Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-838-257/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-09-19
Bylos Nr.: I-838-257/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00161-2017-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas: E. Č.
Atsakovas: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-838-257/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00161-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui E. Č. ir Lietuvos Respublikos policijos profesinės sąjungos atstovei Aistei Kuolaitei,

dalyvaujant atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Mariui Tamašauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 86-TE-463 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. Č.“ panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. Č. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 86-TE-463 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. Č.“.

Pareiškėjas E. Č. skunde (b. l. 2–8) nurodė, kad jis eina Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK, Telšių aps. VPK) Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, yra Lietuvos policijos profesinės sąjungos narys. 2016 m. gruodžio 1 d. buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl VRIS CDB duomenų naudojimo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate“ Nr. 86-IS-144 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodoma, neva jis nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 9 punktų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. IV-165 „Dėl Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Naudotojo taisyklės) 12.3 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-775 „Dėl policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Administravimo taisyklės) 12.1 ir 12.5 punktų, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 ir 7.14 punktų reikalavimų. Remiantis minėta Išvada, 2016 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas Nr. 86-TE-463 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. Č.“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka. Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, remiantis neišsamia ir neobjektyvia, tarnybiniams patikrinimams keliamų procedūrinių reikalavimų, kurie turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, neatitinkančia Išvada. Dėl to mano, kad skundžiamas įsakymas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, yra naikintinas kaip priimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Pažymėjo, kad vienintelis būtinas ir pakankamas pagrindas tikrinamo pareigūno tarnybinei atsakomybei atsirasti yra tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimas. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 7 dalį, tarnybinis nusižengimas – šiame Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas, Tvarka), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 3 punkte nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro šie elementai: 1) neteisėta veika; 2) tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė; 3) o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Taigi, tam, kad pareigūno veikoje būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties buvimą, būtina nustatyti visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimą, t. y. būtina objektyviai bei vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos – konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo – faktą bei pareigūno kaltę. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas prisijungęs prie policijos informacinių sistemų ir vidaus reikalų informacinės sistemos Centrinio duomenų banko (toliau – ir VRIS CDB) be teisėto pagrindo tvarkė dviejų žmonių duomenis, t. y. 2016-09-14 tikrino Lietuvos Respublikos pilietį V. L., įvedant tikrinimo pagrindą ikiteisminio tyrimo Nr. 05-2-00117-15, taip pat 2016-09-05 tikrino Lietuvos Respublikos pilietį A. A., įvedant tikrinimo pagrindą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-35955-16, nors šie asmenys nurodytuose ikiteisminiuose tylimuose nefigūruoja. Šie faktai buvo nustatyti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Imuniteto skyriui atlikus jo prisijungimų prie VRIS CDB duomenų tvarkymo atvejų patikrinimą. Tokie minėtų asmenų patikrinimo VRIS CDB faktai buvo – jis tikrino tų asmenų duomenis, tačiau duomenys apie konkrečius asmenis buvo naudojami įstatymų nustatytiems policijos uždaviniams įgyvendinti, tik tarnybos tikslu, peržiūrėti duomenys nebuvo perduoti ar kitaip atskleisti kitiems asmenims, nebuvo pakenkta kieno nors garbei, orumui ar saugumui arba kitokiems teisėtiems interesams, todėl Išvadoje nurodytų teisės aktų nuostatų nepažeidė. Vadovaujantis pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 punktais pagal kompetenciją atlieka funkcijas, susijusias su registrų ir informacinių sistemų duomenų tvarkymu, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, teikia jiems informaciją, atlieka patikslinimus ir priima procesinius sprendimus, baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais atvejais vykdo prokurorų, teisėjų ir teismo pavedimus. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 11.1 punktu, pagal savo kompetenciją pareiškėjas turi teisę surinkti, įvesti, taisyti, trinti, atlikti paiešką, peržiūrėti, spausdinti ir teikti registrų duomenis. V. L. duomenys buvo patikrinti vykdant prokurorės E. R., atliekančios ikiteisminio tyrimo kontrolę baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00117-15, pavedimą. Ji nurodė išsiaiškinti ir apklausti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) dirbusius asmenis, VRIS CDB oficialios informacijos apie tokius asmenis nebuvo, todėl duomenys apie galimai minėtose organizacijose ir įmonėse dirbusius asmenis buvo renkami iš įvairių šaltinių. Gavęs informacijos apie galimą darbuotoją „V. L.“, ieškojo šio asmens duomenų, tačiau jų rasti nepavyko. Labiausiai ieškomus vardo ir pavardės parametrus atitiko V. L., todėl jo duomenis ir peržiūrėjo. Tačiau šis asmuo neatitiko galinčio suteikti bylai reikšmingos informacijos asmens charakteristikos, todėl apklausai jis nebuvo kviečiamas. Išvadoje teigiama, kad susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 05-2-00285-14 (rašytiniu prokurorės E. R. leidimu) nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-2-00285-14 nėra jokių duomenų apie V. L. (ar „V. L.“), kurių pagrindu būtų galima V. L. duomenis tikrinti policijos informacinėse sistemose. Būtent tuo grindžiamas jo veiksmų tvarkant minėto asmens duomenis neteisėtumas. Tačiau Išvadoje pateikti įrodymai nėra tinkami ir pakankami pažeidimo nustatymui. Jis prokurorės E. R. pavedimą atliko ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00117-15, o tarnybinio patikrinimo metu, kaip nurodoma Išvadoje, buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 05-2-00285-14. Pastarojoje medžiagoje, suprantama, ir negalėjo būti jokių duomenų apie V L., nes galimai buvo remiamasi ne to ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kita vertus, ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-2-00117-15 duomenų apie V. L. (ar „V. L.“) nebūtų rasta, nes šio asmens duomenų patikrinimas buvo vykdomas tik siekiant nustatyti, ar jis galėjo būti vieno iš byloje minimų juridinių asmenų darbuotoju. Po asmens duomenų patikrinimo, pastarajam faktui nepasitvirtinus, V. L. duomenys ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-2-00117-15 nebuvo paminėti bei naudojami. Todėl Išvadoje pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog jis be teisėto pagrindo tvarkė V. L. duomenis VRIS CDB. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad A. A. duomenys buvo patikrinti teikiant informaciją fiziniam asmeniui dėl galimos nusikalstamos veikos. 2016-09-05, atlikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35955-16, ruošėsi sutikrinti bylos tyrimo metu surinktus duomenis su VRIS CDB užfiksuotais duomenimis ir jau buvo suvedęs į sistemą reikiamus duomenis, bet, dar nespėjus jų pateikti, pas jį atėjo A. G.. Šį asmenį nukreipė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, atliekanti vyriausiosios tyrėjos funkcijas, I. D. Kaip Išvadoje yra nurodoma, pati I. D. tarnybiniame pranešime Nr. 86-PR2-19624 patvirtino, kad nuo 2016-08-08 iki 2016-09-12 jai buvo pavesta atlikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos funkcijas, todėl šiuo laikotarpiu į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą besikreipusius ir pasikonsultuoti dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams norinčius asmenis ji nukreipdavo pas jį, nes jis dažniausiai ikiteisminius tyrimus atlieka tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atvykęs A. G. paaiškino, jog jis yra uždarosios akcinės bendrovės vadovas ir tvirtino, jog A. A. prisistatęs asmuo iš jo vadovaujamos bendrovės paėmė prekių maždaug už 1500 eurų, tačiau vengia atsiskaityti. Pateikta konsultuojamo asmens informacija rodė, kad galėjo būti įvykdytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas arba civilinės teisės pažeidimas nevykdant prekių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Tam, kad galėtų objektyvesniais duomenimis įvertinti išdėstytas aplinkybes ir galimą nusikalstamos veikos fakto buvimą nusprendė patikrinti A. G. turimoje prekių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto pirkėjo A. A. duomenis. Kadangi jau buvau pasiruošęs tikrinti duomenis baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35955-16, nenorėdamas gaišti laiko naujam informacijos suvedimui ir užlaikyti konsultuojamo asmens, A. A. duomenis patikrai pateikė su minėto ikiteisminio tyrimo medžiagos numeriu. Gauta informacija jam leido objektyviai sužinoti, ar minimas asmuo iš tiesų yra ir ar vykdo kokią nors veiklą. Paaiškėjo, kad A. A. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, vykdo individualią veiklą. Ši informacija nebuvo perduota A. G. ar kitaip paviešinta, tačiau, ją žinodamas, jis pats galėjo konsultuojamam asmeniui jau pagrįstai aiškinti, jog jo vadovaujamos bendrovės atžvilgiu galėjo būti padarytas arba nusikaltimas, arba civilinės teisės pažeidimas. A. G. paaiškino, kokiomis sąlygomis iš jo apibūdintos situacijos galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė, o kokiomis – civilinė atsakomybė. Tačiau kartu jam paaiškino, kad jis bet kokiu atveju gali kreiptis į policiją su pareiškimu kaip juridinio asmens atstovas. 2016-09-05 A. G. nebuvo apsisprendęs policijai pateikti pareiškimo, todėl nei tą, nei kitą dieną jam asmeniškai pareiškimo jis nepateikė, ir jie daugiau nebuvo susitikę. Išvadoje pateiktais duomenimis, A. G. savo 2016-11-30 paaiškinime patvirtina, kad 2016-09-05 jis jį konsultavo, o po kelių dienų jis pateikė pareiškimą dėl A. A. veiksmų Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato budėtojų daliai. Rengiant Išvadą nustatyta, kad policijos registruojamų įvykių registre 2016-09-09 buvo registruotas A. G. pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini) ir A. A., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, veiksmų, o 2016-09-15 dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43915-16 pagal LR BK 182 straipsnį. Visi šie faktai rodo, kad jis pats iš tiesų netyrė A. G. pareiškimo dėl A. A. veiksmų, tačiau pagal kompetenciją atliko savo tarnybinę pareigą ir suteikė konsultaciją asmeniui dėl galimos nusikalstamos veikos. Konsultacijos teikimo metu gavo informacijos, kurios pagrindu galėjo įvertinti apibūdinamos situacijos objektyvumą, todėl, jo nuomone, tai buvo teisėtas pagrindas peržiūrėti A. A. duomenis. Pastarieji nebuvo naudojami jokiais kitais – tik tarnybos tikslais, tam kad pats įvertintų situaciją, dėl kurios konsultavo, objektyvius faktus. Sužinoti duomenys nebuvo perduoti jokiems tretiesiems asmenims ar paviešinti. To įrodymų nėra pateikta ir Išvadoje. Sutinka, kad asmens duomenų peržiūrai buvo nurodytas ikiteisminis tyrimas, kuris nesusijęs nei su A. G., nei su A. A., tačiau šiuo atveju, norėdamas operatyviau atlikti savo tarnybines pareigas, jis netiksliai nurodė reikalingus duomenų tikrinimo parametrus, o ne apskritai be pagrindo tikrino informaciją. Tai įvyko dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, neturint tikslo gauti informacijos savo asmeniniais ar kitų asmenų interesais, pasinaudojant tarnybine padėtimi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, mano, kad Išvadoje nėra pateikiama faktų, kurie patvirtintų Išvadoje suformuluotų pažeidimų objektyviąją pusę, jo veiksmai įvertinti remiantis prielaidomis, nepateikiant argumentų, pagrindžiančių tarnybinę atsakomybę. Be to, pareiškėjas nurodė, jog Išvadoje konstatuojama, neva tarnybinį nusižengimą padarė neatsargiai, nes tvarkydamas duomenis informacinėse sistemose nenumatė neigiamų padarinių kilimo galimybės, nors turėjo ir galėjo juos numatyti. Atkreipia dėmesį, kad Išvadoje visiškai nenagrinėjamas jo, t. y. asmens, tariamai padariusio tarnybinį nusižengimą, intelektualinis ir valinis kaltės momentai. Nerūpestingumas, kuris, iš esmės, apibūdinamas Išvadoje, turi reikšti, jog jis nesuvokė savo veiksmų neteisėtumo ir nenumatė neigiamų padarinių kilimo galimybės, nors turėjo ir galėjo juos numatyti. Šiuo atveju Išvadoje nėra konkretizuota, kokie neigiami padariniai kilo. Priešingai, tikrindamas VRIS CDB duomenis, juos naudojo įstatymų numatytiems policijos uždaviniams įgyvendinti, vadovavosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytais reikalavimais, gautų duomenų nenaudojo netarnybiniais tikslais ir nepakenkė niekieno teisėms ar teisėtiems interesams. Mano, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje, sprendžiant jo kaltės klausimą, nebuvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos visos jo kaltės pagrindimui svarbios faktinės aplinkybės. Vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 9 dalimi, jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. To paties straipsnio ta pati dalis numato, kad, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 13 punktu, tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Atkreipė dėmesį, jog Išvada ir būtinos medžiagos kopija yra išsiųsti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo pagal LR ATPK 214¹⁴ straipsnį, tačiau, šią teiseną pradėjus tarnybinis patikrinimas dėl jo neva padarytų pažeidimų nebuvo sustabdytas, be to, tikrintojas, surašydamas Išvadą, konstatavo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus, t. y. jis nesilaikė vidaus Statuto 33 straipsnio 9 dalies reguliavimo, pagal kurį, paaiškėjus, kad yra administracinio teisės pažeidimo požymių, būtina stabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą, iki paaiškės, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas nesant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje.

