinį pažymėjimą ir žodžiu pareikalavo D. Z. pateikti jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir autotransporto priemonės dokumentus. D. Z. žodiniam uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimui nepakluso ir, pradėjęs važiuoti ant pareigūno, taip sukeldamas grėsmę pareigūno gyvybei, iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais (veikimu, neveikimu) D. Z. kliudė pareigūnams įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 ir 13 punktuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

2. D. Z. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 2 600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) bauda, ir administracinio poveikio priemonė – krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos su krautuvu, konfiskavimas; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nustatyta galutinė administracinė nuobauda – 2 600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) bauda, ir administracinio poveikio priemonė – krovininio automobilio(duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos su krautuvu, konfiskavimas. Minėtą nutarimą pareiškėjo D. Z. atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė apskundė apylinkės teismui.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarimu pareiškėjo atstovės skundas tenkintas iš dalies: panaikinta Institucijos Nutarimo dalis dėl D. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), ir administracinio nusižengimo teisena, pradėta D. Z. pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), nutraukta; nutarta krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui - valdytojui E. Ž.; patikslintas Institucijos Nutarimas, nurodant, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, D. Z. padarė galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), fiksavimo metu; kitą Institucijos Nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) Institucijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas, pavaduojantis skyriaus vedėją Linas Baleišis, prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarimą dalyje dėl ANK 247 straipsnio 13 d. ir šioje dalyje priimti naują nutarimą.

4.1. Skunde nurodo, kad pareigūnai pagrįstai surašė administracinio nusižengimo protokolą D. Z. dėl ANK 247 straipsnio 13 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, padarytų pažeidimų, o apylinkės teismo sprendimas nutraukti dalį administracinio nusižengimo teisenos laikytinas visiškai nepagrįstu. Teismas priėmė neteisėtą nutarimą.

4.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų, nevertino įrodymų šaltinių patikimumo, nesiėmė pareigos ištirti visus institucijos į bylą pateiktus įrodymus. Apeliantas nurodydamas ANK 569, 567 straipsniuose įtvirtintą reglamentavimą nurodo, kad netinkamai vertinti liudytojų E. Ž., O. K. parodymai, kurie išimtinai buvo naudingi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Z.. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Departamento pareigūnų bei policijos pareigūnų duotais parodymais, kurie buvo vienas esminių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių D. Z. kaltę. Tiek D. Z. duoti parodymai, kad jis šakas vežė ir iškrovė jas siekiant ateityje pasidaryti biokurą, tiek liudytojų E. Ž., O. K. duoti parodymai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant padėti D. Z. išvengti administracinės atsakomybės ir turėjo būti vertinti kritiškai. Teismas nevertino aplinkybės, kad būtent šiame žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)) dar 2023 m. vasario 10 d. apžiūros akte Nr. TVR-952 Departamento pareigūnai fiksavo neteisėtai atvežtas mišrias pavojingas atliekas, iškastas žvyro krūvas, todėl būtent šiame sklype buvo neteisėtai išpilamos, užkasamos įvairios atliekos. Teigia, kad atvežtos šakos buvo skirtos ne biokurui gaminti, o paslėpti neteisėtos veiklos požymius. Teismas taip pat neatsižvelgė į Departamento pareigūnų posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad dėl D. Z. neteisėtos veiklos Vilniaus apygardos prokuratūros 2 baudžiamojo persekiojimo skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33644-22 dėl vykdytos neteisėtos atliekų vežimo, surinkimo ir šalinimo į aplinką veikos, susijusios su daroma žala, žemės paviršiui ir gilesniems jo sluoksniams, teršiant pavojingomis ir nepavojingomis atliekomis privačiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas neįvertino D. Z. asmenybės, kuris net 35 kartus baustas už įvairius administracinius nusižengimus.

4.3. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, skunde nurodoma, jog D. Z. kaltė padarius šį nusižengimą, yra akivaizdi. Jo atlikti veiksmai – atliekų atvežimas ir išpylimas rodo, kad šiuo atveju buvo tiesioginė tyčia, D. Z. padarė jam inkriminuotus nusižengimus, t. y. jis neabejotinai suvokė, kad atliekų atvežimas ir išpylimas yra neteisėtas, neatitinka tokią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kadangi tai daro ne pirmą kartą, taip elgėsi ir 2023 m. balandžio 8 d. ir norėjo taip veikti.

