- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-22
- Bylos Nr.
- I-2174-394/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.16.4Tarnybinės nuobaudos
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. Č. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 86-TE-82 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. Č.“.
Pareiškėjas skunde (2–5 b. l.) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių apskr. VPK) viršininko 2016 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 86-TE-82 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. Č.“ (toliau – įsakymas), kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas paaiškino, jog jis dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Mažeikių r. PK) Kriminalinės policijos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Pareiškėjas su skundžiamu Telšių apskr. VPK viršininko 2016-03-04 įsakymu Nr. 86-TE-82 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. Č.“ susipažino 2016-03-08 elektroniniu būdu. Tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į Telšių apskr. VPK atlikto tarnybinio patikrinimo 2016-02-12 išvadą Nr. 86-IS-l6 (toliau – Patikrinimo išvada), kurioje nurodoma, jog pareiškėjas, be kita ko, pažeidė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. I-82 patvirtintų Rekomendacijų dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteismini tyrimą, 35, 36, 37, 39 ir 45 punktus. Šioje situacijoje ginčas kyla dėl neteisėtai valdyto automobilio „(duomenys neskelbtini) perdavimo tikrajam automobilio savininkui. Pareiškėjas kaltinamas nesilaikęs nustatytos transporto priemonių perdavimo tvarkos, kurią reglamentuoja minėtos Generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos. Rekomendacijų 35 punkte nurodoma: „Jei atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėja, kad pagrobta transporto priemonė jau įregistruota Lietuvos Respublikoje ir dėl to yra pagrindas galimam ginčui tarp jos savininko ir sąžiningo įgijėjo, atlikus išsamų transporto priemonės tyrimą ir aprašymą prokuroro nutarimu ji grąžintina savininkui arba jo įgaliotam atstovui. Tokio nutarimo kopija siunčiama transporto priemonės sąžiningam įgijėjui ar jo įgaliotam atstovui ir nustatyto pavyzdžio raštu išaiškinama nutarimo apskundimo tvarka, sąžiningo įgijėjo galimybė ginti savo turtines teises Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka, nurodomas terminas, kuriam suėjus, minėtas nutarimas bus vykdomas (Lietuvos Respublikoje esantiems sąžiningiems įgijėjams nustatomas 1 mėn., užsienio valstybėse esantiems sąžiningiems įgijėjams – 2 mėnesių terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo įteikimo sąžiningam įgijėjui dienos). Apie šį sprendimą nustatyto pavyzdžio raštu pranešama ir transporto priemonės savininkui ir išaiškinama galimybė pagal BPK 93 straipsnio 1 dalį spręsti ginčą dėl teisės į daiktą civilinio proceso tvarka“. Šis rekomendacijų punktas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad „<...> transporto priemonė jau įregistruota Lietuvos Respublikoje <...>“. Šiuo atveju transporto priemonė nebuvo registruota Lietuvos Respublikoje, t. y. nėra pagrindinės sąlygos, numatytos rekomendacijų 35 punkte, todėl pareiškėjas yra nepagrįstai apkaltintas šio punkto pažeidimu. Be to, rekomendacijų 35 punktas aptaria atvejus, kai gali kilti ginčas tarp savininko ir sąžiningo įgijėjo. Automobilį Lietuvoje valdęs M. P. nelaikytinas sąžiningu įgijėju dėl byloje nustatytų aplinkybių, o konkrečiai: M. P. yra pateikti įtarimai ikiteisminiame tyrime – M. P. pats kartu su žmona pildė (įtariama – klastojo) automobilio įsigijimo dokumentą (pirkimo–pardavimo sutartį). M. P. nėra sąžiningas įgijėjas, kaip tai suprantama Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 1 punkte nurodytoje sąžiningo įgijėjo sąvokoje. M. P. žinojo, kad sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį yra nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, taip pat nėra nurodoma kaina, o, pasak paties M. P., automobilį perduodantis asmuo savo tapatybę atskleidė pateikdamas „<...> vokišką knygelės formos dokumentą <...>“, todėl teigtina, kad M. P. neįsitikino, ar automobilį perduoda ir dokumentą pasirašo turintis tam teisę asmuo, nors veikdamas kaip protingas ir atsakingas civilinių santykių dalyvis privalėjo įsitikinti dėl tikrojo automobilio savininko valios parduoti automobilį ir automobilį perduodančio asmens teisės (įgaliojimų) veikti automobilio savininko vardu. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. negalėjo nurodyti, kam sumokėjo pinigus už tariamai įsigytą automobilį, be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta objektyvių duomenų, kad M. P. apskritai kam nors būtų mokėjęs pinigus, jis nėra pripažintas nukentėjusiuoju ir nepripažintinas sąžiningu įgijėju, todėl pareiškėjui, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra pareigos informuoti M. P. kaip sąžiningo įgijėjo. Šios aplinkybės nebuvo vertinamos tarnybinio patikrinimo metu, todėl, remiantis neteisingomis prielaidomis (t. y. tuo, kad M. P. neva yra sąžiningas įgijėjas), yra padaryta klaidinga išvada, kad pareiškėjas pažeidė rekomendacijų 35 punkto nuostatas. Rekomendacijų 36 punktas nustato pranešimų, surašomų pagal aptartą rekomendacijų 35 punktą, siuntimo tvarką, o 37 punktas nustato nutarimo grąžinti transporto priemonę perdavimo vykdymui tvarką. Pažymėjo, kad rekomendacijų 37 punktas nustato pareigą prokurorui, todėl pareiškėjas šio punkto pažeidimu yra kaltinamas nepagrįstai. Rekomendacijų 36 ir 37 punktai yra išvestiniai iš Rekomendacijų 35 punkto, todėl konstatavus, jog pareiškėjas yra nepagrįstai kaltinamas Rekomendacijų 35 punkto pažeidimu, 36 ir 37 punktų nepažeidimas papildomai neįrodinėtinas. Atskiro aptarimo reikalauja Patikrinimo išvadoje nurodyti neva pažeisti Rekomendacijų 39 ir 45 punktai. Rekomendacijų 39 punkte yra nurodoma, kad „Užsienio valstybėje pagrobta ir į Lietuvos Respubliką įvežta transporto priemonė, jei ji dar neįregistruota Lietuvos Respublikoje, arba jeigu tokia transporto priemonė yra įregistruota užsienio valstybėje, grąžintina transporto priemonės savininkui, laikantis šių rekomendacijų 35 punkto reikalavimų ir tik gavus legalizuotus užsienio valstybėje išduotus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į transporto priemonę. Originalus šios transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) ir kiti duomenys įrašomi į Ieškomų transporto priemonių registrą“. Rekomendacijų 45 punktas patikslina užsienio juridinių asmenų informavimo tvarką: „Jei vykdomas sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo užsienio valstybės fiziniam ar juridiniam asmeniui, ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nurodytam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui išsiųsti registruotu paštu su ryšio įstaigos grąžintinu pranešimu apie įteikimą vieną herbiniu antspaudu patvirtinto nutarimo nuorašą ir pranešimą apie transporto priemonės atsiėmimo tvarką bei procedūras, kuriame taip pat išaiškinti pareigą sumokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo vykdytino nutarimo gavimo dienos iki jos faktiško atsiėmimo. Šiame rašte taip pat turi būti išaiškinamos šių rekomendacijų 42 punkto nuostatos“. Kitaip tariant, Baudžiamojo proceso kodeksas (108 str.) įtvirtina pamatinį turto savininko interesų apsaugos principą – savininkas, netekęs turto valdymo dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, yra ginamas įstatymo, o jo teisė valdyti turtą gali būti atkuriama nelaukiant baudžiamojo proceso pabaigos. Toks principas yra teisingas ir sąžiningas, atsižvelgiant į tai, kad procesas gali trukti pakankamai ilgai ir nėra jokio pagrindo riboti tikrojo savininko teisių. Nėra abejonių (ginčo) dėl to, kad turto savininkas yra (buvo) Rumunijos lizingo įmonė. Prokuroras turi teisę priimti nutarimą grąžinti turtą (Baudžiamojo proceso kodekso 108 Str. 2 d.), jis tokį sprendimą priėmė ir po to, kai vyresnysis prokuroras sprendė, jog nutarimas pagrįstas, perdavė sprendimą pareiškėjui, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnui, vykdymui. Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnio 4 dalį ir 63 straipsnio 3 dalį, skundo padavimas nesustabdo nutarimo vykdymo (jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras pats nenusprendžia, jog stabdyti yra tikslinga), todėl net jei pareiškėjas ir būtų žinojęs, kad yra paduotas skundas dėl vyresniojo prokuroro nutarimo, būtų privalėjęs vykdyti prokuroro nurodymą perduoti turtą savininkui. Šiuo atveju, aiškinantis dėl turto nuosavybės, buvo susisiekta (kontaktuota) su automobilio savininkės „SIGMA LEASING I.F.N. S A“ atstovais ir jie informuoti, kad automobilis gali būti grąžintas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo atlikti kai kuriuos veiksmus nustatyta forma (pavyzdžiui, priiminėti procesines nutartis tik raštu), tačiau kai kurie kiti veiksmai gali būti atliekami ir laisva forma, pavyzdžiui, galima pakviesti atvykti liudytoją į apklausą telefonu. Toks pakvietimas nėra įpareigojantis liudytojo, tačiau, siekiant operatyviau vykdyti ikiteisminį tyrimą ir greičiau suderinti apklausos datą, liudytojai būna kviečiami telefonu ir toks iškvietimas savaime nėra neteisėtas. Panašiai ir šioje situacijoje – suprasdamas, kad registruotas laiškas su įteikimu gali eiti pakankamai ilgai, pareiškėjas nusprendė prieš siunčiant registruotu laišku su įteikimu, nusiųsti informaciją elektroniniu laišku įmonės atstovams, kurie atsiliepė ir per pakankamai greitą laiko tarpą prisistatė atsiimti (susigrąžinti) jiems priklausantį automobilį. Šioje situacijoje labai svarbu yra tai, kad rekomendacijų 39 ir 45 punktuose nustatytos tvarkos tikslas (siųsti su įteikimu) yra tas, kad ikiteisminio tyrimo byloje būtų įrodymas, kad automobilio savininkas tikrai yra informuotas apie jo turto buvimo vietą ir galimybę susigrąžinti šį turtą. Šiuo atveju, kadangi savininko atstovai iškart atsiliepė į išsiųstą pranešimą ir prisistatė susigrąžinti automobilio, nėra abejonės dėl to, kad esminė