Pareiškėjas E. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko. Dėl duomenų rinkimo iš įvairių šaltinių nurodė, kad yra apklausinėjami asmenys, bendraujama su asmenimis, kurie nebūtinai užfiksuojami protokole, kiti asmenys nepageidauja būti nurodyti, tačiau vienokia ar kitokia informacija iš jų parodymų išplaukia. Nurodė, kad neprisimena, pagal kokią gautą informaciją nusprendė tikrinti V. L. Tarnybinio pranešimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje apie V. L. patikrinimą sistemoje nesurašė. Teismui skundė 2016 m. kovo 4 d. įsakymą, kuriuo buvo paskirtą tarnybinė nuobauda – pastaba, tačiau teismas skundą atmetė. Jam buvo pavesta konsultuoti besikreipiančius asmenis dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, būtent į jį jo viršininkė ir nukreipė A. G.. Nebuvo kaip konsultavimas, žmogus atėjo su tikslu pateikti pareiškimą/skundą. Asmeniui buvo paaiškinta situacija, civiliniai santykiai ir asmuo po pokalbio su juo atsisakė rašyti pareiškimą. Mano, kad nebūtų galėjęs pakonsultuoti A. G. nepatikrinęs duomenų apie sąskaitoje nurodytą asmenį, kadangi reikia žinoti apgaulės momentą – ar jis buvo dirbantis, ar jis susijęs su kažkokia veikla. Jeigu nėra duomenų, kad jis vykdo veiklą, reiškia, kad jis apgaudinėja. Prašo skundą tenkinti.

