Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-347-920/2017 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 645,84 Eur periodines išmokas kas mėnesį už visą netekto darbingumo laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki tęsis netekto darbingumo laikotarpis, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo, bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad nuo 1984 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. spalio 13 d. dirbo AB ,,Autrolis“ (teisių perėmėjas UAB ,,Kauno autobusai“) troleibuso vairuotoja. Direktoriaus 2009 m. liepos 15 d. įsakymu buvo neteisėtai atleista iš darbo. Kauno apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimu atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Neteisėtai nutraukus darbo sutartį ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl neigiamo darbdavio atsiliepimo ir neigiamų rekomendacijų kitiems darbdaviams, negalėjo niekur įsidarbinti. Ieškovė yra labai pažeminta ir net dvejus metus neturėjo pakankamų pajamų, kad galėtų patenkinti savo minimalius būtinuosius poreikius. Ieškovė 2007 m. sausio 19 d. paėmė iš banko kreditą 15 000 Lt (4 344,30 Eur) sumai, galutinis grąžinimo terminas - 2011 m. gruodžio 31 d. (grąžinimo laikotarpiu ieškovė neteko darbo) savo būtiniesiems poreikiams patenkinti, o staiga atleista iš darbo susidūrė su labai dideliu pavojumi - galimu nemokumu, dėl ko gali įvykti būtino turto netekimas ar net gyvenamosios vietos praradimas. Ieškovė atsakingai ir sąžiningai išdirbo įmonėje beveik trisdešimt dvejus metus, ir buvo atleista. Dėl nuolatinės vibracijos vairuojant troleibusą ieškovė susirgo profesine liga, t. y. juosmens kryžminio nervų rezginio pakitimu, tarpslankstelinių diskų stuburo išvarža, stuburo juosmens dalių osteoporoze. Ieškovė neteko 45 procentų darbingumo. Medicinos dokumentų išrašai patvirtina, jog ieškovei patvirtinta profesinė liga. Atsakovė apie ieškovės sveikatos būklę žinojo, dėl to ieškovė turėjo nedarbingumo pažymą bei visuomet informuodavo atsakovę apie susirgimus, kurie būtent ir buvo sukelti profesinės ligos. Ieškovei buvo taikytas tiek medikamentinis, tiek reabilitacinis gydymas. Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II- ojo teritorinio skyriaus nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Dėl profesinės ligos nutrūko darbiniai santykiai. Dėl ieškovės nuolatinių negalavimų, susijusių su profesine liga, darbdavys stengėsi visais įmanomais būdais su ieškove nutraukti darbo santykius. Dėl savo ligos ieškovė jautė nuolatinį darbdavio spaudimą bei diskriminaciją kitų darbuotojų atžvilgiu. Darbdavys turi neginčijamą pareigą užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas, tačiau tos pareigos nevykdė, todėl objektyviai darbdavys atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius neveikimu. Jeigu ieškovės darbo santykiai nebūtų nutrūkę dėl profesinės ligos, ji gautų pastovų darbo užmokestį. Dirbant UAB „Kauno autobusai“ vidutinis darbo užmokestis sudarė apie 794,97 Eur. Netekto darbingumo pensija gaunama 149,13 Eur. Skirtumas tarp gauto darbo užmokesčio ir netekto darbingumo pensijos sudaro 645,84 Eur. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Ieškovė neteisingai nurodo, jog ji dvejus metus neturėjo piniginių lėšų. Ieškovė neturėjo darbo tik 7 mėnesius, o ne dvejus metus. Kadangi ieškovės nurodoma žala kilo, kai ji buvo atleista neteisėtai, t. y. 2009 m. lapkričio 5 d., ieškinio senatis reikalavimams dėl neturtinės žalos, kilusios iš neteisėto atleidimo, atlyginimo, baigėsi 2012 m. lapkričio 5 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl turi būti taikomos CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatytos teisinės pasekmės ir ieškovės ieškinys atmestas ir šiuo pagrindu. Konstatuoti, jog atsakovė yra atsakinga už ieškovei kilusią žalą, reikia konstatuoti visas atsakovės atsakomybei kilti reikalingas sąlygas - neteisėtus veiksmus, atsakovės kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovė atitinkamai privalo įrodyti, kad šios visos sąlygos egzistuoja. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė padarė neteisėtus veiksmus ir neužtikrino ieškovei saugių ir sveikų darbo sąlygų. Atsakovas kaip darbdavys tinkamai vykdė savo pareigas ir nepadarė jokių pažeidimų, kurie galėjo įtakoti ieškovės susirgimą profesine liga. Profesinės ligos priežasčių 2015 m. rugsėjo 10 d. tyrimo akto Nr. S-186 prieduose dėl profesinės rizikos nustatymo yra nurodyta, kad „rizikos tyrimų metu yra nenustatyti neatitikimai teisės aktų reikalavimams, o rizika yra priimta“. Tyrimo akto priede profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 1 nurodyta, kad „rizika yra labai maža“. Taip pat pažymėtina, kad nei minėtame tyrimo akte, nei 2015 m. rugsėjo 24 d. profesinės ligos patvirtintame akte Nr. 2015-09-10/S-186 nėra nustatyta, kad ieškovės profesinę liga lėmė būtent atsakovės neteisėti veiksmai ar saugių bei tinkamų darbo sąlygų neužtikrinimas. Ieškovė nei karto nepateikė atsakovei jokių duomenų apie savo galimą ligą ar sveikatos sutrikimus, tikrinant sveikatą visuomet buvo nurodoma, kad ieškovė „dirbti gali“. Ieškovė niekada neinformavo atsakovės, jog jos sveikata yra pablogėjusi. Atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas ir nepadarė jokių pažeidimų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 2782 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad ieškovė A. K. nuo 1984 m. rugsėjo 25 d. dirbo AB ,,Autrolis“ (teisių perėmėjas UAB ,,Kauno autobusai“) troleibuso vairuotoja. Direktoriaus 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymu ieškovė buvo neteisėtai atleista iš darbo nuo 2009 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimu atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ieškovė skubiai grąžinta į darbą. Ieškovei 2015 m. rugsėjo 24 d. patvirtinta profesinė liga ir nustatytas 55 procentų darbingumas. Darbo santykiai tarp šalių nutraukti 2015 m. lapkričio 4 d. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį.Teismas nurodė, kad ieškovė neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovo direktoriaus veiksmų atleidžiant ją iš darbo 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymu nuo 2009 m. lapkričio 5 d., kuris Kauno apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimu buvo pripažintas neteisėtu. Teismas konstatavo, kad ieškinio senatis pareikšti nurodytiems ieškinio reikalavimams baigėsi 2012 m. lapkričio 6 d. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio reikalavimus dėl 1500 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo priteisimo atmetė.Teismas nurodė, kad ieškovė, žinodama apie savo sveikatos problemas, tačiau tęsdama darbo santykius su atsakovu ir neinformuodama atsakovės apie galimą grėsmę jos sveikatai, bet atvirkščiai, teikdama duomenis, kad pagal savo sveikatos būklę ji dirbti gali, veikė savo rizika, todėl konstatuoti, kad dėl ieškovės profesinės ligos atsiradimo yra atsakovės kaltė, nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat pripažino pagrįstomis atsakovės nurodytas aplinkybes, jog dėl to, kad apie ieškovės blogėjančią sveikatos būklę niekuomet nebuvo informuojama, darbdavys net neturėjo galimybės tinkamai reaguoti ir pasiūlyti ieškovei lengvesnio, jos sveikatos būklę atitinkančio darbo. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78A/479 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 6.3 p. numatyta, jog „iš dalies darbingas asmuo yra toks, kuriam nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis ir kuris gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba kuriam nebūtina pritaikyti darbo vietos“. Ieškovės liga nėra tokia, dėl kurios ieškovei turi būti specialiai pritaikyta darbo vieta, ieškovė yra darbinga 55 procentų dalyje, todėl ji gali dirbti ir gauti kitų pajamų. Tai reiškia, kad ieškovei galėtų būti kompensuojamas ne visas skirtumas tarp gauto darbo užmokesčio ir netekto darbingumo pensijos, bet 45 procentai ieškovės netektų pajamų. Teismas konstatavo, kad nėra įrodytos atsakovės atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. neteisėti atsakovės veiksmai ir kaltė, todėl ieškinio reikalavimus dėl 645,84 Eur periodinių išmokų kas mėnesį už visą netekto darbingumo laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki tęsis netekto darbingumo laikotarpį priteisimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo priteisimo atmetė kaip nepagrįstus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinio skundo netenkinus prašo sumažinti išlaidas, priteistas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimas priimtas neišanalizavus visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos. Darbdavys žinojo apie ieškovės susirgimą, apie visus nedarbingumo laikotarpius. Darbdaviui žinoma tikroji informacija apie troleibusų vairuotojo darbo vietos nesaugius aspektus, kurie ieškovei net negalėjo būti žinomi ir suvokiami. Byloje pakanka įrodymų, leidžiančių vertinti, jog yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei pripažinti. Profesinis susirgimas yra nustatytas. Priešingai nei vertino teismas, profesinės ligos patvirtinimo aktas nebūtų priimtas ir patvirtinta profesinė liga, jeigu nebūtų nustatyta darbdavio kaltė. Teismas privalėjo atsižvelgti į darbuotojų sveikatos ir saugos įstatymo 3 straipsnio nuostatas, numatančias darbuotojų saugos ir sveikatos garantijas. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neužtikrinus saugių ir tinkamų darbo sąlygų. Ieškovei nebuvo sudarytos tinkamos ir saugios darbo sąlygos, kas buvo pakankama priežastis žalai kilti. Teismas neturtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė paprasčiausiu būdu, t. y. pritaikė ieškinio senaties terminą, neanalizuodamas ir nevertindamas jokių aplinkybių. Turėtų būti atribotas klausimas dėl darbo ginčo ir neturtinės žalos priteisimo, kaip civilinio santykio objekto, kurio gynimui turėtų būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas. Teismo sprendime nenurodyta jokių motyvų, kuriais remdamasis teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 2782 Eur advokato išlaidų. Atsakovei priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis gerokai viršija Lietuvos advokatų tarybos nutarimu ir teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius. Šioje byloje neturi būti priteisiamos išlaidos už advokato vykimą į kitą miestą (iš Vilniaus į Kauną), nes advokato dalyvavimas iš kitos vietovės nebuvo būtinas.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie ieškovės sveikatos būklę nuo 1987 metų ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, neteikdama atsakovui informacijos apie savo sveikatos būklę, nereikalaudama užtikrinti jai individualių saugių ir sveikų darbo sąlygų, jai pačiai tęsiant darbą vairuotojos pareigose, žinant savo sveikatos sutrikimus, teikiant informaciją atsakovei, kad ji sveika, veikė savo rizika, ir taip užkirto kelią atsakovei pasiūlyti jai lengvesnes ir sveikatos būklę atitinkančias darbo sąlygas. Ieškovės reikalavimas dėl periodinių išmokų priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei žala dėl netekto darbingumo yra visiškai atlyginama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokų.Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl jos neteisėto atleidimo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį darbo teisiniuose santykiuose. Kadangi ieškovės nurodoma žala kilo, kai ji buvo atleista neteisėtai, t. y. 2009 m. lapkričio 5 d., ieškinio senatis reikalavimams dėl neturtinės žalos, kilusios iš neteisėto atleidimo, atlyginimo, baigėsi 2012 m. lapkričio 5 d. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų sąskaitų faktūrų, nei už kelionėje sugaištą laiką nei už kuro išlaidas kelionei atsakovui nebuvo išrašomos sąskaitos faktūros ir šios išlaidos advokatų kontorai nebuvo kompensuojamos. Todėl šis ieškovės argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindo yra nepagrįstas, nes neatitinka byloje esančių duomenų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl neturtinės žalos

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pasisakęs, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas pažeistai teisei ginti. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka, nes CK 1.125 straipsnio 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas yra taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovės nurodoma CK 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, šiuo atveju negali būti taikoma, nes ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra kilęs iš jos darbinių teisių galimo pažeidimo, t.y. turtinių teisių pažeidimo, kai netekusi darbo ieškovė patyrė stresą ir kitus nemalonius išgyvenimus. Asmeninių neturtinių teisių sąvoka yra pateikiama CK 1.114 straipsnio 1 dalyje, tai: vardas, gyvybė, sveikata, kūno neliečiamybė, garbė, orumas, privatus gyvenimas ir pan. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turėjo sužinoti apie patirtą neturtinę žalą jau atleidimo iš darbo metu, t.y. 2009 m. lapkričio 5 d., tačiau ieškinį pateikė tik 2016m. birželio 14 d., po šešerių metų ir 4 mėnesių, ieškinio senaties terminą praleidusi daugiau kaip dvigubai ir nenurodydama jokių svarbių priežasčių, kodėl ieškinio senaties terminas yra praleistas, o tai savo ruožtu yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Pažymėtina, kad ieškovė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1985-752/2010 buvo skubiai grąžinta į darbą, jos atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu. Toje byloje ieškovė neprašė priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Iš 2010 m. birželio 7 d. teismo sprendimo matyti, kad ieškovė buvo atleista iš darbo LR Darbo kodekso 129 straipsnio pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės), jai buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, kuris tęsėsi ne dvejus metus, kaip neteisingai nurodo ieškovė, bet apie 7 mėnesius, nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. birželio 7 d., taip pat ieškovei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Tai leidžia spręsti, kad ieškovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo nepatyrė didelių išgyvenimų ir streso, jos patirtas skriaudas pilnai atlygino teismo sprendimu priteistas atlyginiams už priverstinę pravaikštą. Be to, atleidimas iš darbo nebuvo atliktas neigiamais ieškovei pagrindais, priešingai, atleidimo pagrindas buvo neutralus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-iajai daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako, kad net ir netaikant ieškovės atžvilgiu ieškinio senaties termino, jos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negalėtų būti tenkinamas, nes jos pažeistos darbinės teisės buvo pilnai apgintos jau minėtu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1985-752/2010. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl netekto darbingumo atlyginimo

Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti jai žalos atlyginimą periodinių kasmėnesinių išmokų forma, po 645,84 Eur kiekvieną mėnesį nuo profesinės ligos nustatymo iki kol baigsis netekto darbingumo laikotarpis ( t.1, b.l.3-5, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomų ir lapų numeriai). Ieškovė nurodė, kad dirbdama atsakovės įmonėje ji susirgo profesine liga, neteko 45 proc. darbingumo. Nors ieškovė nenurodė, kokio įstatymo pagrindu ji reiškia reikalavimą atlyginti turtinę žalą, tačiau tinkamos teisės normos pritaikymas yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad žalos, patirtos darbinių pareigų atlikimo metu, atlyginimą reguliuoja Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas ( aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 01). Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, atsakingi už žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo darbe, susirgimo profesine liga ar jo mirties, privalo atlyginti su darbo užmokesčio ar jo dalies netekimu susijusią žalą, apskaičiuotą šio įstatymo nustatyta tvarka, taip pat atlyginti nukentėjusiajam kitus nuostolius (papildomas išlaidas), turėtus dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga (pagerintas maitinimas, protezavimas, slauga, gydymo išlaidos ir kt.). To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl žalos atlyginimo nukentėjusieji kreipiasi į įmonę, įstaigą, organizaciją ar ūkininką su pareiškimu pridėdami turimus dokumentus, būtinus žalos atlyginimui apskaičiuoti. Pareiškimas dėl žalos atlyginimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo jo išnagrinėjimo apie rezultatus turi būti pranešta nukentėjusiajam. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nukentėjusysis, laiku negavęs atsakymo ar nesutikdamas su pareiškimo nagrinėjimo rezultatais, gali kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.Ieškovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo nustačius jai profesinę ligą ir kad negavo atsakymo arba gavo neigiamą atsakymą. Tačiau įvertinant, kad atsakovė byloje nesutiko su reikalavimu priteisti periodines išmokas kompensuojant ieškovės netektą darbingumą, spręstina, kad palikti reikalavimą nenagrinėtą nesilaikius išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos būtų neproporcinga ir neracionalu. Atsakovė savo nesutikimą mokėti periodines netekto darbingumo kompensacijas grindė tuo, kad nėra atsakinga dėl ieškovės susirgimo profesine liga, nes jokių įspėjimų, prašymų ar pageidavimų iš ieškovės dėl blogėjančios sveikatos būklės niekada negavo. Nustatyta, kad ieškovei 2015 m. rugsėjo 24 d. buvo išduotas profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 2015-09-10/S-186 ( t.1, b.l.101). Profesinės ligos priežastis nurodyta kodu 4000050000 pagal Europos profesinių ligų priežasčių klasifikaciją, ir įrašu „ Liga sukelta sunkių krovinių kėlimo ir mechaninės vibracijos“. Kaip nurodoma Europos profesinių ligų statistikos vadove (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004, psl. 36, interneto prieiga