informacija juos pasiekė ir pasiekė greičiau nei Rekomendacijose nurodomu būdu. Ikiteisminio tyrimo byloje yra fiksuota (susipažinimo įrašai) ant savininkui adresuotų dokumentų, taigi, nėra jokio reikalo papildomai registruotu laišku su įteikimu siųsti to paties dokumento. Panašiai kaip teismo posėdyje, susipažinus su kito posėdžio data, šaukimo siuntimas tampa nebereikalingu, pertekliniu veiksmu, kuris papildomai naudoja įstaigos resursus (tiek laiko, tiek finansinius, nes laiškas būtų siunčiamas į Rumuniją ir pranešimas apie įteikimą privalėtų grįžti į Lietuvos Respubliką, o vėliau ir būti išverstas iš užsienio kalbos). Tuo atveju, jei pareiškėjas nebūtų pasiekęs savininko elektroniniu paštu, būtų priverstas siųsti pranešimą su įteikimu, kaip tai numatyta Rekomendacijų 39 ir 45 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad šių punktų tikslus pavyko pasiekti racionalesnėmis, šiuolaikiškesnėmis ir visiems patogesnėmis priemonėmis, galima teigti, kad Rekomendacijų 39 ir 45 punktai nebuvo pažeisti, šiose rekomendacijose įtvirtintos nuostatos būtų įgyvendinamos tuo atveju, jei nebūtų pavykę susisiekti su savininku ar jo atstovais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, jog tarnybinis patikrinimas atliktas neįvertinus visų byloje svarbių aplinkybių, todėl tarnybinio patikrinimo išvada yra neobjektyvi, surašyta pažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo 26 punktą, o šios neobjektyvios išvados pagrindu pareiškėjui neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Atsiliepimas
Pareiškėjo atstovo Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovas M. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnas E. Č. veikė tinkamai, kaip toje situacijoje reikėjo elgtis, todėl paskirta nuobauda yra nepagrįsta. Paaiškino, jog atsiliepime nurodyta, kad pareigūnas turi domėtis, ar nutarimas nėra apskųstas, prieš grąžinant turi įsitikinti, ar nėra jokių kliūčių. Tokį atsiliepimo argumentų turinį kvestionuoja BPK normos. Tačiau toks teiginys nėra pagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo nutarimai vykdomi nedelsiant, apskundimas nestabdo jo vykdymo, nebent subjektas, kuriam apskųsta, nuspręstų, kad reikia stabdyti, kol bus išnagrinėtas skundas. Neigiamų pasekmių nekyla. Neigiama pasekmė yra ta, kad M. P. rašo skundus, buvo skundas dėl prokuroro nutarimo, kodėl prokuroro nutarimas turi būti įvykdytas. Telšių VPK sugalvoja, kad skundo padavimas savaime yra neigiama pasekmė, bet realiai taip nėra, automobilis perduotas tikrajam savininkui. Turi būti ginamos savininko teisės. Šiuo atveju rastos formalios sąlygos nuobaudai paskirti. Teismas pripažino, kad M. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, daroma klaidinga prielaida, kad M. P. yra sąžiningas įgijėjas. Automobilio grąžinimo klausimas išspręstas, automobilis perduotas tikrajam savininkui. Atsakovas sugalvojo aptakių fazių, kaip ne visai laikėsi teisės aktų, kad išsiuntė netinkamos formos pranešimą, tuo pagrindu skiria pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas veikė neformaliai, siekdamas užtikrinti tikrojo savininko teises. Nėra įsiteisėjęs Mažeikių r. apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo M. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Teismas pripažįsta, kad yra nesąžiningumas, dokumentų klastojimas. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nurodo, kad M. P. yra sąžiningas įgijėjas. Taip nėra. Klausimas dėl automobilio grąžinimo yra iš dalies sureguliuotas rekomendacijomis. Pareiškėjas informavo tikrąjį savininką, tikrasis savininkas atsiliepė, automobilis buvo jam grąžintas. Pareiškėjas veikė neformaliai, siekdamas užtikrinti tikrojo savininko teises, prokuroras buvo informavęs Paulauską, pareiškėjas nutarimą įvykdė laiku, tačiau dėl to jam paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Jei būtų vilkinęs, galėjo būti nubaustas dėl to ir būtų galima kaltinti pareiškėją dėl nutarimo vykdymo vilkinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (120 b. l.), 2016-07-07 raštu (94 b. l.) prašė bylą nagrinėti Telšių apskrities VPK atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktu atsiliepimu (91 b. l.) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjui paskirta teisėtai bei pagrįstai dėl šių priežasčių: Telšių apskr. VPK viršininko įsakymas yra teisėtas, išleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į 2016 m. vasario 12 d. Telšių apskr. VPK tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-16 „Dėl automobilio grąžinimo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05348-15“ (toliau tekste – Išvada). Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad vyresnysis tyrėjas E. Č., gavęs vykdyti 2015-07-28 prokuroro P. G. nutarimą dėl transporto priemonės grąžinimo, apie automobilio grąžinimą transporto priemonės savininkui išsiuntė laisvos formos raštą elektroniniu paštu, o ne kaip numato rekomendacijų 35 ir 36 punktuose įtvirtintos nuostatos, t. y. nustatytos formos pranešimą išsiųsti tik registruotu paštu su ryšio įstaigos grąžintinu pranešimu apie jų įteikimą adresatui. Be to, galimam transporto priemonės sąžiningam įgijėjui M. P. neišsiuntė nustatytos formos pranešimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieš grąžinant automobilį, E. Č. nesusisiekė su prokuroru papildomai, nepatikrino, ar tikrai nėra jokių kliūčių grąžinti automobilį užsienio valstybėje esančiam savininkui, ar nėra kilusio ginčo arba gautų skundų dėl grąžinamo automobilio, nors Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK 2015-09-23 buvo gavę teismo raštą dėl tyrimo medžiagos pateikimo teismui, kuriame aiškiai nurodyta, kad medžiaga reikalinga M. P. skundo dėl prokuroro nutarimo panaikinimo nagrinėjimui. Be to, E. Č., atliekančiam tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, buvo žinoma apie 2015-09-03 prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. B. priimtą nutarimą nenaikinti prokuroro 2015-07-28 nutarimo. Todėl žinodamas priimtų nutarimų apskundimo tvarką turėjo žinoti ir numatyti, kad priimtas 2015-09-03 nutarimas dar gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Todėl 2015-09-23 gavęs Mažeikių rajono apylinkės teismo raštą pateikti baudžiamąją bylą Nr. 01-1-05348-15 M. P. skundui dėl prokuroro nutarimo panaikinimo nagrinėti, turėjo suvokti, kad yra skundžiamas prokuroro nutarimas dėl automobilio grąžinimo. Kaip ir teigia pats E. Č., jam buvo žinoma, jog Mažeikių rajono apylinkės teisme yra gautas įtariamojo M. P. skundas iki automobilį grąžinant Rumunijos bendrovės atstovui, nes buvo gautas teisėjo raštiškas prašymas pateikti bylą skundo nagrinėjimui, tačiau šiame prašyme nebuvo nurodyta, kokio pobūdžio yra skundas, todėl jis nežinojo, jog įtariamasis M. P. skundžia būtent nutarimą grąžinti transporto priemonę. Iš ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-05348-15 matyti, kad praktiškai visi M. P. skundai yra susiję su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ grąžinimu, todėl E. Č. teiginys „kad nežinojo skundo turinio“, vertintinas kritiškai, kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybe. Teigtina, kad E. Č. žinodamas, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas nagrinėja M. P. skundą dėl prokuroro nutarimo panaikinimo, prieš grąžinant automobilį, turėjo imtis visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar tikrai nėra kilusio ginčo ir ar nėra jokių kliūčių grąžinti automobilį užsienio valstybėje esančiam savininkui. Pažymėtina, kad rekomendacijų 37 punkte teigiama, jog jei asmuo (transporto priemonės savininkas ar sąžiningas įgijėjas) per šių rekomendacijų 35 punkte numatytus apskundimo terminus nustatyta tvarka neapskundžia priimto sprendimo, toks sprendimas turi būti patvirtinamas prokuratūros herbiniu antspaudu ir perduodamas vykdyti. Transporto priemonės grąžinimas vykdomas šių rekomendacijų 45–53 punktuose nustatyta tvarka. Ši nuostata leidžia teigti, jog pareigūnas turi domėtis, ar priimtas nutarimas yra apskųstas ir prieš grąžinant turi įsitikinti, ar nėra jokių kliūčių vykdyti priimtą sprendimą, be to, toks sprendimas turi būti patvirtinamas prokuratūros herbiniu antspaudu, kas šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prokuroro 2015-07-28 nutarime grąžinti automobilį buvo pažymėta, jog grąžinimą vykdyti Rekomendacijų IV skyriuje nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad policijos pareigūnas E. Č. susidariusioje situacijoje veikė ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, atsižvelgiant į visas jo veikimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, kurios sąlygojo galimybę jam veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Todėl teigtina, kad vyresnysis tyrėjas E. Č. savo veiksmais (veikimu) dėl neatsargumo (nenumatė neigiamų pasekmių kilimo, nors turėjo ir galėjo jas numatyti), t. y. grąžindamas automobilį neįsitikino, kad priimtas prokuroro 2015-07-28 nutarimas gali būti apskųstas, nors tai galėjo ir turėjo numatyti. Tuo vyresnysis tyrėjas E. Č. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Rekomendacijų 35 punktą, 36 punktą, 37 punktą, 39 punktą, 45 punktą, Pareigybės aprašymo 7.3, 7.7 punktuose numatytus reikalavimus bei aplaidžiai atliko tarnybines pareigas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Statuto 26 straipsnyje numatytų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Akivaizdu, kad vyresnysis tyrėjas E. Č. susidariusioje situacijoje veikė ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūno E. Č. veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymiai. Be to, tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant pareiškėjo teisių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo E. Č. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-03-04 įsakymo Nr. 86-TE-80 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. Č.“ (toliau – Įsakymas) (6 b. l.), kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojanti 2015-01-01) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose teisės aktuose.