Pareiškėjo E. Č. atstovo Lietuvos Respublikos policijos profesinės sąjungos atstovė Aistė Kuolaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo skundą palaiko. Nurodė, kad Išvadoje, kuria remiantis pareiškėjui yra paskirta tarnybinė nuobauda, nėra pateikta ir pakankamai objektyviai patvirtinta faktų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviąją pusę, ypač kalbant apie V. L. duomenų tikrinimą, nes ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-23 nutartyje nurodė, kad dėl šio epizodo asmens duomenų neteisėto tikrinimo faktas nėra patvirtintas neabejotinais ir pakankamais įrodymais. Išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo konstatuojama neva tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarę neatsargiai, nes tvarkydamas duomenis informacinėse sistemose nenumatė neigiamų padarinių kilimo galimybės, nors turėjo ir galėjo juos numatyti. Tačiau neaišku, koks yra pareiškėjo kaltės intelektualinis ir valinis momentas. Išvadoje nebuvo konkretizuota, kokie neigiami padariniai kilo. Priešingai – asmuo savo veiksmus atliko policijos uždaviniams įgyvendinti ir gautų duomenų nenaudojo nepagrįstai netarnybiniais tikslais. Tai yra patvirtinęs Vilniaus m. apylinkės teismas 2017-05-23 nutartyje dėl veiksmų, atliktų tiriant V. L. duomenis. Dėl A. A. duomenų tikrinimo teismas išreiškė poziciją, jog kyla abejonė dėl duomenų galimo tolimesnio naudojimo teisėtumo, bet iš esmės tai yra abejonė, kuriai neginčijamų patvirtinančių įrodymų nutartyje nėra. Be to, nurodė, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas. Vadovaujantis Statutu, jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos, kaip šiuo atveju administracinio nusižengimo požymių, nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Pasibaigus baudžiamajam procesui ar administracinio nusižengimo teisenai arba atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama. Atsakovas, surašęs Išvadą, kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo pagal tuo metu galiojusio LR ATPK 214¹⁴ straipsnį, tačiau šią teiseną pradėjus nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo sustabdyta. Mano, kad buvo pažeistas Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 9 dalies reikalavimas. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas nesant kompetentingos institucijos sprendimo administracinio nusižengimo teisenoje. Minėto procedūrinio pažeidimo faktas yra akivaizdus, nes ir šis teismo posėdis vyksta tik po to, kai vis tiek buvo priimtas sprendimas administracinio nusižengimo teisenoje. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pareiškėją traukė atsakomybėn pagal tuo metu galiojusio LR ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už asmens duomenų tvarkymą, pažeidžiant LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, o konkrečiau – nurodė, kad buvo pažeisti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1ir 2 punktų reikalavimai. Nurodė, kad dabar galiojančios tarnybinės nuobaudos pareiškėjas nebeturi. Tai, ką akcentuoja atsakovo atstovas, formalų momentą, kad tiek A. duomenų tikrinimo atveju buvo įvesti bylos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys, kurie nesusiję su šia pavarde, tiek kalbant apie V. L. – buvo įvestas ikiteisminio tyrimo bylos numeris, kuris nesusijęs su ta pavarde, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl V. L. duomenų tikrinimo yra pabrėžęs, kad tam tikras formos pažeidimas įtakos atlikto veiksmo (atlikta teisėtai ar neteisėtai) nustatymo reikšmei neturi. Kaip nurodo pareiškėjas, A. A. atveju duomenys buvo panaudoti tiesiog skubotai. Šiuo atveju yra tam tikras formos pažeidimas, todėl reikėtų vertinti teisėtumo klausimą, ar buvo prasmė tikrinti asmens duomenis. Ta pati situacija yra ir dėl V. L. duomenų tikrinimo. Pareiškėjas šiam teismui pateiktame skunde yra patvirtinęs, kad jis vykdė prokurorės nurodymą, duomenys buvo renkami ikiteisminio tyrimo tikslais. Praktikos rašyti tarnybinius pranešimus dėl tikrintų asmenų, kai patikrinus duomenis paaiškėja, jog jie nėra susiję su duomenimis apie nurodytus faktus, nebuvo. Po šios bylos pareiškėjas ir kiti tyrėjai policijos komisariate įves kažkokią naują praktiką, tačiau tai yra formos klausimas. Prašo pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 13–15) nurodė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai bei pagrįstai. Nurodė, jog tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarka, Tvarkos aprašas), nepažeidžiant Tvarkoje numatytų procedūrų. Telšių aps. VPK viršininkui 2016-12-01 patvirtinus išvadą, Tvarkos 32 punkto pagrindu tą pačią dieną, t. y. 2016-12-01, raštu Nr. 86-S-42856 buvo kreiptasi į Lietuvos policijos profesinę sąjungą dėl sutikimo E. Č. skirti tarnybinę nuobaudą. Telšių aps. VPK 2016-12-16 gautas (reg. Nr. 86-G-41597) Lietuvos policijos profesinės sąjungos 2016-12-15 raštas, kuriame nurodoma, kad nėra pagrindo manyti, kad tarnybinis patikrinimas ir siūloma skirti tarnybinė nuobauda yra susijusi su pareigūno veikla ar naryste profesinėje sąjungoje, todėl negali prieštarauti, kad E. Č. būtų paskirta tarnybinė nuobauda, ir Telšių aps. VPK viršininko 2016-12-20 įsakymu Nr. 86-TE-463 E. Č. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas – E. Č., savo priešingais teisei veiksmais (veikimu), t. y. be teisėto pagrindo vidaus reikalų informacinės sistemos Centriniame duomenų banke (toliau – ir VRIS CDB) 2016-09-05 10.09 val. tvarkė (peržiūrėjo) A. A. ir 2016-09-14 15.39 val. tvarkė (peržiūrėjo) V. L. asmens duomenis, tuo padarydamas tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 9 punktų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-05-06 įsakymu Nr. IV-165 „Dėl Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 12.3 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Dėl policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimų taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimų taisyklių (toliau – ir Naudotojo taisyklės) 12.1 ir 15.5 punktų ir Telšių aps. VPK Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo (aktualiu laikotarpiu E. Č. užėmė tokias pareigas) pareigybės aprašymo (patvirtinto Telšių aps. VPK viršininko 2014-11-25 įsakymu Nr. 86-V-802 (Telšių aps. VPK viršininko 2015-09-18 įsakymo Nr. 86-V-597 redakcija) 7.1 ir 7.14 punktų reikalavimus. Šio nusižengimo kaltės forma pripažintina neatsargumas, nes E. Č. tvarkydamas duomenis informacinėse sistemose nenumatė neigiamų padarinių kilimo galimybės, nors turėjo ir galėjo juos numatyti. Ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūno E. Č. veiksmuose (veikimas ir neveikimas) yra tarnybinio nusižengimo požymiai. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016-02-14 nutartyje (administracinė byla Nr. A-2001-492/2016) teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad padarytas pažeidimas yra susijęs su asmens duomenų teisine apsauga, kuriai taikomi itin aukšti tiek teisinio reglamentavimo, tiek šių duomenų naudojimo standartai. Jie didesne dalimi yra prevencinio pobūdžio, skirti ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl atsakomybė už pažeidimus gali būti taikoma neatsižvelgiant į neigiamų pasekmių kilimą. Pareiškėjas, būdamas statutinis pareigūnas, turintis teisę patikrinti asmens duomenis, privalo užtikrinti tokių duomenų naudojimo teisėtumą, o tuo pačiu, kilus ginčui, pagrįsti (pareiškėjo pareiga), kad duomenys buvo tikrinami esant teisėtam pagrindui ir su tarnyba susijusiais tikslais, nes asmens duomenų peržiūrai keliami griežti reikalavimai yra neatsiejami nuo šių duomenų apsaugos, jų nesilaikymo toleravimas reikštų neleistiną asmens duomenų apsaugai taikomų standartų sumažinimą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-2001-492/2016, Nr. A-492-418/2014, Nr. A-756-529/2014, Nr. A-438-694/2014). Išvadoje klaidingai nurodytas ikiteisminio tyrimo medžiagos numeris Nr. 05-2-00285-14 (techninė klaida), turėjo būti Nr. 05-2-00117-15. E. Č. įteiktame 2016-11-08 pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-93 nurodytas ikiteisminio tyrimo medžiagos numeris Nr. 05-2-00117-15; Telšių aps. VPK 2016-11-22 rašte Nr. 86-S-41740, kuriuo prašoma leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodytas ikiteisminio tyrimo medžiagos numeris – Nr. 05-2-00117-15; Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės 2016-11-24 rašte Nr. S5-41782 (kuriuo leidžiama susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 05-2-00117-15) nurodytas ikiteisminio tyrimo medžiagos numeris Nr. 05-2-00117-15; susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 05-2-00117-15 vyko Mažeikių r. PK, kurią susipažinimui pateikė pats pareiškėjas E. Č.. Tarnybinio patikrinimo metu susipažinimas su Išvadoje klaidingai nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 05-2-00285-14 nebuvo vykdomas, nesant būtinybės (pareiškėjas tikrino V. L. duomenis, įvesdamas tikrinimo pagrindą ikiteisminio tyrimo Nr. 05-2-00117-15) ir teisinio pagrindo (prokuroro leidimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 05-2-00285-14 nebuvo gautas). Pareiškėjas 2017-01-19 skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-2-00117-15 gavęs informaciją apie „V. L.“, ieškojo šio asmens duomenų, tačiau tai patvirtinančių duomenų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-2-00117-15 nėra, t. y. nėra užfiksuota, kas pateikė tokią informaciją, kokiu būdu ji gauta ir ar gauta tokia informacija. Atliktais procesiniais veiksmais nesurinkta duomenų, kad V. L. (ar V. L.) yra susijęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 05-2-0117-15, todėl nebuvo pagrindo V. L. duomenis tikrinti VRIS CDB. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Marius Tamašauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo tarnybinės nuobaudos skyrimo faktas nesiejamas su administracinės atsakomybės jam taikymu, o siejamas su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Kadangi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus konstatuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, visa surinkta medžiaga buvo išsiųsta minėtai inspekcijai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tarp nurodytų teisės aktų, kuriuos pažeidė pareiškėjas, nėra nurodytos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. Mano, kad pareiškėjas galėjo pakonsultuoti A. G. nepatikrinęs kito asmens. Pareiškėjui tą dieną nebuvo pagrindo tikrinti duomenų, nes jis netyrė A. G. pareiškimo, neturėjo jokio pavedimo tikrinti duomenis. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo E. Č. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 86-TE-463 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. Č.“ (b. l. 9), kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, panaikinimo.

Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta, būtina nustatyti, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, taip pat tai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Skundžiamas Telšių AVPK viršininko įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgiant į Telšių AVPK Vidaus tyrimų grupės 2016 m. gruodžio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-144.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (bylai aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.).