4.4. Pažymi, kad aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis, pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, yra padaromas tiek esant tyčiai, tiek neatsargumui. Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Z., siekdamas atsikratyti atliekų, sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, veikė rizikingai, tad turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Apelianto nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Z. nors ir nenumatė, kad jo veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai dėl nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis), todėl jo veikoje yra ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju D. Z. veiksmuose nėra subjektyvaus požymio - kaltės.

4.5. Toliau skunde apeliantas nurodo aktualią teismų praktiką ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ja nesivadovavo. Be to, teismas nevertino to, kad Departamento specialistai, turi atitinkamą išsilavinimą bei patirtį aplinkosaugos srityje, todėl jie yra kvalifikuoti specialistai galintys spręsti, kas yra laikoma atliekomis, o kas nėra laikoma atliekomis. Pažymi, kad tokia formuojama praktika yra sudaromos prielaidos išvengti atsakomybės už aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą.

4.6. Pažymi ir tai, kad D. Z. yra asmuo nuolat darantis aplinkosauginius pažeidimus. Jis anksčiau teistas ne tik už baudžiamuosius nusižengimus, bet ir už šiurkščius aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus, taip pat net 35 kartus – už įvairius administracinius nusižengimus. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-92-298/2020, už ANK 247 straipsnio 13 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje, 247 straipsnio 38 dalyje padarytus pažeidimus D. Z. skirta galutinė nuobauda – 2300 Eur. Nurodyti duomenys apelianto teigimu patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, administracinio poveikio priemonės, kaip drausminančios priemonės, yra neveiksmingos. D. Z. neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų pažeidimų pobūdis leidžia spręsti, kad D. Z. teisės aktai ir jų laikymasis nėra vertybė.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. Z. atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė prašo palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarimą, o Institucijos apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Pažymi, kad apeliantas skunde nedetalizavo parodymų turinio, nenurodė su kuria jų dalimi nesutinka ir kodėl, nenurodė, kokie parodymai, kurių teismas neįvertino, pagrindžia D. Z. kaltę. Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai atliko visų įrodymų išsamią analizę, teismo sprendimas yra ilgas, išsamus, jame įvertintos visos faktinės aplinkybės, šalių pasisakymai bei D. Z. charakterizuojanti medžiaga.

5.2. Nurodo, kad asmuo atsako tuo atveju, jei jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. D. Z. buvo kaltinamas ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, t. y. tuo, kad iškrovė šakas, o ne kito menamo pažeidimo slėpimu atvežant šakas. Tokie skundo argumentai išeina už šio skundo nagrinėjimo ribų ir nėra niekaip susiję su šia nagrinėjama byla. Apylinkės teismas aiškiai sprendime nurodė, kad pritaria D. Z. ir jo atstovės išdėstytiems argumentams dėl to, kad šakos nelaikytinos atliekomis, o vertintinos kaip žaliava biokurui gaminti, kad šakos buvo atvežtos į privatų sklypą, kuris yra nuošalioje vietoje, todėl vizualiai jokios žalos nepadarė (paminėtina, kad Institucija pripažino, kad šakos yra medžiaga, iš kurios gaminamas biokuras, o žala pasireiškia vizualine tarša), šakos privačiame sklype buvo kaupiamos tikslu jas perdirbti, be to, Institucija nepateikė tikslių duomenų dėl atvežtų šakų kiekio. Tai, kad D. Z. kažkada yra vežęs atliekas ir už tai baustas, jo kaltės, padarius ANK 247 straipsnio 13 d. numatytą nusižengimą, nepatvirtina.

5.3. Teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje, priešingai nei teigia apeliantas, įpareigojo D. Z. pateikti duomenis apie tai, kad jis iš tikrųjų gaminasi biokurą ir nuomojasi tam įrenginius ir jis teismo įpareigojimą įvykdė, pateikė teismui 2022 m. spalio 19 d. su UAB „G“ sudarytą nuomos sutartį dėl įrenginio, skirto smulkinti šakas, nuomos, bei apklausė teisme sutartį pasirašiusį darbuotoją, kuris patvirtino, kad D. Z. yra nuolatinis klientas, nuomojasi įrankius, tame tarpe ir šakų smulkintuvą. Teismas, įvertino visus apelianto argumentus dėl D. Z. veiklos, iškeltų bylų, atliekamų tyrimų, biografijos ir aiškiai nurodė, kad asmens kaltė, jo veiksmų atitikimas nusižengimo sudėties požymiams turi būti nustatomas kiekvieną kartą atskirai, įvertinus konkrečioje byloje surinktus įrodymus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, pavaduojančio skyriaus vedėją Lino Baleišio apeliacinis skundas tenkintinas