Bylos duomenimis (70 b. l.) nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniuoju tyrėju – statutiniu valstybės tarnautoju ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais pareiškėjo veiklą. Sprendžiant pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Vidaus tarnybos statutas, Statutas, redakcija, galiojusi nuo 2015-04-03 iki 2016-01-01, t. y., galiojusi pareiškėjo veikos, dėl kurios jam skirta tarnybinė nuobauda, atlikimo ir pabaigos metu) 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 2 punktas). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01, toliau – Aprašas). Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Statuto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą definiciją, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose pareigūno veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs pareigūnas, kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.
Aprašo 6 punkte numatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 ir 15 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą (Aprašo 20 punktas). Aprašo 21 punkte nurodyta, kad pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti įstaigos, kurioje dirba, vadovui (tikrintojui) rašytinį paaiškinimą, kuris nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Aprašo 22 punkte nurodyta, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Aprašo 23 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Aprašo 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Aprašo 24 punktas numato, jog vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: (24.1) patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones; (24.2) grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai. Aprašo 29 punktas numato, jog skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (Aprašo 32 punktas). Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau –ir Telšių apskrities VPK) 2016-01-13 gautas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. 2016-01-12 raštas Nr. S5-1298, kuriame nurodyta, jog, nustačius aplinkybes dėl pareigūno E. Č. įvykdyto netinkamo automobilio grąžinimo, informacija pateikiama Telšių apskrities VPK viršininkui spręsti klausimą dėl galimai padaryto pareigūno tarnybinio nusižengimo (18–19 b. l.). Iš 2016-01-15 Telšių apskrities VPK viršininko R. R. rašto matyti, jog 2016-01-13 Telšių apskrities VPK, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 7 dalimi, pagal Šiaulių apygardos prokuratūros raštą pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo įvertinimo atliekant tarnybines pareigas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05348-15 (20 b. l.). 2016-02-01 pareiškėjui surašytas nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-12 (pareiškėjas susipažino 2016-02-01), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog savo veiksmais (neveikimu) pareiškėjas galimai pažeidė BPK 1 straipsnio 1 punktą, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Rekomendacijų 34.1, 34.2, 34.3, 37, 45 punktų, Telšių apskrities VPK viršininko 2014-11-25 įsakymu Nr. 86-V-802 (2015-09-18 įsakymo 86-V-597 redakcija) patvirtinto Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK KPS vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.3, 7.7 punktų nustatytus reikalavimus, galimai atliko neteisėtus veiksmus (64–65 b. l.). Pareiškėjas E. Č. 2016-02-10 tikrintojui (Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės vyr. tyrėjui P. G.) pateikė paaiškinimą – tarnybinį pranešimą „Dėl automobilio (duomenys neskelbtini) grąžinimo aplinkybių“, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ grąžinimo metu (2015-10-01) galiojo prokuroro 2015-07-28 priimtas nutarimas grąžinti transporto priemonę, kurio pagrindu automobilis ir buvo grąžintas Rumunijos bendrovei SIGMA LEASING I.F.N. SA, o Mažeikių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis panaikinti prokuroro nutarimą dėl transporto priemonės grąžinimo buvo priimta 2015-10-17, t. y. jau po automobilio grąžinimo (apie tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teisme yra gautas įtariamojo M. P. skundas, jam buvo žinoma iki automobilį grąžinant Rumunijos bendrovės atstovui, nes buvo gautas teisėjo raštiškas prašymas pateikti bylą skundo nagrinėjimui, tačiau prašyme nebuvo nurodyta, kokio pobūdžio yra skundas, todėl jis nežinojo, jog įtariamasis M. P. skundžia būtent nutarimą grąžinti transporto priemonę); apie automobilio grąžinimo eigą bei datą ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras P. G. buvo informuotas ir jis iki automobilio perdavimo Rumunijos bendrovės atstovui pareiškėjui nepateikė jokios informacijos, kad M. P. būtų apskundęs nutarimą grąžinti transporto priemonę, be to, pagal BPK 62 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnio 3 dalį, skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo (66 b. l.). 2016-02-11 Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupei pateikta E. Č. charakteristika (70 b. l.). 2016-02-12 parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-16 ir tą pačią dieną patvirtinta Telšių apskrities VPK viršininko, konstatuojant Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Rekomendacijų 35, 36, 37, 39, 45 punktų, Pareigybės aprašymo 7.3., 7.7 punktų pažeidimą bei aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą (71–78 b. l.). Telšių apskrities VPK 2016-02-12 kreipėsi su raštu Nr. 86-S-6889 į Lietuvos policijos profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą (81 b. l.). 2016-02-29 Telšių apskrities VPK gautas Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės raštas „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog Lietuvos policijos profesinė sąjunga neprieštarauja, kad E. Č. būtų paskirta tarnybinė nuobauda, tačiau prašo atsižvelgti į rašte nurodytas aplinkybes ir siūlomos tarnybinės nuobaudos netaikyti, o tarnybinės atsakomybės tikslų siekti kitomis organizacinėmis priemonėmis, pavyzdžiui pakartotinai supažindinti pareigūną su išvados kontekste aktualiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Generalinio prokuroro 2009-05-19 įsakymu Nr. I-82 patvirtintų rekomendacijų dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą normų reikalavimais (82–83 b. l.). 2016-03-04, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Telšių apskrities VPK 2016-02-12 tarnybinio patikrinimo išvadą, priimtas skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos skyrimo E. Č. (84 b. l.), su kuriuo pareiškėjas susipažino 2016-03-08 (86 b. l.).