Pagal bylos duomenis (b. l. 23–25), pareiškėjas – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas – statutinis valstybės tarnautojas (Statuto 2 straipsnio 12 punktas) ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais jos veiklą. Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 33 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.).

Aprašo 7 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos (toliau – vidaus reikalų įstaiga) vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija.

Aprašo 23 punkte numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises, bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui

Aprašo 24 punkte numatyta, jog pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje dirba, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui.

Byloje nustatyta, jog Telšių AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2016 m. lapkričio 4 d. surašė Telšių AVPK viršininkui tarnybinį pranešimą „Dėl gautos informacijos“ (b. l. 17). Telšių AVPK viršininko 2016 m. lapkričio 4 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas (b. l. 17). 2016 m. lapkričio 8 d. pareiškėjui E. Č. surašytas Apraše nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-93, su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai susipažino 2016 m. lapkričio 8 d. (b. l. 27). Teismo vertinimu, pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinys yra pakankamai aiškus ir išsamus, kad pareiškėjas galėtų aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 15 d. pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių (b. l. 28–29). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas laikėsi Aprašo 7 ir 23 punktuose nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo.

Be to, Aprašo 25 punkte nustatyta, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Pagal Aprašo 26 punktą, tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Kaip minėta, 2016 m. lapkričio 4 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas (b. l. 17), Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2016 m. gruodžio 1 d. (b. l. 41–46). Taigi, atsakovas laikėsi Aprašo 25 punkte nustatyto termino.

Aprašo 27 punktas numato, kad vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 27.1. patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Jeigu išvadą tvirtinantis pareigūnas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą, išvada ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po išvados patvirtinimo turi būti išsiųsta pareigūnui, kuris turi tokią teisę, o patvirtinus išvadą dėl pareigūno, kuris, perkeltas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, išvados kopija per 3 darbo dienas nuo šios išvados patvirtinimo perduodama valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir perkeltam pareigūnui; 27.2. grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.

Aprašo 32 punkte taip pat numatyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.

Aprašo 35 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, įgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą, diena. Aprašo 36 punkte taip pat nustatyta, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas Tvarkos aprašo 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais arba kai Tvarkos aprašo 15 ir 16 punktuose numatytais atvejais atliekamas tarnybinis patikrinimas, arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Kaip minėta, Tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2016 m. gruodžio 1 d. ir tą pačią dieną patvirtinta Telšių AVPK viršininko (b. l. 41). Telšių AVPK 2016 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 86-S-42856 kreipėsi į Lietuvos policijos profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, kadangi pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys (b. l. 47). Lietuvos policijos profesinė sąjunga 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. LP17-198116 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ nurodė, kad negali prieštarauti, jog E. Č. būtų paskirta tarnybinė nuobauda (b. l. 54–55). 2016 m. gruodžio 20 d. priimtas skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai (b. l. 10). Tarnybinė nuobauda paskirta nepraleidus vienų metų termino nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, kadangi pareiškėjas prisijungęs prie policijos informacinių sistemų ir vidaus reikalų informacinės sistemos Centrinio duomenų banko (toliau – ir VRIS CDB) tikrino (pažiūrėjo) dviejų žmonių duomenis, t. y. 2016-09-14 tikrino Lietuvos Respublikos pilietį V. L., įvedant tikrinimo pagrindą ikiteisminio tyrimo Nr. 05-2-00117-15, taip pat 2016-09-05 tikrino Lietuvos Respublikos pilietį A. A., įvedant tikrinimo pagrindą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-35955-16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovas laikėsi minėtuose Aprašo 27, 35 ir 36 punktuose nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Statuto 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą, padarytą dėl pareigūno kaltės. Aprašo 3 punkte numatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Aprašo 26 punkte numatyta, jog konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo ar aplaidumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013 ir kt.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Kaip minėta, skundžiamas Telšių AVPK viršininko įsakymas priimtas atsižvelgiant į Telšių AVPK 2016 m. gruodžio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-144 (b. l. 41–45). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas be teisėto pagrindo VRIS CDB 2016-09-05 10.09 val. tvarkė (peržiūrėjo) A. A. ir 2017-09-14 15.39 val. tvarkė (peržiūrėjo) V. L. asmens duomenis, tuo padarydamas tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 9 punktų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1V-165 patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių 12.3 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 12.1 ir 12.5 punktų, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.14 punktų reikalavimus. Atsakovo nuomone, šio nusižengimo kaltės forma – neatsargumas, nes E. Č. tvarkydamas duomenis informacinėse sistemose nenumatė neigiamų padarinių kilimo galimybės, nors turėjo ir galėjo juos numatyti.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 9 punktuose nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1V-165 patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių 12.3 punkte numatyta, kad VRIS CDB naudotojams draudžiama naudotis VRIS CDB duomenis kitokiais nei VRIS nuostatuose, VRM ir įstaigų prie VRM valdomų valstybės ir žinybinių registrų bei informacinių sistemų nuostatuose, kituose teisės aktuose ar duomenų teikimo sutartyje nurodytais tikslais.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) (b. l. 30–38) 12.1 punktas nustato, kad registrų naudotojui griežtai draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, o 12.5 punktas numato, kad registrų naudotojui griežtai draudžiama be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.14 punktuose numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją atlieka funkcijas, susijusias su registrų ir informacinių sistemų duomenų tvarkymu; vykdo kitus su Telšių aps. VPK funkcijomis susijusius pavedimus ir kitas teisės aktų nustatytas funkcijas tam, kad būtų pasiekti policijos sistemos strateginiai tikslai (b. l. 23–25).