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pateiktame apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. Z. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį, nurodęs, kad nėra nustatyti visi būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Dėl nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl šio nusižengimo nepasisako, tik konstatuoja, kad šis nusižengimas yra pagrįstas byloje surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, kuriais abejoti pagrindo nėra. Apygardos teismas šia nutartimi pasisakys pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius, t. y. ANK numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos duomenimis, įvertinęs Institucijos nutarimo, apylinkės teismo nutarimo bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį nutraukta, o tuo pačiu krovininis automobilis grąžintas savininkui – valdytojui bei atliktas patikslinimas, yra nepagrįstas, todėl naikintinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vilniaus regiono apylinkės teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad D. Z. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, sudėties.

9. Administracinė nuobauda Institucijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu D. Z. buvo paskirta už tai, kad 2023 m. balandžio 8 d., neplaninio patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr.PA-1232) Institucijos AKD Vilniaus AKKS vyriausioji specialistė O. V. ir AKD ATKS vyriausiasis specialistas K. Š. nustatė, jog apie 12.20 val.–12.35 val. D. Z. krovinine transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė nepavojingas (žaliąsias) atliekas ir jas iškrovė žemės sklype (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)). Institucijos AKD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai rulete atlikę iškrautų atliekų kaupo matavimus, nustatė, kad atsikratytų atliekų kaupo tūris – 57,7 m³. Nustatė, kad tokiais veiksmais D. Z. užteršė aplinką didesniu negu 5 m³ nepavojingų atliekų kiekiu. Tuo D. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) 65 punkto reikalavimus.

10. ANK 247 straipsnio 13 dalyje (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) nustatė atsakomybę už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Įstatymo leidėjas formuluodamas šiame straipsnyje numatytą veiką išskyrė du momentus, kurių visumos buvimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, tai yra baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Pirma sąlyga yra tai, kad asmuo užteršė aplinką, antra sąlyga – nepavojingų atliekų kiekis (penkių kubinių metrų ir didesnis).

11. Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 49 dalį, nepavojingos atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.

12. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

13. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 65 punktas nustato, kad žaliųjų (sodų, parkų ir želdynų tvarkymo) atliekų turėtojai šias atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir apdoroti kompostavimo įrenginiuose patys arba perduoti jas tokių atliekų apdorojimo įmonei. Minėtas įsakymas žaliąsias atliekas apibrėžia kaip sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžias atliekas (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos (Atliekų tvarkymo taisyklių 5.13 punktas). Taigi, vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, D. Z. įvykio metu atvežtos šakos atitinka nepavojingų, žaliųjų, atliekų sąvoką. Įrodinėtina ta aplinkybė, ar nepavojingomis atliekomis (žaliosiomis atliekomis) buvo užteršta aplinka didesniu negu 5 m³ kiekiu.

14. Byloje nustatyta, kad 2023 m. balandžio 8 d. apie 12.20 – 12.35 val. D. Z. sklype (duomenys neskelbtini) krovinine transporto priemone atvežė nepavojingas (žaliąsias) atliekas, t. y. šakas ir jas iškrovė. D. Z. pripažino atvežęs šakas, tačiau ginčijo jų paskirtį ir kiekį, teigė, kad atvežė iki 5 kubų šakų bei aiškino, kad minėtas šakas atvežė iš kito sklypo, jas sandėliuodavo, šakos buvo skirtos biokuro gamybai. Vis tik byloje pakanka duomenų D. Z. kaltei konstatuoti.