http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/PLR/EPLS_vadovas.pdf ), priežasties kodas 4 0 00 05 00 00 reiškia „Krovinių pernešimas ir kėlimas“. Iš atsakovės UAB „Kauno autobusai“ 2015 m. rugpjūčio 19 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui pateiktų duomenų apie ieškovės darbo pobūdį matyti, kad ieškovės darbo metu didelė fizinė jėga nebuvo reikalinga, troleibuso ratų veržlių tikrinimas buvo atliekamas įrankiais, kurių svoris 7-9 kg, keisti ratų pačiai ieškovei nereikėdavo, troleibuso valdymo veiksmai jėgos nereikalaudavo, srovės imtuvų prispaudimo prie kontaktinio tinklo jėga neviršija 8-10 kg, per darbo pamainą srovės imtuvus ant kontaktinio tinklo gali tekti uždėti nuo 1 iki 5 kartų ( t.1, b.l. 69-73). Iš profesinės ligos nustatymo kortelių matyti, kad vienkartinio keliamo krovinio masė, krovinio kėlimas ir pernešimas per pamainą sudarė labai mažą, priimtiną riziką arba apskritai nesudarė rizikos ( t.1, b.l. 74-99). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų faktą neužtikrinant ieškovei tinkamų, saugių darbo sąlygų. Atsakovei nebuvo pagrindo net įtarti, kad tam tikri veiksniai gali būti rizikingi arba sudaryti priežastį profesinei ligai išsivystyti. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės susirgimas profesine liga yra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė savo darbdaviui nuolat teikdavo sveikatos patikrinimo medicinines pažymas, kuriose buvo nurodoma, kad ieškovė dirbti gali, vairuoti gali be apribojimų (t.1, b.l. 164-170). Tai leidžia spręsti, kad ieškovė iki pat profesinės ligos jai nustatymo neteikė darbdaviui jokių duomenų apie blogėjančią sveikatos būklę, vadinasi, pati nelaikė, kad liga jai atsirado dėl netinkamų sąlygų darbe ir kad dėl to yra atsakovės kaltė. Ieškovės teikti nedarbingumo pažymėjimai negalėjo būti darbdaviui pakankamas pagrindas spręsti, dėl kokios priežasties ieškovė tapo nedarbinga. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė, be to, nurodė, kad iš jos buvo priteista per daug bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei neįvertinus Rekomendacijose nurodyto dydžio, suteiktų paslaugų pobūdžio, bylos sudėtingumo. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 2782 eurų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos buvo priteistos pagal atsakovės pateiktas mokėjimo sąskaitas, atliktų darbų atskaitas ir apmokėjimą patvirtinančius kvitus ( t.1, b.l. 155-163). Atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis pirmiausiai vertintinas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) (Aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015m. kovo 20 d.). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2016 m. IV ketvirtį – 822,8 Eur, III ketvirtį buvo 793,3 Eur, II ketvirtį buvo 771,9 Eur , 2016 m. I ketvirtį – 748,0 Eur (interneto prieiga http://www.tagidas.lt/savadai/9006/). Šioje byloje, kaip matyti iš pateiktų advokatės suteiktų paslaugų ataskaitų ( t.1, b.l.156, 158, 160, t.2, b.l. 76) atsakovės advokatė 2016 m. liepos 1-8 dienomis rašė atsiliepimą į ieškinį ( koeficientas 2,5, kaina 1870 Eur), 2016 m. spalio 6-17 dienomis rašė tripliką ( koeficientas 1,5, kaina 1157,85 Eur), 2017 m. birželio 1 d. rašė atsiliepimą į apeliacinį skundą ( koeficientas 1,3, kaina 1069,64 Eur), teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme, kurie vyko 2017 m. sausio 16 d. ir kovo 27 d., užtruko 1 val. ir 34 minutes ( koeficientas 0,1 už 1 valandą, kaina iš viso 118,99 Eur). Iš viso už advokato pagalbą maksimalus mokėtinas dydis gali būti 4216,48 Eur. Atsakovei pirmosios instancijos teismas priteisė 2782 Eur bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir atsakovė pateikė duomenis, kad 968 Eur yra apmokėta už atsiliepimą į apeliacinį skundą ( t.2, b.l. 75-77), iš viso bylinėjimosi išlaidos sudarė 3750 Eur. Ši atsakovės advokatei sumokėta suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra mažesnė, negu maksimali leistina suma, todėl pagrįstai gali būti priteisiama iš ieškovės. Pažymėtina, kad iš advokato pateiktų atliktų darbų ataskaitų nėra pagrindo spręsti, kad buvo apmokamos kelionių išlaidos ir kitos pagal Rekomendacijas nenumatytos paslaugos. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė pašto išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo nepatyrė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Kauno autobusai“, įm.k. 133154754, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) advokato pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.