2016 m. lapkričio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 86-PR2-18685 (b. l. 17) nurodyta, kad pareiškėjas tikrino pilietį A. A., įvedant tikrinimo pagrindą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-3599-16, nors minėtas asmuo pastarajame ikiteisminiame tyrime nefigūravo. Iš audito VRIS CDB duomenų (b. l. 18–21) matyti, jog pareiškėjas iš tikrųjų 2016-09-05 10.09 val. tikrino A. A. duomenis apie asmens draudėjus nurodant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-35955-16. Kaip nurodo pats pareiškėjas, A. A. duomenys buvo patikrinti teikiant informaciją A. G. dėl galimos nusikalstamos veikos. Pastarąją aplinkybę patvirtina Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkės I. D. 2016-11-23 tarnybinis pranešimas Nr. 86-PR2-19624 (b. l. 33), kuriame nurodyta, jog nuo 2016-08-08 iki 2016-09-12 į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą besikreipusius ir pasikonsultuoti dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams norinčius asmenis ji nukreipdavo į pareiškėją E. Č., nes jis dažniausiai ikiteisminius tyrimus atlieka tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Pareiškėjas skunde prisipažino, kad buvo pasiruošęs tikrinti duomenis baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35955-16 ir nenorėdamas gaišti laiko naujam informacijos suvedimui bei užlaikyti konsultuojamo A. G., duomenis apie A. A. patikrai pateikė su minėto ikiteisminio tyrimo medžiagos numeriu. Pareiškėjo nuomone, po A. A. duomenų patikrinimo jis galėjo konsultuojamam asmeniui aiškiai paaiškinti, jog jo vadovaujamos bendrovės atžvilgiu galėjo būti padarytas arba nusikaltimas, arba civilinės teisės pažeidimas. Byloje nustatyta, kad Policijos registruojamų įvykių registre 2016-09-09 buvo registruotas A. G. pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini) ir A. A., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, veiksmų, o 2016-09-15 dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43915-16 pagal LR BK 182 straipsnį (b. l. 36–38).

Teismas pažymi – kadangi pareiškėjas 2016-09-05 netyrė A. G. pareiškimo (skundo), todėl neturėjo teisinio pagrindo tikrinti A. A. asmens duomenų, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35955-16 nebuvo susijęs nei su A. G., nei su A. A., todėl pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) (b. l. 30–38) 12.1 ir 12.5 punktų reikalavimus. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad pareiškėjas A. G. suteikti informaciją galėjo ir netikrindamas A. A. asmens duomenų, kadangi, kaip nurodė pareiškėjas, jis A. G. suteikė bendro pobūdžio konsultaciją, kad bendrovės atžvilgiu galėjo būti padaryta arba nusikalstama veika, arba civilinės teisės pažeidimas. Taigi, nagrinėjamu atveju Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptartas statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys dėl A. A. duomenų tikrinimo (tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė) pasireiškė tuo, kad pareiškėjas be teisėto pagrindo VRIS CDB 2016-09-05 10.09 val. tvarkė (peržiūrėjo) A. A. asmens duomenis. Palyginus Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinus bylos medžiagos visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas padarė inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą dėl A. A. duomenų tvarkymo (peržiūrėjimo) 2016-09-05, todėl pareiškėjas pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys dėl A. A. duomenų tvarkymo (peržiūrėjimo) 2016-09-05, atskleista objektyvioji šio tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas). Tai, kad pareiškėjas be teisėto pagrindo tikrino A. A. asmens duomenis, patvirtina ir įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-23 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-165-1015/2017 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-00976-2017-3), kurioje, be kita ko, nurodyta, jog E. Č. „2016 m. rugsėjo 5 d., 10.09 val. programinėje priemonėje SODRA tikrino A. A. duomenis apie draudėjus, nors netyrė jokių skundų (pranešimų ir pan.), neatliko jokių tyrimų, susijusių su A. A. (nes tokių skundų ir pan. nebuvo pateikta tuo metu), kas sąlygoja išvadą, kad A. A. asmens duomenų tikrinimui VRIS CDB nebuvo jokio poreikio, susijusio su E. Č. tarnybinių pareigų ir funkcijų vykdymu“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikta faktų, kurie patvirtintų suformuluoto pažeidimo objektyviąją pusę, o jo veiksmai įvertinti remiantis prielaidomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, nagrinėdamas tokio pobūdžio administracines bylas, yra pažymėjęs, kad padarytas pažeidimas yra susijęs su asmens duomenų teisine apsauga, kuriai taikomi itin aukšti tiek teisinio reglamentavimo, tiek šių duomenų naudojimo standartai. Jie didesne dalimi yra prevencinio pobūdžio, skirti ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl atsakomybė už pažeidimus gali būti taikoma neatsižvelgiant į neigiamų pasekmių kilimą. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais, 2 punkte – kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Pareiškėjas, būdamas statutiniu pareigūnu, turinčiu teisę patikrinti asmens duomenis, privalo užtikrinti tokių duomenų naudojimo teisėtumą, o tuo pačiu, kilus ginčui, pagrįsti, kad duomenys buvo tikrinami esant teisėtam pagrindui ir su tarnyba susijusiais tikslais, nes asmens duomenų peržiūrai keliami griežti reikalavimai yra neatsiejami nuo šių duomenų apsaugos, jų nesilaikymo toleravimas reikštų neleistiną asmens duomenų apsaugai taikomų standartų sumažinimą. Subjektų, turinčių teisę naudoti asmenų duomenis, veiksmuose negali būti jokių neapibrėžtų, negalimų patikrinti situacijų, nes tai sukurtų prielaidas netinkamam asmens duomenų naudojimui, neatitiktų asmens duomenų apsaugos principinių nuostatų, įtvirtintų teisės aktuose. Pažymėtina, kad tokie vertinimai atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje kitose panašaus pobūdžio administracinėse bylose (žr., pvz., administracines bylas Nr. A-492-418/2014, Nr. A-756-529/2014, Nr. A-438-694/2014, taip pat 2016 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-492/2016).

Kaip minėta, atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, kad šio nusižengimo kaltės forma – neatsargumas, nes E. Č. tvarkydamas duomenis informacinėse sistemose nenumatė neigiamų padarinių kilimo galimybės, nors turėjo ir galėjo juos numatyti. Taip pat atsakovas nurodė, kad jam kyla pagrįstų abejonių dėl A. A. duomenų galimo tolimesnio naudojimo teisėtumo. Pareiškėjo nuomone, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenagrinėtas intelektualinis ir valinis kaltės momentai, nėra konkretizuota, kokie neigiami padariniai kilo.