15. 2023 m. balandžio 17 d. AKD ATKS vyr. specialisto K. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kartu su Departamento Vilniaus AKKS vyr. specialiste O. V., vadovaujantis 2023 m. balandžio 8 d. Sprendimu dėl patikrinimo Nr. SPR1-842 atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), esančiame sklype, kurio unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas), priklausančiame D. Z.. Patikrinimo metu 2023 m. balandžio 8 d. D. Z., atvažiavęs sunkvežimiu (duomenys neskelbtini) (valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) 12 val. 20 min. - 12 val., 35 min., atsirakino pakeliamą kelio užtvara, kuris buvo užrakintas pakabinama spyna ir ribojo patekimą į Sklypą, atvežė nepavojingas atliekas (žaliosios atliekos) bei jomis atsikratė (vykdant tyrimą, atlikus iškrautų atliekų kaupo matavimus nustatyta atsikratytų atliekų kaupo matmenys: plotis - 448 cm, ilgis - 477 cm, aukštis- 270 cm, tūris - 57,7 m3. Nurodė, kad aplinka užteršta didesniu negu 5 m³ nepavojingų atliekų kiekiu. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme K. Š. parodė, kad fiksuotos buvo tik tos atliekos, kurios buvo atvežtos iškrautos būtent tą dieną, o atskirti naujai atvežtas žaliąsias atliekas nuo jau seniau tame sklype buvusių – nesudėtinga, seniau jau buvusių žaliųjų atliekų jie su kolege nematavo. Pirmosios instancijos teisme apklausiama liudytoja O. V. parodė analogiškas įvykio aplinkybes.

16. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. Z. nesutiko su atliekų kiekiu. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad neteisingai yra nustatytas atliekų kiekis, teigiama, kad sunkvežimio kroviniams vežti dalis talpinanti tik ~13 m³, o rastas žaliųjų atliekų kiekis 57,7 m³. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nepavyko pašalinti abejonių dėl atliekų kiekio.

17. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad D. Z. užfiksuotas foto nuotraukose jau bebaigiantis daryti nusižengimą. Nėra abejonių, kad minimas žaliųjų atliekų kiekis (57,7 m³) buvo atvežtas paties D. Z., tokių aplinkybių neginčija ir pats pažeidėjas. Nors byloje nėra nustatyta, kad būtent vienu atvežimu D. Z. atvežė visą kaltinime nurodytą žaliųjų atliekų kiekį, tačiau iš byloje esančių objektyvių duomenų, transporto priemonės techninės charakteristikos, darytina abejonių nekelianti išvada, kad nusižengimo padarymo metu D. Z. atvežė ir atsikratė didesniu nei 5 m³ kiekiu žaliųjų atliekų. Atsiliepimo argumentais, būtent atvežimo metu, kuomet buvo užfiksuotas Departamento pareigūnų darantis nusižengimą (2023 m. balandžio 8 d.), jis tokio didelio kiekio su transporto priemone atvežti fiziškai nebūtų galėjęs, tačiau šis argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi nors ir transporto priemonės kroviniams skirta dalis pagal tūrį yra mažesnė už sklype rastų žaliųjų atliekų tūrį, vis tik ši aplinkybė savaime nepaneigia nusižengimo padarymo. Kaip nurodyta aukščiau, tuo momentu, kada Departamento darbuotojai užfiksavo D. Z. darant nusižengimą, jo atvežtas ir atsikratytas žaliųjų atliekų kiekis viršijo 5 m³. Be kita ko, žaliųjų atliekų į sunkiasvorės transporto priemonės krovinių skyrių sutalpinti galima kur kas didesnį kiekį, negu numatyta transporto priemonės charakteristikoje, kadangi žaliąsias atliekas galima suspausti/prispausti transporto priemonės krautuvu, taip sumažinant oro tarpus tarp žaliųjų atliekų (šiuo atveju – šakų). Taip pat žaliųjų atliekų kiekio nustatymo aplinkybes patvirtina ir liudytojas K. Š., kuris tiksliai nurodė kokiu būdu apskaičiavo atliekų kiekį, t. y., matuojant ilgį, plotį ir aukštį, sudaugino ir gavo kubatūrą, o oro tarpai, esantys krūvoje, yra svarbūs tik tuomet, kada yra skaičiuojama žala aplinkai. Šiuo atveju svarbi apimtis. Taip pat paaiškino, kad matavo tik naujai išverstas atliekas, kurios ir sudarė minimą 57,7 m³ kiekį. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir kita byloje liudytoja apklausta O. V.. Atliekamas žaliųjų atliekų kiekio matavimo procesas užfiksuotas foto lentelėse (1 t., b. l. 15-17), kurios patvirtina liudytojų nurodytus atliktus matavimus bei skaičiavimus. Iš foto lentelių matyti, kad žaliosios atliekos nėra supuvusios, ar pradėjusios pūti, ant šakų matyti medžių lapai, spygliai, todėl atsiliepime nurodytas argumentas, kad Departamento darbuotojai skaičiavo jau ir seniau į sklypą atvežtas žaliąsias atliekas, nėra teisingas ir pagrįstas. Liudytojais apklausti K. Š. su kolege O. V., parodė, kad nėra sudėtinga atskirti jau senesnes žaliąsias atliekas, nuo naujai atvežtų, šviežių žaliųjų atliekų. Abejoti liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi abu asmenys dirba aplinkos apsaugos departamente, dažnu atveju susiduria su panašiomis situacijomis ir abejoti jų kompetencija, teismas neturi pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teisme parodymus teismui davė būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo ir už tai gresiančios administracinės atsakomybės.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Z. 2023 m. balandžio 8 d. į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), atvežė medžių šakas – nepavojingas (žaliąsias) ir, jas iškrovęs, jomis atsikratė. Atlikus naujai iškrautų, šviežių atliekų kaupo matavimus, nustatyta, kad atsikratytų atliekų kaupo tūris iš viso – 57,7 m³. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad šakas, kurias iškrovė D. Z., ketino panaudoti biokuro gamybai, jas susmulkinant, ir tos šakos (žaliosios atliekos) nėra atliekos, kuriomis atsikratė ANK 247 straipsnio 13 dalies prasme. Vis tik tokia pozicija laikytina gynybinio pobūdžio, ji niekuo nepagrįsta. Tai, kad atvežtos žaliosios atliekos nebuvo skirtos biokuro gamybai patvirtina tai, kad toje vietoje (sklype) nebuvo jokio įrenginio, kurio pagalba būtų galima šakas smulkinti. Be kita ko, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pats D. Z. ar jo tėvas gyvenamuosius namus šildytų biokuru, todėl akivaizdu, kad tokiais veiksmais D. Z. užteršė aplinką didesniu negu 5 m³ nepavojingų atliekų kiekiu, neturėdamas tikslo jas panaudoti biokuro gamybai. Ir nors pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas liudytoju UAB „G.“ padalinio vadovas O. K. (O. K.), kuris nurodė, kad pažįsta D. Z. jau seniai ir patvirtino, kad D. Z. yra nuomojęsis šakų smulkintuvą. Vis tik šie liudytojo parodymai privalo būti vertinami kartu su kitais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtą liudytoją sieja draugiški, ilgalaikiai santykiai su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu (D. Z.), todėl liudytojo parodymus reikalinga vertinti itin atidžiai. Apylinkės teismas šio liudytojo parodymams nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę, kurie, anot apylinkės teismo, patvirtina D. Z. išdėstytą poziciją dėl biokuro gamybos. Vien byloje esanti pateikta šakų smulkintuvo nuomos sutartis iš UAB „G“ už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022 m. spalio 26 d. (3 t., b. l. 159), kai nusižengimas fiksuotas 2023 m. balandžio 8 d., nesudaro pagrindo manyti, kad D. Z. iš tikrųjų užsiiminėjo ar vis dar užsiiminėja biokuro gamyba. Ši aplinkybė neįrodo, kad žaliosios atliekos buvo skirtos minėtam biokurui gaminti. Pastebėtina ir tai, kad žaliosios atliekos atvežtos 2023 m. balandžio 8 d., o duomenų, kad minėtu laikotarpiu D. Z. užsiimtų šakų smulkinimu, ar dirbtų įmonėje, kuri užsiima šakų smulkinimu, ar biokuro gamyba administracinio nusižengimo byloje, nėra. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu D. Z. dirbo įmonėje UAB „A“, kurios veikla taip pat nėra niekaip susijusi su biokuro gamyba, ar šakų smulkinimu.