Vertinant byloje nustatytas, aukščiau tekste išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas iš esmės laikantis Taisyklėse numatytos tvarkos ir terminų.
Pažymėtina, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012).
Ginčijamas įsakymas yra grindžiamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės 2016-02-12 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-16 dėl automobilio grąžinimo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05348-15 (71–78 b. l.) (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Rekomendacijų 35, 36, 37, 39, 45 punktų, Pareigybės aprašymo 7.3, 7.7 punktų reikalavimus bei aplaidžiai atliko tarnybines pareigas.
Pareiškėjas, teigdamas, kad savo pareigas atliko tinkamai, nesutinka su paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktu jo veiksmų įvertinimu. Teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra neobjektyvi, surašyta pažeidžiant Aprašo 26 punktą. Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjo konkrečius veiksmus, atliekant paminėtą tarnybinę užduotį, bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjo veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.
Vadovaujantis Aprašo 26 punktu, tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas; konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Iš Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės 2016-02-12 Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 86-IS-16 (71–78 b. l.) matyti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, jog jis, gavęs vykdyti 2015-07-28 prokuroro P. G. nutarimą dėl transporto priemonės grąžinimo, kuriame, be kita ko, buvo pažymėta, jog grąžinimą vykdyti Rekomendacijų IV skyriuje nustatyta tvarka, transporto priemonės savininkui išsiuntė laisvos formos raštą apie automobilio grąžinimą elektroniniu paštu, o ne kaip numato Rekomendacijų 35 ir 36 punktuose įtvirtintos nuostatos (nustatytos formos pranešimą išsiųsti tik registruotu paštu su ryšio įstaigos grąžintinu pranešimu apie jų įteikimą adresatui); be to, galimam transporto priemonės sąžiningam įgijėjui M. P. neišsiuntė nustatytos formos pranešimo; be to, prieš grąžindamas automobilį, nesusisiekė su prokuroru papildomai, nepasitikrino, ar tikrai nėra jokių kliūčių grąžinti automobilį užsienio valstybėje esančiam savininkui, ar nėra kilusio ginčo arba gautų skundų dėl grąžinamo automobilio; be to, išsiuntė prokuroro nutarimą, kuris nebuvo patvirtintas prokuratūros herbiniu antspaudu, taigi nebuvo įsiteisėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK KP skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (redakcija, patvirtinta 2015-09-18 įsakymu Nr. 86-V-597) (37–69 b. l.) matyti, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, be kita ko, planuoja ir organizuoja savo ikiteisminio tyrimo veiklą, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku (7.3 p.); pagal kompetenciją tarnybinės veiklos srityje bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitomis policijos įstaigomis, teisėsaugos ir kitomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis (7.7 p.). Pareiškėjas su šiuo pareigybės aprašymu pasirašytinai supažindintas 2015-09-29.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009-05-19 įsakymu Nr. I-82 patvirtintų Rekomendacijų dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą (toliau – ir Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, jog šios rekomendacijos detalizuoja įstatymų reikalavimus, kuriais vadovaujamasi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant, atliekant ir nutraukiant ikiteisminį tyrimą, kai sprendžiama dėl transporto priemonių, įtarus, kad jos pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo. Rekomendacijų 35 punkte numatyta, jei atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėja, kad pagrobta transporto priemonė jau įregistruota Lietuvos Respublikoje ir dėl to yra pagrindas galimam ginčui tarp jos savininko ir sąžiningo įgijėjo, atlikus išsamų transporto priemonės tyrimą ir aprašymą prokuroro nutarimu ji grąžintina savininkui arba jo įgaliotam atstovui; tokio nutarimo kopija siunčiama transporto priemonės sąžiningam įgijėjui ar jo įgaliotam atstovui ir nustatyto pavyzdžio raštu (2 priedas) išaiškinama nutarimo apskundimo tvarka, sąžiningo įgijėjo galimybė ginti savo turtines teises Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka, nurodomas terminas, kuriam suėjus minėtas nutarimas bus vykdomas (Lietuvos Respublikoje esantiems sąžiningiems įgijėjams nustatomas 1 mėn., užsienio valstybėse esantiems sąžiningiems įgijėjams – 2 mėnesių terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo įteikimo sąžiningam įgijėjui dienos). Rekomendacijų 36–37 punktuose įtvirtinta, jog rekomendacijų 35 punkte nurodyti pranešimai (2 ir 3 priedas) siunčiami tik registruotu paštu su ryšio įstaigos grąžintinu pranešimu apie jų įteikimą adresatui; įteikimo patvirtinimas saugomas ikiteisminio tyrimo medžiagoje; jei asmuo (transporto priemonės savininkas ar sąžiningas įgijėjas) per šių rekomendacijų 35 punkte numatytus apskundimo terminus nustatyta tvarka neapskundžia priimto sprendimo, toks sprendimas turi būti patvirtinamas prokuratūros herbiniu antspaudu ir perduodamas vykdyti; transporto priemonės grąžinimas vykdomas šių rekomendacijų 45–53 punktuose nustatyta tvarka. Užsienio valstybėje pagrobta ir į Lietuvos Respubliką įvežta transporto priemonė, jei ji dar neįregistruota Lietuvos Respublikoje, arba jeigu tokia transporto priemonė yra įregistruota užsienio valstybėje, grąžintina transporto priemonės savininkui, laikantis šių rekomendacijų 35 punkto reikalavimų ir tik gavus legalizuotus užsienio valstybėje išduotus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į transporto priemonę <...> (39 punktas). Jei vykdomas sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo užsienio valstybės fiziniam ar juridiniam asmeniui, Rekomendacijų 45 punktas įpareigoja ikiteisminį tyrimą atliekantį prokurorą arba ikiteisminio tyrimo pareigūną nurodytam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui išsiųsti registruotu paštu su ryšio įstaigos grąžintinu pranešimu apie įteikimą vieną herbiniu antspaudu patvirtinto nutarimo nuorašą ir pranešimą apie transporto priemonės atsiėmimo tvarką bei procedūras, kuriame taip pat išaiškinti pareigą sumokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo vykdytino nutarimo gavimo dienos iki jos faktiško atsiėmimo <...>.
Pareiškėjas skunde teigia, jog ginčijamas įsakymas priimtas ir nuobauda jam skirta nepagrįstai, nenustačius konstatuoto tarnybinio nusižengimo sudėties ir netinkamai ir neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes, o būtent, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinamos aplinkybės Rekomendacijų 35 punkto prasme, t. y., ar pareiškėjui, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kilo pareiga informuoti M. P. kaip sąžiningą įgijėją, kadangi M. P. tokiu nebuvo pripažintas, be to, pareiškėjas yra nepagrįstai apkaltintas 35 punkto pažeidimu, kadangi nebuvo šio punkto pagrindinės sąlygos – transporto priemonė nebuvo įregistruota Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškėjas nepagrįstai apkaltintas Rekomendacijų 37 punkto, nustatančio pareigą prokurorui, pažeidimu. Pareiškėjas, nesutikdamas su Rekomendacijų 39 ir 45 punktų pažeidimu, teigia, jog pagal BPK 62 straipsnio 4 dalį bei 63 straipsnio 3 dalį, skundo padavimas nesustabdo nutarimo vykdymo, todėl, net jei ir pareiškėjas būtų žinojęs, kad yra paduotas skundas dėl vyresniojo prokuroro nutarimo, būtų privalėjęs vykdyti prokuroro nurodymą perduoti turtą savininkui, o pareiškėjas nesiuntė pranešimo automobilio savininkui ir Rekomendacijų 39 ir 45 punktuose nurodytu būdu, kadangi šiuose punktuose įtvirtintą tikslą pasiekė racionalesnėmis, šiuolaikiškesnėmis ir visiems patogesnėmis priemonėmis, t. y., informaciją apie automobilio grąžinimą nusiuntė elektroniniu paštu transporto priemonės savininko atstovams, kurie atsiliepė.
Įvertinus byloje pateiktą medžiagą ir teisinį reglamentavimą, nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad jis nagrinėjamu atveju savo pareigas atliko tinkamai. Pareiškėjo veiksmai analizuojamoje situacijoje, apsiribojus tik laisvos formos pranešimo, informuojant apie transporto priemonės grąžinimą, surašymu ir išsiuntimu savininko atstovams, nesilaikant Rekomendacijose nustatytos tvarkos (neįsitikinus nutarimo vykdytinumu, nutarimo išsiuntimas be prokuratūros herbinio antspaudo, nustatyto pavyzdžio rašto, kuriuo išaiškinama nutarimo apskundimo tvarka, sąžiningo įgijėjo galimybė ginti savo turtines teises, neišsiuntimas transporto priemonės įgijėjui ir pan.), negali būti pripažinti pakankamais, atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, detalizuojančius pareigūnui pavestų funkcijų tinkamą vykdymą, juolab, kai bylos medžiaga patvirtina, kad pagal įprastą praktiką, pareigūnas, grąžinantis automobilį, atvykdavo į prokuratūrą, uždėdavo antspaudus (52 b. l.) ir tik po to atlikdavo kitus veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog specialiame teisės akte numatyto reikalavimo nevykdymas yra pareigos, nustatytos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), pažeidimas, užtraukiantis atsakomybę Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas veikė nesilaikydamas teisės aktais nustatytų įpareigojimų, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, rėmėsi Išvada, kurią pagrindė objektyviu ir nedviprasmišku faktinių aplinkybių išdėstymu bei teisės aktų nuostatomis, dėl kurių nesilaikymo pareiškėjas buvo įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. Įvertinęs Išvados turinį, teismas sprendžia, kad ji negalėtų būti laikytina neišsamia ir (ar) nepagrįsta.
Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl Rekomendacijose nustatytos tvarkos nesilaikymo teigiant, jog transporto priemonės įgijėjas yra nesąžiningas, todėl jam negali būti taikoma turto apsauga bei Rekomendacijos. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjo 2015-10-07 įsiteisėjusia nutartimi, kuria panaikintas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuroro P. G. 2015-07-28 nutarimas ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. B. 2015-09-03 nutarimas dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, VIN:WBANC71020B64424, grąžinimo savininkui Rumunijos kompanijai SIGMA LEASING I.F.N. SA., konstatuota, jog baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija, todėl, kol nėra išsamiai atliktas iki teisminis tyrimas ir kol nėra pašalintos abejonės, jog transporto priemonė galėjo būti prarasta su Rumunijos kompanijos SIGMA LEASING INF SA žinia, būtina ginti ne tik Rumunijos kompanijos SIGMA LEASING INF SA interesus, bet ir galimai sąžiningo įgijėjo M. P. interesus, tuo labiau, jog iš bylos medžiagos matyti, jog SIGMA LEASING INF SA yra nemoki ir bankrutuojanti, šiuo metu atstovaujama specialiojo administratoriaus F. D., todėl nustačius, jog M. P. yra sąžiningas įgijėjas, vėliau išsireikalauti transporto priemonę ar žalos atlyginimą bus neįmanoma; todėl transporto priemonės grąžinimas pažeidžia Rekomendacijų 34 straipsnyje nurodytas sąlygas (50–51 b. l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, pasisakydamas dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos, yra konstatavęs, kad civilinėje byloje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 4.26 str. 3 d.), kuris reiškia, kad kiekvienas įgijėjas laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Rekomendacijų 3 punkto 11 papunktyje nurodyta, jog transporto priemonės sąžiningas įgijėjas – asmuo, kuris įgijo transporto priemonę iš asmens, kuris neturėjo teisės jos perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti. Nepagrįsti ir pareiškėjo atstovo argumentai, jog pareiškėjas veikė neformaliai, siekdamas užtikrinti tikrojo savininko teises, dėl nesąžiningo įgijėjo veiksmų pasisakė ir Mažeikių r. apylinkės teismas nuosprendžiu, kuriuo M. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, minėtas teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Pagal BPK 44 straipsnio 6 dalį, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją.
Vertinant tarnybinio nusižengimo subjektyviąją pusę – valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltę, kuri gali pasireikšti tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma, pastebėtina, kad byloje nėra surinkta duomenų, jog pareiškėjas būtų sąmoningais veiksmais nesilaikęs Rekomendacijų IV skyriuje numatytų reikalavimų vykdydamas neįsiteisėjusį prokuroro nutarimą. Pareiškėjas pripažino, jog jis nežinojo, jog įtariamasis M. P. skundžia būtent nutarimą grąžinti transporto priemonę, be to, ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras P. G., būdamas informuotas apie automobilio grąžinimo eigą bei datą, iki automobilio perdavimo Rumunijos bendrovės atstovui pareiškėjui nepateikė jokios informacijos, kad M. P. būtų apskundęs nutarimą grąžinti transporto priemonę, be to, yra įsitikinęs, jog pagal BPK 62 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnio 3 dalį, skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo. Pareiškėjas Rekomendacijose nustatytų reikalavimų nesilaikymo priežastis grindė tuo, kad transporto priemonės įgijėjas negali būti laikomas sąžiningu ir todėl neturi būti taikoma Rekomendacijose įtvirtinta tvarka, o Rekomendacijų 39, 45 punktuose įtvirtintą informavimo pareigą jis įvykdė jam priimtinu būdu, tvirtindamas, jog tai racionalesnė, šiuolaikiškesnė ir patogesnė priemonė. Teismo nuomone, toks pareiškėjo santykis su padarytu pažeidimu pagrįstai vertintinas kaip neatsargumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2013-06-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013). Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko dėl aplaidžiai pasirinkto elgesio modelio, o kitų objektyvių aplinkybių, trukdžiusių veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, pareiškėjas nenurodė (ABTĮ 57 str. 1 d.). Papildomai pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo klaidingas jo Pareigybės aprašymo 7.3, 7.7 funkcijas detalizuojančių teisės aktų reikalavimų suvokimas nesuteikia jam teisės savavališkai pasirinkti elgesio variantus atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų vykdymo procese, ypač, kai šiuo atveju jam paskirtos tarnybinės užduoties vykdymo tvarka detaliai reglamentuota Rekomendacijose dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą.
Pastebėtina ir tai, kad BPK 63 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro P. G. 2015-07-28 nutarimo 4 punkto, prokuroras nutarė nutarimo 1, 2, 3 punktų vykdymą pavesti Telšių AVPK Mažeikių RPK ir nutarimą vykdyti vadovaujantis „Rekomendacijų dėl transporto priemonių, kurios įtariama yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą“ IV skyriaus reikalavimų, taigi prokuroras nutarimu pripažino, jog nagrinėjamu atveju buvo būtina stabdyti nutarimo vykdymą apskundimo atveju, t. y., nutarimą vykdyti laikantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. I-82 patvirtintose Rekomendacijose nustatytų reikalavimų ir tvarkos.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.
Vidaus tarnybos įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Statuto 26 straipsnio 1 dalyje išvardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti pareigūnui vieną iš Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose išvardytų tarnybinių nuobaudų. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis pripažintina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka Aprašo nuostatas, todėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 86-TE-82 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui E. Č.“ yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 80 straipsnio 2 punktu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.