Teismo vertinimu, atsakovas nurodė netinkamą kaltės formą. Pareiškėjas E. Č. 2016-11-15 tarnybiniame pranešime Nr. 86-PR2-19135 (b. l. 28–29) nurodė, kad ,,<...> jis VRIS CDB, prieš tai bylos Nr. 01-1-35955-16 pagrindu paruoštame ruošinyje patikrino A. G. turimoje prekių pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto pirkėjo A. A. duomenis“. Jau minėta, jog pareiškėjas skunde prisipažino, kad buvo pasiruošęs tikrinti duomenis baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35955-16 ir nenorėdamas gaišti laiko naujam informacijos suvedimui bei užlaikyti konsultuojamo A. G., duomenis apie A. A. patikrai pateikė su minėto ikiteisminio tyrimo medžiagos numeriu. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą laikytis jo tarnybines funkcijas reglamentuojančių teisės aktų, suvokė, jog A. A. asmens duomenų negali tikrinti nurodant su tuo asmeniu nesusijusio ikiteisminio tyrimo numerio, tačiau, kaip pats pareiškėjas teigė, nenorėdamas gaišti laiko naujam informacijos suvedimui bei užlaikyti konsultuojamo A. G., nurodė ikiteisminio tyrimo numerį, su kuriuo nėra susijęs nei A. G., nei A. A.. Taigi, teismas sprendžia, jog pareiškėjo E. Č. tarnybinis nusižengimas dėl A. A. neteisėto duomenų tvarkymo (peržiūrėjimo) padarytas tyčia, o ne dėl neatsargumo, kaip nurodo atsakovas. Pažymėtina, kad neatsargumas reiškia, jog tarnautojas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti arba tarnautojas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. 2016-11-08 pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-93 (b. l. 27) nėra nurodyti veikos dėl A. A. duomenų tikrinimo padariniai, o Tarnybinio patikrinimo išvadoje apsiribota abstrakčiai nurodant, jog kyla pagrįstų abejonių dėl A. A. duomenų galimo tolimesnio naudojimo teisėtumo. Teismas pažymi, kad esant neatsargiam pažeidimui turi būti nurodytos ir kilusios pasekmės, tačiau šiuo atveju negalima konstatuoti, kad tarnybinis nusižengimas dėl A. A. duomenų tikrinimo padarytas dėl neatsargumo, kadangi Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konkretizuoti ir aiškiai išskirti kilę neigiami padariniai, o yra remiamasi tik prielaidomis apie galimą tolimesnį A. A. duomenų panaudojimo neteisėtumą. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką jau minėtose administracinėse bylose Nr. Nr. A-492-418/2014, Nr. A-756-529/2014, Nr. A-438-694/2014, Nr. A-2001-492/2016, kuriose nurodyta, jog padarytas pažeidimas yra susijęs su asmens duomenų teisine apsauga, kuriai taikomi itin aukšti tiek teisinio reglamentavimo, tiek šių duomenų naudojimo standartai, <...> atsakomybė už pažeidimus gali būti taikoma neatsižvelgiant į neigiamų pasekmių kilimą, sprendžia, jog tai, kad atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė ne tą kaltės formą, šiuo atveju negali būti laikoma esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda dėl A. A. duomenų tikrinimo turėtų būti laikoma neteisėta ir nepagrįsta.

Kaip minėta, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas be teisėto pagrindo VRIS CDB 2016-09-05 10.09 val. tvarkė (peržiūrėjo) ne tik A. A., bet be teisėto pagrindo 2017-09-14 15.39 val. tvarkė (peržiūrėjo) V. L. asmens duomenis, tuo padarydamas tarnybinį nusižengimą. 2016 m. lapkričio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 86-PR2-18685 (b. l. 17) nurodyta, kad pareiškėjas tikrino pilietį V. L., įvedant tikrinimo pagrindą ikiteisminio tyrimo Nr. 05-2-00117-15, nors minėtas asmuo pastarajame ikiteisminiame tyrime nefigūravo. Iš audito VRIS CDB duomenų (b. l. 18–21) matyti, jog pareiškėjas iš tikrųjų 2016-09-14 15.39 val. tikrino V. L. asmens duomenis nurodant ikiteisminio tyrimo Nr. 05-2-00117-15.

Pareiškėjas E. Č. skunde nurodė, kad V. L. duomenys buvo patikrinti vykdant prokurorės E. R., atliekančios ikiteisminio tyrimo kontrolę baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00117-15, pavedimą. Ji nurodė išsiaiškinti ir apklausti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) dirbusius asmenis. VRIS CDB oficialios informacijos apie galimus darbuotojus nebuvo, todėl duomenys apie galimai minėtose organizacijose ir įmonėse dirbusius asmenis buvo renkami iš įvairių šaltinių. Pareiškėjas E. Č. teismo posėdžio metu dėl duomenų rinkimo iš įvairių šaltinių patikslino, kad yra apklausinėjami asmenys, bendraujama su asmenimis, kurie nebūtinai užfiksuojami protokole, kiti asmenys nepageidauja būti nurodyti, tačiau vienokia ar kitokia informacija iš jų parodymų išplaukia.

Įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės 2017-05-23 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-165-1015/2017 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-00976-2017-3), be kita ko, nurodyta jog „E. Č. nurodyta versija, jog V. L. duomenis jis tikrino ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-2-00117-15 prokurorės E. R. pavedimu, yra nepaneigta. Šią išvadą teismas grindžia tuo, kad E. Č., gavęs informaciją, jog minimas asmuo galėjo dirbti įmonėse, figūruojančiuose ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pateikė užklausą apie minėtą asmenį, nurodydamas tik apytikslius jo duomenis bei įvesdamas paklaidos kriterijus. <...> Atsižvelgus į šiuos pareiškėjo paaiškinimus, prokurorės E. R. informacinį raštą, jog E. Č. užklausoje nurodytas ikiteisminis tyrimas iš tikrųjų yra atliekamas, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas šį duomenų tvarkymo veiksmą atliko neturėdamas tam teisinio pagrindo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad duomenų apie V. L. tikrinimas buvo vienkartinis, juo buvo norima patikrinti tik siauros apimties informaciją, susijusią su V. L. darbine veikla. Iš pareiškėjo paaiškinimų išplaukia, kad pasitvirtinus faktui, jog šio asmens darbinė veikla nėra susijusi su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, jokia kita informacija apie šį asmenį renkama nebuvo. Iš to galima daryti išvadą, jog tvarkomi duomenys buvo tokios apimties, kuri buvo būtina nustatytam tikslui pasiekti. Kita vertus, teismas sutinka su Inspekcijos atstovės nuomone, jog siekiant išvengti ateityje nesusipratimų, bet kokie procesiniai veiksmai, susiję su asmens duomenų tvarkymu konkrečiame ikiteisminiame tyrime turi būti kažkaip fiksuojami, pavyzdžiui tarnybiniais pranešimais, net ir tuomet, kai gauta informacijos jokios reikšmės tyrimui neturi. Tačiau spręsdamas pareiškėjo kaltės klausimą, visgi aplinkybė, jog, pavyzdžiui, toks tarnybinis pranešimas ar kitokios formos dokumentas nebuvo surašytas, įtakos pačio atlikto veiksmo (ne)teisėtumui neturi, tai iš esmės atlieka tik įrodančią (fiksuojančią) funkciją. Taigi nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad E. Č. gautus duomenis apie V. L. būtų panaudojęs neteisėtai, kitiems tikslams negu jie buvo gauti, t. y. perdavęs šiuos duomenis tretiesiems asmenims. Savo ruožtu duomenimis byloje nėra paneigti asmens paaiškinimai dėl to, kokiu tikslu ir kad būtent nurodytoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, siekiant ikiteisminio tyrimo tikslų minėti V. L. duomenys buvo peržiūrėti, taigi asmens pateiktos aplinkybės dėl šių asmens duomenų tikrinimo tikslo vertintinos kaip tikėtinos. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad patrauktas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam buvo paskirta nuobauda. Aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados dėl E. Č. kaltės padarius pastarąjį jam inkriminuojamą pažeidimo epizodą jo veiksmuose buvimo, nes, kaip minėta, nėra paneigta jo versija, kad konkrečius duomenis apie V. L. darbinę veiklą jis rinko teisėtai, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines pareigas, t. y. siekdamas nustatyti galimo su ikiteisminiu tyrimu susijusio asmens tapatybę, nes vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų atskleidimas ir tyrimas.“