19. Sutiktina su apylinkės teismo skundžiamame nutarime nurodytu argumentu, kad kiekvienu atveju privalu vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir negalima sugretinti kitų aplinkybių, kitų administracinių nusižengimų, pradėtų ikiteisminių tyrimų ir pan. Tačiau šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad Institucija priimdama nutarimą šių aplinkybių ir nevertino, į jas neatsižvelgė, kadangi kaip matyti tiek iš D. Z. surašyto protokolo, tiek jo atžvilgiu priimto nutarimo, ankstesni jo baustumai administracine tvarka, ar vykstantis ikiteisminis tyrimas nebuvo aptarinėjami. Nors apeliantas skunde nurodo ir kitą galimą žaliųjų atliekų atvežimo į sklypą tikslą, t. y., kad jos buvo atvežtos ne biokurui gaminti, o paslėpti neteisėtos veiklos požymius, tačiau apygardos teismas plačiau neanalizuoja šios apelianto iškeltos versijos, kadangi nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarime, nei Departamento darbuotojų parodymuose šios galimos aplinkybės nėra nurodytos, todėl sutikti šioje dalyje su apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

20. Iš byloje esančio 2023 m. balandžio 8 d. Patikrinimo akto (registruotas 2023-04-12 Nr. 1232) matyti, kad D. Z. atsirakino pakeliamą kelio užtvarą, kuris buvo užrakintas pakabinama spyna ir ribojo patekimą į sklypą ir iš viso atvežė 57,7 m³ nepavojingų atliekų (žaliųjų atliekų) bei jomis atsikratė ir tokiais veiksmais užteršė aplinką didesniu nei 5m³ kiekiu (1 t., b. l. 22-23). Akivaizdu, kad nurodytos žaliosios atliekos sklype nesusidarė ir nėra jokių duomenų, kad jos minėtame sklype būtų susidariusios, želdinių kirtimo ir (ar) genėjimo faktas minėtame sklype taip pat nenustatytas, todėl D. Z. privalėjo minėtas žaliąsias atliekas perduoti tokių atliekų apdorojimo įmonei arba rūšiuoti jas susidarymo vietoje, tačiau to nepadarė ir savo veiksmais užteršė aplinką nepavojingomis atliekomis didesniu nei 5 m³ kiekiu. Nors apylinkės teismas savo nutarime akcentavo tą aplinkybę, kad žaliosios atliekos buvo atvežtos į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. nuosavybės teise priklausantį sklypą, tačiau ši aplinkybė negali būti suabsoliutinama ir vien tik ja vadovaujantis nutraukta administracinio nusižengimo teisena D. Z. atžvilgiu. Kaip nurodė pats pažeidėjas, žaliosios atliekos buvo atvežtos iš kitų jam ir jo tėvui nuosavybės teise priklausančių sklypų, bet ši aplinkybė nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl laikytina gynybinio pobūdžio.

21. Be to, D. Z. neteisėtą veikimą patvirtina jo elgesys jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų metu. Jis nepakluso Departamento pareigūnų nurodymams, neatsiliepė į telefoninius skambučius, bendravimas buvo įmanomas tik per policijos pareigūną, o pasišalinęs iš įvykio vietos į ją grįžo jau su kita transporto priemone, tačiau su identiškais ((duomenys neskelbtini)) valstybiniais numeriais. Toks jo elgesys patvirtina D. Z. veikos neteisėtą pobūdį, siekį suklaidinti pareigūnus. Akivaizdu, jei D. Z. jo įsitikinimu nedarė administracinio nusižengimo, jis būtų paklusęs uniformuoto aplinkos apsaugos pareigūno reikalavimams pateikti asmens bei transporto priemonės dokumentus, būtų nesišalinęs iš įvykio vietos, o vėliau į ją nebūtų grįžęs jau su kita transporto priemone. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. kaltė yra įrodyta, jo atlikti veiksmai – atliekų atvežimas ir išpylimas rodo, kad šiuo atveju jis veikė tiesiogine tyčia. Jis neabejotinai suvokė, kad atliekų atvežimas ir išpylimas yra neteisėtas, neatitinka tokią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kadangi tai daro nebe pirmą kartą. Pažymėtina, kad tik po tai, kai aplinkos apsaugos pareigūnai užfiksavo neteisėtus D. Z. veiksmus, jis ėmėsi veiksmų siekiant pateisinti savo neteisėtą veiką, tai yra suvokė, kad elgiasi neteisėtai ir tokių padarinių siekė, tačiau pasirodžius aplinkos apsaugos pareigūnams ir suvokus, kad teks atsakyti už padarytą neteisėtą veiką, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju D. Z. veiksmuose nėra subjektyvaus požymio kaltės. Priešingai, byloje ištirtos ir įrodytos bylos faktinės aplinkybės, kuriomis neginčytinai nustatyta, kad D. Z. 2023 m. balandžio 8 d., (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudodamas transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) apdorojo, t. y. išvertė ant žemės nepavojingas atliekas (žaliąsias atliekas) ir tokiais veiksmais užteršė gamtinę aplinką. Visi šie veiksmai rodo, kad D. Z. tiesiogiai ir aktyviais veiksmais siekė atsikratyti atliekų. Nustatyta aplinkybė, kad jis atsirakino pakeliamą kelio užtvarą, kuris buvo užrakintas pakabinama spyna ir ribojo patekimą į sklypą, tik sustiprina teismo įsitikinimą dėl subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios – buvimo.

22. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad apylinkės teismo sprendimas nutraukti nusižengimo teiseną pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį D. Z. atžvilgiu, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apygardos teismas sutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad D. Z. veiksmuose nėra ANK 247 straipsnio 13 dalies sudėties požymių, neturi pagrindo, priešingai, šioje nutartyje išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, kad D. Z. krovinine transporto priemone atvežė nepavojingas atliekas (žaliąsias atliekas) ir jas iškrovė žemės sklype ir tokiais savo veiksmais užteršė aplinką didesniu negu 5 m³ nepavojingu atliekų kiekiu.

23. Nustačius, kad D. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, paliekamas galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-2410-2023, kuriuo D. Z. buvo paskirta pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį 2600 Eur bauda bei skirta administracinio poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos su krautuvu konfiskavimas, o galutinė subendrinta bauda vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nustatyta 2600 Eur bauda.

24. Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi ANK 247 straipsnio 13 dalies redakcija numatė baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Skunde Institucija nurodo, kad asmeniui turi būti pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Šiuo atveju D. Z. pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį buvo paskirta 2600 Eur bauda. Nustatyta, kad D. Z. baustas už aplinkosauginių pažeidimų padarymą, linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Institucijos nutarimu D. Z. paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta nuobauda nėra pernelyg griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

25. Nagrinėjamoje byloje teismas (2 t., b. l. 1‒9) jau konstatavo, kad pareigūnai turėjo teisę padaryti raudonos spalvos sunkiasvorės transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su krautuvu, poėmį, kuria galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas. Institucijos nutarimu ši transporto priemonė buvo konfiskuota. Nustačius, kad D. Z. veiksmuose nustatyti visi būtinieji ANK 247 straipsnio 13 dalyje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties požymiai, paliekamas galioti Institucijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu priimtas sprendimas konfiskuoti krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

26. ANK 247 straipsnio 53 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių, kuriais atliekomis buvo atsikratoma, transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir atliekomis atsikratoma, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas. Iš Institucijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo nustatyta, kad ši įstatymo norma buvo taikyta D. Z. ir taikyta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

27. Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad netaikant administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai ir jos paskirtis – ne tik nubausti nusižengimus padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Teismas konstatuoja, kad jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, galėtų būti laikytina neteisinga ir neproporcinga, nenustatyta. Automobilis laikomas konfiskuotinu turtu.

28. Taigi, Institucijos nutarimu pagrįstai taikytas krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos su krautuvu, konfiskavimas. Abejoti šios administracinio poveikio priemonės teisėtumu ir teisingumu, apygardos teismas neturi pagrindo. Nustatyta, kad D. Z. minimą administracinį nusižengimą padarė naudojantis minima transporto priemone.

29. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamu nutarimu buvo nuspręsta nutraukti D. Z. administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą jam pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), tikslino jo įvykdyto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, ir nurodė, kad skundžiamame nutarime nurodytus veiksmus jis atliko ne atliekų atsikratymo, bet galimo administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje (2022 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), fiksavimo metu. Aukštesniajam teismui priėmus sprendimą, kad D. Z. pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį išteisintas nepagrįstai, šioje dalyje sprendimas taip pat naikintinas, laikant tokį patikslinimą pertekliniu, neatitinkančiu nustatytų šioje nutartyje aplinkybių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, pavaduojančio skyriaus vedėją Lino Baleišio apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarimą ir palikti galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2410-2023.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.