Taigi, įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-23 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-165-1015/2017 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-00976-2017-3) buvo paneigta tai, kas atsakovo Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nustatyta kaip neteisėta veika (objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė), t. y. paneigta tai, jog pareiškėjas E. Č. be teisėto pagrindo 2017-09-14 15.39 val. tvarkė (peržiūrėjo) V. L. asmens duomenis. Atsižvelgdamas į įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-23 nutartį, teismas plačiau dėl pareiškėjo E. Č. V. L. duomenų tikrinimo teisėtumo nepasisako ir iš Tarnybinio patikrinimo išvados šalina kaltinimą padarius pažeidimą, susijusį su neteisėtu 2017-09-14 15.39 val. V. L. asmens duomenų tvarkymu (peržiūrėjimu).

Pareiškėjo nuomone, atsakovas nesilaikė Statuto 33 straipsnio 9 dalies reguliavimo, pagal kurį, paaiškėjus, kad yra administracinio teisės pažeidimo požymių, būtina stabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą, iki paaiškės, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Atsakovas su tokia pareiškėjo nuomone nesutinka ir teigia, jog pareiškėjo tarnybinės nuobaudos skyrimo faktas nesiejamas su administracinės atsakomybės jam taikymu, o siejamas su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Kadangi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus konstatuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, visa surinkta medžiaga buvo išsiųsta minėtai inspekcijai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tarp nurodytų teisės aktų, kuriuos pažeidė pareiškėjas, nėra nurodytos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos.

Nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 45) nurodyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 21 d. raštas Nr. 5-S-235 „Dėl informacijos ir tarnybinių nusižengimų tyrimų (tarnybinių patikrinimų) atlikimo rekomendacijų“ įpareigoja užtikrinti, kad, baigus tarnybinių nusižengimų tyrimus ir konstatavus neteisėtus duomenų tvarkymo atvejus, tyrimo medžiagos būtų perduodamos Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, tačiau teismas pažymi, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinius patikrinus turi vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką. Statuto 33 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. Aprašo 13 punkte taip pat numatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius, jog tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai.

Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovas turėjo sustabdyti pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl E. Č. veiksmų tikrinant A. A. ir V. L. duomenis, kadangi ta pati medžiaga, siekiant įvertinti tą pačią pareiškėjo veiką, už kurią vėliau jam ir skirta tarnybinė nuobauda, buvo perduota Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju neįmanoma atriboti pareigūno veikos nuo padaryto administracinio teisės pažeidimo, kadangi E. Č. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo objektyvioji pusė reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis iš esmės sutampa su Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta pareiškėjo veika, už kurią skirta tarnybinė nuobauda. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju visas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti stabdomas, kol bus baigta administracinio teisės pažeidimo teisena, siekiant išvengti skirtingų institucijų prieštaringų sprendimų dėl tos pačios pareigūno veikos. Jei atsakovas būtų sustabdęs pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl E. Č. veiksmų tikrinant A. A. ir V. L. duomenis, ta pati pareiškėjo veika dėl asmenų duomenų tikrinimo nebūtų buvusi įvertinta skirtingai. Nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1V-165 patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių 12.3 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 12.1 ir 12.5 punktų reikalavimai, o Vilniaus miesto apylinkės 2017-05-23 nutartyje nurodyta, jog pareiškėjas nesilaikė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas neturėjo sustabdyti pradėto tarnybinio patikrinimo, kadangi minėtų taisyklių nuostatai ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo punktai savo turiniu yra panašūs ir iš esmės reglamentuoja pareigą asmens duomenis tvarkyti esant teisėtam pagrindui.

Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-23 nutartyje nurodyta, kad „pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji, nes straipsnyje nėra akcentuojama, kad atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei dėl ADTAĮ pažeidimo atsiranda neigiamos pasekmės. ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Taigi bet koks neteisėtai atliktas šiame straipsnyje numatytas veiksmas turi būti traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas“. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio administracines bylas, yra pažymėjęs, kad tarnybinė atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus gali būti taikoma neatsižvelgiant į neigiamų pasekmių kilimą (žr., pvz., administracines bylas Nr. A-492-418/2014, Nr. A-756-529/2014, Nr. A-438-694/2014, taip pat 2016 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-492/2016).

Taigi, sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad nesustabdžius pareiškėjo tarnybinio patikrinimo, buvo padarytas tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos procedūrinių taisyklių pažeidimas, tačiau jis nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu ir sudarančiu teisinį pagrindą ginčijamo sprendimo panaikinimui, nes įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-23 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-165-1015/2017 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-00976-2017-3) buvo iš dalies patvirtintas neteisėtas asmens duomenų tvarkymas.

Kadangi iš Tarnybinio patikrinimo išvados buvo pašalintas kaltinimas padarius pažeidimą, susijusį su neteisėtu 2017-09-14 V. L. asmens duomenų tvarkymu (peržiūrėjimu), atsakovui ginčijamu 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 86-TE-463 skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjas turėjo kitą galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys iš administracinės bylos Nr. I-2174-394/2016 (teisminio proceso numeris 3-64-3-00920-2016-6), spręstina, jog pareiškėjui šiuo atveju paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra per griežta ir neproporcinga, todėl keistina į pastabą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2013-06-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013). Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 86-TE-463 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. Č.“ ir paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė